1

2015 m. gegužės 6 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 192 final). Šio komunikato 4.3.2 punkte „E. valdžia“ Komisija pažymi, kad „viešųjų institucijų informaciniai punktai, skirti piliečiams ir (arba) įmonėms, yra išskaidyti ir nebaigti“ ir kad „[į]monių ir piliečių tarpvalstybinės veiklos poreikiai galėtų būti geriau patenkinti naudojantis Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninių paslaugų infrastruktūromis, išplečiant ir integruojant esamus Europos portalus, tinklus, paslaugas ir sistemas <…> ir susiejant juos su „Bendraisiais skaitmeniniais vartais“.

2

Komisija įsipareigojo pateikti 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą, kuriame būtų numatytas, be kita ko, „Europos ir nacionalinių portalų išplėtimas ir integravimas“ rengiantis sukurti aptariamus Bendruosius skaitmeninius vartus.

3

Be to, 2015 m. spalio 28 d. Komisija priėmė komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 550 final). Šiame komunikate Komisija nustatė savo Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją.

4

Tokiomis aplinkybėmis Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; atsižvelgiant į šį pasiūlymą buvo priimtas 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieig[ai] prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018, p. 1).

5

Pagal Reglamento 2018/1724 4 konstatuojamąją dalį piliečiams bei verslininkams suteikiama lengva prieiga prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, kurių jiems reikia, kad galėtų naudotis savo teisėmis vidaus rinkoje. Be to, pagal šį reglamentą sukurti vartai gali padėti užtikrinti didesnį su skirtingais verslo ir gyvenimo įvykiais susijusių taisyklių ir nuostatų skaidrumą tokiose srityse, kaip kelionės, pensija, švietimas, užimtumas, sveikatos priežiūra, vartotojų teisės ir šeimos teisės.

6

Pagal Reglamento 2018/1724 6 konstatuojamąją dalį juo tikslingai siekiama trijų tikslų, t. y. sumažinti bet kokią papildomą administracinę naštą, tenkančią piliečiams ir verslininkams, kurie naudojasi arba nori naudotis vidaus rinkos teikiamomis teisėmis, įskaitant laisvą piliečių judėjimą, visiškai laikantis nacionalinių taisyklių ir procedūrų, panaikinti diskriminaciją ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų teikimu.

7

Reglamento 2018/1724 7 konstatuojamojoje dalyje numatyta, jog tam, kad Sąjungos piliečiai ir verslininkai galėtų naudotis laisvo judėjimo teise vidaus rinkoje, Sąjunga turėtų priimti specialias nediskriminacines priemones, kurios leistų piliečiams ir verslininkams gauti lengvą prieigą prie pakankamai išsamios ir patikimos informacijos apie jų teises pagal Sąjungos teisę ir informacijos apie taikytinas nacionalines taisykles ir procedūras, kurių jie turi laikytis, kai juda, gyvena ar studijuoja arba kai steigia ar vykdo verslą ne savo valstybėje, bet kitoje valstybėje narėje.

8

Reglamento 2018/1724 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kitų valstybių narių piliečiai ir verslininkai gali atsidurti mažiau palankioje padėtyje dėl to, kad nėra susipažinę su nacionalinėmis taisyklėmis ir administracinėmis sistemomis, kad naudojamos skirtingos kalbos ir kad jie yra geografiniu požiūriu toli nuo kitoje nei jų valstybėje narėje esančių kompetentingų institucijų. Pagal šią konstatuojamąją dalį norint efektyviausiai sumažinti susijusias kliūtis, trukdančias naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, reikia suteikti tarpvalstybiniams ir netarpvalstybiniams naudotojams prieigą prie internetinės informacijos ta kalba, kuri jiems yra suprantama, kad jie galėtų atlikti procedūras, kuriomis užtikrinamas visiškas nacionalinių taisyklių laikymasis internete, ir suteikti pagalbą, jei taisyklės ir procedūros nėra pakankamai aiškios arba jei kyla naudojimosi savo teisėmis kliūčių.

9

Reglamento 2018/1724 12 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad juo siekiama sukurti bendruosius skaitmeninius vartus, kurie veiktų kaip viena bendra prieiga, per kurią piliečiai ir verslininkai galėtų gauti informacijos apie taisykles ir reikalavimus, kurių jie privalo laikytis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

10

Šiuo atžvilgiu Reglamento 2018/1724 35 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad būtų galima gerokai padidinti tarpvalstybinių naudotojų galimybes gauti informaciją, jei informacija būtų teikiama Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų.

