Laikina versija

BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) NUTARTIS

2020 m. liepos 31 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Atsisakymas priimti į darbą dėl netinkamumo vykdyti pareigas – Apskundimo terminai – Imperatyvusis pobūdis – Vėlavimas – Termino skaičiavimas – Datos, nuo kurios suinteresuotasis asmuo galėjo susipažinti su sprendimo turiniu, nustatymas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Byloje T‑272/19,

TO, gyvenanti Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokato É. Boigelot,

ieškovė,

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), atstovaujamą S. Marquardt ir R. Spac,

atsakovę,

dėl SESV 270 straipsniu grindžiamo prašymo, pirma, panaikinti 2018 m. birželio 15 d. EIVT sprendimą, kuriuo ieškovei pranešta, kad ji neatitinka visų įdarbinimo sąlygų, numatytų Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnyje, ir kad ji negali būti įdarbinta sutartininke EIVT, ir, antra, panaikinti 2019 m. sausio 14 d. tos pačios tarnybos sprendimą atmesti 2018 m. rugsėjo 14 d. ieškovės skundą, taip pat atlyginti ieškovės tariamai patirtą žalą

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Svenningsen, teisėjai R. Barents, C. Mac Eochaidh, T. Pynnä (pranešėja) ir J. Laitenberger,

kancleris E. Coulon,

priimą šią

Nutartį

 Ginčo aplinkybės

1        2018 m. birželio 15 d. sprendimu Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT) pranešė ieškovei, kandidatei į EIVT sutartininko darbo vietą, kad ji neatitinka visų įdarbinimo sąlygų, numatytų Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 82 straipsnyje, ir kad ji negali būti įdarbinta sutartininke. 2018 m. birželio 15 d. EIVT išsiuntė šį sprendimą ieškovei jos asmeniniu elektroninio pašto adresu.

2        2018 m. rugsėjo 14 d. ieškovė pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 90 straipsnio 2 dalį padavė skundą dėl šio sprendimo. Minėtas skundas buvo pateiktas elektroniniu būdu iš ieškovės patarėjo darbinio elektroninio pašto adreso, o skundo kopija išsiųsta ieškovės asmeniniu elektroninio pašto adresu.

3        2019 m. sausio 14 d. sprendimu EIVT STSĮT atmetė ieškovės skundą. EIVT išsiuntė šį sprendimą ieškovei ir jos patarėjui, iš pradžių 2019 m. sausio 14 d. 17 val. 46 min. pasinaudojusi programa „Ares“ – dokumentų valdymo sistema, leidžiančia išsiųsti elektroninį laišką adresatams, kurie nėra EIVT personalo nariai, paskui – elektroniniu paštu, tą pačią dieną 17 val. 52 min. ir 18 val. 05 min.

4        2019 m. sausio 15 d. 8 val. 40 min. ieškovė išsiuntė savo patarėjui elektroninį laišką dėl šio sprendimo iš to paties elektroninio adreso, kurį EIVT naudojo, siųsdama minėtą sprendimą ir 2018 m. birželio 15 d. sprendimą.

5        EIVT kelis kartus, 2019 m. sausio 14 d. 17 val. 52 min. ir 18 val. 05 min., paskui – 2019 m. sausio 22 d., elektroniniu laišku prašė ieškovės patvirtinti, kad sprendimas tinkamai gautas. Į šiuos prašymus nebuvo atsakyta.

 Procesas ir šalių reikalavimai

6        2019 m. balandžio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

7        2019 m. rugsėjo 16 d. EIVT pateikė atsiliepimą į ieškinį.

8        2019 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi ši byla buvo paskirta naujai teisėjai pranešėjai, posėdžiaujančiai aštuntojoje kolegijoje.

9        2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dubliką.

10      2020 m. sausio 24 d. EIVT pateikė tripliką.

11      2020 m. vasario 14 d. Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija), remdamasis teisėjos pranešėjos siūlymu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus ir paprašė į juos atsakyti raštu.

12      2020 m. kovo 2 d. šalys pateikė savo atsakymus į Bendrojo Teismo klausimus.

13      2020 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo pirmininko siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

14      Dokumentu (ji Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. balandžio 28 d.) ieškovė paprašė surengti teismo posėdį. EIVT per nustatytą terminą nepareiškė savo nuomonės dėl teismo posėdžio rengimo.

