2

BEH yra Bulgarijos valstybei visiškai priklausanti bendrovė. Bulgarijos valstybės teises bendrovėje BEH įgyvendina Bulgarijos energetikos ministras. BEH turi kelias patronuojamąsias įmones, kurios veiklą vykdo Bulgarijos energetikos srityje. Dujų sektoriuje jai priklauso 100 % jos patronuojamųjų įmonių Bulgargaz ir Bulgartransgaz kapitalo.

3

Bulgargaz yra viešoji dujų tiekėja Bulgarijoje.

4

Bulgartransgaz yra:

6

Pažeidimo laikotarpiu Bulgarijoje buvo du dujų tiekimo šaltiniai, t. y. vidaus gamyba ir importas iš Rusijos. Kadangi tuo metu vidaus gamyba buvo nedidelė, šalies tiekimas beveik visiškai priklausė nuo Rusijos dujų importo.

7

Rusijos dujos į Bulgariją buvo tiekiamos per Ukrainą, o paskui – per Rumuniją trimis dujotiekiais, t. y. Rumunijos tranzito dujotiekiais Nr. 1, 2 ir 3, kuriuos valdė Rumunijos dujų perdavimo tinklo operatorė Transgaz SA.

8

Rumunijos tranzito dujotiekis Nr. 1 (toliau – Rumunijos dujotiekis Nr. 1) kerta Rumuniją nuo įleidimo taško, t. y. Isakčos 1 dujų apskaitos stoties, esančios Ukrainos ir Rumunijos pasienyje, iki Negru Vodės 1 įleidimo taško, esančio Rumunijos ir Bulgarijos pasienyje. Perdavimo tinklas, kuris savo ruožtu buvo sujungtas su Čireno saugykla, – tai visiškai nacionalinis tinklas, prie kurio buvo prijungta dauguma Bulgarijos vartotojų ir vietinių skirstomųjų tinklų, išskyrus Bulgarijos pietvakariuose esančius vartotojus ir skirstomuosius tinklus.

9

Rumunijos tranzito dujotiekiais Nr. 2 ir 3 Rusijos dujos buvo perduodamos nuo Ukrainos ir Rumunijos sienos iki Rumunijos ir Bulgarijos sienos Negru Vodės 2 ir 3 įleidimo taškų ir taip perduodamos į Bulgarijos teritoriją, kurioje veikė Bulgarijos tranzito dujotiekis. Šis dujotiekis buvo naudojamas ribotam tiekimui pietvakarių Bulgarijoje ir juo dujos daugiausia buvo tiekiamos į Graikiją, Turkiją ir buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją.

10

Todėl bent iki 2016 m. balandžio mėn. Rumunijos dujotiekis Nr. 1 buvo vienintelis būdas perduoti dujas į Bulgariją, siekiant aprūpinti didžiąją šalies dalį.

11

Rumunijos dujotiekis Nr. 1, kurio bendras pajėgumas 7,4 mlrd. kubinių metrų per metus, buvo nutiestas 1974 m. pagal 1970 m. lapkričio 29 d. Bulgarijos Liaudies Respublikos ir Rumunijos Socialistinės Respublikos sudarytą tarpvyriausybinį susitarimą (toliau – 1970 m. tarpvyriausybinis susitarimas).

12

1974 m. liepos 5 d.Bulgargaz pirmtakė bendrovė Neftochim sudarė susitarimą su bendrove Rompetrol, Transgaz pirmtake, dėl naudojimosi Rumunijos dujotiekiu Nr. 1. Šis susitarimas galiojo iki 2005 m.

13

2003 m. vasario 18 d. Bulgarijos Respublika ir Rumunija sudarė naują tarpvyriausybinį susitarimą (toliau – 2003 m. tarpvyriausybinis susitarimas). Pagal šio susitarimo 3 straipsnį susitariančiosios šalys įsipareigojo savo atitinkamus dujų operatorius Bulgargaz ir Transgaz įpareigoti sudaryti naują sutartį dėl naudojimosi Rumunijos dujotiekiu Nr. 1, kad būtų atsižvelgta į naujus tranzito tarifus.

14

2005 m. spalio 19 d.Transgaz ir Bulgargaz sudarė naują susitarimą (toliau – 2005 m. susitarimas), pagal kurį iki 2011 m. gruodžio 31 d.Bulgargaz buvo suteikta išimtinė teisė naudotis Rumunijos dujotiekiu Nr. 1. Šiuo susitarimu iš esmės buvo užtikrintas 6,49 mlrd. kubinių metrų metinis pajėgumas. Už tai Bulgargaz mokėjo bendrovei Transgaz fiksuotą metinį mokestį, kuris nepriklausė nuo faktiškai panaudotų pajėgumų. 2009 m. šis susitarimas buvo pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d.

15

Pažeidimo laikotarpiu Bulgargaz pirko dujas iš Rusijos ir buvo vienintelė arba pagrindinė Rusijos dujų importuotoja į Bulgariją. Ji taip pat įsigijo didžiąją dalį vidaus dujų gamybos. Bulgargaz buvo pagrindinė dujų tiekėja, pirma, didmeninės prekybos grandinėje ir, antra, galutiniams klientams, t. y. tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtoms įmonėms.

16

Pažeidimo laikotarpiu Bulgargaz veikė kaip viešoji dujų tiekėja Bulgarijos rinkose pagal licenciją Nr. JI‑214–14/29.11.2006, skirtą viešam dujų tiekimui Bulgarijos Respublikos teritorijoje (toliau – Bulgargaz licencija). Remiantis 2003 m. gruodžio 9 d. ЗАКОН ЗА ЕНЕРГЕТИКАТА (Energetikos įstatymas) (DV, Nr. 107, 2003 m. gruodžio 9 d.), paskutinį kartą iš dalies pakeistu 2018 m. gruodžio 13 d. (DV, Nr. 103, 2018 m. gruodžio 13 d.) (toliau – Bulgarijos energetikos įstatymas), ši licencija jai buvo išduota 2006 m. lapkričio 29 d.Komisia za energiyno i vodno regulirane (Energijos ir vandens reguliavimo komisija, Bulgarija, toliau – Bulgarijos reguliavimo institucija) sprendimu Nr. P-046 (toliau – Bulgarijos reguliavimo institucijos sprendimas) 35 metų laikotarpiui (minėtos licencijos 2.6.1 straipsnis).

[Praleista]

21

Gamtinės dujos vėlesniam naudojimui gali būti saugomos požeminėse dujų saugyklose. Šios saugyklos gali būti priemonė pritaikyti pasiūlą prie paklausos, visų pirma atsižvelgiant į sezoninius dujų paklausos svyravimus. Be to, ypač tais atvejais, kai labai priklausoma nuo vieno tiekimo šaltinio, šios saugyklos gali suteikti didelių saugumo galimybių nutrūkus tiekimui.

22

Bulgarijoje 0,5 mlrd. kubinių metrų talpos Čireno saugykla buvo vienintelė pažeidimo laikotarpiu veikusi saugykla. Tai nebuvo daugiaciklis saugojimo įrenginys, nes dujos į ją galėjo būti įleidžiamos tik vadinamaisiais vasaros mėnesiais, o išleidžiamos vadinamaisiais žiemos mėnesiais.

[Praleista]

34

Ginčijamame sprendime Komisija iš esmės padarė išvadą, kad ieškovės nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2015 m. sausio 1 d. darė vieną ir tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą (žr. 653 konstatuojamąją dalį).

[Praleista]

56

Ieškovės, palaikomos Bulgarijos Respublikos, paskutinėje savo reikalavimų versijoje Bendrojo Teismo prašo:

57

Komisija, palaikoma Overgas, Bendrojo Teismo prašo:

58

Ieškovės nurodo septynis ieškinio pagrindus, atitinkamai grindžiamus:

[Praleista]

79

Ieškovės, palaikomos Bulgarijos Respublikos, tvirtina, kad Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkos apibrėžtyje yra padaryta:

80

Pirmiausia reikia kartu išnagrinėti dvi pirmąsias ieškovių nurodytas klaidas.

81

Ieškovės teigia, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL L 211, 2009, p. 36), daromas skirtumas tarp pirminės ir antrinės dujų pajėgumų rinkų. Jos pažymi, kad pagal šį reglamentą tik PTO gali parduoti pajėgumus pirminėje rinkoje, o tinklo naudotojai gali perparduoti pajėgumus tik antrinėje rinkoje. Taigi, neatskirdama pirminės ir antrinės dujų pajėgumų rinkų, Komisija, pirma, padarė teisės klaidą, kai pateikė Reglamentui Nr. 715/2009 prieštaraujančią Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkos apibrėžtį, ir, antra, neatsižvelgė į tai, kad Transgaz buvo tiekėja šioje pirminėje rinkoje.

82

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamente Nr. 715/2009 daromas skirtumas tarp pirminės ir antrinės dujų pajėgumų rinkų. Pagal šį reglamentą pirminė rinka yra pajėgumų, kuriuos tiesiogiai parduoda PTO, rinka (2 straipsnio 1 dalies 22 punktas), o antrinė rinka – pajėgumų, kurie parduodami ne pirminėje rinkoje, rinka (2 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

83

Vis dėlto Reglamento Nr. 715/2009 34 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šis reglamentas, kaip ir pagal jį priimtos gairės, nedaro neigiamo poveikio Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui.

84

Be to, kaip matyti iš Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 2 ir 3 punktų, rinkos sąvoka konkurencijos srityje skiriasi nuo kitų rinkos sąvokų, dažnai vartojamų kitose srityse (2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, T‑321/05, EU:T:2010:266, 97 punktas). Jos pagrindinis tikslas – sistemingai nustatyti konkurencijos ribojimus, su kuriais susiduria tam tikros įmonės (2022 m. gegužės 18 d. Sprendimo Wieland-Werke / Komisija, T‑251/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:296, 40 punktas).

85

Taigi taikant SESV 102 straipsnį atitinkama rinka apibrėžiama siekiant nustatyti ribas, pagal kurias turi būti vertinama, ar įmonė gali elgtis pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų, taigi, ar ji užima dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 37 punktas ir 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, T‑321/05, EU:T:2010:266, 30 punktas).

86

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, siekiant nustatyti galimai dominuojančią įmonės padėtį, konkurencijos galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į rinką, apimančią visas prekes ar paslaugas, kurios dėl savo savybių yra ypač tinkamos nuolatiniams poreikiams patenkinti ir yra sunkiai pakeičiamos kitomis prekėmis ar paslaugomis; šios konkurencijos galimybės taip pat turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas ir pasiūlos bei paklausos struktūrą (žr. 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, T‑321/05, EU:T:2010:266, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

87

Todėl siekiant nustatyti, ar Komisija turėjo daryti skirtumą tarp pirminės ir antrinės Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų rinkų, reikia patikrinti, ar pažeidimo laikotarpiu šis atskyrimas buvo svarbus kiekvienoje iš šių rinkų teikiamoms paslaugoms, taip apibrėžiant ribas, pagal kurias turėtų būti vertinama, ar ieškovės užėmė dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje.

88

Neginčytina, kad pažeidimo laikotarpiu Rumunijos dujotiekis Nr. 1 buvo vienintelis būdas perduoti rusiškas dujas į Bulgariją, todėl šio dujotiekio pajėgumų paslaugų negalėjo pakeisti kitos paslaugos, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 86 punkte nurodytą jurisprudenciją, siekiant perduoti dujas iš Rusijos į Bulgariją. Vadinasi, remiantis ta pačia jurisprudencija darytina priešinga išvada – kad Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pirminės ir antrinės rinkų pajėgumų paslaugos sudarė paslaugų visumą, ypač tinkamą nuolatiniams poreikiams tenkinti, todėl jos buvo tarpusavyje pakeičiamos.

89

Šiuo aspektu Komisija teisingai pažymėjo, kad pažeidimo laikotarpiu Bulgargaz pagal 2005 m. susitarimą ne tik rezervavo visus Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumus, bet ir galėjo užkirsti kelią bet kokiems Transgaz mėginimams suteikti pajėgumus tretiesiems asmenims pirminėje rinkoje (žr. ginčijamo sprendimo 260 ir 261 konstatuojamąsias dalis). Minėto susitarimo 17.1 straipsnyje buvo nustatyta, kad „išimtinę teisę naudotis [Rumunijos dujotiekiu Nr. 1] turi [Bulgargaz], ir be [Bulgargaz] sutikimo prie šio dujotiekio negalima prijungti kitų klientų ir nebus perduodami jokie kiti gamtinių dujų kiekiai <…>“.

90

Taigi, nepaisant to, kad pažeidimo laikotarpiu Transgaz buvo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 PTO:

91

Todėl pirminės ir antrinės rinkų atskyrimas nebuvo svarbus atliekant analizę pagal SESV 102 straipsnį.

92

Ieškovės mano, kad ši išvada klaidinga, nes, kaip jos teigia, pagal Reglamentą Nr. 715/2009 Transgaz privalėjo vienašališkai perimti nepanaudotus Bulgargaz pajėgumus Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 ir juos pasiūlyti tretiesiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytas 2005 m. susitarimas. Šiuo klausimu jos pažymi, kad šis reglamentas ir prie jo pridėtos iki 2012 m. rugsėjo 16 d. galiojusios redakcijos gairės (toliau – 2009 m. gairės) dėl sutartinės perkrovos valdymo tvarkos turi tiesioginį poveikį. Taigi jos teigia, jog tai, kad Rumunija neįgyvendino šių taisyklių, negali joms pakenkti.

93

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamentą Nr. 715/2009:

94

Reglamento Nr. 715/2009 16 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad sutartinės perkrovos atveju pirminėje rinkoje nepanaudotus pajėgumus PTO siūlo bent jau kaip trumpalaikius (vienos dienos) ir pertraukiamuosius pajėgumus.

95

2009 m. gairių, kuriomis buvo papildytas Reglamentas Nr. 715/2009, 2.2 punkto 1 papunktyje buvo numatyta, kad jeigu sutartiniai pajėgumai lieka nepanaudoti, PTO turi nepertraukiamai siūlyti šiuos pajėgumus pirminėje rinkoje sudarydamas įvairios trukmės sutartis. Vis dėlto ši pareiga buvo susijusi tik su atveju, kai atitinkamo tinklo naudotojas nepanaudotų pajėgumų nesiūlo antrinėje rinkoje už pagrįstą kainą.

96

Kita vertus, kalbant apie nepanaudotų pajėgumų atšaukimo ir perskirstymo kaip nuolatinių pajėgumų galimybę, 2009 m. gairių 2.2 punkto 4 papunktyje buvo numatyta tik tai, kad prireikus PTO dės pagrįstas pastangas rinkai pasiūlyti bent jau nepanaudotų pajėgumų dalis kaip nuolatinius pajėgumus.

97

Iš Reglamento Nr. 715/2009 16 straipsnio 3 dalies a punkto, aiškinamo atsižvelgiant į 2009 m. gaires, galima daryti dvi išvadas. Pirma, Transgaz privalėjo pasiūlyti nepanaudotus Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumus tik tuo atveju, jei Bulgargaz antrinėje rinkoje jų nepasiūlė už pagrįstą kainą. Antra, tokiu atveju Transgaz tik privalėjo nepanaudotus Bulgargaz pajėgumus tretiesiems asmenims siūlyti kaip trumpalaikius ir pertraukiamuosius pajėgumus, o ne kaip nuolatinius pajėgumus.

98

Ginčijamo sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje, kurios ieškovės neginčijo, Komisija pažymėjo, kad žemesnės grandies dujų tiekėjai paprastai negali remtis pertraukiamaisiais pajėgumais, kad įvykdytų tiekimo įsipareigojimus savo klientams, nes tokių pajėgumų negarantuoja PTO. Todėl Transgaz pasiūlius nepanaudotus Bulgargaz pajėgumus kaip trumpalaikius ir pertraukiamuosius pajėgumus, minėtas PTO nebūtų galėjęs patenkinti įmonių, norinčių gauti prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, nuolatinių poreikių.

99

2009 m. gairių dalinis pakeitimas 2012 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos sprendimu 2012/490/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 715/2009 I priedas (OL L 231, 2012, p. 16, toliau – 2012 m. gairės), patvirtina, kad Reglamento Nr. 715/2009 16 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga buvo nepakankama. Iš Sprendimo 2012/490/ES antros konstatuojamosios dalies matyti, kad 2012 m. gairės buvo priimtos, nes praktika parodė, jog, nepaisant tam tikrų perkrovos valdymo principų taikymo, pavyzdžiui, pertraukiamųjų pajėgumų teikimo, sutartinė perkrova ir toliau trukdė plėtoti veiksmingą dujų vidaus rinką.

