2019 m. rugsėjo 20 d. pareikštas ieškinys byloje Shindler ir kt./Komisija

(Byla T-627/19)

(2019/C 383/75)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Harry Shindler (Porto d’Ascoli, Italija) ir kiti penki ieškovai, atstovaujami advokato J. Fouchet

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti aiškų 2019 m. rugsėjo 13 d. Europos Komisijos atsisakymą pripažinti neveikimą,

—

pripažinti, kad Europos Komisija neteisėtai nepriėmė:

—

pirma, sprendimo išsaugoti Europos Sąjungos pilietybę ieškovams britams, kurių privatus ir šeimos gyvenimas susiklostė kitose Europos Sąjungos valstybėse ir kurie neturėjo balsavimo teisės nusprendžiant dėl jų kilmės valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos vien dėl to, kad pasinaudojo judėjimo laisve (15 metų taisyklė), nesvarbu, ar yra susitarimas dėl išstojimo ar ne,

—

antra, privalomo sprendimo, vienodai taikomo 27 kitose Sąjungos valstybėse, kuriose gyvena britai, kuriame būtų numatytos įvairios priemonės, susijusios su atvykimu, apsigyvenimu, socialinėmis teisėmis ir profesine veikla, taikytinos nesant susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos,

todėl:

—	atsižvelgti į šį neveikimą;

—	priteisti iš Komisijos kiekvienam iš ieškovų sumokėti 1 500 eurų gynybos išlaidų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pilietybės suteikiamų teisių pažeidimu tiek esant tiek ir nesat išstojimo sutarties. Remdamiesi šiuo pagrindu ieškovai konkrečiai nurodo:

—	Europos sutartyse nepripažįstamas Europos Sąjungos pilietybės praradimas Sąjungos valstybės narės išstojimo atveju ir taip pažeidžiamas teisinio saugumo principas,

—	proporcingumo principo pažeidimas,

—	teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas neteisėtu Komisijos neveikimu, nes ji priėmė ne privalomas priemones, o paprasčiausias rekomendacijas.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Britanijoje galiojančia „15-year rule“ pažeidžiami rungimosi principas, judėjimo laisvė ir lygybės principas, kiek tais susijęs su balsavimo teise. Šiuo klausimu ieškovai nurodo, kad ši penkiolikos metų taisyklė yra nacionalinės teisės nuostata, kuri nepalanki tam tikriems valstybės narės piliečiams vien dėl to, kad jie pasinaudojo savo judėjimo ir apsigyvenimo kitoje valstybėje narėje laisve, ir kad tai yra SESV 21 straipsnio 1 dalyje numatytų laisvių apribojimas.