15      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo EIVT STSĮT jai pranešė, kad ji neatitinka visų KTĮS 82 straipsnyje numatytų įdarbinimo sąlygų ir negali būti įdarbinta sutartininke EIVT,

–        panaikinti 2019 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo ta pati tarnyba atmetė jos 2018 m. rugsėjo 14 d. pateiktą skundą (toliau – ginčijamas sprendimas),

–        priteisti iš EIVT įvairių rūšių žalos atlyginimą,

–        priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

16      EIVT Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17      Be to, triplike EIVT teigia, kad ieškinys nepriimtinas dėl to, kad pareikštas pavėluotai.

 Dėl teisės

18      Remiantis Procedūros reglamento 126 straipsniu, tuo atveju, kai ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso. Šioje byloje Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendžia išspręsti bylą netęsdamas proceso, net jei ieškovė prašė Bendrojo Teismo surengti teismo posėdį (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 24 d. Nutarties Van Neyghem / Komisija, T‑105/08 P, EU:T:2008:402, 21 punktą ir 2010 m. gruodžio 2 d. Nutarties Apostolov / Komisija, T‑73/10 P, EU:T:2010:495, 11 punktą).

19      Triplike formaliai nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnį EIVT pirmą kartą nurodė, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo pranešta 2019 m. sausio 14 d., todėl trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti pagal PTN 91 straipsnio 3 dalį, pratęstas dešimties dienų terminu dėl nuotolių, prasidėjo 2019 m. sausio 14 d. ir baigėsi 2019 m. balandžio 24 d. Todėl 2019 m. balandžio 25 d. pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nes pareikštas pavėluotai.

20      Reikia priminti, kad pagal PTN 91 straipsnio 3 dalį ieškinys Bendrajame Teisme gali būti pareikštas per tris mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą, priimtą atsakant į skundą, dienos. Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatyta, kad „[p]rocesiniai terminai pratęsiami fiksuotu dešimties dienų terminu dėl nuotolių“.

21      Pirma, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad triplike EIVT nurodytas nepriimtinumo pagrindas yra naujas pagrindas, nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį.

22      Iš esmės pagal suformuotą jurisprudenciją skundo padavimo ir ieškinio pareiškimo terminai, nurodyti PTV 90 ir 91 straipsniuose, yra imperatyvūs ir negali būti palikti nei šalių, nei teismo nuožiūrai, o pastarasis turi net ir ex officio patikrinti, ar jų laikytasi. Šie terminai atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar laisvo vertinimo vykdant teisingumą (1971 m. liepos 7 d. Sprendimo Müllers / EESRK, 79/70, EU:C:1971:79, 18 punktas ir 2013 m. sausio 30 d. Sprendimo Wahlström / Frontex, F‑87/11, EU:F:2013:10, 32 punktas; taip pat žr. 2014 m. sausio 14 d. Nutarties Lebedef / Komisija, F‑60/13, EU:F:2014:6, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23      Antra, reikia pažymėti, kad ieškinyje ieškovė neginčija, jog ginčijamas sprendimas jos ir jos patarėjo elektroninio pašto dėžutėse buvo gautas 2019 m. sausio 14 d. Ieškinyje ji nurodo, kad „2019 m. sausio 14 d. EIVT paskyrimų tarnyba ieškovei ir jos patarėjui praneš[ė] apie savo sprendimą dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. paduoto skundo“. Savo pastabose, pateiktose atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, ieškovė teigia, kad „[t]ai yra tik informacija apie pačiame sprendime nurodytą datą <...>, jokiu būdu ne apie jo gavimą ir susipažinimą su juo“. Tačiau atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kuriuo prašoma „patikslinti, kada ir kokiu būdu ji gavo [ginčijamą sprendimą]“, ieškovė nurodo, kad šis sprendimas „jai buvo išsiųstas elektroniniu paštu <...> 2019 m. sausio 14 d. 18:04:43“.