11

Reglamento 2018/1724 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Bendruosius skaitmeninius vartus (toliau – vartai) sukuria Komisija ir valstybės narės laikantis šio reglamento. Vartus sudaro Komisijos valdoma bendroji naudotojų sąsaja (toliau – bendroji naudotojų sąsaja), kuri integruojama į portalą „Jūsų Europa“, ir kuri suteikia prieigą prie atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių tinklalapių.

2.   Vartais suteikiama prieiga prie:

12

Pagal Reglamento 2018/1724 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniuose tinklalapiuose naudotojams būtų suteikta lengva internetinė prieiga prie to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos (žr. šio sprendimo 11 punktą).

13

Be to, pagal Reglamento 2018/1724 6 straipsnio 1 dalį „[k]iekviena valstybė narė užtikrina, kad naudotojai turėtų prieigą ir galėtų internete visa apimtimi [visiškai] atlikti II priede išvardytas procedūras su sąlyga, kad atitinkama procedūra yra nustatyta atitinkamoje valstybėje narėje“.

14

Reglamento 2018/1724 9–11 straipsniuose numatyti tam tikri pagal Reglamento 2018/1724 2 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį paskelbtos informacijos kokybės reikalavimai, siekiant pateikti kuo tikslesnę informaciją apie to paties reglamento I ir II prieduose išvardytų teisių įgyvendinimą ir procedūrų vykdymą, pavyzdžiui, teisės keliauti, dirbti, gyventi, studijuoti arba steigti verslą kitoje valstybėje narėje arba pateikti administracijai prašymus dėl gyvenamosios vietos, mokslų ar darbo.

15

Šiuo atžvilgiu Reglamento 2018/1724 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės pateikia aptariamą informaciją Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų.

16

Be to, pagal Reglamento 2018/1724 13 straipsnio 2 dalies a punktą, kiek tai susiję su to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis procedūromis, valstybės narės užtikrina, kad naudotojai turėtų prieigą prie nurodymų dėl procedūros atlikimo Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų.

17

Remiantis Reglamento 2018/1724 12 straipsnio 1 dalimi, kai valstybė narė nepateikia 9–11 straipsniuose ir 13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos informacijos, paaiškinimų ir nurodymų Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, ji paprašo Komisijos pateikti vertimus į tą kalbą, neviršijant turimo Sąjungos biudžeto.

18

Ieškovai Vlaamse Gemeenschap (Flamandų bendruomenė) ir Vlaams Gewest (Flandrijos regionas) pareiškė ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. vasario 4 d.

19

Atskirais dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2019 m. balandžio 26 ir 29 d.) Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, remdamiesi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu, pateikė ieškinio nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus. 2019 m. birželio 11 d. ieškovai pateikė savo pastabas dėl šių nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

20

2019 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, juo Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Parlamento ir Tarybos reikalavimų.

21

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

22

Europos Parlamentas ir Taryba Bendrojo Teismo prašo:

23

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju Parlamentas ir Taryba paprašė priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendžia išnagrinėti šį prašymą netęsdamas proceso.

24

Parlamentas ir Taryba teigia, kad Reglamentas 2018/724 nėra konkrečiai susijęs su ieškovais, todėl jie neturi locus standi dėl jo panaikinimo.

25

Reikia pažymėti, pirma, kad ieškovai yra Belgijos regioniniai subjektai. Antra, kaip matyti iš Reglamento 2018/1724 pirmos ir penktos nurodomųjų dalių, jis buvo priimtas remiantis SESV 21 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi, t. y. laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kaip tai suprantama pagal SESV 289 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnį.

26

Darytina išvada, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ieškovai, kaip subvalstybinio lygmens subjektai, turi locus standi dėl Reglamento 2018/1724 panaikinimo, jeigu jis yra tiesiogiai ir konkrečiai su jais susijęs, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Iš tiesų regioninio ar vietos subjekto ieškinys negali būti prilygintas valstybės narės ieškiniui, nes SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje numatyta valstybės narės sąvoka apima tik valstybių narių vyriausybines institucijas. Ši sąvoka negali būti suprantama kaip apimanti regionų vyriausybes ar kitus subvalstybinio lygmens subjektus, nepažeidžiant Sutartyje numatytos institucijų pusiausvyros (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 26 d. Nutarties Região autónoma dos Açores / Taryba, C‑444/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:733, 31 ir 33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

27

Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad SESV 263 straipsnio taikymo tikslais regioninių subjektų locus standi negali būti nustatoma įgaliojimus suteikiančiomis nacionalinėmis konstitucinėmis normomis (žr. 2009 m. lapkričio 26 d. Nutarties Região autónoma dos Açores / Taryba, C‑444/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:733, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Todėl vien tai, kad regioninė valdžios institucija atitinkamu klausimu, su kuriuo yra susijęs jos ginčijamas aktas, turi tam tikrų įgaliojimų, nesuteikia jai locus standi, jeigu tas aktas nėra su ja tiesiogiai arba tam tikru atveju konkrečiai susijęs.