100

Todėl, siekiant išspręsti šią situaciją, 2012 m. gairėse buvo numatytos keturios skirtingos procedūros, kuriomis buvo siekiama, kad sutartinės perkrovos atveju PTO galėtų perskirstyti nepanaudotus pajėgumus kaip nuolatinius pajėgumus. Tik trys iš šių procedūrų turėjo būti vykdomos nuo 2013 m. spalio 1 d., taigi pažeidimo laikotarpiu.

101

Nagrinėjamu atveju ieškovės remiasi dviem iš šių mechanizmų, t. y. pirma, pajėgumų padidinimo taikant perviršinio rezervavimo ir išpirkimo sistemą mechanizmu, numatytu 2012 m. gairių 2.2.2 punkte (toliau – perviršinio rezervavimo ir išpirkimo mechanizmas), ir, antra, ilgalaikių pajėgumų pasiūlos mechanizmu „use-it-or-lose-it“ (UIOLI), numatytu minėtų gairių 2.2.5 punkte (toliau – UIOLI mechanizmas, o kartu su perviršinio rezervavimo ir išpirkimo mechanizmu – skatinamieji mechanizmai).

102

Pirma, perviršinio rezervavimo ir išpirkimo mechanizmas leido PTO padidinti savo tinklo pajėgumus siūlant papildomus pajėgumus kaip nuolatinius pajėgumus, viršijančius kiekį, kuris galėjo būti perduotas. PTO turėjo išpirkti pajėgumus, kuriuos galiausiai nurodė naudotojai ir kurie viršijo tai, ką galėjo perduoti dujų perdavimo tinklas (žr. 2012 m. gairių 2.2.2 punkto 1 ir 6 papunkčius). Siekiant paskatinti PTO prisiimti riziką, susijusią su pertekliniu pardavimu, sistemoje buvo numatyta finansinė kompensacija (žr. 2012 m. gairių 2.2.2 punkto 3 papunktį).

103

Kad būtų galima taikyti perviršinio rezervavimo ir išpirkimo mechanizmą, 2012 m. gairėse buvo numatyta, kad jį iš anksto turi patvirtinti nacionalinė reguliavimo institucija (toliau – nacionalinė reguliavimo institucija) ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su pasienio valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis (žr. minėtų gairių 2.2.2 punkto 1 papunktį).

104

Antra, pagal UIOLI mechanizmą nacionalinės reguliavimo institucijos privalėjo reikalauti, kad PTO iš dalies arba visiškai atšauktų tinklo naudotojo sistemingai nepakankamai išnaudojamus sutartinius pajėgumus sujungimo taške, jei tinklo naudotojas nepardavė ar nepasiūlė priimtinomis sąlygomis savo nepanaudotų pajėgumų ir jei kiti tinklo naudotojai prašo nuolatinių pajėgumų (žr. 2012 m. gairių 2.2.5 punkto 1 papunktį).

105

Vis dėlto tam, kad PTO galėtų pasinaudoti UIOLI mechanizmu, nacionalinė reguliavimo institucija turėjo iš anksto nustatyti, kad buvo įvykdytos 2012 m. gairėse nustatytos sąlygos, leidžiančios PTO atšaukti pajėgumus (žr. 2012 m. gairių 2.2.5 punkto 1 ir 4 papunkčius).

106

Ieškovės iš esmės teigia, kad nuo 2012 m. Transgaz galėjo pasinaudoti skatinamaisiais mechanizmais, kad vienašališkai atšauktų Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 Bulgargaz nepanaudotus pajėgumus ir perskirstytų juos tretiesiems asmenims.

107

Šiuo klausimu iš šio sprendimo 103–105 punktų matyti, jog tam, kad šie skatinamieji mechanizmai galėtų būti taikomi, Rumunijos reguliavimo institucija turėjo imtis tam tikrų išankstinių priemonių.

108

Ginčijamo sprendimo 293 ir 294 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo, kad Rumunijos reguliavimo institucija tuo metu nesiėmė išankstinių priemonių, būtinų tam, kad PTO galėtų pasinaudoti skatinamaisiais mechanizmais.

109

Vis dėlto ieškovės ginčija būtinybę įsikišti Rumunijos reguliavimo institucijai, kad Transgaz galėtų pasiūlyti tretiesiems asmenims Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 Bulgargaz nepanaudotus pajėgumus.

110

Ieškovių pozicijos nepatvirtina analizė. Pažeidimo laikotarpiu nacionalinei reguliavimo institucijai iš anksto neįsikišus, skatinamieji mechanizmai negalėjo būti įgyvendinti (žr. šio sprendimo 103 ir 105 punktus). Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu Transgaz negalėjo remtis šiais mechanizmais siekdama vienašališkai atšaukti Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 Bulgargaz nepanaudotus pajėgumus ir pasiūlyti juos tretiesiems asmenims kaip nuolatinius pajėgumus. Todėl pagal Reglamentą Nr. 715/2009 šiuos nepanaudotus pajėgumus Transgaz galėjo pasiūlyti tretiesiems asmenims tik kaip trumpalaikius ir pertraukiamuosius pajėgumus.

111

Kaip matyti iš šio sprendimo 98 punkto, trumpalaikis ir pertraukiamas pasiūlymas praktiškai nebūtų leidęs Transgaz apeiti 2005 m. susitarime nustatytų apribojimų ir patenkinti tiekėjų, norinčių turėti prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, nuolatinių poreikių, atsižvelgiant į tai, kad tokie pajėgumai nebūtų patrauklūs žemesnės grandies dujų tiekėjams, nes jie neleistų jiems įvykdyti tiekimo įsipareigojimų savo klientams.

112

Tokiomis aplinkybėmis pirminės ir antrinės dujų pajėgumų rinkų atskyrimas šiuo atveju neturėjo reikšmės vertinant, ar ieškovės užėmė dominuojančią padėtį teikiant Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugas. Kaip konstatuota šio sprendimo 89 punkte, dėl 2005 m. susitarimo visą pažeidimo laikotarpį Bulgargaz ne tik buvo vienintelė galima Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų teikėja antrinėje rinkoje, bet ir kontroliavo trečiųjų asmenų patekimą į pirminę rinką dėl išimtinės teisės naudotis minėtu dujotiekiu ir išankstinio sutikimo teisės, kurias ji turėjo pagal 2005 m. susitarimą. Be to, kadangi pažeidimo laikotarpiu Transgaz be Bulgargaz sutikimo galėjo siūlyti nepanaudotus pajėgumus tik kaip trumpalaikius ir pertraukiamuosius pajėgumus, Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai Transgaz nelaikė tiekėja apibrėždama Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinką.

113

Šių išvadų nepaneigia kiti ieškovės argumentai.

114

Pirma, ieškovės teigia, kad Komisijos pateiktas Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkos apibrėžimas nukrypsta nuo jos sprendimų praktikos.

115

Reikia priminti, kad Komisija privalo atskirai išanalizuoti kiekvienos bylos aplinkybes, neatsižvelgdama į ankstesnius sprendimus, susijusius su kitais ūkio subjektais, kitomis prekių ir paslaugų rinkomis arba kitomis geografinėmis rinkomis skirtingais laikotarpiais (žr. 2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Clearstream / Komisija, T‑301/04, EU:T:2009:317, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis, kad išliks ankstesnė sprendimų priėmimo praktika, nes ji gali būti keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes arba Komisijos analizės raidą (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Niki Luftfahrt / Komisija, T‑162/10, EU:T:2015:283, 142 ir 143 punktus).

116

Taigi ieškovės neturi teisės ginčyti Komisijos išvadų dėl to, kad jos skiriasi nuo anksčiau kitoje byloje padarytų išvadų (2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo General Electric / Komisija, T‑210/01, EU:T:2005:456, 118 punktas; taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Clearstream / Komisija, T‑301/04, EU:T:2009:317, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

117

Antra, ieškovės tvirtina, kad į 2012 m. liepos 10 d.Legea nr. 123/2012 energiei electrice și a gazelor naturale (Elektros energijos ir dujų įstatymas Nr. 123/2012; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 485, 2012 m. liepos 16 d.; toliau – Rumunijos energetikos įstatymas) buvo įtrauktas Reglamentas Nr. 715/2009 ir juo Transgaz, kaip PTO, buvo suteikti įgaliojimai atšaukti nepanaudotus Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumus. Šiuo atžvilgiu jos remiasi minėto įstatymo 130 straipsnio 1 dalimi ir 194 straipsniu, taip pat 2012 m. liepos 11 d. Rumunijos reguliavimo institucijos paskelbta Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paskirstymo metodika (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 472, 2012 m. liepos 11 d.; toliau – pajėgumų paskirstymo metodika).

118

Šiam argumentui negalima pritarti dėl toliau nurodytų priežasčių.

119

Pirma, Rumunijos energetikos įstatymo 130 straipsnio 1 dalis nebuvo taikoma Rumunijos dujotiekiui Nr. 1. Pagal šią nuostatą PTO buvo įpareigotas užtikrinti pajėgumų paskirstymą jungiamuosiuose dujotiekiuose pagal Reglamentą Nr. 715/2009 (Rumunijos energetikos įstatymo 130 straipsnio 1 dalies q punktas). Pagal minėtą įstatymą jungiamasis dujotiekis yra perdavimo dujotiekis, kertantis dviejų Sąjungos valstybių narių sieną, siekiant vienintelio tikslo – sujungti šių dviejų valstybių dujų perdavimo sistemas (žr. minėto įstatymo 100 straipsnio 34 dalį). Pažeidimo laikotarpiu Rumunijos dujotiekis Nr. 1 nebuvo prijungtas prie Rumunijos dujų perdavimo tinklo, todėl tai nebuvo jungiamasis dujotiekis, kaip tai suprantama pagal Rumunijos energetikos įstatymo 130 straipsnio 1 dalį.

120

Antra, Rumunijos energetikos įstatymo 194 straipsnyje buvo numatyta, kad, PTO pažeidus Sąjungos teisės nuostatas dėl pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo mechanizmų, taip pat pažeidžiamos šioje srityje taikomos Rumunijos taisyklės (žr. minėto įstatymo 194 straipsnio 36 dalį). Vis dėlto, kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 110 punkto, pagal tuo metu galiojusius Sąjungos teisės aktus Transgaz negalėjo atšaukti nepanaudotų pajėgumų ir jų perskirstyti tretiesiems asmenims kaip nuolatinių pajėgumų, Rumunijos energetikos įstatymo 194 straipsnis taip pat nesuteikė jai tokios teisės.

121

Trečia, kiek tai susiję su pajėgumų paskirstymo metodika, joje nereikalaujama, kad Transgaz, kaip PTO, atšauktų visus esamus pajėgumus, kurių nepanaudojo Bulgargaz, o tik įpareigojama parduoti tame dujotiekyje turimus pajėgumus (žr. šios metodikos 1 straipsnį), t. y. pajėgumus, dėl kurių nebuvo sudaryta sutartis. 2005 m. susitarimo 17.1 straipsnyje nustatyta, kad „išimtinę teisę naudotis [Rumunijos dujotiekiu Nr. 1] turi [Bulgargaz], ir be [Bulgargaz] sutikimo prie šio dujotiekio negalima prijungti kitų klientų ir nebus perduodami jokie kiti gamtinių dujų kiekiai, išskyrus tuos, kuriuos [Bulgargaz] tiekia [Transgaz] Isakča 1 [dujų apskaitos stotyje]“. Kadangi minėtas susitarimas galiojo visą pažeidimo laikotarpį, reikia konstatuoti, kad nebuvo jokių laisvų pajėgumų, kuriuos Transgaz šiame dujotiekyje tuo metu būtų galėjusi parduoti trečiosioms įmonėms.

122

Taigi prieštaravimus, grindžiamus tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai neskyrė Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų pirminės ir antrinės rinkų, ir vertinimo klaidą, kai nenustatė, jog Transgaz yra šių pajėgumų tiekėja, reikia atmesti.

123

Pirma, ieškovės teigia, kad Bulgargaz buvo tik Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų pirkėja šių paslaugų pirminėje rinkoje, o ne jų teikėja.

124

Ginčijamame sprendime Bulgargaz nekvalifikuojama kaip teikėja Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pirminėje pajėgumų paslaugų rinkoje. Komisija tik pažymėjo, kad sudarydama 2005 m. susitarimą Transgaz suteikė Bulgargaz pajėgumų šioje pirminėje rinkoje (žr. ginčijamo sprendimo 291 konstatuojamąją dalį). Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 89 ir 90 punktų, atsižvelgdama į išimtinę teisę naudoti šį dujotiekį ir remdamasi minėto susitarimo 17.1 straipsniu Bulgargaz suteikta išankstinio sutikimo teise, kuri galiojo per visą pažeidimo laikotarpį, Komisija konstatavo, kad Transgaz negalėjo tretiesiems asmenims siūlyti pajėgumų pirminėje rinkoje be Bulgargaz sutikimo, todėl tik Bulgargaz galėjo suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 (žr. ginčijamo sprendimo 261, 288 ir 306 konstatuojamąsias dalis).

125

Taigi ieškovių argumentą, kad Komisija klaidingai kvalifikavo Bulgargaz kaip teikėją Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pirminėje pajėgumų paslaugų rinkoje, reikia atmesti.

126

Antra, ieškovės teigia, jog ginčijamo sprendimo 292 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė klaidingą išvadą, kad pažeidimo laikotarpiu Bulgargaz galėjo perparduoti pajėgumus antrinėje Rumunijos dujotiekio Nr. 1 rinkoje, nors Transgaz dar nebuvo priėmusi taisyklių, leidžiančių vykdyti tokią prekybą pagal Reglamento Nr. 715/2009 22 straipsnį.

127

Šiuo atžvilgiu tiesa, kad Reglamento Nr. 715/2009 22 straipsnyje buvo reikalaujama, jog PTO imtųsi tam tikrų priemonių siekiant sudaryti sąlygas prekybai pajėgumais antrinėje rinkoje ir ją palengvinti. Vis dėlto reikia pažymėti, kad 2013 m. sausio 31 d.Bulgargaz sudarė susitarimą su Overgas, pagal kurį pastarajai buvo suteikta prieiga prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, nors Transgaz dar nebuvo priėmusi minėto reglamento 22 straipsnyje numatytų priemonių.

128

Taigi, kaip ginčijamo sprendimo 292 konstatuojamojoje dalyje konstatavo Komisija, aplinkybė, kad Transgaz nebuvo priėmusi Reglamento Nr. 715/2009 22 straipsnyje numatytų priemonių, iš tiesų nebuvo kliūtis Bulgargaz siūlyti pajėgumus antrinėje Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų rinkoje.

129

Vadinasi, ieškovių prieštaravimas, kad Komisija padarė faktinę klaidą manydama, jog Bulgargaz galėjo tiekti pajėgumus Rumunijos dujotiekyje Nr. 1, yra nepagrįstas.

130

Todėl šią dalį, taigi ir visą antrąjį pagrindą, reikia atmesti.

131

Ieškovės ginčija ginčijamo sprendimo 426 ir 427 konstatuojamosiose dalyse padarytą išvadą, kad BEH grupė per Bulgargaz ir Bulgartransgaz užėmė dominuojančią padėtį penkiose atitinkamose rinkose.

132

Šį pagrindą sudaro dvi dalys. Ieškovės teigia, jog Komisija padarė klaidingą išvadą, kad, pirma, Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje ir, antra, BEH netiesiogiai užėmė tokią padėtį penkiose atitinkamose rinkose.

133

Pirma, ieškovės teigia, kad apibrėžiant Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinką padaryta teisės ir faktinių klaidų. Todėl išvada, kad Bulgargaz šioje rinkoje užėmė dominuojančią padėtį, taip pat yra klaidinga.

134

Šiuo aspektu iš antrojo pagrindo analizės matyti, kad Komisija nepadarė teisės ir faktinių klaidų apibrėždama Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinką. Vadinasi, iš karto reikia atmesti pirmąjį ieškovių argumentą.