24      Taip pat pažymėtina, jog EIVT mano, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo tinkamai pranešta 2019 m. sausio 14 d., todėl ieškinio pareiškimo terminas baigėsi 2019 m. balandžio 24 d., o ieškovė savo pastabose, pateiktose atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, teigia, kad terminas baigėsi 2019 m. balandžio 25 d., t. y. ieškinio pareiškimo dieną. Iš esmės, ieškovės teigimu, „[t]am, kad [Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies a punktas] būtų veiksmingas ir turėtų prasmę, reikia daryti išvadą, kad skaičiuojant ieškinio pareiškimo terminą akto siuntimas laikytinas įvykdytu kitą dieną po tos dienos, kurią jis buvo išsiųstas pareigūnui“ ir kad „[š]iuo atveju pirmoji tinkama diena yra 2019 m. sausio 15 d., o ne 2019 m. sausio 14 d.“

25      Ieškovės pastabos atsakant į Bendrojo Teismo klausimus parodo, kad jos ieškinio pareiškimo termino skaičiavimas grindžiamas klaidingu Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies aiškinimu.

26      Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies a punkte, viena vertus, numatyta, kad „jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais <...> nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai atsitinka įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai atsitinka toks įvykis arba atliekamas toks veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama“. Kita vertus, Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad „terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais <...>, pasibaigia su paskutinės jo savaitės, mėnesio <...> diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio <...> dieną, kai atsitiko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas“.

27      Iš jurisprudencijos, Teisingumo Teismas suformuotos 1987 m. sausio 15 d. Sprendime Misset / Taryba (152/85, EU:C:1987:10, 7 ir 8 punktai), matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, nėra prieštaravimo tarp Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies a punkto ir 58 straipsnio 1 dalies b punkto. Tiesa, terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo pranešimo dienos pabaigos. Tačiau, kai ieškinio pareiškimo terminas skaičiuojamas mėnesiais, šis terminas baigiasi pasibaigus termino pabaigos mėnesio dienai, kuri atitinka tą pačią mėnesio dieną kaip pranešimo diena (2009 m. gegužės 12 d. Nutarties CHEMK ir KF / Taryba ir Komisija, T‑190/08, nepaskelbta Rink., EU:T:2009:154, 21 punktas).

28      Šioje byloje, jei apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo tinkamai pranešta 2019 m. sausio 14 d., trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti pradėtas skaičiuoti sausio 15 d. 00 val. 00 min. ir baigėsi balandžio 14 d. vidurnaktį. Taigi, ieškinio pareiškimo terminas, pratęstas dešimties dienų terminu dėl nuotolių, baigėsi balandžio 24 d. vidurnaktį. Tai reiškia, kad 2019 m. balandžio 25 d. pareikštas ieškinys yra pavėluotas.

29      Trečia, reikia išnagrinėti, ar yra įrodyta, jog apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo tinkamai pranešta 2019 m. sausio 14 d.

30      Šiuo klausimu, darant prielaidą, kad ieškovė suklydo, skaičiuodama ieškinio pareiškimo terminą, pažymėtina, jog ji ginčija, kad jai apie ginčijamą sprendimą buvo tinkamai pranešta 2019 m. sausio 14 d. Ieškovės teigimu, nustatant pranešimo datą lemiamą reikšmę turi turėti būtent tas momentas, kai ji susipažino su elektroniniu laišku išsiųstu ginčijamu sprendimu. Tačiau apie aptariamą elektroninį laišką ji sužinojo „tikriausiai“ tik 2019 m. sausio 15 d. ryte.

31      Be šio sprendimo 22 punkte nurodytos jurisprudencijos, reikia priminti, kad šalis, kuri remiasi termino praleidimu, t. y. nagrinėjamu atveju – EIVT, turi pateikti įrodymą dėl minėto termino apskaičiavimo pradžios (1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Belfiore / Komisija, 108/79, EU:C:1980:146, 7 punktas; taip pat žr. 2013 m. sausio 30 d. Sprendimo Wahlström / Frontex, F-87/11, EU:F:2013:10, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Jei ši šalis negali pateikti išsamių įrodymų šiuo klausimu, abejonės, susijusios su ieškinio pareiškimo termino skaičiavimo pradžios momentu, turi būti aiškinamos ieškovo naudai (šiuo klausimu žr. 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Belfiore / Komisija, 108/79, EU:C:1980:146, 7 punktą ir 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Komisija / HM, C‑70/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:544, 123 punktą).

