18.3.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 103/48


2019 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Čekijos Respublika / Komisija

(Byla T-13/19)

(2019/C 103/63)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil ir O. Serdula

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

pripažinti, kad Europos Komisija pažeidė savo įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos Sutarties 4 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, kai Čekijos Respublikai sąlygiškai pervedus 40 482 255 CZK dydžio tradicines nuosavas lėšas, ji nepradėjo procedūros prieš Čekijos Respubliką dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba tos sumos negrąžino,

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vienu pagrindu.

Čekijos Respublika yra įsitikinusi, kad Europos Komisijos pareiga imtis nurodytų veiksmų kyla iš Europos Sąjungos Sutarties 4 straipsnio 3 dalyje numatyto lojalaus bendradarbiavimo principo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytą teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Kadangi pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją (1) tik Teisingumo Teismas per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo gali spręsti valstybės narės ir Europos Komisijos ginčą dėl tradicinių nuosavų išteklių, Europos Komisija dėl sąlyginio mokėjimo turi nedelsdama tokią procedūrą pradėti, arba, jei mano, kad nėra pagrindo tokią procedūrą pradėti, sąlygiškai sumokėtą sumą turi grąžinti.

Čekijos Respublika ginčijamą sumą sąlygiškai pervedė į Europos Komisijos sąskaitą 2015 m. Vis dėlto Europos Komisija nepradėjo procedūros prieš Čekijos Respubliką dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir sąlygiškai pervestos sumos negrąžino, nors Čekijos Respublika to formaliai prašė. Todėl Čekijos Respublika mano, kad yra tenkinamos sąlygos konstatuoti Komisijos neveikimą.


(1)  Žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimą Slovakia / Komisija (C-593/15 P ir C-594/15 P, EU:C:2017:800) ir 2017 m. spalio 25 d. Sprendimą Rumunija / Komisija (C-599/15 P, EU:C:207:801).