28

Kadangi Parlamentas ir Taryba teigia, kad ieškinys nepriimtinas, nes nėra konkrečios sąsajos su ieškovais, reikia išnagrinėti, ar ieškinys priimtinas atsižvelgiant į šią sąlygą.

29

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytoje sąlygoje, pagal kurią aktas turi būti konkrečiai susijęs su fiziniais ar juridiniais asmenimis, išskyrus tuos, kuriems jis skirtas, reikalaujama, kad ginčijama priemonė darytų jiems poveikį dėl tam tikrų ypatingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios juos išskiria iš kitų asmenų, ir todėl individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam šis aktas yra skirtas (žr. 2009 m. lapkričio 26 d. Nutarties Região autónoma dos Açores / Taryba, C‑444/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:733, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio 29, 35, 52, 57 ir 72 punktų matyti, kad nors ieškovai formaliai prašo panaikinti visą Reglamentą 2018/1724, jų argumentuose dėmesys sutelkiamas į tariamą jo nuostatų neteisėtumą; pagal tas nuostatas valstybės narės privalo pateikti tam tikrą informaciją Sąjungos oficialiąja kalba, kuria plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų (žr. šio sprendimo 15 ir 16 punktus).

31

Iš ieškinio 20 ir 22 punktų atitinkamai matyti, kad ieškovai tvirtina turintys locus standi dėl Reglamento 2018/1724 panaikinimo ir daro nuorodą į reglamento nuostatų, kuriose siekiama nustatyti šio sprendimo 30 punkte minėtas pareigas, poveikį jų įgaliojimams.

32

Taigi reikia įvertinti, ar Reglamento 2018/1724 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 2 dalies a punktas yra taip konkrečiai susiję su ieškovais, kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte.

33

Šiuo klausimu ieškovai tvirtina, kad dėl nagrinėjamų nuostatų kyla abejonių dėl politikos, kuri įgyvendinama pagal daugelį jų parengtų aktų; tais aktais siekiama patvirtinti ar įgyvendinti išimtinį nyderlandų kalbos vartojimą, ieškovams palaikant ryšius su visuomene. Dėl to, kad pagal šio sprendimo 32 punkte nurodytas nuostatas ieškovų ir administruojamų subjektų santykiuose leidžiama vartoti kitą kalbą nei nyderlandų, jos trukdo ieškovams įgyvendinti savo įgaliojimus taip, kaip jie mano privalantys tai daryti, ir net įpareigoja ieškovus įgyvendinti šiuos įgaliojimus priešingai, nei reikalaujama pagal taikomus teisės aktus, kurių tam tikri aspektai yra konstitucinės svarbos.

34

Be to, šio sprendimo 32 punkte minėtos nuostatos kelia grėsmę ieškovų vykdomos pilietinės integracijos politikos veiksmingumui; pagal šią politiką Flandrijoje (Belgija) įsikuriantys užsieniečiai skatinami mokytis nyderlandų kalbos.

35

Ieškovai priduria, kad jų locus standi kyla iš Belgijos Karalystės padalijimo į kalbinius regionus ir Belgijos Konstitucijoje numatytų įgaliojimų kalbos srityje pasidalijimo atsižvelgiant į „kalbos konfliktą“, kurio nėra kitose valstybėse narėse.

36

Reikia pažymėti, pirma, kad Reglamento 2018/1724 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga užtikrinti, kad nacionaliniuose tinklalapiuose naudotojams būtų suteikta lengva internetinė prieiga prie to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus), taikoma vienodai visoms valstybėms narėms.

37

Antra, panašiai iš Reglamento 2018/1724 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad pareiga pateikti aptariamą informaciją Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, be išimčių taikoma visoms nacionalinėms institucijoms, turinčioms kompetenciją atitinkamoje srityje. Tas pats pasakytina apie to paties reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą pareigą suteikti naudotojams galimybę susipažinti su nurodymais dėl jo 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų procedūrų atlikimo Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų.

38

Iš to darytina išvada, kad bet kuriai nacionalinei institucijai, įgaliotai įgyvendinti Reglamente 2018/1724 įtvirtintas taisykles, tas reglamentas daro tokį pat poveikį kaip ieškovams, t. y. pagal Belgijos teisę tokius įgaliojimus turinčioms institucijoms.

39

Šiuo atžvilgiu gali būti laikoma, kad Sąjungos aktas yra konkrečiai susijęs su subvalstybinio lygmens institucija, kai turi įtakos jos priimtam aktui ir taip sudaro jai kliūtis savo nuožiūra vykdyti pagal nacionalinę teisę suteiktus įgaliojimus (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 5 d. Sprendimo Land Oberösterreich ir Austrija / Komisija, T‑366/03 ir T‑235/04, EU:T:2005:347, 28 punktą).