32      Vis dėlto įrodymas, kad sprendimo adresatas galėjo su juo tinkamai susipažinti, gali išplaukti iš įvairių aplinkybių, ypač kai atitinkama institucija remiasi ne vien netiesioginiais įrodymais, bet informacija, įskaitant pateiktą paties suinteresuotojo asmens, rodančia, kad į jo, kaip gavėjo, elektroninio pašto dėžutę elektroninis laiškas atėjo ir jis tikriausiai galėjo jį atidaryti bei tinkamai susipažinti su šiuo sprendimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 14 d. Nutarties Lebedef / Komisija, F‑60/13, EU:F:2014:6, 44 punktą). Iš tiesų, remiantis jurisprudencija, kai viena šalis nurodo faktines aplinkybes, kitai šaliai gali kilti pareiga pateikti paaiškinimų ar pateisinimų – to nepadarius gali būti nuspręsta, kad įrodinėjimo pareiga buvo įvykdyta (žr. 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Fedtke / EESRK, T‑157/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:666, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar yra įrodyta, jog ieškinio pareiškimo terminas dar nebuvo pasibaigęs tuo momentu, kai buvo pareikštas ieškinys šioje byloje, t. y. 2019 m. balandžio 25 d., o jis vis dėlto būtų pasibaigęs, jei apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo tinkamai pranešta 2019 m. sausio 14 d.

34      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pranešimas registruotu laišku su gavimo patvirtinimu, kaip antai numatyta PTN 26 straipsnio trečioje pastraipoje, yra tinkamas pranešimo būdas. Nagrinėjamu atveju EIVT nusprendė šio būdo nenaudoti. Tačiau tai nėra vienintelis galimas būdas pranešti apie administracinius sprendimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Nutarties AG / Parlamentas, F‑25/10, EU:F:2010:171, 38 punktą ir 2014 m. sausio 14 d. Nutarties Lebedef / Komisija, F‑60/13, EU:F:2014:6, 42 punktą).

35      Pavyzdžiui, kai administracija leidžia pateikti elektroniniu būdu PTN 90 straipsnio 2 dalimi grindžiamą skundą, – nagrinėjamu atveju skundas buvo išsiųstas iš pareiškėjos patarėjo darbinio elektroninio pašto adreso, o jo kopija nusiųsta pareiškėjos asmeniniu elektroninio pašto adresu, – atsižvelgiant į paties suinteresuotojo asmens pasirinktą šį susirašinėjimo būdą yra teisėta, kad ši administracija, vadovaudamasi formų lygiavertiškumo principu, galėtų savo atsakymą suinteresuotajam asmeniui taip pat nusiųsti elektroniniu laišku iš paskyrimų tarnybos elektroninio pašto adreso arba naudodama savo elektroninių laiškų valdymo programą, šiuo atveju – programą „Ares“, minėtos pareiškėjos ir jos patarėjo elektroninio pašto adresais (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 14 d. Nutarties Lebedef / Komisija, F‑60/13, EU:F:2014:6, 43 punktą).

36      Be to, iš atstovavimo principo išplaukia, kad jei advokatas paduoda skundą atstovaujamo asmens vardu, atsakymo pateikimas šiam advokatui prilygsta atsakymo pateikimui šiam atstovaujamam asmeniui (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2009 m. gegužės 6 d. Sprendimo Sergio ir kt. / Komisija, F‑137/07, EU:F:2009:46, 125 punktą).

37      Vis dėlto tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, kaip reikalaujama pagal PTN, reikia ne tik to, kad apie šį sprendimą būtų pranešta jo adresatui, bet ir kad šis adresatas turėtų galimybę tinkamai susipažinti su jo turiniu (1976 m. birželio 15 d. Sprendimo Jänsch / Komisija, 5/76, EU:C:1976:92, 10 punktas; taip pat žr. 2013 m. sausio 30 d. Sprendimo Wahlström / Frontex, F‑87/11, EU:F:2013:10, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Reikia konstatuoti, kad elektroninio laiško išsiuntimas savaime negarantuoja, kad jo adresatas tikrai jį gaus. Iš tiesų elektroninis laiškas gali nepasiekti adresato dėl techninių priežasčių. Be to, net ir tuo atveju, kai elektroninis laiškas iš tiesų pasiekia savo adresatą, yra tikimybė, kad laiškas gautas ne išsiuntimo dieną (2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Sogelma / ERA, T‑411/06, EU:T:2008:419, 77 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Gaumina / EIGE, T‑424/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:617, 40 punktą ir 2018 m. gruodžio 7 d. Sprendimo GE.CO.P. / Komisija, T‑280/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:889, 51 punktą).

