(Byla T‑370/19)

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

„Išorės santykiai – Techninis bendradarbiavimas – Elektroniniai ryšiai – Reglamentas (ES) 2018/1971 – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija – Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalis – Trečiųjų šalių reguliavimo institucijų dalyvavimas šioje institucijoje – Kosovo nacionalinės reguliavimo institucijos dalyvavimas – Trečiosios šalies sąvoka – Teisės klaida“

  1. Tarptautiniai susitarimai – Techninis bendradarbiavimas – Elektroniniai ryšiai – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija – Trečiųjų šalių reguliavimo institucijos dalyvavimas šioje institucijoje – Trečioji šalis – Sąvoka – Subjektai, kuriems taikoma tarptautinė teisė ir kurie gali turėti teisių ir pareigų – Kosovas – Įtraukimas

    (SESV 212 ir 216–218 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1971 35 straipsnio 2 dalis)

    (žr. 28–30, 35, 36 punktus)

  2. Tarptautiniai susitarimai – Techninis bendradarbiavimas – Elektroniniai ryšiai – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija – Trečiųjų šalių reguliavimo institucijų dalyvavimas šioje institucijoje – „Tuo tikslu <...> sudar[ytas] susitarim[as] su Sąjunga“ – Sąvoka – Sąjungos ir kito viešosios tarptautinės teisės subjekto sudaryta sutartis – Susitarimas, kuriame yra nuostatų, kuriomis grindžiamas Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies bendradarbiavimas elektroninių ryšių srityje – Sąjungos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – Įtraukimas

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1971 35 straipsnio 2 dalis; Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 111 straipsnis)

    (žr. 46–48, 53, 54 punktus)

  3. Tarptautiniai susitarimai – Techninis bendradarbiavimas – Elektroniniai ryšiai – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija – Trečiųjų šalių reguliavimo institucijų dalyvavimas šioje institucijoje – Šiam dalyvavimui taikytini darbo susitarimai – Sudarymo procedūra – Reikalavimas laikytis su Sąjunga dėl tokio dalyvavimo sudarytų susitarimų nuostatų – Komisijos kompetencija vienašališkai sudaryti tokius darbo susitarimus

    (ESS 17 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1971 35 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)

    (žr. 70, 72, 76, 77, 79, 81, 82 punktus)

Santrauka

2020 m. rugsėjo 23 d. priimtu Sprendimu Ispanija / Komisija (T‑370/19) Bendrasis Teismas atmetė SESV 263 straipsniu grindžiamą Ispanijos Karalystės (toliau – ieškovė) ieškinį; juo buvo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo ši nustatė, kad nacionalinė Kosovo reguliavimo institucija gali dalyvauti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) ir BEREC biuro organuose (toliau – ginčijamas sprendimas) ( 1 ).

BEREC, įsteigtai Reglamentu Nr. 1211/2009 ( 2 ), buvo pavesta prisidėti prie elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos plėtros ir gerinti jos veikimą. Pagal šį reglamentą BEREC savo užduotis turėjo vykdyti savarankiškai, bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis (toliau – NRI) ir Europos Komisija. Šis reglamentas buvo panaikintas Reglamentu 2018/1971 ( 3 ), jo 35 straipsnyje numatyta BEREC bendradarbiavimo su Sąjungos organais, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarka. Nuo 2001 m. iki 2015 m. Sąjunga su Vakarų Balkanų šalimis pasirašė stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (toliau – SAS), juose buvo specialių nuostatų dėl bendradarbiavimo elektroninių ryšių srityje. Taip yra, be kita ko, kalbant apie Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Kosovo SAS) ( 4 ). 2019 m. kovo 18 d. Komisija priėmė šešis sprendimus dėl šešių Vakarų Balkanų šalių NRI dalyvavimo BEREC veikloje; tarp jų yra ir ginčijamas sprendimas. Šie sprendimai buvo priimti, be kita ko, remiantis Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalimi.

Dėl to, kaip Komisija paiso tos pačios nuostatos, nes, ieškovės teigimu, Kosovas, kuris nėra suvereni valstybė, turinti valstybinę organizacijos, nėra „trečioji šalis“, Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad ši „trečiųjų šalių“ sąvoka neapibrėžta nei Reglamente 2018/1971, nei atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad SESV vartojama tiek sąvoka „trečiosios šalys“, ypač daugelyje nuostatų, kuriose reglamentuojami su išorės santykiais susiję klausimai, tiek „trečiosios valstybės“. Taigi, Bendrojo Teismo nuomone, SESV nuostatomis dėl „trečiųjų šalių“ siekiama suteikti galimybę sudaryti tarptautinius susitarimus su „kitais nei valstybės“ subjektais, įskaitant teritorinius subjektus, kuriuos apima lanksti sąvoka „šalis“. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad SESV vartojama sąvoka „trečiosios šalys“, skirta apibrėžti subjektams, kuriems taikoma tarptautinė teisė ir kurie gali turėti teisių ir pareigų, negali būti aiškinama kitaip, kai ta pati sąvoka vartojama antrinės teisės akte, kaip antai Reglamente 2018/1971. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad sąvoka „trečioji šalis“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2018/1971 35 straipsnio 2 dalį, nėra tapati sąvokai „trečioji valstybė“, jos taikymo sritis platesnė ir apima ne tik suverenias valstybes. Taigi Kosovas gali patekti į šią sąvoką „trečiosios šalys“, nedarant poveikio Sąjungos ar jos valstybių narių pozicijai dėl Kosovo, kaip nepriklausomos valstybės, statuso.