40

Vis dėlto, atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje pateiktą konkrečios sąsajos apibrėžimą (žr. šio sprendimo 29 punktą), šios aplinkybės gali pateisinti tokią subvalstybinio lygmens institucijos sąsają tik tada, kai vienintelis ginčijamo akto tikslas – įgyvendinti Sąjungos kompetenciją konkretaus minėtos institucijos priimto akto atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 30 d. Sprendimo Vlaams Gewest / Komisija, T‑214/95, EU:T:1998:77, 17 ir 29 punktus; 2002 m. spalio 23 d. Sprendimo Diputación Foral de Álava ir kt. / Komisija, T‑346/99–T‑348/99, EU:T:2002:259, 14 ir 37 punktus ir 2005 m. spalio 5 d. Sprendimo Land Oberösterreich ir Austrija / Komisija, T‑366/03 ir T‑235/04, EU:T:2005:347, 11–14 ir 27–30 punktus).

41

Vis dėto Reglamentas 2018/1724 buvo priimtas įgyvendinant Sąjungos kompetenciją, kuria siekiama SESV 21 ir 114 straipsniuose nurodytų tikslų, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimą, palengvinant iš jos kylančių teisių įgyvendinimo sąlygas. Kaip matyti iš šio sprendimo 36 ir 37 punktuose minėtų nuostatų, Reglamentas 2018/1724 susijęs su valstybių narių atliekamu tam tikros informacijos, turinčios esminės reikšmės įgyvendinant pagal tam tikras Sąjungos teisės nuostatas piliečiams suteiktas teises laisvai judėti ir gyventi, suteikimu. Taigi priimant šį reglamentą nebuvo siekiama įgyvendinti Sąjungos kompetencijos, kiek tai susiję su ieškovų priimtais konkrečiais aktais dėl nyderlandų kalbos vartojimo administracijos ir piliečių santykiuose.

42

Be to, dėl požiūrio, pagal kurį bet kokia Sąjungos akto ir subvalstybinio lygmens institucijos priimtų aktų taikymo srities sąveika reiškia, kad tokia institucija yra asmuo, su kuriuo Sąjungos aktas yra konkrečiai susijęs, taip susijusios subvalstybinio lygmens institucijos praktiškai būtų pakeltos iki valstybių narių, kurioms skirti Sąjungos aktai, lygmens. Dėl tokio požiūrio kiltų abejonių dėl Sutartyje numatytos institucijų pusiausvyros (žr. šio sprendimo 26 punktą), taigi, priešingai, nei teigia ieškovai, jam negalima pritarti.

43

Šios išvados nepaneigia tai, kad Belgijos teisės aktai dėl kalbų vartojimo administracinėje srityje, anot ieškovų, yra tam tikrų kompromisų, kurių buvo pasiekta po ilgų ir sunkių derybų ir kurie šiuo metu iš dalies atsispindi šios valstybės narės sandaroje, rezultatas. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, įgaliojimų nustatymas pagal įgaliojimus suteikiančias nacionalines konstitucines normas negali lemti subvalstybinio lygmens subjektų locus standi.

44

Galiausiai reikia priminti, kad ieškovų nurodyti ieškinio pagrindai susiję tik su tariamu Reglamento 2018/1724 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies a punkto neteisėtumu. Be to, ieškovai teigia turintys locus standi dėl Reglamento 2018/1724 panaikinimo, remdamiesi tik nagrinėjamų nuostatų poveikiu jų įgaliojimams (žr. šio sprendimo 30 ir 31 punktus).

45

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, kaip teigia Parlamentas ir Taryba, Reglamentas 2018/1724 nėra konkrečiai susijęs su ieškovais, taigi ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

46

Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalį, atsakovui pateikus šio reglamento 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, sprendimas dėl prašymo leisti įstoti į bylą priimamas tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi šioje byloje visas ieškinys atmestas kaip nepriimtinas, pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 2 dalį nereikia priimti sprendimo dėl Komisijos prašymo leisti įstoti į bylą.

47

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, iš jų priteisiamos jų bylinėjimosi išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidos pagal Parlamento ir Tarybos pateiktus reikalavimus.

48

Be to, pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį, jeigu, kaip šioje byloje, procesas pagrindinėje byloje užbaigiamas prieš priimant sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą, prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo ir pagrindinės šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su tokiu prašymu. Kadangi pagrindinės bylos šalims nebuvo pranešta apie prašymą leisti įstoti į bylą ir jos negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, kad Komisija turi padengti atitinkamas savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nutarė: