Byla T‑580/19
Sayed Shamsuddin Borborudi
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
2021 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Ieškovo pavardės palikimas sąraše – Vertinimo klaida – SESV 266 straipsnis“
Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Teisinis pagrindas – Ribojamosios priemonės, numatytos sprendime, priimtame ESS 29 straipsnio pagrindu, ir reglamente, grindžiamame SESV 215 straipsniu – Įgyvendinimo reglamento priėmimas su sąlyga, kad prieš tai pagal ESS 29 straipsnį buvo priimtas sprendimas – Prašymas panaikinti tik įgyvendinimo reglamentą, priimtą remiantis SESV 215 straipsniu – Leistinumas
(ESS 29 straipsnis; SESV 215 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/870; Tarybos reglamentas 2019/855)
(žr. 23, 26–29 punktus)
Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Asmens, kuriam taikomas sprendimas įšaldyti lėšas, ieškinys dėl panaikinimo – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas – Teisminė kontrolė
(Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 2019/855)
(žr. 45, 46, 55 punktus)
Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Iranui – Kontrolės apimtis – Neatsižvelgimas į aplinkybes, kurios institucijai buvo nurodytos priėmus ginčijamą sprendimą
(Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 2019/855)
(žr. 50 punktą)
Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Iranui – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Kompetentingos Sąjungos institucijos pareiga kilus ginčui įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamų asmenų arba subjektų, pagrįstumą – Minėtos kompetentingos institucijos diskrecijos apimtis – Įrodymų, pateiktų dėl ankstesnio įtraukimo į sąrašus, jei nebuvo pakeisti motyvai, nepasikeitė ieškovo padėtis arba situacija Irane, svarba – Pasikeitusi ieškovo situacija
(Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 2019/855)
(žr. 60–62, 65 punktus)
Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Sąjungos teisės aktuose apibrėžti subjekto įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus alternatyvūs kriterijai – Apimtis – Tiesioginio ar netiesioginio ryšio tarp asmens veiklos ir branduolinių ginklų platinimo buvimas – Realios draudžiamos veiklos nebuvimas – Poveikio nebuvimas
(Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 267/2012)
(žr. 81–85 punktus)
Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisminė teisėtumo kontrolė – Apimtis – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas – Pareiga pateikti konkrečius įrodymus ir informaciją – Rimti ir neprieštaringi įrodymai – Nebuvimas – Vertinimo klaida
(Tarybos reglamentai Nr. 267/2012 ir Nr. 2019/855)
(žr. 86–89 punktus)
Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Padariniai – Reglamento dėl ribojamųjų priemonių Iranui nustatymo panaikinimas iš dalies – Panaikinimo galiojimas atgal – Tarybos pareiga pašalinti iš tą pačią dieną priimtų sprendimų įšaldyti lėšas įtraukimo į sąrašą motyvus, identiškus pripažintiems neteisėtais – Apimtis
(SESV 266 straipsnis)
(žr. 93–98 punktus)
Santrauka
2010 m. Europos Sąjungos Taryba nustatė ribojamąsias priemones ( 1 ), siekdama priversti Irano Islamo Respubliką nutraukti branduolinę veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo riziką arba prisidedančią prie branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo, ir numatė šioje branduolinėje programoje dalyvaujančių asmenų ir subjektų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą. Ieškovas S. S. Borborudi 2011 m. gruodžio 1 d. įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos šios priemonės, sąrašą, nurodant motyvus, kad jis ėjo Irano atominės energijos organizacijos (OIEA) vadovo pavaduotojo pareigas ir, be kita ko, nuo 2002 m. dalyvavo Irano branduolinėje programoje. Vėliau Taryba kelis kartus pratęsė šio sprendimo dėl jo įtraukimo į sąrašą galiojimą.
Priėmus Sprendimą 2019/870 ( 2 ) ir Reglamentą Nr. 2019/855 ( 3 ), kuriais Taryba pratęsė jo pavardės įtraukimą į ginčijamą sąrašą, palikdama galioti tuos pačius motyvus, ieškovas pareiškė ieškinį dėl šių aktų panaikinimo. Be kita ko, jis kaltino Tarybą padarius vertinimo klaidą ir neįrodžius ribojamųjų priemonių pagrįstumo.
Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą 2019/855, kiek jis susijęs su ieškovu, ir nagrinėjo šio reglamento, priimto SESV 2015 straipsnio pagrindu, panaikinimo padarinius pagal ESS 29 straipsnį priimtam Sprendimui 2019/870.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, jog tai, kad ieškinio dalykas yra tik prašymas panaikinti Reglamentą 2019/855, kiek jis susijęs su ieškovu, ir kad jis nesusijęs ir su Sprendimu 2019/710, nekliudo jam jo nagrinėti. Šiuo klausimu jis primena, kad sprendimai, priimti remiantis ESS 29 straipsniu, ir reglamentai, priimti remiantis SESV 215 straipsniu, yra dviejų rūšių aktai: pirmajame įtvirtinta Sąjungos pozicija dėl taikytinų ribojamųjų priemonių, o antrasis yra priemonė, kuria siekiama įgyvendinti šias priemones Sąjungos lygmeniu. Nepaisydamas glaudaus ryšio, Bendrasis Teismas mano, kad šie aktai yra atskiri ir nepriklausomi, todėl niekas netrukdo ieškovui ginčyti tik įgyvendinimo reglamento.