Be to, ieškovė teigė, kad Komisija pažeidė tą pačią nuostatą, nes, jos nuomone, nebuvo „susitarimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą dėl Kosovo NRI dalyvavimo BEREC veikloje. Ieškovė konkrečiai manė, kad Kosovo SAS nebuvo toks susitarimas dėl dalyvavimo BEREC veikloje. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalyje trečiųjų šalių NRI dalyvavimas kompetentinguose BEREC organuose siejamas su dviem sąlygomis: pirma, turi egzistuoti atitinkamos trečiosios šalies ir Sąjungos „susitarimas“ ir, antra, šis susitarimas turi būti sudarytas „tuo tikslu“. Konstatavęs, kad pirmoji iš šių sąlygų yra įvykdyta, nes Kosovo SAS tikrai gali būti toks susitarimas, kadangi tai tarp dviejų viešosios tarptautinės teisės subjektų sudarytas tarptautinis susitarimas, Bendrasis Teismas išnagrinėjo žodžių junginį „tuo tikslu“. Šiuo klausimu jis paminėjo, kad šis žodžių junginys rodo, jog atitinkamuose susitarimuose turi būti nuostatų, kuriomis grindžiamas Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies bendradarbiavimas nagrinėjamoje srityje, t. y. elektroninių ryšių srityje. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas nusprendė, kad, Kosovo SAS 111 straipsnyje darant aiškią nuorodą į Sąjungos ir Kosovo bendradarbiavimo „stiprinimą“, numatomas glaudus bendradarbiavimas pagal skirtingas sąlygas. Bendrasis Teismas konkrečiai pažymėjo, kad būtent dalyvavimas su apribotomis teisėmis, numatytas Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalyje, atitinka minėtame Kosovo SAS 111 straipsnyje numatytą glaudų bendradarbiavimą, tačiau neprilygsta Kosovo NRI „integracijai“ į BEREC struktūras. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Kosovo SAS 111 straipsnis yra susitarimas „tuo tikslu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalį.

Galiausiai ieškovė iš esmės teigė, kad Komisija pažeidė Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalį, nes ginčijamame sprendime vienašališkai sudarė „darbo susitarimus“, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, dėl Kosovo NRI dalyvavimo BEREC organuose. Jos teigimu, pirma, šie privalomi darbo susitarimai turėjo būti numatyti pačiuose susitarimuose dėl dalyvavimo BEREC ir, antra, priimdama ginčijamą sprendimą Komisija veikė, neturėdama teisinio pagrindo. Pirma, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nuoroda į žodžius „atitinkamomis <...> susitarimų nuostatomis“ kartu su žodžiu „remiantis“ veikiau siekiama nurodyti, kad „darbo susitarimai“ turi būti sudaromi „pagal“ šių susitarimų dėl dalyvavimo nuostatas. Taigi jis nusprendė, kad teisiškai nėra būtinybės reikalauti, jog tam, kad trečiosios šalies NRI „būtų atviras dalyvavimas“, turi būti taikoma specialaus leidimo tvarka, nustatyta pagal tarptautinį susitarimą. Antra, dėl Komisijos įgaliojimų Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei Reglamente 2018/1971, nei jokiame kitame Sąjungos teisės akte įgaliojimai sudaryti darbo susitarimus, taikomus trečiųjų šalių NRI dalyvavimui, nebuvo aiškiai suteikti nei BEREC biurui, nei kitam kompetentingam organui, šią kompetenciją turi Komisija. Galiausiai Bendrasis Teismas konstatavo, kad ESS 17 straipsnis, kuriuo, be kita ko, grindžiamas ginčijamas sprendimas, yra pakankamas teisinis pagrindas, ir šios išvados nepaneigia tai, kad šis straipsnis yra bendra nuostata.

Todėl, pirma, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija turėjo įgaliojimus vienašališkai ginčijamame sprendime sudaryti Reglamento 2018/1971 35 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytus „darbo susitarimus“, taikytinus trečiųjų šalių NRI dalyvavimui BEREC. Antra, jis atmetė Komisijai pateiktą kaltinimą, kad minėtas sprendimas neturi teisinio pagrindo.

( 1 ) 2019 m. kovo 18 d. Komisijos sprendimas dėl Kosovo nacionalinės reguliavimo institucijos dalyvavimo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje (OL C 115, 2019, p. 26).

( 2 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (OL L 337, 2009, p. 1).

( 3 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 (OL L 321, 2018, p. 1).

( 4 ) OL L 71, 2016, p. 3.