39      Nagrinėjamu atveju EIVT įrodė, kad ginčijamas sprendimas ieškovei ir jos patarėjui buvo išsiųstas 2019 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku ir naudojant programą „Ares“.

40      Iš EIVT pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad išsiųsdamos ginčijamą sprendimą jos tarnybos naudojo tą patį ieškovės elektroninio pašto adresą kaip ir tas, kuris anksčiau buvo naudojamas išsiunčiant 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, dėl kurio ieškovė padavė skundą, ir kad jos nepadarė klaidos, nurodydamos minėtą adresą. Be to, EIVT naudojo tą patį ieškovės patarėjo elektroninio pašto adresą kaip ir tas, iš kurio šis patarėjas 2018 m. rugsėjo 14 d. padavė skundą ieškovės vardu. Iš to matyti, kad elektroninio pašto adresai, kuriuos EIVT naudojo, išsiųsdama ginčijamą sprendimą, buvo tinkami adresai.

41      Kaip jau minėta šio sprendimo 23 punkte, ieškovė neginčija, kad ginčijamas sprendimas nagrinėjamu atveju buvo gautas iš karto, todėl jo gavimas sutapo su jo išsiuntimu 2019 m. sausio 14 d. į ieškovės elektroninio pašto dėžutę ir į jos patarėjo elektroninio pašto dėžutę. Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kuriuo prašoma „patikslinti, kada ir kokiu būdu ji gavo [ginčijamą sprendimą]“, ieškovė nurodo, kad šis sprendimas „jai buvo išsiųstas elektroniniu paštu <...> 2019 m. sausio 14 d. 18:04:43 <...>“.

42      Iš šio sprendimo 37 punkte primintos jurisprudencijos matyti, jog tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, kaip to reikalaujam pagal PTN, reikia ne to, kad šio sprendimo adresatas iš tikrųjų susipažintų su jo turiniu, o to, kad jis turėtų galimybę tinkamai su juo susipažinti. Šiuo klausimu pažymėtina, kad įrodymas, jog sprendimo adresatas ne tik jį gavo, bet ir galėjo tinkamai su juo susipažinti, gali išplaukti iš įvairių aplinkybių (2014 m. sausio 14 d. Nutarties Lebedef / Komisija, F‑60/13, EU:F:2014:6, 44 punktas).

43      Pavyzdžiui, 2014 m. sausio 14 d. Nutartyje Lebedef / Komisija (F‑60/13, EU:F:2014:6, 45–48 punktai) Tarnautojų teismas pažymėjo, jog buvo nustatyta, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti savo darbinio elektroninio pašto dėžutę, kad jis gavo aptariamą elektroninį laišką ir kad galėjo jį atidaryti ir tinkamai su juo susipažinti, net jei tuo momentu nusprendė šio laiško neatidaryti.

44      Šioje byloje reikia pažymėti, kad 2018 m. birželio 15 d. EIVT STSĮT sprendimas, dėl kurio ieškovė padavė skundą, jai taip pat buvo išsiųstas elektroniniu laišku tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Šiuo elektroninio pašto adresu ieškovė taip pat naudojosi 2019 m. sausio 15 d. 8 val. 40 min., išsiųsdama savo patarėjui elektroninį laišką, kuriame nurodo, kad susipažino su ginčijamu sprendimu.

45      Taigi Bendrajame Teisme šalių pateikti įrodymai parodo, kad ieškovė ne tik nesiremia tuo, kad buvo techninių kliūčių gauti aptariamus EIVT elektroninius laiškus ar su jais susipažinti, bet ir kad ji galėjo patikrinti savo asmeninio elektroninio pašto dėžutę ir iki ginčijamo sprendimo išsiuntimo ir paskui naudojo šią elektroninio pašto dėžutę, susirašinėdama su EIVT ir savo patarėju.

46      Darytina išvada, kad EIVT pateikė pakankamai faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei ir jos patarėjui buvo pranešta 2019 m. sausio 14 d. ir kad ieškovė nuo šios datos turėjo galimybę susipažinti su minėto sprendimo turiniu.