135

Antra, ieškovės mano, kad net jeigu Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkos apibrėžimas yra teisingas, Komisijos išvada, kad Bulgargaz joje užėmė dominuojančią padėtį, yra klaidinga.

136

Ieškovės konkrečiai teigia, kad ginčijamame sprendime nepateikta Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 veiklą vykdančių įmonių rinkos struktūros ar rinkos galios analizė, pažeidžiant Komunikato dėl Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102] straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairių (OL C 45, 2009, p. 7, 13–15 punktai) reikalavimus. Todėl jos mano, kad Komisija teisiškai neįrodė, jog Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje.

137

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 102 straipsnyje nurodyta dominuojanti padėtis reiškia, kad įmonė yra tiek ekonomiškai pajėgi, kad gali sudaryti kliūčių veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, galėdama veikti pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų. Paprastai apie dominuojančios padėties buvimą galima spręsti iš įvairių veiksnių, kurie, vertinami atskirai, nebūtinai yra lemiami, derinio (1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 65 ir 66 punktai ir 1979 m. vasario 13 d. Sprendimo Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 38 ir 39 punktai).

138

Be to, dominuojančios padėties buvimas nereiškia, kad nėra tam tikros konkurencijos, bet leidžia ją užimančiai įmonei, jei ne lemti konkurencijos plėtros sąlygas, tai daryti joms didelę įtaką ir bet kuriuo atveju elgtis iš esmės į jas neatsižvelgiant, tačiau jos elgesys neturi būti jai žalingas (1979 m. vasario 13 d. Sprendimo Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 39 punktas).

139

Nagrinėjamu atveju Komisija pažymėjo, kad dujų perdavimo infrastruktūra yra natūrali monopolija, todėl įmonė, kontroliuojanti šios infrastruktūros pajėgumus, tampa neišvengiama prekybos partnere, kurios rinkos galia negali būti neutralizuota. Dėl Rumunijos dujotiekio Nr. 1 Komisija padarė išvadą, kad pažeidimo laikotarpiu būtent Bulgargaz kontroliavo bet kokią trečiųjų asmenų prieigą prie jo (žr. ginčijamo sprendimo 335, 418 ir 420 konstatuojamąsias dalis).

140

Ieškovės mano, kad šiame vertinime padarytos keturios klaidos.

141

Ieškovės teigia, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog Bulgargaz kontroliavo trečiųjų asmenų prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1. Jos tvirtina, kad šią kontrolę vykdė Transgaz, kaip šios infrastruktūros PTO.

142

Grįsdamos šį prieštaravimą ieškovės tvirtina, pirma, kad nors 2005 m. susitarimas buvo sudarytas dėl išimtinės teisės, Bulgargaz buvo suteikta tik teisė konsultuotis dėl galimybės siūlyti pajėgumus tretiesiems asmenims, kuria niekada nebuvo pasinaudota.

143

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta 2005 m. susitarimo 17.1 straipsnyje, „išimtinę teisę naudotis [Rumunijos dujotiekiu Nr. 1] turi [Bulgargaz], ir be [Bulgargaz] sutikimo prie šio dujotiekio negalima prijungti kitų klientų ir nebus perduodami jokie kiti gamtinių dujų kiekiai <…>“.

144

Todėl akivaizdu, kad Transgaz tretiesiems asmenims negalėjo siūlyti Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų be išankstinio Bulgargaz sutikimo.

145

Tokį 2005 m. susitarimo aiškinimą patvirtina Transgaz ir BEH pokalbis per 2011 m. sausio 24 d. susitikimą. Iš 2011 m. sausio 31 d. BEH parengto šio susitikimo protokolo matyti, kad Transgaz paklausė BEH, ar įmanoma susigrąžinti dalį nepanaudotų Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų, kad ateityje būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą prie Konstancos (Rumunija) (toliau – Konstancos terminalas). BEH atsakė, kad visi minėto dujotiekio pajėgumai yra rezervuoti Bulgargaz, tačiau Transgaz nurodyta galimybė gali būti aptarta per diskusijas, kurios iš pradžių turi vykti vyriausybės lygmeniu (žr. ginčijamo sprendimo 297 konstatuojamosios dalies a punktą).

146

Vadinasi, priešingai, nei teigia ieškovės, 2005 m. susitarimu Bulgargaz nebuvo suteikta paprasčiausia teisė konsultuotis – jai buvo suteikti tikri išankstinio sutikimo įgaliojimai, kiek tai susiję su bet kokiu Transgaz mėginimu perimti nepanaudotus Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumus, įskaitant galimybę pasiūlyti tokius pajėgumus tretiesiems asmenims.

147

Antra, ieškovės mano, jog tai, kad nuo 2013 m. Bulgargaz dalį savo pajėgumų subnuomojo Overgas, nepagrindžia išvados, kad Bulgargaz kontroliavo prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1. Jos teigia, kad tai buvo tik geranoriškas Bulgargaz gestas Overgas atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad dar nebuvo nustatytos taisyklės, leidžiančios prekiauti antrinėje rinkoje.

148

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog aplinkybė, kad Bulgargaz dalį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų subnuomojo Overgas, neatsižvelgiant į tai, ar šis veiksmas galėjo būti geranoriškas, rodo, jog Bulgargaz iš tiesų turėjo galimybę suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie šio dujotiekio, nepaisant to, kad nebuvo antrinę pajėgumų paslaugų rinką reglamentuojančių taisyklių.

149

Ši aplinkybė buvo reikšminga ginčijamame sprendime atliktai analizei, nes pagal 2005 m. susitarimą Bulgargaz išskirtinėmis sąlygomis gavo išimtinę teisę naudotis Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumais. Todėl trečiasis asmuo, norėjęs pažeidimo laikotarpiu turėti prieigą prie šio dujotiekio, būtų ją gavęs tik tuo atveju, jeigu Bulgargaz būtų sutikusi, kad Transgaz siūlytų pajėgumus pagal 2005 m. susitarimo 17.1 straipsnį, arba jeigu Bulgargaz būtų sutikusi subnuomoti dalį savo pajėgumų, kaip ji tai padarė dėl Overgas nuo 2013 m. sausio 1 d.

150

Vadinasi, Komisija padarė teisingą išvadą, kad pažeidimo laikotarpiu Bulgargaz kontroliavo trečiųjų asmenų prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1.

151

Todėl pirmą prieštaravimą reikia atmesti.

152

Ieškovės mano, kad Bulgargaz dominuojančios padėties Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje vertinime yra padaryta faktinė klaida, nes jame nurodyti ne visi šioje rinkoje veikiantys pajėgumų paslaugų teikėjai.

153

Šiuo aspektu ieškovės kaltina Komisiją neatsižvelgus į tai, kad Bulgargaz nebuvo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 PTO ir kad Transgaz turėjo reglamentavimo įgaliojimus, kurie jai leido vienašališkai atšaukti nepanaudotus pajėgumus ir siūlyti juos tretiesiems asmenims. Taip Komisija neidentifikavo pagrindinio ir dominuojančią padėtį užimančio teikėjo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje.

154

Šiuo aspektu reikia priminti, pirma, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 89 ir 90 punktų ir pirma pateiktos pirmo prieštaravimo analizės, Komisija konstatavo, kad nors Bulgargaz nebuvo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 PTO, pagal 2005 m. susitarimą ji kontroliavo prieigą prie jo.

155

Antra, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad prieš nagrinėdama klausimą, ar Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje, Komisija padarė teisingą išvadą, kad pažeidimo laikotarpiu Transgaz negalėjo vienašališkai atšaukti pajėgumų ir pasiūlyti jų tretiesiems asmenims kaip nuolatinių pajėgumų (žr. šio sprendimo 97 ir 98 punktus).

156

Šiuo aspektu analizėje Komisija nurodė, kad 2012 m. gairės, pagal kurias PTO gali įgyvendinti skatinimo mechanizmus, leidžiančius jiems kovoti su pajėgumų kaupimu ir ilguoju laikotarpiu pasiūlyti nepanaudotus sutartinius pajėgumus tretiesiems asmenims, įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d. Ji taip pat konstatavo, kad tam, kad Transgaz galėtų įgyvendinti šiuos mechanizmus, pagal minėtas gaires reikalaujama, kad Rumunijos reguliavimo institucija iš anksto priimtų tam tikras priemones, ir kad nagrinėjamu atveju šios priemonės nebuvo priimtos iki pažeidimo laikotarpio pabaigos (žr. ginčijamo sprendimo 293 ir 294 konstatuojamąsias dalis).

157

Todėl ieškovės negali teigti, kad Komisijos analizėje nebuvo atsižvelgta į tai, jog Transgaz buvo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 PTO, ar kad prieš darydama išvadą, jog Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį šio dujotiekio pajėgumų paslaugų rinkoje, ši institucija nenagrinėjo jos reguliavimo įgaliojimų klausimo.

158

Bet kuriuo atveju ieškovės mano, kad Komisijos pateiktas taikytinų teisės aktų aiškinimas yra klaidingas ir kad Rumunijos reguliavimo institucijos įsikišimas nebuvo būtinas tam, kad Transgaz galėtų pasiūlyti tretiesiems asmenims Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 Bulgargaz nepanaudotus pajėgumus.

159

Reikia priminti, kad pažeidimo laikotarpiu pagal Reglamentą Nr. 715/2009, aiškinamą atsižvelgiant į 2009 m. ir 2012 m. gaires, Transgaz Rumunijos dujotiekyje 1 Bulgargaz nepanaudotų pajėgumų negalėjo be šios sutikimo siūlyti tretiesiems asmenims kaip nuolatinių pajėgumų. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus Transgaz negalėjo vienašališkai atšaukti Bulgargaz nepanaudotų sutartinių pajėgumų ir siūlyti juos tretiesiems asmenims tik kaip pertraukiamuosius ir trumpalaikius pajėgumus, o to, kaip matyti iš šio sprendimo 93–111 punktų, nepakako, kad Transgaz galėtų suteikti prieigą tretiesiems asmenims, kad šie galėtų vykdyti įsipareigojimus savo klientams. Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 102–107 punktų, tam, kad nepanaudotus pajėgumus būtų galima siūlyti kaip nuolatinius pajėgumus, prieš tai turėjo įsikišti Rumunijos reguliavimo institucija. Pažeidimo laikotarpiu reikiamų priemonių ji nesiėmė.

160

Vadinasi, pažeidimo laikotarpiu Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 be Bulgargaz sutikimo Transgaz tretiesiems asmenims galėjo teikti tik riboto ir nepakankamo pajėgumo paslaugas. Taigi aplinkybės, kad pagal Sąjungos teisės aktus Transgaz galėjo siūlyti nepanaudotus pajėgumus kaip trumpalaikius ir pertraukiamuosius pajėgumus, nepakanka, kad ji galėtų apeiti 2005 m. susitarimo 17.1 straipsnyje nustatytus apribojimus, todėl tai negalėjo turėti didelės įtakos Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 Bulgargaz vykdomai veiksmingai kontrolei.

161

Šiomis aplinkybėmis Komisija pagrįstai neidentifikavo Transgaz kaip tikro alternatyvaus tiekimo šaltinio tretiesiems asmenims, siekiantiems pažeidimo laikotarpiu gauti prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1.

162

Šios išvados nepaneigia kiti ieškovių argumentai.

163

Pirma, grįsdamos savo argumentą, kad Transgaz galėjo vienašališkai atšaukti Bulgargaz pajėgumus Rumunijos dujotiekyje Nr. 1, ieškovės remiasi 2013 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 984/2013, kuriuo nustatomas dujų perdavimo sistemų pajėgumų paskirstymo mechanizmų tinklo kodeksas ir papildomas Reglamentas Nr. 715/2009 (OL L 273, 2013, p. 5).

164

Iš Reglamento Nr. 984/2013 28 straipsnio matyti, kad reikšmingos šio reglamento nuostatos įsigaliojo tik 2015 m. lapkričio 1 d., t. y. pasibaigus pažeidimo laikotarpiui. Todėl šios nuostatos negali turėti įtakos faktinių aplinkybių vertinimui, o ieškovių argumentas turi būti iš karto atmestas kaip nereikšmingas.

165

Antra, ieškovės kaltina Komisiją tuo, kad ji neišsiaiškino Transgaz ir Rumunijos reguliavimo institucijos nuomonės dėl to, ar Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje.

166

Šį argumentą reikia atmesti, nes, siekiant įvertinti pagal Sąjungos teisę ir taikytiną nacionalinę teisę PTO suteiktus įgaliojimus ir pareikšti nuomonę dėl to, ar Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje, Komisijos teisinis vertinimas nepriklausė nuo Transgaz ar Rumunijos reguliavimo institucijos požiūrio.

167

Trečia, ieškovės iš esmės teigia, kad Komisija negalėjo padaryti išvados, jog Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje, nes byloje AT.40335. – Dujų jungiamieji vamzdynai Rumunijoje (toliau – byla Transgaz) jau buvo padariusi išvadą, kad toje pačioje rinkoje dominuojančią padėtį užėmė Transgaz.

168

Šiuo aspektu iš 2020 m. kovo 6 d. Komisijos sprendimo C(2020) 1232 dėl procedūros pagal SESV 102 straipsnį (byla Transgaz), paskelbto jos interneto svetainėje, matyti, kad, atlikusi šios bylos preliminarų vertinimą, Komisija padarė išvadą, jog Transgaz užėmė dominuojančią padėtį, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, gamtinių dujų perdavimo Rumunijos rinkoje, įskaitant perdavimą su kaimyninėmis šalimis jungiančiais vamzdynais. Vis dėlto ji patikslino, kad trys tranzito dujotiekiai, kuriuos lygiagrečiai eksploatavo Transgaz, įskaitant Rumunijos dujotiekį Nr. 1, kuriuo buvo vykdomas tiekimas į Bulgarijos rinką, nebuvo įtraukti į jos preliminarų vertinimą, nes jie nebuvo prijungti prie Rumunijos dujų perdavimo tinklo (žr. 2020 m. kovo 6 d. sprendimo 25 konstatuojamąją dalį).

169

Taigi byloje Transgaz Komisija nepadarė išvados, kad įmonė, dėl kurios buvo atliekamas šis tyrimas, užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje.

170

Todėl reikia atmesti ieškovių argumentą, grindžiamą tuo, kad byloje Transgaz Komisijos padarytos preliminarios išvados neleido konstatuoti, jog pažeidimo laikotarpiu Bulgargaz užėmė dominuojančią padėtį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje.

171

Taigi antrą prieštaravimą reikia atmesti.

[Praleista]

223

Ketvirtąjį pagrindą iš esmės sudaro šešios dalys. Trys pirmosios atitinkamai grindžiamos ginčijamame sprendime padarytomis teisės ir faktinėmis klaidomis, kiek tai susiję su konstatavimu, kad ieškovės atsisakė suteikti prieigą prie:

[Praleista]

235

Pagal SESV 102 straipsnio pirmą pastraipą kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

236

Taigi dominuojančią padėtį užimančiai įmonei tenka ypatinga atsakomybė savo veiksmais nepadaryti žalos veiksmingai ir neiškraipytai konkurencijai vidaus rinkoje (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 135 punktas; taip pat žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Slovak Telekom / Komisija, C‑165/19 P, EU:C:2021:239, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

237

Nors SESV 102 straipsnyje yra išvardyti piktnaudžiavimo atvejai, jame nėra pateiktas išsamus SESV draudžiamų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų sąrašas (žr. 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

238

Taigi pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“, kaip ji suprantama pagal SESV 102 straipsnį, yra objektyvi sąvoka, apimanti dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesį, kuris, taikant kitokias priemones nei tos, kurios reguliuoja normalios prekių ar paslaugų konkurencijos sąlygas, atsižvelgiant į ūkio subjektų teikiamas paslaugas, trukdo išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba plėsti šią konkurenciją (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 148 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

239

Galiausiai reikia priminti, kad toks piktnaudžiavimas tokiu elgesiu, koks nagrinėjamas šioje byloje, reiškia, kad jis galėjo riboti konkurenciją ir visų pirma sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį, kuriuo kaltinama, t. y. jis galėjo apsunkinti konkurentų patekimą į atitinkamą rinką ar pasilikimą joje ir taip daryti įtaką rinkos struktūrai. Šis vertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su šiuo elgesiu (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 154 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 50, 61, 64 ir 72 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

240

Vis dėlto išstūmimo poveikis neturi būti vien hipotetinis. Todėl Komisija negali remtis poveikiu, kurį atitinkami veiksmai galėtų ar būtų galėję sukelti, jei būtų susiklosčiusios arba susiklosto tam tikros konkrečios aplinkybės, kurios nevyravo rinkoje tų veiksmų įgyvendinimo metu ir kurių atsiradimas tuo metu buvo mažai tikėtinas (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Post Danmark, C‑23/14, EU:C:2015:651, 65 punktą ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 70 ir 98 punktus).

[Praleista]

250

Ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime yra padaryta teisės klaida, nes jame Bulgargaz buvo apkaltinta tuo, kad piktnaudžiaudama atsisakė vykdyti tiekimą Rumunijos dujotiekiu Nr. 1, nors ji buvo ne šios esminės infrastruktūros savininkė ar PTO, o paprasčiausia naudotoja. Pagal 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendimą Bronner (C‑7/97, EU:C:1998:569, toliau – Sprendimas Bronner) ir 1991 m. liepos 10 d. Sprendimą RTE / Komisija (T‑69/89, EU:T:1991:39), kuriais ginčijamo sprendimo 549 konstatuojamojoje dalyje Komisija grindė savo analizę, ir vėlesnę jurisprudenciją, susijusią su atsisakymu suteikti prieigą prie esminės infrastruktūros, piktnaudžiavimu galima kaltinti tik šios infrastruktūros savininką ar valdytoją, nes prieiga prie esminių išteklių visada buvo neatsiejama nuo atitinkamos infrastruktūros ar paslaugos nuosavybės ir kontrolės.

[Praleista]

254

Be to, iš ginčijamo sprendimo 532 ir 549–564 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Bulgargaz elgesio Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje teisėtumą Komisija vertino atsižvelgdama į jurisprudenciją, suformuotą Sprendimo Bronner 41 punkte ir 1991 m. liepos 10 d. Sprendimo RTE / Komisija (T‑69/89, EU:T:1991:39) 73 punkte.

255

Pagal šią jurisprudenciją dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas teikti paslaugą, kuria tretieji asmenys turi turėti galimybę naudotis, kad galėtų vykdyti veiklą gretimojoje rinkoje, ypač žemesnės grandies rinkoje, yra SESV 102 straipsnio pažeidimas, jei tenkinamos šios trys kumuliacinės sąlygos:

256

Sprendime Bronner nustatytos sąlygos iš principo taikomos infrastruktūrai ar paslaugoms, kurios dažnai kvalifikuojamos kaip „esminiai ištekliai“, t. y. jos būtinos veiklai rinkoje vykdyti, nes nėra jokios realios ar potencialios alternatyvos (1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo European Night Services ir kt. / Komisija, T‑374/94, T‑375/94, T‑384/94 ir T‑388/94, EU:T:1998:198, 208 ir 212 punktai ir 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), T‑612/17, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2021:763, 215 punktas), todėl atsisakymas suteikti prieigą prie jų gali lemti prieigos prašančio subjekto konkurencijos panaikinimą.

257

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs, kad nustačius, jog atsisakydama sudaryti sutartį su konkurentu dominuojančią padėtį užimanti įmonė piktnaudžiavo savo padėtimi, ši įmonė privalo sudaryti sutartį su šiuo konkurentu. Tokia pareiga ypač riboja dominuojančią padėtį užimančios įmonės laisvę sudaryti sutartis ir teisę į nuosavybę, nes net ir tokią padėtį užimanti įmonė iš esmės gali atsisakyti sudaryti sutartis ir neleisti naudotis infrastruktūra, kurią sukūrė savo poreikiams tenkinti (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Slovak Telekom / Komisija, C‑165/19 P, EU:C:2021:239, 46 punktas).

258

Taigi jurisprudencija dėl „esminių išteklių“ yra susijusi su situacijomis, kai ši laisvė sudaryti sutartis ir, be kita ko, laisvė naudotis išimtine teise, kuri įgalina investicijas ir kūrybą, gali būti apribota siekiant užtikrinti neiškraipytą konkurenciją vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į jokius kitus veiksmus (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / KomisijaT‑321/05, EU:T:2010:266, 679 punktą ir 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), T‑612/17, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2021:763, 215 punktą).

259

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai teigia ieškovės, Bulgargaz nebuvo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 savininkė. Vis dėlto iš bylos medžiagos ir šio sprendimo 14 punkto matyti, kad pagal 2005 m. susitarimą jai buvo suteikta išimtinė teisė naudotis šia infrastruktūra.

260

Šiuo aspektu reikia priminti, kad, pirma, šalys neginčija, jog pažeidimo laikotarpiu Rumunijos dujotiekis Nr. 1 buvo vienintelis veiksmingas būdas perduoti Rusijos dujas į Bulgariją (šio sprendimo 88 punktas). Todėl tai buvo būtina infrastruktūra, kaip tai suprantama pagal Sprendimą Bronner (žr. šio sprendimo 256 punktą).

261

Antra, kaip matyti iš šio sprendimo 143 ir 144 punktų, 2005 m. susitarime buvo numatyta, kad, pirma, išimtinė teisė naudotis Rumunijos dujotiekiu Nr. 1 suteikiama Bulgargaz ir, antra, Transgaz negali siūlyti šio dujotiekio pajėgumų tretiesiems asmenims be išankstinio jos sutikimo. Todėl, nors Bulgargaz nebuvo Rumunijos dujotiekio Nr. 1 savininkė, jai suteikta išimtinė teisė reiškė kontrolės pažeidimo laikotarpiu turėjimą, taigi dominuojančią padėtį šio dujotiekio pajėgumų paslaugų rinkoje, nes be jos sutikimo trečiųjų asmenų prieiga prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 buvo neįmanoma.

262

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kaip tai padarė generalinis advokatas A. Rantos savo išvadoje byloje European Superleague Company (C‑333/21, EU:C:2022:993, 138 punktas), kad pagal „esminių išteklių“ teoriją pareiga bendradarbiauti su konkurentais gali būti nustatyta bet kuriai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei, kuri turi arba kontroliuoja esminę infrastruktūrą, įpareigojant ją be jokios diskriminacijos suteikti jiems prieigą prie šios infrastruktūros.

263

Tokiomis aplinkybėmis išimtinės teisės, siejančios Bulgargaz su infrastruktūra, pobūdis nėra svarbus, nes ši išimtinė teisė reiškė Rumunijos dujotiekio Nr. 1, kuris buvo „esminis išteklius“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 256 punkte nurodytą jurisprudenciją, kontrolę. Be to, pačios ieškovės aiškiai pripažįsta, kad jurisprudencija dėl „esminių išteklių“ taikoma situacijoms, susijusioms su šių išteklių kontrole, net jeigu jos klaidingai mano, kad taip pat reikia savininko statuso.

264

Dominuojančią padėtį užimančios įmonės ryšio su jos kontroliuojama infrastruktūra ar paslauga teisinis pobūdis negali būti lemiamas veiksnys nustatant, ar tokią padėtį užimančios įmonės atsisakymas suteikti prieigą prie „esminių išteklių“ yra SESV 102 straipsnio pažeidimas.

265

Taigi Bulgargaz elgesį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų paslaugų rinkoje Komisija teisingai įvertino atsižvelgdama, be kita ko, į Sprendimo Bronner 41 punktą.

266

Šios išvados nepaneigia neseniai paskelbtas 2023 m. sausio 12 d. Sprendimas Lietuvos geležinkeliai / Komisija (C‑42/21 P, EU:C:2023:12), kuris priimtas jau pasibaigus žodinei proceso daliai šioje byloje ir kuriuo buvo patvirtinta 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendime Lietuvos geležinkeliai / Komisija (T‑814/17, EU:T:2020:545) Bendrojo Teismo pateikta analizė. Toje byloje, susijusioje su geležinkelio išardymu, Teisingumo Teismas nusprendė, kad atvejį, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė sunaikino infrastruktūrą, t. y. situaciją, kai infrastruktūra neišvengiamai nebegali naudotis ne tik konkurentai, bet ir pati dominuojančią padėtį užimanti įmonė, reikia skirti nuo atvejo, kai atsisakoma suteikti prieigą, kaip tai suprantama pagal Sprendime Bronner suformuotą jurisprudenciją (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai / Komisija, C‑42/21 P, EU:C:2023:12, 81 ir 83 punktai).

267

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, žinoma, patvirtino, kad analizė atsižvelgiant į Sprendime Bronner nustatytus kriterijus yra privaloma tuo atveju, kai atsisakoma suteikti prieigą prie infrastruktūros, kuri priklauso dominuojančią padėtį užimančiai įmonei ir kurią ji sukūrė savo pačios veiklai vykdyti naudodama savo investicijas. Jis taip pat konstatavo, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai iš esmės nusprendė, kad, atsižvelgiant į šių kriterijų tikslą, jie netaikytini, kai infrastruktūros sunaikinimo atveju atitinkama infrastruktūra buvo finansuojama ne dominuojančią padėtį užimančios įmonės investicijomis, bet viešosiomis lėšomis ir kai ši įmonė nėra infrastruktūros savininkė (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai / Komisija, C‑42/21 P, EU:C:2023:12, 86 ir 87 punktai).

268

Vis dėlto pagal šią jurisprudenciją nedraudžiama taikyti Sprendime Bronner nustatytų kriterijų esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, kai, pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 261–263 punktų, nors Bulgargaz nebuvo savininkė, ji turėjo išimtinę teisę naudotis Rumunijos dujotiekiu Nr. 1, kuri pažeidimo laikotarpiu reiškė kontrolę, kurią galima prilyginti savininko turimai kontrolei, ir, antra, nors Rumunijos dujotiekį Nr. 1 sukūrė ne Bulgargaz, vis dėlto pagal 2005 m. susitarimą už naudojimąsi šia infrastruktūra ji mokėjo fiksuotą metinį mokestį, taigi tai buvo jos investicija, susijusi su Transgaz jai suteikta išimtine teise.

269

Todėl antrą dalį, grindžiamą tuo, kad Sprendimas Bronner ir jame suformuota jurisprudencija dėl atsisakymo suteikti prieigą prie „esminių išteklių“ gali būti taikomi tik įmonei, kuriai jie priklauso ir kuri juos kontroliuoja, reikia atmesti.

[Praleista]

470

Ieškovės iš esmės ginčija visų Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų rezervavimo Bulgargaz naudai įrodomąją galią, siekdamos įrodyti atsisakymą tiekti, nors joks atskiras prieigos prie šio dujotiekio prašymas nebuvo atmestas.

471

Komisija ginčija šią dalį.

472

Pirmiausia reikia priminti, kad 2005 m. susitarimo 17.1 straipsnyje numatytas visų Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų rezervavimas, nors Bulgargaz naudojo tik nedidelę turimų pajėgumų dalį, yra vienas iš požymių, kuriais Komisija rėmėsi siekdama įrodyti:

473

Pirma, pagal suformuotą jurisprudenciją dominuojančios padėties konstatavimas savaime nereiškia jokio kaltinimo atitinkamai įmonei. SESV 102 straipsniu draudžiamas būtent piktnaudžiavimas tokia dominuojančia padėtimi (žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

474

Šiuo atžvilgiu Komisija, siekdama apibūdinti tokį piktnaudžiavimą, turi nustatyti, kokiu būdu atitinkama įmonė, naudodamasi savo dominuojančia padėtimi, naudojo kitokias priemones nei reguliuojančios normalios konkurencijos sąlygas, trukdžiusias išlaikyti rinkoje esančios konkurencijos lygį arba plėtoti šią konkurenciją (žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

475

Taigi 2005 m. susitarimu Bulgargaz suteikta išimtinė teisė, net jeigu ši įmonė būtų naudojusi tik dalį Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų, negali būti laikoma piktnaudžiavimu ieškovės dominuojančia padėtimi, jei Komisija neįrodo, kad ieškovės elgesys iš tikrųjų suteikė jai galimybę išstumti konkurentus iš Bulgarijos dujų tiekimo rinkų, visų pirma kaip tai suprantama pagal Sprendimą Bronner ir vėlesnę 255 ir 256 punktuose minėtą jurisprudenciją dėl atsisakymo suteikti prieigą prie „esminių išteklių“.

476

Faktinės aplinkybės įrodo, kad tai, jog 2005 m. susitarimo 17.1 straipsniu Bulgargaz buvo rezervuoti visi Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumai, netrukdė jai 2012 m. lapkričio 23 d. gavus pirmąjį prašymą suteikti prieigą prie nepanaudotų šio dujotiekio pajėgumų nuo 2013 m. sausio 1 d. suteikti šią prieigą Overgas, ir Komisijai nepavyko įrodyti, kad ši prieiga buvo suteikta pavėluotai ar netinkamai, todėl Bulgargaz veiksmams šiuo atžvilgiu taikomas SESV 102 straipsnis.

477

Komisija taip pat teisiškai neįrodė, kad Bulgargaz piktnaudžiaudama netenkino kitų trečiųjų asmenų prašymų suteikti prieigą. Taigi:

478

Be to, Komisija negalėjo remtis prielaida, kad dėl to, jog Bulgargaz buvo rezervuoti visi Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumai, tretieji asmenys atsisakė teikti prašymus suteikti galimybę naudotis šiais pajėgumais (žr. ginčijamo sprendimo 278 konstatuojamąją dalį ir 537 konstatuojamosios dalies pabaigą). Iš tikrųjų ji nepateikė jokių tokį atsisakymą patvirtinančių įrodymų, taigi neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Taip pat reikia pabrėžti, kad pagal 2005 m. susitarimo 17.3 straipsnį šis susitarimas ir jo turinys yra konfidencialūs, o Komisija neįrodė, kad, nepaisant šios konfidencialumo sąlygos, tretieji asmenys galėjo žinoti apie 2005 m. susitarime įtvirtintą sąlygą dėl išimtinės Bulgargaz teisės. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad tokių atsisakymų būta, nes atitinkami tretieji asmenys iš esmės nepateikė prašymų šiuo klausimu, Bulgargaz negalima kaltinti atsisakymu suteikti prieigą dėl to, kad ji neatsakė į prašymus, kurie jai niekada nebuvo pateikti.

479

Antra, Komisija nusprendė, kad pažeidimo dalis, susijusi su Rumunijos dujotiekiu Nr. 1, buvo tęsiama tik iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. dienos, nuo kurios, jos nuomone, Bulgargaz tretiesiems asmenims suteikė tinkamą prieigą prie minėto dujotiekio (žr. ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamąją dalį).

480

Reikia konstatuoti, kad tą dieną vis dar galiojo 2005 m. susitarimo nuostatos, kuriomis Bulgargaz buvo suteikta išimtinė teisė naudotis Rumunijos dujotiekiu Nr. 1. Ši sutartinė išimtinė teisė buvo panaikinta tik 2016 m. rugsėjo 30 d., kai buvo nutrauktas 2005 m. susitarimas, t. y. praėjus vieniems metams ir devyniems mėnesiams nuo pažeidimo laikotarpio pabaigos. Todėl pati Komisija netiesiogiai pripažino, kad šios sutartinės išimtinės teisės buvimas neturi lemiamos reikšmės.

481

Šiomis aplinkybėmis to, kad pagal 2005 m. susitarimą Bulgargaz buvo rezervuoti visi Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumai, nors ji naudojosi tik jų dalimi, nepakanka, kad būtų įrodytas tariamas piktnaudžiavimas šio dujotiekio pajėgumų rinkoje.

482

Todėl septintai daliai reikia pritarti.

483

Ieškovės, palaikomos Bulgarijos Respublikos, ginčija diskusijų dėl naujų derybų, susijusių su 2005 m. susitarimu, įrodomąją galią. Šiuo aspektu ginčijamame sprendime klaidingai nustatyta, kad minėtos tarpvyriausybinės diskusijos reiškia atsisakymą suteikti prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 ir kad Bulgargaz per derybas dėl 2005 m. susitarimo veikė nekonstruktyviai. Šiuo atžvilgiu jos nurodo tris prieštaravimus, susijusius su:

484

Komisija ginčija šią dalį.

