Byla T‑854/19

Franz Schröder GmbH & Co. KG

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

2021 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MONTANA – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas) – Teisė būti išklausytam – Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalis – Faktų nagrinėjimas savo iniciatyva – Pirmą kartą apeliacinėje taryboje pateiktų įrodymų priėmimas – Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 ir 2 dalys“

  1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija dėl Tarnybos anuliavimo skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos vertinimas – Apimtis – Pirmą kartą Apeliacinei tarybai pateikti įrodymai – Atsižvelgimas – Apeliacinės tarybos diskrecija – Ribos

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 95 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento 2018/625 27 straipsnio 4 dalis)

    (žr. 24–26 punktus)

  2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Procedūrinės nuostatos – Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra dėl absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų – Tik nurodytų pagrindų nagrinėjimas – Atsižvelgimas į plačiai žinomus faktus

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 7, 59, 62 straipsniai ir 95 straipsnio 1 dalis)

    (žr. 38–41, 48, 49 punktus)

  3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija apeliacinėse tarybose – Apeliacinių tarybų kompetencija – Naujas išsamus nagrinėjimas iš esmės – Apimtis

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalis ir 95 straipsnio 1 dalis)

    (žr. 42, 45, 50, 56 punktus)

Santrauka

Įstojusi į bylą šalis RDS Design ApS yra žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo MONTANA savininkė. Ieškovė Franz Schröder GmbH & Co. KG pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) prašymą pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia, motyvuodama tuo, kad jis buvo įregistruotas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 ( 1 ) 7 straipsnio 1 dalies c punktą.

EUIPO anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Įstojusiai į bylą šaliai pateikus apeliaciją, EUIPO apeliacinė taryba panaikino šį sprendimą ir atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Ji pripažino priimtinais šalių pirmą kartą jai pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad gali „savo iniciatyva“ išnagrinėti galimą absoliutaus pagrindo, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, buvimą. Ieškovė pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl Apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo.

Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį ir, pirma, pateikė patikslinimų dėl Apeliacinės tarybos diskrecijos atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus. Antra, jis išplėtojo jurisprudenciją, susijusią su tuo, kad EUIPO nagrinėjimas ribojamas šalių pagrindais ir argumentais, pateiktais per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūras, grindžiamas absoliučiais negaliojimo pagrindais.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirma, Bendrasis Teismas priminė, kad pagal Reglamento 2017/1001 ( 2 ) 95 straipsnio 2 dalį EUIPO suteikiama plati diskrecija nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus. Vis dėlto jis patikslino, kad šios diskrecijos įgyvendinimas, kiek tai susiję su pirmą kartą Apeliacinei tarybai pateiktais faktais ir įrodymais, dabar ribojamas Reglamento 2018/625 ( 3 ) 27 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią ši taryba gali priimti pirmą kartą jai pateiktus faktus ir įrodymus tik tuo atveju, jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie yra reikšmingi bylos baigčiai, ir jeigu jie nebuvo pateikti laiku dėl pagrįstų priežasčių. Bendrasis Teismas konstatavo, kad Apeliacinė taryba nepatikrino, ar šie du reikalavimai buvo įvykdyti. Tačiau dėl to nebūtina panaikinti ginčijamo sprendimo, nes neįrodyta, kad to sprendimo turinys galėjo būti kitoks.

Antra, Bendrasis Teismas priminė, kad per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūras, grindžiamas absoliučiu atsisakymo registruoti pagrindu, EUIPO pagal Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalį nagrinėja tik šalių pateiktus pagrindus ir argumentus. Vis dėlto Apeliacinė taryba gali įgyvendinti skyriaus, priėmusio ginčijamą sprendimą, įgaliojimus ir iš naujo visapusiškai išnagrinėti su apeliacija susijusias teisines ir faktines aplinkybes ( 4 ). Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, nepaisant nepagrįsto Apeliacinės tarybos tvirtinimo, kad ji galėjo „savo iniciatyva“ patikrinti, ar egzistuoja nagrinėjamas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas, ji tik įvertino, ar dėl minėto absoliutaus pagrindo, kuriuo konkrečiai rėmėsi ieškovė, ginčijamas prekių ženklas galėjo būti pripažintas negaliojančiu. Ji savo iniciatyva nenagrinėjo reikšmingų faktų, dėl kurių būtų galėjusi taikyti kitus absoliučius atsisakymo registruoti pagrindus, galinčius paneigti nagrinėjamo prekių ženklo galiojimą. Be to, Bendrasis Teismas teigė, kad Apeliacinė taryba savo iniciatyva neišnagrinėjo „papildomų faktų“, nes jos išvados susijusios su ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, ir Anuliavimo skyriaus sprendimo motyvų vertinimu. Šie veiksmai atspindi naują visapusišką teisinių ir faktinių apeliacijos aplinkybių nagrinėjimą, kurį užbaigusi Apeliacinė taryba galėjo padaryti kitokią išvadą, nei pageidavo ieškovė ir Anuliavimo skyrius. Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba neperžengė Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 1 dalyje numatytų nagrinėjimo ribų.

( 1 ) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

( 2 ) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1).

( 3 ) 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1).

( 4 ) Pagal Reglamento 2017/1001 71 straipsnio 1 dalį.