47      Konkrečiau kalbant, ieškovė neginčija, kad 2019 m. sausio 14 d. ji arba jos patarėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu sprendimu. Tačiau ji teigia, kad jos negalima kaltinti tuo, kad 2019 m. sausio 14 d. vakare nepatikrino savo elektroninio pašto dėžutės arba kad jos patarėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl šio elektroninio laiško tą patį vakarą, taigi, ji pripažįsta, kad tokia galimybė buvo.

48      Kita vertus, ji teigia, kad būtent „sausio 15 d. ryte 8 val. 40 min.“ „ji tikriausiai susipažin[o] su elektroniniu laišku (viena dalimi, t. y. paskutiniu dokumento lapu), atsiųstu į jos asmeninę elektroninio pašto dėžutę išvakarėse dienos pabaigoje“.

49      Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 42 punkte, aplinkybė, kad ieškovė teigia, jog tikriausiai susipažino su aptariamu elektroniniu laišku tik 2019 m. sausio 15 d. ryte, neturi lemiamos reikšmės nustatant termino skaičiavimo pradžią. Iš ieškovės atsakymo matyti, kad ji rėmėsi klaidingu jurisprudencijos aiškinimu, t. y. kad faktinio susipažinimo su sprendimu data yra lemiama nustatant pranešimo datą. Tačiau, kaip priminta šio sprendimo 42 punkte, tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, kaip reikalaujama pagal PTN, reikia ne to, kad šio sprendimo adresatas iš tikrųjų susipažintų su jo turiniu, o to, kad jis turėtų galimybę tinkamai su juo susipažinti.

50      Iš tiesų, jei būtų pritarta ieškovės argumentams, tai reikštų, jog pripažįstama, kad tuo atveju, kai apie sprendimą pranešama be gavimo patvirtinimo, adresatas turi teisę pasirinkti datą, kurią jis turėjo galimybę tinkamai susipažinti su šio sprendimo turiniu (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo WL / EMTTVĮ, T‑493/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:852, 63 punktą). Tačiau pagal teisinio saugumo principą draudžiama, kad ieškinio pareiškimo terminų eigos pradžios nustatymas būtų paliktas vienos iš šalių nuožiūrai (2010 m. gruodžio 16 d. Nutarties AG / Parlamentas, F‑25/10, EU:F:2010:171, 51 punktas).

51      Kadangi ieškovė teigia, kad ji arba jos patarėjas neturėjo jokios pareigos patikrinti savo pašto dėžutes nurodyto pranešimo apie sprendimą momentu, t. y. 2019 m. sausio 14 d. 18 val. 05 min., reikia konstatuoti, kad nėra bendrai taikomo laiko tarpsnio, per kurį apie sprendimą gali būti tinkamai pranešta ir kurio nesilaikant pranešimas laikytinas netinkamu.

52      Pirma, remiantis šio sprendimo 37 punkte nurodyta jurisprudencija, vienintelė pranešimo momentą apibūdinanti aplinkybė yra tai, kad adresatas turi galimybę tinkamai susipažinti su sprendimo, apie kurį jam buvo pranešta, turiniu. Vadovaujantis šia apibrėžtimi tai, ar pranešta buvo ryte, per pietūs, vakare ar net naktį, neturi reikšmės. Jei adresatas turi galimybę tinkamai susipažinti su sprendimo, apie kurį jam pranešta vėlai vakare, turiniu, laikytina, kad apie sprendimą jam pranešta tuo momentu. Jei adresatas gali tinkamai susipažinti su sprendimo turiniu tik kitą dieną arba vėliau, laikytina, kad apie sprendimą jam pranešta tik šiuo momentu.

53      Antra, Bendrasis Teismas pažymi, kad neįmanoma, užtikrinant reikiamą teisinį saugumą, nustatyti konkrečių laiko tarpsnių, per kuriuos pranešimas būtų laikomas tinkamu, ir neįtraukti kitų laiko tarpsnių. Iš tikrųjų laikas, kuriuo disponuoja potencialūs adresatai, ir jų turimos galimybės prisijungti gali labai skirtis. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad teisės aktų leidėjas nusprendė apskundimo terminus išreikšti dienomis, savaitėmis ir mėnesiais, o ne valandomis, ir tai patvirtina, jog teisės aktų leidėjas nesuteikia reikšmės tam, kad pranešimas įvyktų per tam tikrą laiko tarpsnį.