485

Ieškovės, palaikomos Bulgarijos Respublikos, tvirtina, kad diskusijos dėl naujų derybų dėl 2005 m. susitarimo buvo inicijuotos ir vyko tarpvyriausybiniu lygmeniu, dalyvaujant Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos vyriausybinėms ir reguliavimo institucijoms. Todėl šių diskusijų negalima priskirti Bulgargaz. Šiuo atžvilgiu ieškovės nurodo tris aplinkybes:

[Praleista]

529

Ieškovės teigia, kad per naujas derybas dėl 2005 m. susitarimo Bulgargaz veikė kaip galutinė viešoji tiekėja, kuriai patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą ir kuri privalo užtikrinti dujų tiekimą visoje Bulgarijoje. Jų teigimu, pasiūlymas, kad Transgaz garantuotų minimalius (3–4) mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumus Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 (bendras pajėgumas 7,4 mlrd.), atitiko Bulgargaz viešojo tiekimo įsipareigojimus.

530

Šiuo aspektu iš susitarimo memorandumo projekto matyti, kad naujos derybos dėl 2005 m. susitarimo turėjo lemti, pirma, Bulgargaz išimtinės teisės naudotis Rumunijos dujotiekiu Nr. 1 panaikinimą ir, antra, pagal minėtą susitarimą bendrovei Transgaz mokamo fiksuoto metinio mokesčio pakeitimą, kad būtų atsižvelgta į Komisijos nuogąstavimus, išreikštus prieš Rumuniją pradėtoje pažeidimo nagrinėjimo procedūroje.

531

Per 2012 m. spalio 10 d. susitikimą Bulgargaz pateikė pasiūlymą dėl (3–4) mlrd. kubinių metrų per metus minimalių garantuotų pajėgumų, kartu nurodydama Transgaz, kad mainais ji yra pasirengusi atlaisvinti likusius turimus pajėgumus (žr. ginčijamo sprendimo 297 konstatuojamosios dalies h punktą ir šio sprendimo 468 punktą).

532

Vėliau per 2013 m. gruodžio 9 d.Bulgargaz, Transgaz ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos reguliavimo ir vyriausybinių institucijų susitikimą buvo sutarta dėl požiūrio, kurio reikia laikytis, siekiant prašyti Komisijos patvirtinti pasiūlymą dėl minimalių garantuotų pajėgumų. Šalys susitarė dėl tam tikrų veiksmų, kuriais siekiama paspartinti derybas. Taigi:

533

Po šio susitikimo šio sprendimo 525 punkte nurodytame 2013 m. gruodžio 14 d. rašte Bulgargaz nurodė Transgaz, kad sutinka grąžinti Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 nepanaudotus pajėgumus su sąlyga, kad bus pakeista „tranzito paslaugos kaina“, t. y. 2005 m. susitarime nustatytas fiksuotas metinis mokestis. Taigi Bulgargaz pasiūlė aptarti 2005 m. susitarimo 17.1 straipsnyje numatytos išimtinių teisių sąlygos ir fiksuoto metinio mokesčio pakeitimą. Ji taip pat nurodė, kad jei Transgaz sutiktų su jos pasiūlymu, ji būtų pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl pakeitimo.

534

2014 m. sausio 13 d. Bulgarijos Respublikos ekonomikos ministro pavaduotojas nusiuntė savo kolegai iš Rumunijos raštą, kuriame išdėstė priežastis, dėl kurių 2005 m. susitarimas yra svarbus šalies dujų tiekimo saugumui (toliau – Bulgarijos ministerijos raštas); jame nurodyta:

„Gamtinių dujų tiekimas Bulgarijoje daugiausia užtikrinamas importuojant dujas iš vieno šaltinio (Rusijos Federacijos), vienu maršrutu (per Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos teritorijas) pagal ilgalaikes sutartis. Šiuo metu dar nėra alternatyvių šaltinių ir kelių, iš esmės trūksta jungčių su kaimyninių šalių dujų perdavimo tinklais, o dujų saugyklų pajėgumai ir ypač paros išėmimo normos yra nepakankami. Šie elementai lemia tiekimo saugumo riziką, o tai paaiškėjo per 2009 m. sausio mėn. dujų [krizę], per kurią Bulgarija buvo labiausiai nukentėjusi ES valstybė narė. Vienintelis išorinis šaltinis ir ilgalaikės tiekimo sutartys turi neigiamos įtakos žemam šalies dujų rinkos liberalizavimo lygiui ir lemia svarbų viešojo tiekėjo [Bulgargaz] vaidmenį.

Atlikus skaičiavimus pagal infrastruktūros standarto N-1 formulę, kaip numatyta 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių 6 straipsnyje, paaiškėjo, kad, sutrikus vienintelės didžiausios dujų infrastruktūros (iš Rusijos per Ukrainą, Moldovą ir Rumuniją) veikimui, likusios infrastruktūros pajėgumai (grįžtamasis srautas iš Graikijos, padidėjusi vietinė dujų gavyba ir dujų paėmimas iš Čireno saugyklos) negalės tiekti tokio dujų kiekio, kokio reikia visai Bulgarijos dujų paklausai itin didelės dujų paklausos dieną, kuri statistiškai pasitaiko kartą per 20 metų, patenkinti <…>.“

535

Taigi iš Bulgarijos ministerijos rašto matyti, kad minimalių garantuotų pajėgumų pasiūlymas buvo pagrįstas labai didele Bulgarijos priklausomybe nuo dujų iš Rusijos, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą jos teritorijoje, taigi ir nuo prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, nes tai buvo vienintelis tinklas, per kurį buvo galima perduoti šias dujas į Bulgariją.

536

2014 m. sausio 16 d. Bulgarijos reguliavimo institucijos rašte Rumunijos reguliavimo institucijai pabrėžiama, kad aukštesnės grandies rinkoje Bulgargaz yra beveik visiškai priklausoma nuo vieno dujų tiekėjo, t. y. Gazprom ir jos patronuojamųjų bendrovių Overgas ir Wintershall Erdgas Handelshaus Zug (toliau – WIEE), todėl 2005 m. susitarimas turi „išimtinę reikšmę“ Bulgarijos Respublikos tiekimo saugumui.

537

2014 m. sausio 13 d.Transgaz atsakė į šio sprendimo 525 punkte nurodytą 2013 m. gruodžio 14 d.Bulgargaz raštą, pabrėždama, kad pagal Sąjungos teisę ir 2012 m. Rumunijos reguliavimo institucijos paskelbtus nutarimus reikalaujama, kad visi Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumai būtų siūlomi rinkai ir suteikiami skaidriai. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su dujų tiekimo saugumu Bulgarijoje, taip pat į glaudų Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos bendradarbiavimą, Transgaz sutiko pasiūlyti rinkai tik Bulgargaz nepanaudotus pajėgumus, jei Komisija tam pritartų.

538

Taigi Transgaz pabrėžė, kad Bulgargaz pasiūlymas, kad jai būtų rezervuota dalis Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumų, žinoma, nukrypo nuo taikytinų teisės aktų, pagal kuriuos PTO buvo įpareigotas aukcionuose rinkai siūlyti visus minėto dujotiekio pajėgumus, tačiau atsižvelgdama į glaudų Bulgarijos Respublikos bendradarbiavimą su Rumunija ji jam pritarė, nes jis buvo pateisinamas dujų tiekimo Bulgarijoje saugumu.

539

Iš šio sprendimo 531–538 punktuose nurodytų pasikeitimų nuomonėmis matyti, kad dujų tiekimo Bulgarijoje saugumas ir Rumunijos dujotiekio Nr. 1 svarba šiuo atžvilgiu kėlė pagrindinį susirūpinimą per naujas derybas dėl 2005 m. susitarimo, o tai paaiškina didelį Bulgarijos valdžios institucijų įsitraukimą į šias diskusijas.

540

Taigi trečiasis ieškovių argumentas yra pagrįstas.

[Praleista]

688

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmos pagrindo dalies vienintelės dalys, kurias reikia atmesti, yra: pirmoji – grindžiama teisės klaida, padaryta SESV 102 straipsnį taikant dvišalės sutarties sąlygai, antroji – grindžiama teisės klaida, padaryta Bulgargaz apkaltinus tuo, kad ji, būdama paprasta Rumunijos dujotiekio Nr. 1 naudotoja, piktnaudžiaudama atsisakė vykdyti tiekimą, ir, ketvirtoji – grindžiama nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu dėl prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 apribojimo Overgas atžvilgiu įtraukimo į pažeidimą.

689

Vis dėlto, kadangi iš kitų dalių analizės matyti, kad Komisija nepateikė rimtų, tikslių ir nuoseklių įrodymų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 227 punkte primintą jurisprudenciją, leidžiančių teisės požiūriu pakankamai įrodyti, kad veiksmai, kuriais kaltinama Bulgargaz, susiję su prieiga prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, reiškia atsisakymą suteikti prieigą, kuriam gali būti taikomas SESV 102 straipsnis, šias dalis, taigi ir pirmą pagrindo dalį reikia pripažinti pagrįstomis.

[Praleista]

1106

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija teisės požiūriu pakankamai neįrodė atsisakymo suteikti prieigą prie trijų BEH grupei priklausančių infrastruktūrų, kurioms gali būti taikomas SESV 102 straipsnis, kiek tai susiję su:

1107

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Bulgartransgaz elgesys dėl prieigos prie Čireno saugyklos nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. galėjo riboti konkurenciją Bulgarijos dujų tiekimo rinkose. (žr. šio sprendimo 1101–1104 punktus).

1108

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad Komisijos sprendimų, susijusių su pažeidimais, kuriuos ji konstatuoja pagal SESV 102 straipsnį, teisminės kontrolės sistemą sudaro teisėtumo kontrolė pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, C‑295/12 P, EU:C:2014:2062, 42 punktą).

1109

Vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę Sąjungos teismai negali atitinkamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kaip išvadoje byloje Frucona Košice / Komisija (C‑73/11 P, EU:C:2012:535, 92 punktas) pažymėjo generalinė advokatė J. Kokott, draudimas Sąjungos teismui pakeisti ginčijamo akto rengėjo motyvus yra ieškinio dėl panaikinimo kasacinio pobūdžio, grindžiamo institucinės pusiausvyros principu, kuris būdingas Sąjungos struktūrai ir veikimui, išraiška. Norint išsaugoti institucinę pusiausvyrą, reikia, kad kiekviena institucija vykdytų savo įgaliojimus nepažeisdama kitų institucijų įgaliojimų.

1110

Taigi, nors Komisija turi kompetenciją priimti sprendimus taikydama SESV 102 straipsnį, savo ruožtu Sąjungos teismas pagal SESV 263 straipsnį turi kompetenciją, be kita ko, patikrinti šių sprendimų motyvų teisėtumą, tačiau iš principo negali pakeisti Komisijos motyvų ar jų papildyti.

1111

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo motyvai grindžiami dviem pagrindiniais ramsčiais, t. y. pirma, ieškovių įgyvendinta antikonkurencine strategija, kuria siekta apsaugoti Bulgargaz dominuojančią padėtį Bulgarijos dujų tiekimo rinkose, ir, antra, sąvoka „vienas ir tęstinis pažeidimas“.

1112

Ginčijamame sprendime konstatuota, kad ieškovių veiksmai, susiję su Rumunijos dujotiekiu Nr. 1, perdavimo tinklu ir Čireno saugykla, t. y. kelio užkirtimas prieigai prie kiekvienos iš šių infrastruktūrų, jos ribojimas ir vėlinimas, buvo antikonkurencinės strategijos, kuria siekiama apsaugoti Bulgargaz dominuojančią padėtį Bulgarijos dujų tiekimo rinkose, neleidžiant tretiesiems asmenims patekti į minėtas rinkas, dalis (žr. 389 konstatuojamąją dalį, 454 konstatuojamosios dalies b punktą bei 467, 569, 572 ir 643 konstatuojamąsias dalis). Komisijos teigimu, šią strategiją parengė BEH, o įgyvendino jos patronuojamosios bendrovės Bulgargaz ir Bulgartransgaz (žr. to sprendimo 570 konstatuojamąją dalį).

1113

Šiuo aspektu ginčijamo sprendimo 567 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad, turint omenyje nagrinėjamų veiksmų fragmentiškumą, siekdama įrodyti šią bendrą strategiją ji rėmėsi pažymių visuma, parodančia:

1114

Taigi Komisija pažymėjo, kad, pirma, šie veiksmai, kuriais kaupiami Rumunijos dujotiekio Nr. 1 pajėgumai ir užkertamas kelias prieigai prie perdavimo tinklo ir Čireno saugyklos, ji ribojama ir vėlinama, „vienas kitą papildo ir sustiprina“ (žr. ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamąją dalį).

1115

Antra, Komisija pabrėžė, kad „veiksmai buvo aiškiai susiję, o prieiga prie perdavimo tinklo <…> (jį kontroliavo Bulgartransgaz) priklausė nuo trečiųjų asmenų prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 (jį kontroliavo Bulgargaz ir dėl jos reikėjo gauti BEH leidimą)“ (žr. ginčijamo sprendimo 577 konstatuojamąją dalį). Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija padarė išvadą, jog dėl Bulgartransgaz reikalavimo pateikti įrodymus apie rezervuotus pajėgumus tai pačiai įmonių grupei priklausančiame Rumunijos dujotiekyje Nr. 1, kurį eksploatuoja Bulgargaz, „iki 2013 m. de facto buvo neįmanoma gauti prieigos prie perdavimo tinklo“ (žr. ginčijamo sprendimo 475 ir 480 konstatuojamąsias dalis).

1116

Trečia, Komisija nurodė, kad perdavimo tinklas buvo vienintelė infrastruktūra, per kurią buvo galima tiekti dujas į Čireno saugyklą, todėl prieiga prie šio tinklo buvo reikalinga tam, kad būtų suteikta prieiga prie saugyklos. Ji taip pat konstatavo, kad galimybė naudotis šia saugykla pažeidimo laikotarpiu buvo „netiesiogiai susijusi su galimybe turėti prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, [kuris] <…> buvo vienintelis kelias, kuriuo [tuo] laikotarpiu dujos buvo tiekiamos į perdavimo tinklą <…>“ (žr. ginčijamo sprendimo 578 konstatuojamąją dalį).

1117

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Bulgartransgaz ir Bulgargaz„galėjo daryti įtaką ir bendrai prisidėti prie to, kad būtų užkirstas kelias trečiųjų asmenų prieigai prie BEH grupei priklausančios ar jos kontroliuojamos infrastruktūros, ji ribojama ir vėlinama“ (žr. ginčijamo sprendimo 579 konstatuojamąją dalį). Be to, ji pažymėjo, kad, pirma, Bulgargaz ir Bulgartransgaz koordinavo savo veiksmus dėl trečiųjų asmenų prašymų suteikti prieigą, laikydamos viena kitą integruotos įmonės subjektais, ir, antra, BEH tiesiogiai dalyvavo vykdant visus aptariamus veiksmus (žr. to sprendimo 579 konstatuojamąją dalį).

1118

Komisija padarė išvadą, kad ieškovės nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2015 m. sausio 1 d. darė vieną ir tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, kai atsisakė tretiesiems asmenims suteikti prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, perdavimo tinklo ir Čireno saugyklos, o tai lėmė Bulgarijos dujų tiekimo rinkų uždarymą (žr. ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsnius bei 1, 2 ir 450 konstatuojamąsias dalis).

1119

Remiantis jurisprudencija, sąvoka „vienas ir tęstinis pažeidimas“ susijusi su visuma veiksmų, kurie yra bendro plano dalis, nes vienodas šių veiksmų tikslas iškreipia konkurenciją vidaus rinkoje. Norint įvairias elgesio apraiškas kvalifikuoti kaip vieną ir tęstinį pažeidimą, reikia patikrinti, ar jos viena kitą papildo taip, kad kiekviena šia apraiška siekiama kovoti su vienu ar daugiau įprasto konkuravimo būdo padarinių ir joms tarpusavyje sąveikaujant padedama siekti šio bendro plano tikslų. Šiuo aspektu reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias patvirtinti arba paneigti šį ryšį, kaip antai į įvairių nagrinėjamų veiksmų taikymo laikotarpį, turinį (įskaitant taikytus metodus) ir – santykinai –tikslą (2010 m. balandžio 28 d. Sprendimo Amann & Söhne ir Cousin Filterie / Komisija, T‑446/05, EU:T:2010:165, 89 punktas; 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, T‑321/05, EU:T:2010:266, 892 punktas ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Arrow Group ir Arrow Generics / Komisija, T‑467/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:450, 384 punktas).