Antra, Bendrasis Teismas mano, kad pirmasis įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą motyvas nepagrįstas, nes Taryba neįrodė, kad ginčijamo akto priėmimo dieną ieškovas buvo OIEA vadovo pavaduotojas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad Taryba, neperkeldama įrodinėjimo pareigos, negalėjo kaltinti ieškovo, kad jis neįrodė, jog nutraukė bet kokią veiklą OIEA, reikalaudama, kad jis ją informuotų apie tokią aplinkybę ir pateiktų įrodymų šiuo klausimu. Atvirkščiai, atlikdama metinę ribojamųjų priemonių peržiūrą ( 4 ) Taryba turėjo atidžiai išnagrinėti aplinkybes, pagrindžiančias ieškovo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus; tai netrukdo ieškovui pasinaudoti teise bet kuriuo metu pateikti pastabų ar naujų įrodymų ( 5 ). Bendrasis Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių motyvą, kad ieškovas yra OIEA vadovo pavaduotojas, kaip išdėstyta pasiūlymo įtraukti į sąrašą nekonfidencialioje ištraukoje.
Trečia, Bendrasis Teismas mano, kad Taryba pakeitė motyvus, kuriais grindžiamas ginčijamas aktas, teigdama, kad ieškovo pavardės palikimas nagrinėjamame sąraše pateisinamas jo ankstesne veikla. Bendrasis Teismas primena, kad įtraukimo į sąrašą kriterijus, susijęs su paramos Irano branduolinei veiklai, dėl kurios kyla branduolinių ginklų platinimo rizika, teikimu, reiškia, kad turi būti nustatytas tiesioginis ar netiesioginis ryšys tarp atitinkamo asmens veiklos ir branduolinių ginklų platinimo. Šiuo klausimu jis patikslina, kad negalima pripažinti, kad ribojamųjų priemonių nustatymo asmeniui prielaida būtinai yra ankstesnis realios draudžiamos veiklos vykdymas, nes gali pakakti vien rizikos, kad šis asmuo taip elgsis ateityje. Vis dėlto tiesioginis ar netiesioginis ryšys tarp asmens veiklos ir branduolinių ginklų platinimo yra būtina sąlyga, kad šio asmens pavardė būtų įtraukta į nagrinėjamą sąrašą. Todėl Taryba ginčijamo akto priėmimo dieną negalėjo remtis ankstesnėmis ieškovo pareigomis OIEA ir jo ankstesniu dalyvavimu Irano branduolinėje programoje, nepateikusi rimtų ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovas palaiko ryšius su OIEA ir minėta programa arba apskritai su veikla, dėl kurios kyla branduolinių ginklų platinimo rizika.
Galiausiai Bendrasis Teismas nagrinėjo Reglamento 2019/855 panaikinimo, kiek jis susijęs su ieškovu, pasekmes Sprendimui 2019/870, kurio ieškovas neginčijo. Visų pirma jis pažymėjo, kad šis sprendimas automatiškai nelemia Sprendimo 2019/870 panaikinimo. Vis dėlto, kadangi šiuose dviejuose aktuose ieškovui nustatytos identiškos priemonės, aplinkybė, kad Sprendimas 2019/870 ir toliau taikomas, nepaisant ginčijamo akto panaikinimo, gali labai pakenkti teisiniam saugumui. Paskui Bendrasis Teismas priminė, kad vykdydama teismo sprendimą dėl panaikinimo Taryba privalo laikytis tiek teismo sprendimo rezoliucinės dalies, tiek jo motyvų. Iš tiesų pastaruosiuose ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą motyvai nurodyti kaip neteisėti ir juose tiksliai nurodyta, kodėl padaryta tokia išvada dėl jų neteisėtumo. Todėl Taryba turi užtikrinti, kad galimi vėlesni sprendimai įšaldyti lėšas, kurie gali būti priimti po teismo sprendimo priėmimo, neturėtų tokių pačių trūkumų. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimų dėl panaikinimo taikymą atgaline data, pažymi, kad išvada dėl neteisėtumo taikoma nuo panaikinto akto įsigaliojimo dienos. Kadangi Sprendimo 2019/870 įsigaliojimo data yra tokia pati kaip ir ginčijamo akto įsigaliojimo data, Bendrasis Teismas iš to daro išvadą, kad Taryba gali būti įpareigota iš šio sprendimo pašalinti tokio paties turinio ieškovo pavardės įtraukimo į sąrašą motyvus kaip ir tie, kurie šiame teismo sprendime buvo pripažinti neteisėtais, jeigu šie motyvai pagrįsti tais pačiais įrodymais.
( 1 ) Žr. 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39), ir 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1).
( 2 ) 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/870, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 140, 2019, p. 90).
( 3 ) 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 140, 2013, p. 1).
( 4 ) Direktyvos 2010/413 26 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 267/2012 46 straipsnio 7 dalis.
( 5 ) Direktyvos 2010/413 24 straipsnio 4 dalis ir Reglamento 267/2012 46 straipsnio 5 dalis.