54      Trečia, būtų nenuoseklu nustatyti tokį laiko tarpsnį pranešimui elektroniniu laišku, nes pranešti registruotu laišku iš esmės galima bet kuriuo dienos momentu. Iš tiesų registruoto laiško pristatymo laikas visų pirma priklauso nuo pašto susitarimų. Siekiant padidinti galimybes veiksmingai pristatyti registruotą laišką, kurjerių apsilankymas anksti ryte arba dienos pabaigoje, bent jau šiandien, nėra neįprastas. Klausimas dėl tinkamo laiko nėra lemiamas nustatant, ar pranešta tinkamai, jei adresatas gauna dokumentą, apie kurį pranešama.

55      Šiuo klausimu iš Procedūros reglamento 58 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad, kalbant apie aktus, apie kuriuos reikia pranešti, ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo dienos pabaigos, neatsižvelgiant į tai, kurią valandą buvo pranešta apie ginčijamą aktą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1987 m. sausio 15 d. Sprendimo Misset / Taryba, 152/85, EU:C:1987:10, 7 punktą ir 2020 m. birželio 11 d. Nutarties GMPO / Komisija, C‑575/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:448, 30 punktą).

56      Galiausiai, kadangi šioje byloje yra įrodytas ginčijamo sprendimo gavimas (žr. šio sprendimo 23, 40 ir paskesnius punktus), tik dėl su ieškovės ir jos patarėjo situacija susijusių kliūčių, kurios neleistų jiems susipažinti su ginčijamu sprendimu 2019 m. sausio 14 d. po to, kai jis buvo gautas, galėtų būti paneigta išvada, kad tą dieną jie turėjo ir galimybę tinkamai susipažinti su šiuo sprendimu. Atsižvelgiant į EIVT nurodytas faktines aplinkybes – kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei ir jos patarėjui buvo pranešta elektroniniais laiškais bei naudojant programą „Ares“, taip pat į tai, kad šioje byloje yra įrodytas ginčijamo sprendimo gavimas, pažymėtina, jog ieškovė turėjo nurodyti galimas priežastis, dėl kurių nei ji, nei jos patarėjas neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su 2019 m. sausio 14 d. gautu ginčijamu sprendimu (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Fedtke / EESRK, T‑157/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:666, 41 punktą).

57      Vis dėlto ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų šiuo aspektu, nepaisant Bendrojo Teismo užduotų klausimų. Atvirkščiai, ji tenurodė, kad „tikriausiai“ susipažino su EIVT elektroniniais laiškais tik 2019 m. sausio 15 d. ir kad mano, jog iki to momento neprivalėjo patikrinti savo elektroninio pašto dėžutės. Be to, ji neginčijo, kad tuo metu jai atstovavo patarėjas, kuris gavo EIVT elektroninį laišką tą pačią 2019 m. sausio 14 d.

58      Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas priminta šio sprendimo 31 ir 32 punktuose, Bendrasis Teismas daro išvadą, kad, remiantis EIVT pateikta informacija ir tuo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ir jos patarėjas negalėjo tinkamai susipažinti su 2019 m. sausio 14 d. gautais elektroniniais laiškais, reikia konstatuoti, kad EIVT įvykdė įrodinėjimo pareigą. Taigi, yra įrodyta, kad ieškovė ne tik gavo ginčijamą sprendimą 2019 m. sausio 14 d., bet ir kad tą dieną ji turėjo galimybę tinkamai su juo susipažinti.

59      Darytina išvada, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo tinkamai pranešta 2019 m. sausio 14 d., kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 37 punkte primintą jurisprudenciją.

60      Šiomis aplinkybėmis, taikant šio sprendimo 26–28 punktuose paaiškintą termino skaičiavimo būdą, 2019 m. balandžio 25 d. pareikštas ieškinys yra pavėluotas.

61      Taigi ieškinį reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

62      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EIVT pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nutaria:

1.      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.      Priteisti iš TO bylinėjimosi išlaidas.

Priimta 2020 m. liepos 31 d. Liuksemburge.

*      Proceso kalba: prancūzų.