1120

Nagrinėjamu atveju, siekdama įrodyti, kad ieškovių veiksmų visuma sudarė vieną ir tęstinį pažeidimą, Komisija ginčijamo sprendimo 608, 609 ir 614 konstatuojamosiose dalyse iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad jie buvo „bendro ir ilgalaikio plano, kuriuo siekiama uždaryti [Bulgarijos] dujų tiekimo rinkas <…> Bulgargaz naudai, dalis“.

1121

Šiuo aspektu Komisija, pirma, dar kartą pabrėžė, kad Bulgargaz pati buvo pajėgi išstumti konkurentus ir apriboti gyvybingos konkurencijos galimybę Bulgarijos dujų tiekimo rinkose, kaupdama pajėgumus Rumunijos dujotiekyje Nr. 1 (žr. ginčijamo sprendimo 611 ir 624 konstatuojamąsias dalis).

1122

Antra, Komisija pažymėjo, kad „trys BEH grupės veiksmai“, atitinkamai susiję su trimis jos kontroliuojamomis infrastruktūromis, „vienas kitą papildė ir sustiprino ir buvo įgyvendinami siekiant vienintelio tikslo – uždaryti [Bulgarijos] dujų tiekimo rinkas“ (žr. ginčijamo sprendimo 612 konstatuojamąją dalį). Šiuo aspektu ji konstatavo, kad prieiga prie perdavimo tinklo, taigi ir prie Čireno saugyklos, buvo suteikiama tik tuo atveju, jei prieš tai buvo gauta prieiga prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, kuris pažeidimo laikotarpiu buvo vienintelė infrastruktūra, kuria buvo galima perduoti dujas šiuo tinklu, taigi ir į šią saugyklą (žr. ginčijamo sprendimo 51, 578 ir 611 konstatuojamąsias dalis).

1123

Taigi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 578 ir 611 konstatuojamųjų dalių ir kaip savo atsiliepime į ieškinį pažymi Komisija, „be prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 (potencialūs) konkurentai neturėjo prieigos prie perdavimo tinklo, taigi ir prie [Čireno] saugyklos“.

1124

Trečia, Komisija pakartojo, kad Bulgargaz ir Bulgartransgaz koordinavo savo veiksmus nagrinėdamos trečiųjų asmenų prašymus suteikti prieigą ir laikė viena kitą integruotos įmonės subjektais (žr. ginčijamo sprendimo 612 konstatuojamąją dalį, taip pat 579 konstatuojamąją dalį).

1125

Ketvirta, Komisija dar kartą konstatavo, kad veiksmai, kuriais kaltinama, taip pat buvo „aiškiai susiję“, nes „prieiga prie perdavimo tinklo (kontroliuojamo Bulgartransgaz) priklausė nuo trečiųjų asmenų prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 (kontroliuojamo Bulgargaz) ir dėl jos reikėjo gauti BEH leidimą (žr. ginčijamo sprendimo 612 konstatuojamąją dalį). Ji pabrėžė, kad net ir po 2012 m. sausio mėn. BEH išlaikė Bulgartransgaz kontrolę, nes prieiga prie perdavimo tinklo, taigi netiesiogiai ir prie Čireno saugyklos, priklausė nuo to, ar iš Bulgargaz prieš tai buvo gauta prieiga prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1, kuriai savo ruožtu reikėjo gauti išankstinį BEH sutikimą (žr. ginčijamo sprendimo 611 konstatuojamąją dalį).

1126

Komisijos teigimu, šių veiksmų ryšys leido:

1127

Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 1112–1126 punktuose, matyti, kad:

1128

Vadinasi, tariamas piktnaudžiavimas, susijęs su Rumunijos dujotiekiu Nr. 1, yra pagrindinis veiksnys, kuriuo grindžiama Komisijos analizė ir ginčijamo sprendimo motyvavimas, kiek tai susiję su konstatuoto vieno ir tęstinio pažeidimo sudedamosiomis dalimis.

1129

Šiomis aplinkybėmis tai, kad Bulgartransgaz trukdė bendrovei C gauti prieigą prie Čireno saugyklos 2012 m. birželio mėn., o bendrovei Overgas – nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vidurio (žr. šio sprendimo 1101–1104 punktus) ir kad vien šis elgesys galėjo turėti antikonkurencinį poveikį Bulgarijos dujų tiekimo rinkoms, savaime negali pateisinti ginčijamu sprendimu ieškovėms inkriminuoto vieno ir tęstinio SESV 102 straipsnio pažeidimo konstatavimo.

1130

Reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsniuose ieškovėms priskirtas „vienas ir tęstinis [SESV] 102 straipsnio pažeidimas, nes jos atsisakė suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie perdavimo tinklo <…>, Rumunijos <…> dujotiekio Nr. 1 ir Čireno saugyklos, uždarydamos Bulgarijos dujų tiekimo rinkas“ nuo „2010 m. liepos 30 d. iki 2015 m. sausio 1 d.“.

1131

Todėl, atsižvelgiant į visus ginčijamame sprendime ieškovėms inkriminuotus veiksmus ir jame akcentuotą jų tarpusavio priklausomybę, papildomumą ir viena kitos stiprinimą, iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies negalima daryti išvados, kad ji grindžiama tam tikrais motyvais, susijusiais su atskirais piktnaudžiavimo veiksmais, iš kurių kiekvienas savaime būtų pakankamas jai pagrįsti.

1132

Pagal šio sprendimo 234 ir 1109 punktuose primintą suformuotą jurisprudenciją vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį Sąjungos teismas negali nagrinėjamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais. Šiuo atveju ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovėms inkriminuoto vieno ir tęstinio pažeidimo konstatavimas, kuriame nurodytas Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo pobūdis bei mastas ir kuris neatsiejamas nuo jo motyvų, apima ieškovių veiksmų, susijusių su trimis aptariamomis dujų infrastruktūromis, visumą. Kaip pažymėta šio sprendimo 1113 ir 1131 punktuose, vieno ir tęstinio pažeidimo pripažinimas grindžiamas minėtų veiksmų įvairovės papildomumu ir tarpusavio priklausomybe.

1133

Tokiomis aplinkybėmis vienintelis motyvas, susijęs su Bulgartransgaz elgesiu dėl Čireno saugyklos po 2012 m. birželio mėn., negali būti laikomas esminiu ar net pakankamu motyvu, galinčiu pagrįsti minėto sprendimo rezoliucinę dalį, antraip būtų iškreiptas ginčijamas sprendimas Komisijos vertinimą pakeitus nauju faktinių aplinkybių vertinimu, taip pažeidžiant šio sprendimo 1109 punkte nurodytą jurisprudenciją.

1134

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija teisės požiūriu pakankamai neįrodė ginčijamame sprendime ieškovėms inkriminuoto pažeidimo, kurį sudaro piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

1135

Todėl reikia pritarti ketvirtajam pagrindui, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovių nurodytų pagrindo dalių.

1142

Per administracinę procedūrą Komisija iš viso surengė aštuonis susitikimus su Overgas, o būtent:

1143

Komisija tvirtina, kad po kiekvieno iš šių aštuonių susitikimų su Overgas ji parengė glaustus nekonfidencialius užrašus ir išsamius konfidencialius protokolus. Per posėdį ji pripažino, kad negali tiksliai nurodyti jų parengimo datos, tačiau atsižvelgdama į jų tikslumą darė prielaidą, kad jie buvo parengti iš karto po kiekvieno susitikimo.

1144

Be to, po kiekvieno iš šių susitikimų su Komisija, išskyrus 2015 m. spalio 13 d. ir 2016 m. kovo 17 d. susitikimus, Overgas pateikė rašytines pastabas (toliau – papildomos pastabos), kuriose išplėtojo per šiuos susitikimus pateiktus argumentus.

1145

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad iš pradžių ieškovės turėjo galimybę susipažinti, be kita ko, su 2010–2013 m. susitikimų glaustais užrašais ir nekonfidencialia papildomų pastabų versija, kai po pranešimo apie prieštaravimus buvo leista susipažinti su bylos medžiaga. 2018 m. sausio 5 d., kai jau buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), kuriame buvo patikslintos Komisijai tenkančios užfiksavimo ir bylos medžiagos tvarkymo pareigos per procedūras dėl sankcijų už konkurencijos taisyklių pažeidimus, jos pateikė naują prašymą leisti susipažinti, be kita ko, su išsamiais protokolais ir bet kokių kitų galimų Komisijos ir Overgas susitikimų užrašais.

1146

2018 m. kovo 23 d. Komisija pateikė atsakymą, kuriame pripažino, kad po pranešimo apie prieštaravimus ji surengė tris susitikimus su Overgas, t. y. 2015 ir 2016 m. susitikimus, ir tuo metu glaustus jų užrašus nusiuntė ieškovėms. Tačiau ji atsisakė leisti susipažinti su išsamiais protokolais, motyvuodama tuo, kad juose, pirma, yra konfidencialios informacijos ir, antra, nėra jokio įrodymo, kurio nebuvo kituose nekonfidencialiuose dokumentuose, su kuriais ieškovės turėjo galimybę susipažinti, nes jos galėjo susipažinti ir su papildomomis pastabomis.

1147

Todėl ieškovės pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais bylas nagrinėjančiam pareigūnui, o šis 2018 m. gegužės 14 d. atsakyme nurodė manantis, kad atsisakymas atskleisti išsamius protokolus buvo pateisinamas konfidencialumo sumetimais ir kad šiuose dokumentuose nėra papildomų kaltę paneigiančių įrodymų. Vis dėlto, siekdamas suderinti veiksmingą ieškovių teisės į gynybą įgyvendinimą ir teisėtą Overgas susirūpinimą dėl konfidencialumo, bylas nagrinėjantis pareigūnas pasiūlė ribotą galimybę ieškovių išorės atstovams informacinėje patalpoje susipažinti su išsamiais susitikimų su Overgas protokolais.

1148

Be to, 2018 m. birželio 18 d. raštu (toliau – 2018 m. birželio 18 d. raštas) ieškovės paprašė Komisijos leisti joms susipažinti su papildomų pastabų versija, iš kurios pašalinta mažiau duomenų, tačiau Komisija atsisakė tai padaryti.

1149

2018 m. birželio 28 d. ieškovių išorės atstovai turėjo galimybę informacinėje patalpoje susipažinti su išsamiais susitikimų su Overgas protokolais. Vadovaudamiesi Komisijos nurodymais, ieškovių išorės atstovai galėjo į informacinę patalpą atsinešti popierines pranešimo apie prieštaravimus, faktinių aplinkybių išdėstymo, susitikimų su Overgas glaustų užrašų ir papildomų pastabų nekonfidencialių versijų kopijas.

1150

Tada ieškovių išorės atstovai parengė informacinės patalpos konfidencialią ataskaitą, kurioje išreiškė savo nuomonę dėl išsamiuose protokoluose esančios informacijos, kurią jie laikė kaltę paneigiančiais įrodymais. Nekonfidenciali šios ataskaitos versija (toliau – nekonfidenciali informacinės patalpos ataskaita) buvo parengta kontroliuojant Komisijai ir perduota ieškovėms. Atstovai galėjo naudotis informacinėje patalpoje jiems suteikta informacija ieškovių gynybos tikslais, tačiau joms negalėjo atskleisti jokios konfidencialios informacijos (2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija, T‑136/19, EU:T:2022:149, 20–22 punktai).

1151

Pirmose dviejose pagrindo dalyse ieškovės iš esmės pateikia dvi argumentų grupes:

1152

Analizės tikslais pirmiausia reikia nustatyti, ar Komisija iš tikrųjų padarė ieškovių nurodytus procedūros pažeidimus; toliau prireikus reikės išnagrinėti tokių pažeidimų pasekmes jų teisei į gynybą, visų pirma patikrinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, ieškovės pakankamai įrodė, kad būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą, jei Komisija nebūtų padariusi procedūros pažeidimo (2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Thyssen Stahl / Komisija, C‑194/99 P, EU:C:2003:527, 31 punktas; 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑827/14, EU:T:2018:930, 129 punktas ir 2022 m. birželio 15 d. Sprendimo Qualcomm / Komisija(Qualcomm – Mokesčiai už išimtinumą), T‑235/18, EU:T:2022:358, 160 ir 202 punktai).

1153

Pirmiausia reikia pažymėti, kad galimybė susipažinti su bylos medžiaga, numatyta Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 773/2004 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra viena iš procedūrinių garantijų, leidžiančių taikyti procesinio lygiateisiškumo principą ir apsaugoti šalių, dėl kurių Komisija vykdo procedūrą, teisę į gynybą. Jos turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.

1154

Teisė susipažinti su bylos dokumentais reiškia, kad Komisija turi sudaryti suinteresuotajai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

1155

Teisės susipažinti su bylos medžiaga, kaip teisės į gynybą sudedamosios dalies, apimtis buvo nagrinėjama naujausioje jurisprudencijoje, kurioje buvo labiau patikslintos Komisijos pareigos, be kita ko, kiek tai susiję su jai tenkančiomis užfiksavimo pareigomis (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632; 2022 m. birželio 15 d. Sprendimą Qualcomm / Komisija (Qualcomm – mokėjimai už išimtinumą), T‑235/18, EU:T:2022:358, ir 2022 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą Google ir Alphabet / Komisija (Google Android), T‑604/18, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2022:541).

1156

Šiuo aspektu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekdama atlikti jai pavestas užduotis Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris sutinka būti apklaustas, kad surinktų su tyrimo dalyku susijusią informaciją. Taigi minėta nuostata yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija, atlikdama tyrimą, gali surengti apklausą, ir turi būti taikoma bet kokiai apklausai, per kurią siekiama surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 84 ir 86 punktai).

1157

Atlikdama tokią apklausą Komisija pagal Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnį privalo savo pasirinkta forma užfiksuoti apklausiamų asmenų parodymus (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 90 ir 91 punktus).

1158

Taigi, nors iš tiesų į administracinę bylą galima neįtraukti duomenų, kurie visiškai nesusiję su pranešime apie prieštaravimus išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis ir kurie dėl to visiškai nesvarbūs tyrimui, tai, kokie duomenys naudingi atitinkamos įmonės gynybai, turėtų nustatyti ne vien Komisija (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 126 punktas ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo FMC Foret / Komisija, T‑191/06, EU:T:2011:277, 306 punktas).

1159

Atsižvelgiant į tai, apklausos, skirtos informacijai apie tyrimo dalyką surinkti, todėl patenkančios į Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio taikymo sritį, turi būti užfiksuotos ir jų negalima neįtraukti į bylos medžiagą (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 15 d. Sprendimo Qualcomm / Komisija (Qualcomm – Mokesčiai už išimtinumą), T‑235/18, EU:T:2022:358, 199 punktą).

1160

Be to, jai pagal Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnį tenkanti pareiga savo pasirinkta forma užfiksuoti per administracinį tyrimą apklaustų asmenų parodymus negali būti įgyvendinta parengiant trumpą per apklausą nagrinėtų klausimų santrauką. Komisija turi galėti pateikti informaciją apie vykusių diskusijų turinį, visų pirma apie apklausos metu pateiktos informacijos, susijusios su aptartais klausimais, pobūdį (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 92 punktą).

1161

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti ieškovių argumentus dėl tariamo Komisijos pareigų, susijusių su užfiksavimu, taip pat pridėjimu prie bylos medžiagos ir galimybe su ja susipažinti, nevykdymo.

1162

Ieškovės, palaikomos Bulgarijos Respublikos, teigia, kad tai, kaip Komisija užfiksavo savo susitikimus su Overgas ar jų neužfiksavo, kaip ir tai, kaip ji prie bylos medžiagos pridėjo per šiuos susitikimus duotus parodymus, prieštarauja iš Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio, siejamo su Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsniu, kylančiai pareigai užfiksuoti. Tokiu būdu Komisija taip pat pažeidė gero administravimo ir skaidrumo principus bei ieškovių teisę į gynybą. Todėl Bendrasis Teismas negali vykdyti teisminės kontrolės.

1163

Šiuo aspektu reikia atskirti, viena vertus, argumentus, susijusius su 2010–2013 m. susitikimais su Overgas, ir, kita vertus, argumentus, susijusius su 2015 ir 2016 m. susitikimais.

1164

Bendrasis Teismas mano, kad reikia pradėti nuo argumentų, susijusių su 2015 ir 2016 m. susitikimais, analizės.

1165

Ieškovės teigia, kad:

1166

Komisija pažymi, kad ieškovėms paklausus, ar po pranešimo apie prieštaravimus ji turėjo kokių nors kitų susitikimų su Overgas, ji jas informavo apie 2015 ir 2016 m. susitikimus ir pateikė su jais susijusius glaustus užrašus.

1167

Šiuo aspektu Komisija teigia, kad pagal Komisijos pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (OL C 325, 2005, p. 7) 27 punktą šalis galės susipažinti su dokumentais, gautais vėlesniuose administracinės procedūros etapuose po pranešimo apie prieštaravimus, tik jei šie dokumentai gali būti nauji kaltę patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai, susiję su pranešime apie prieštaravimus pateiktais teiginiais.

1168

Anot Komisijos, su 2015 ir 2016 m. susitikimais susiję dokumentai nebuvo nei ieškovėms pateiktų prieštaravimų pagrindas, nei nauji įrodymai, susiję su jau pateiktais teiginiais, todėl ji neprivalėjo į bylos medžiagą įtraukti 2015 ir 2016 m. susitikimų glaustų užrašų ar išsamių protokolų ir leisti su jais susipažinti. Be to, tik ji turėjo įvertinti šių dokumentų galimai kaltę paneigiantį pobūdį.

1169

Vis dėlto iš glaustų užrašų ir išsamių protokolų matyti, kad 2015 ir 2016 m. susitikimuose buvo siekiama surinkti informaciją apie tyrimo, po kurio buvo priimtas ginčijamas sprendimas, dalyką.

1170

Atsižvelgiant į šio sprendimo 1157 ir 1159 punktuose nurodytą jurisprudenciją, apklausos, kuriomis siekiama surinkti informaciją apie tyrimo dalyką ir kurioms taikomas Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnis, kaip antai aptariamos apklausos, turi būti užfiksuotos ir jų negalima neįtraukti į tyrimo bylos medžiagą.

1171

Žinoma, galimybė atskirti tyrimui svarbius dokumentus nuo nesvarbių ir dėl to pastarųjų neįtraukti į tyrimo bylos medžiagą yra būtina, kad Komisijai nebūtų užkrauta pernelyg didelė procedūrinė našta. Vis dėlto ji negali neatsižvelgti į bylos elementą, naudodamasi tariama savo diskrecija dėl šių dokumentų galimo kaltę patvirtinančio ar paneigiančio pobūdžio, nes nesant jokių rašytinių apklausos įrodymų Bendrasis Teismas negalėtų patikrinti, ar Komisija laikėsi Reglamento Nr. 1/2003 nuostatų ir apskritai ar buvo visapusiškai paisoma su tyrimu susijusių įmonių ir fizinių asmenų teisių.

1172

Be to, Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnyje numatyta pareiga užfiksuoti netektų prasmės, jei Komisijai būtų leista savo iniciatyva nefiksuoti tam tikrų susitikimų, juo labiau kad šios bylos aplinkybėmis apklausta buvo Overgas, kurios vaidmuo Komisijai priimant sprendimą pradėti ir tęsti tyrimą buvo svarbus ir kuri teigė, kad ieškovės jos atžvilgiu vykdė antikonkurencinius veiksmus.

1173

Vadinasi, Komisijos argumentus, grindžiamus pareigos užfiksuoti ir pridėti prie bylos medžiagos 2015 ir 2016 m. susitikimų, vykusių su Overgas po to, kai buvo pateiktas pranešimas apie prieštaravimus, protokolus nebuvimu, reikia atmesti.

1174

Galiausiai, kiek ieškovės teigia, kad Komisija jų neinformavo apie 2015 ir 2016 m. susitikimus, reikia priminti, kad per administracinę procedūrą, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija iš tikrųjų nepranešė apie Overgas apklausas, kurias ji vykdė po to, kai buvo pateiktas pranešimas apie prieštaravimus.

1175

Kaip matyti iš šio sprendimo 1157 ir 1159 punktų, Komisija negali į tyrimo bylos medžiagą neįtraukti įrašų apie tokias apklausas, kaip 2015 ir 2016 m. susitikimai, taigi ir apie tai neinformuoti šalių.

1176

Vadinasi, ieškovių argumentai dėl Komisijos įsipareigojimų neįvykdymo, kiek tai susiję su 2015 ir 2016 m. susitikimais, yra pagrįsti, nes ji turėjo užfiksuoti ir prie bylos medžiagos pridėti susijusius dokumentus, taip pat atnaujinti bylos medžiagos rodyklę, kad ieškovės galėtų susipažinti su aptariamomis apklausomis, su sąlyga, kad saugomas tam tikrų duomenų konfidencialumas, kuriuo teisėtai remiasi Overgas.

1177

Taigi Komisija padarė procedūrinį pažeidimą, nes tinkamai neužfiksavo per 2015 ir 2016 m. susitikimus pateiktų parodymų ir nepridėjo jų prie bylos medžiagos, taip pat apie juos nepranešė ieškovėms.

1178

Ieškovės:

1179

Šie pažeidimai taip pat atsispindi tyrimo bylos rodyklėje, pateiktoje po to, kai buvo priimtas pranešimas apie prieštaravimus, kurioje nepakankamai tiksliai išvardyti per tyrimą surinkti dokumentai, o būtent nebuvo nurodyti išsamūs susitikimų su Overgas protokolai.

1180

Komisija atsikerta, jog nėra jokio reikalavimo prie bylos medžiagos pridėti kokį nors įrodymą ir jį įtraukti į rodyklę, susijusią su tuo, kada įvyko susitikimai ir kada buvo parengti atitinkami užrašai. Ji tvirtina, kad bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas nei glaustais užrašais, nei išsamiais aptariamų susitikimų protokolais.

1181

Komisija taip pat teigia, kad dėl galimybės susipažinti su glaustais 2010–2013 m. susitikimų, įvykusių po pranešimo apie prieštaravimus, užrašais ieškovės galėjo pasinaudoti teise į gynybą, ir jos tai padarė atsakydamos į minėtą pranešimą, taip pat pateikdamos vėlesnes pastabas, kuriose kaip lengvinančias aplinkybes jos nurodė tam tikrus per šiuos susitikimus nurodytus duomenis. Be to, ji tvirtina, kad Overgas pateiktos papildomos pastabos, kuriose buvo išplėtoti per šiuos susitikimus iškelti klausimai, buvo pridėtos prie bylos medžiagos ir atskleistos ieškovėms.

1182

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad glausti susitikimų su Overgas užrašai, su kuriais ieškovės galėjo susipažinti, kiekvieno susitikimo atveju sudaro mažiau nei puslapį. Kiekviename puslapyje nurodoma susitikimo data, dalyviai ir susitikimo metu aptarti klausimai, aprašyti ne daugiau kaip 5–8 eilutėmis.

1183

Taigi glaustų užrašų turinio akivaizdžiai nepakanka, kad būtų galima atsižvelgti į faktiškai vykusių Komisijos ir Overgas diskusijų turinį ir ypač į Overgas pateiktos informacijos aptariamais klausimais pobūdį.

1184

Iš Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalies formuluotės ar ja siekiamo tikslo nematyti, kad teisės aktų leidėjas būtų norėjęs atskirti, viena vertus, „glaustus užrašus“, skirtus norintiems susipažinti su bylos medžiaga, ir „išsamius protokolus“, kurie turi likti konfidencialūs. Toks aiškinimas reikštų, kad šio sprendimo 1153 punkte nurodyta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir procesinio lygiateisiškumo principas taptų visiškai neveiksmingi.

1185

Šiuo atžvilgiu Komisijos nurodyta aplinkybė, kad ginčijamas sprendimas negrindžiamas nei glaustais užrašais, nei išsamiais protokolais, neturi reikšmės. Teisė susipažinti su bylos medžiaga reiškia, kad Komisija turi suteikti atitinkamai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 68 punktas).

1186

Iš to matyti, kad, kiek tai susiję su glaustais 2010–2013 m. susitikimų užrašais, atsižvelgiant į šio sprendimo 1157 ir 1159 punktuose nurodytą jurisprudenciją Komisija neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, siejamą su Reglamento Nr. 773/2004 3 straipsnio 3 dalimi. Šis pažeidimas pasireiškė, pirma, dviejų rūšių dokumentų, t. y. išsamių protokolų, skirtų vidaus naudojimui, ir glaustų užrašų, skirtų pridėti prie bylos medžiagos, taigi ieškovėms susipažinti, nepagrįstu atskyrimu ir, antra, tuo, kad glausti užrašai akivaizdžiai nepakankamai atskleidžia Komisijos ir Overgas diskusijų turinį, visų pirma Overgas pateiktos informacijos aptartais klausimais pobūdį, kaip to reikalaujama pagal šio sprendimo 1160 punkte primintą jurisprudenciją.

1187

Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad laiko skirtumas tarp 2010–2013 m. susitikimų ir su jais susijusių glaustų užrašų įtraukimo į bylą tik 2014 m. savaime ir nesant kitų įrodymų ar bent jau rimtų požymių neleidžia daryti išvados, kad Komisija neįvykdė savo pareigų, susijusių su galimybe susipažinti su bylos medžiaga.

1188

Pirma, nepaisant to, kad glausti susitikimų su Overgas užrašai buvo pateikti pavėluotai, ieškovės turėjo galimybę į juos atsižvelgti ir įgyvendinti savo teisę į gynybą ne tik pateikdamos atsakymus į pranešimą apie prieštaravimus, bet ir, kaip matyti iš šio sprendimo 1147 punkto, pateikdamos bylas nagrinėjančiam pareigūnui prašymą leisti susipažinti su išsamiais protokolais, dėl kurio buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais informacinėje patalpoje.

1189

Antra, kalbant apie argumentą, kad glausti 2010–2013 m. susitikimų užrašai tariamai yra netikslūs, grindžiamą tuo, kad jie prie bylos medžiagos buvo pridėti pavėluotai, pažymėtina, jog net darant prielaidą, kad Komisija parengė šiuos užrašus 2014 m., jų turinio patikimumui galėtų būti padaryta įtaka tik tuo atveju, jei išsamūs tų pačių susitikimų protokolai, kurie neabejotinai buvo minėtų glaustų užrašų rengimo pagrindas, taip pat būtų parengti 2014 m. Tokiomis aplinkybėmis ilgas laikotarpis tarp susitikimų ir susijusių išsamių protokolų parengimo galėtų sukelti abejonių dėl jų tikslumo, taigi ir dėl jais remiantis parengtų glaustų užrašų.

1190

Šioje byloje ieškovės nenurodo jokių įrodymų ar požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad išsamūs protokolai buvo parengti praėjus ne vieniems metams po, be kita ko, 2010–2013 m. susitikimų. Atvirkščiai, kaip per teismo posėdį teigė Komisija, minėtų protokolų tikslumas rodo, kad jie buvo parengti netrukus po susitikimų, su kuriais jie susiję.

1191

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 1182–1186 punktuose, ieškovių argumentai dėl Komisijos įsipareigojimų neįvykdymo, kiek tai susiję su 2010–2013 m. susitikimais, yra pagrįsti, nes glausti užrašai akivaizdžiai nepakankamai atskleidžia Komisijos ir Overgas diskusijų turinį, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 1160 punkte nurodytą jurisprudenciją.

1192

Taigi Komisija padarė procedūrinį pažeidimą, kai tinkamai neužfiksavo parodymų, duotų per 2010–2013 m. susitikimus, ir nepridėjo jų prie bylos medžiagos.

1193

Dėl Komisijos argumento, kad bet koks galimas pažeidimas, atsiradęs dėl pernelyg neaiškių ir bendro pobūdžio glaustų užrašų, buvo pašalintas suteikus galimybę susipažinti su, pirma, nekonfidencialiomis papildomų pastabų versijomis ir, antra, išsamiais protokolais informacinėje patalpoje, ieškovės iš esmės tvirtina, kad dėl didelio neatskleistos informacijos masto galimybė susipažinti su šiais dokumentais visiškai nebuvo naudinga jų gynybai. Taigi šis argumentas sutampa su antru prieštaravimu, todėl juos reikia nagrinėti kartu.

1194

Ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad, pirma, ji joms suteikė ribotą galimybę susipažinti su išsamiais protokolais ir, antra, atsisakė leisti susipažinti su papildomų pastabų dalimi dėl šiuose dokumentuose esančios informacijos konfidencialumo.

1195

Taigi ieškovės teigia, pirma, kad teisė susipažinti su išsamiais susitikimų su Overgas protokolais po daugybės prašymų buvo pakeista ribota galimybe jų išorės atstovams informacinėje patalpoje susipažinti su dokumentais. Jų parengta ataskaita, kurios nekonfidenciali versija perduota ieškovėms, dėl didelio neatskleistos informacijos masto neturėjo reikšmės jų gynybai.

1196

Savo ruožtu Komisija pabrėžia, kad ieškovių išorės atstovams suteikta galimybė informacinėje patalpoje susipažinti su išsamiais susitikimų su Overgas protokolais leido ieškovėms pareikšti savo nuomonę dėl juose pateiktos informacijos ir taip įgyvendinti teisę į gynybą, kartu paisant teisėtų Overgas nuogąstavimų dėl konfidencialumo.

1197

Antra, ieškovės mano, kad konfidencialiose papildomose pastabose galėjo būti kaltę paneigiančių įrodymų, todėl galimybė susipažinti šių dokumentų versija, iš kurios pašalinta mažiau duomenų, būtų leidusi geriau įgyvendinti teisę į gynybą.

1198

Komisija atsikerta, jog būtent dėl to, kad ieškovėms buvo suteikta galimybė susipažinti su papildomomis pastabomis, jos galėjo įgyvendinti savo teisę į gynybą pateikdamos atsakymus į pranešimą apie prieštaravimus.

1199

Komisija taip pat pabrėžia, kad laikotarpiu nuo susipažinimo su bylos medžiaga iki atsakymų į pranešimą apie prieštaravimus pateikimo ieškovės niekada nesiskundė, kad negalėjo veiksmingai įgyvendinti savo teisės į gynybą dėl to, kad buvo pašalintos konfidencialios papildomų pastabų dalys. Be to, bet koks paskesnis prašymas leisti susipažinti su dokumentais būtų pavėluotas ir nepagrįstas, nes ieškovės jau buvo įgyvendinusios teisę būti išklausytomis dėl šių dokumentų.

1200

Komisija taip pat tvirtina, kad iš daugumos papildomų pastabų nebuvo pašalinti jokie duomenys ir kad atlikdama analizę, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ji nenaudojo pašalintos informacijos.

1201

Iš šio sprendimo 1194–1200 punktų matyti, kad šalių pateikiant šį prieštaravimą nurodytuose argumentuose iš esmės keliami du klausimai, kuriuos reikia nagrinėti tokia tvarka:

1202

Dėl 2018 m. birželio 18 d. rašto, kuriame ieškovės paprašė leisti susipažinti su papildomų pastabų versija, iš kurios pašalinta mažiau duomenų, Komisija teigia, kad nekonfidencialios šių pastabų versijos ieškovėms jau buvo atskleistos 2015 m. balandžio 2 ir 8 d. ir kad iki savo atsakymų į faktinių aplinkybių išdėstymą pateikimo 2016 m. gruodžio 9 d. jos niekada nebuvo nurodžiusios, kad dėl duomenų pašalinimo negali veiksmingai įgyvendinti savo teisės į gynybą.

1203

Iš 2018 m. birželio 18 d. rašto matyti, kad prašymas leisti susipažinti su papildomų pastabų versija, iš kurios pašalinta mažiau duomenų, buvo susijęs su tuo, kad įrengdama informacinę patalpą Komisija leido ieškovių išorės atstovams be kitų dokumentų į ją atsinešti papildomų pastabų versijas, iš kurių pašalinti tam tikri duomenys. Pareikšdamos savo prašymą ieškovės, atsižvelgdamos į informacinės patalpos procedūrą, dėl kiekvienos papildomos pastabos nurodė, kokį vaidmenį pašalinta informacija galėjo atlikti joms rengiantis gynybai; jos taip pat rėmėsi nauja informacija, kuri galėjo paaiškėti informacinėje patalpoje susipažinus su dokumentais.

1204

Taigi ieškovių prašymą leisti susipažinti su papildomomis pastabomis, iš kurių pašalinta mažiau duomenų, iš esmės netiesiogiai paskatino 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632). Būtent remdamosi šia nauja jurisprudencija, kuria sustiprinama jų teisė į gynybą, 2018 m. sausio 5 d. ieškovės paprašė Komisijos leisti joms susipažinti su išsamiais visų galimų skambučių Overgas ir susitikimų su ja užrašais. Kaip matyti iš šio sprendimo 1203 punkto, dėl šio prašymo buvo pradėta informacinės patalpos procedūra, o šios procedūros veikimą nustatančios išsamios taisyklės buvo pateiktos ieškovėms. Šiose taisyklėse, be kita ko, buvo numatyta, kad papildomų pastabų versijos, iš kurių pašalinti tam tikri duomenys, patenka tarp riboto skaičiaus dokumentų, kuriuos ieškovių išorės atstovai galėjo atsinešti į informacinę patalpą.

1205

Šiuo atžvilgiu negalima atmesti galimybės, kad išsamesnė papildomų pastabų versija būtų leidusi ieškovėms geriau suprasti dokumentus, su kuriais jos informacinėje patalpoje galėjo susipažinti per savo išorės atstovus, taigi ir veiksmingiau įgyvendinti savo teisę į gynybą. Šiomis aplinkybėmis jos negali būti kaltinamos tuo, kad tik šiame etape prašė suteikti didesnę galimybę susipažinti su minėtomis papildomomis pastabomis.

1206

Vadinasi, tuo, kad nedelsiant nebuvo ginčijamas duomenų pašalinimas iš papildomų pastabų, kurios ieškovėms buvo atskleistos po pranešimo apie prieštaravimus, negali būti prieš jas remiamasi siekiant užkirsti joms kelią remtis teisės į gynybą pažeidimu.

1207

Suteikdama arba atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su bylos medžiagos dalimi tyrimo procedūrų metu, Komisija visų pirma privalo suderinti teisę į įmonių verslo paslapčių apsaugą su teisės į gynybą užtikrinimu (žr. 1995 m. birželio 29 d. Sprendimo ICI / Komisija, T‑36/91, EU:T:1995:118, 98 punktą ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo General Electric / Komisija, T‑210/01, EU:T:2005:456, 631 punktą).

1208

Šiuo aspektu reikia priminti, kad remiantis 2021 m. gegužės 26 d. Nutartimi Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, nepaskelbta Rink.) Komisija pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą ir atsižvelgdama į minėto reglamento 103 straipsnio 1 dalyje numatytas garantijas prie bylos medžiagos pridėjo:

1209

Be to, 2022 m. kovo 14 d. Nutartyje Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149), remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Bendrasis Teismas išnagrinėjo šio sprendimo 1208 punkte paminėtus dokumentus atsižvelgdamas į Komisijos nurodytas teisines ir faktines aplinkybes dėl tų dokumentų konfidencialumo ieškovių atžvilgiu, taip pat jų svarbą ginčo sprendimui, prireikus šį konfidencialumą derindamas su teisės į veiksmingą teisminę gynybą reikalavimais ir visų pirma su rungimosi principu (2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija, T‑136/19, EU:T:2022:149, 5–10 punktai).

1210

Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija leido ieškovių išorės atstovams savo klientams pateikti tik jų informacinės patalpos ataskaitos nekonfidencialią versiją (2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija, T‑136/19, EU:T:2022:149, 20–22 punktai).

1211

Iš 2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149) 26 ir 27 punktuose atliktos analizės matyti, kad tam tikra informacija, kuri buvo pašalinta iš informacinės patalpos nekonfidencialios ataskaitos, nebuvo arba bet kuriuo atveju jau nebuvo konfidenciali. Taigi Bendrasis Teismas prie bylos medžiagos pridėjo informacinės patalpos ataskaitos konfidencialią versiją, išskyrus du trumpus elementus, kurie neturi reikšmės sprendžiant ginčą.

1212

Šiuo atžvilgiu iš informacinės patalpos ataskaitos nekonfidencialios versijos, su kuria ieškovės galėjo susipažinti, analizės matyti, kad joje iš esmės nėra jokios papildomos informacijos, palyginti su glaustais užrašais, su kuriais jos prieš tai galėjo susipažinti per administracinę procedūrą.

1213

Net darant prielaidą, kad vykstant informacinės patalpos procedūrai tam tikri duomenys, pateikti informacinės patalpos ataskaitos konfidencialioje versijoje, ypač kiek tai susiję su duomenimis, esančiais išsamiuose 2015 ir 2016 m. susitikimų protokoluose, tuo metu galėjo būti konfidencialūs, informacija, pateikta 2010–2013 m. susitikimų išsamiuose protokoluose, nuo šiol yra istorinio pobūdžio.

1214

Vadinasi, Komisija neturėjo teisės iš informacinės patalpos ataskaitos pašalinti visos reikšmingos informacijos tiek, kad nekonfidenciali jos versija praktiškai prilygtų glaustiems užrašams.

1215

Tokia situacija praktikoje gali pakenkti informacinės patalpos procedūros tikslui, t. y. apsaugoti konfidencialią informaciją, kartu suteikiant galimybę susipažinti su įrodymais, kurių šaliai reikia jos pozicijai pagrįsti. Juo labiau kad, kaip teigia ieškovės, informacinės patalpos procedūra, kaip antai vykdyta šioje byloje, galėjo turėti įtakos ieškovių teisei į gynybą, nes jos galėjo ją įgyvendinti tik netiesiogiai, tarpininkaujant jų išorės atstovams.

1216

Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 1207–1215 punktuose, matyti, kad, suteikdama ieškovėms pernelyg ribotą galimybę susipažinti su bylos medžiaga taikant informacinės patalpos procedūrą, Komisija padarė procedūrinį pažeidimą, dėl kurio galėjo būti pažeista ieškovių teisė į gynybą.

1217

Toliau, kalbant apie papildomas pastabas, reikia pažymėti, kad, pirma, kiek tai susiję su 2015 ir 2016 m. susitikimais, Overgas tokias pastabas pateikė tik dėl 2016 m. spalio 20 d. susitikimo. Bendrasis Teismas primena, kad, kaip konstatuota 2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149) 51–57 punktuose, šis dokumentas neturi reikšmės sprendžiant ginčą.

1218

Antra, kaip matyti iš 2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149) 49 punkto, iš tariamai nekonfidencialios 2013 m. birželio 17 d. susitikimo papildomų pastabų versijos nebuvo pašalinti jokie duomenys.

1219

Trečia, patikrinęs papildomose pastabose dėl keturių pirmųjų 2010–2013 m. susitikimų pateiktos informacijos pobūdį Bendrasis Teismas suteikė ieškovėms galimybę susipažinti su versijomis, iš kurių pašalinta mažiau duomenų (2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija, T‑136/19, EU:T:2022:149, 34–48 punktai).

1220

Šiuo aspektu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad 2010–2013 m. susitikimų papildomose pastabose pateikta informacija jau buvo praradusi konfidencialų pobūdį tuo metu, kai ieškovės 2018 m. birželio 18 d. raštu paprašė leisti su ja susipažinti.

1221

Todėl, atsisakydama leisti susipažinti su papildomų pastabų versijomis, iš kurių pašalinta mažiau duomenų, be kita ko, 2010 m. spalio 13 d., taip pat 2011 m. sausio 13 d., kovo 17 d. ir gruodžio 15 d. susitikimų papildomų pastabų versijomis, Komisija taip pat padarė procedūrinį pažeidimą, dėl kurio galėjo būti pažeista ieškovių teisė į gynybą.

1222

Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 1177, 1192, 1211–1221 punktuose, matyti, kad Komisija padarė procedūrinį pažeidimą, kai atsisakė ieškovėms suteikti galimybę susipažinti su bylos medžiaga, kurios pakaktų jų teisės į gynybą įgyvendinimui užtikrinti.

1223

Taigi, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 1152 punkte primintą jurisprudenciją, šiame etape reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, ieškovės pakankamai įrodė, kad būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą, jei Komisija nebūtų padariusi procedūrinio pažeidimo. Nesant tokio įrodymo, negalima konstatuoti teisės į gynybą pažeidimo (2022 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Android), T‑604/18, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2022:541, 934 punktas).

1224

Po to, kai vykdydama 2022 m. kovo 14 d. Nutartį Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149) Komisija pateikė nekonfidencialius dokumentus, ieškovės 2022 m. balandžio 27 d. pastabose (toliau – 2022 m. balandžio 27 d. pastabos) pateikė paaiškinimus, siekdamos konkrečiai įrodyti, kad galimybė susipažinti su tam tikrais bylos duomenimis, kurie nebuvo atskleisti per administracinę procedūrą, būtų joms leidusi geriau apsiginti.

1225

Būtent atsižvelgiant į šiuos argumentus reikia analizuoti, be kita ko, įrodymus, kurie ieškovėms buvo atskleisti po to, kai buvo priimta 2022 m. kovo 14 d. Nutartis Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149), ir kurie dėl savo kilmės, tikslumo ir aplinkybių, kuriomis Overgas juos pateikė Komisijai, leido ieškovėms iš esmės pagrįsti arba sustiprinti tam tikrus jų gynybos argumentus.

1226

Šiuo aspektu iš pradžių reikia pažymėti, kad teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimas nepašalinamas vien dėl to, kad, kaip šiuo atveju, galimybė susipažinti buvo sudaryta vykstant teismo procesui. Kadangi nagrinėdamas bylą Bendrasis Teismas atlieka tik pateiktų pagrindų teisminę kontrolę, jo atliekamo nagrinėjimo tikslas nėra pakeisti per administracinę procedūrą atliktą išsamų bylos tyrimą ir jis neturi tokio poveikio. Be to, pavėluotai susipažinusi su tam tikrais bylos dokumentais ieškinį dėl Komisijos sprendimo pareiškusi įmonė neatsiduria padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų galėjusi tais pačiais dokumentais remtis šiai institucijai pateikdama rašytines ir žodines pastabas prieš priimant ginčijamą sprendimą (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑110/10 P, EU:C:2011:687, 51 punktas ir 2022 m. birželio 15 d. Sprendimo Qualcomm / Komisija (Qualcomm – mokėjimai už išimtinumą), T‑235/18, EU:T:2022:358, 200 punktas).

1227

2022 m. balandžio 27 d. pastabose ieškovės pabrėžia, kad išsamių protokolų santraukose, kurios pateiktos konfidencialioje informacinės patalpos ataskaitoje ir su kuriomis jos galėjo susipažinti vykdant 2022 m. kovo 14 d. Nutartį Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisiją (T‑136/19, EU:T:2022:149), esama nemažai informacijos, kuri galėjo joms padėti geriau apsiginti. Bendrasis Teismas mano, kad siekiant atlikti reikiamą nagrinėjimą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 1152 ir 1223 punktuose nurodytą jurisprudenciją, pakanka sutelkti dėmesį į toliau nurodytas aplinkybes.

1228

Pirma, ieškovės tvirtina, kad iš 2010 m. spalio 13 d. susitikimo santraukos matyti, jog Overgas laikėsi nuomonės, kad Bulgarijos vyriausybė sudarė jai kliūčių tiekti dujas klientams Bulgarijoje. Iš tos pačios santraukos visų pirma matyti, kad Overgas manė, jog Bulgarijos dujų tiekimo rinkose veiklą vykdyti labai sunku dėl neteisingo ir neišsamaus ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir nuolatinio vyriausybės kišimosi Bulgargaz ir Bulgartransgaz naudai.

1229

Bendrasis Teismas pažymi, kad iš 2010 m. lapkričio 18 d. papildomų pastabų, su kuriomis ieškovės galėjo susipažinti per administracinę procedūrą, matyti, jog Overgas manė, kad ieškovės pažeidinėjo SESV 102 straipsnį remiamos Bulgarijos reguliavimo institucijos ir Bulgarijos vyriausybės.

1230

Taigi Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad ieškovių patikslinimai dėl šio sprendimo 1228 punkte pateiktų parodymų naudingumo jų teisei į gynybą įgyvendinti yra pagrįsti. Tai yra aplinkybės, kurios galėjo patvirtinti ir pagrįsti ieškovių argumentą, kad Overgas sunkumai, su kuriais ji susidūrė patekdama į Bulgarijos dujų tiekimo rinkas, atsirado ne dėl jų kaltės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Komisija, atsakydama į Overgas kaltinimus, rėmėsi tuo, jog šie sunkumai galėjo kilti dėl Bulgarijos Respublikos klaidų ar įsipareigojimų nevykdymo į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos teisės aktus.

1231

Antra, 2022 m. balandžio 27 d. pastabose ieškovės pabrėžia, kad iš 2011 m. sausio 13 d. susitikimo santraukos matyti, jog Overgas manė, kad Transgaz, o ne ieškovės kontroliavo prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1.

1232

Ginčijamo sprendimo 296 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Overgas susisiekė su Transgaz prašydama prieigos prie dujotiekio Nr. 1, tačiau nepateikė aiškių parodymų dėl Rumunijos dujotiekį Nr. 1 kontroliuojančio subjekto. Bendrasis Teismas, kaip ir ieškovės, mano, kad nagrinėjami parodymai galėjo būti panaudoti kaltei paneigti, siekiant pagrįsti ginčijamo sprendimo 282 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą ieškovių poziciją, kad Transgaz, kaip PTO, buvo subjektas, atsakingas už trečiųjų asmenų prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 suteikimą ir valdymą.

1233

Trečia, ieškovės tvirtina, kad iš 2011 m. gruodžio 15 d. susitikimo santraukos matyti, jog Komisija ir Overgas sutarė dėl aplinkybės, kad pirmasis prašymas suteikti prieigą prie perdavimo tinklo buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 29 d., o tai patvirtina ieškovių poziciją, kad visi iki šios datos buvę kontaktai nebuvo prašymai suteikti prieigą, todėl piktnaudžiavimas negalėjo prasidėti 2010 m. liepos 30 d.

1234

Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje ieškovės teigia, kad 2010 m. liepos 30 d. raštas negali būti laikomas prašymu suteikti prieigą prie perdavimo tinklo ir kad ginčijamo sprendimo 101 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai kvalifikavo iki 2010 m. rugsėjo 29 d. buvusiusOvergas ir Bulgartransgaz tarpusavio kontaktus kaip prašymus suteikti prieigą prie šio tinklo. Kaip matyti iš šio sprendimo 790–797 punktų, 2011 m. gruodžio 15 d. susitikimo santrauka aiškiai įrodo, kad pati Komisija per šį susitikimą konstatavo, jog pirmasis Overgas prašymas suteikti prieigą Bulgartransgaz buvo pateiktas 2011 m. rugsėjo 29 d. Ši aplinkybė, kuri neatitinka Komisijos ginčijamame sprendime išdėstytų teiginių, turi akivaizdžią reikšmę vertinant tariamo piktnaudžiavimo pradžios datą ir ieškovių elgesį ir nustatant pažeidimo trukmę, taigi ir baudos dydį. Todėl ieškovės teisingai teigia, kad šios aplinkybės atskleidimas būtų leidęs joms geriau apsiginti.

1235

Ketvirta, iš 2013 m. birželio 17 d. susitikimo santraukos matyti, kad Overgas, be kita ko, patvirtino Komisijai, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. jai buvo suteikta prieiga prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 ir perdavimo tinklo, ir kad abiem atvejais atitinkamų susitarimų galiojimo trukmė buvo pratęsta iki 2013 m. gruodžio 31 d. Anot ieškovių, šie parodymai joms leido sustiprinti savo argumentą, kad po to, kai 2013 m. sausio 1 d.Overgas gavo prieigą prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 ir perdavimo tinklo, nebuvo jokio piktnaudžiavimo.

1236

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad jau ieškinyje, kaip ir per administracinę procedūrą, ieškovės tvirtino, jog Overgas niekada neprašė, kad 2013 m. prieigos prie dujotiekio sutartis galiotų tam tikrą laikotarpį, ir niekada neginčijo trijų mėnesių galiojimo trukmės. Jos taip pat ginčijo bendrovei Overgas 2013 m. suteiktos prieigos prie perdavimo tinklo ribojamąjį pobūdį.

1237

Šiomis aplinkybėmis tai, kad, kaip matyti iš 2013 m. birželio 17 d. susitikimo su Komisija, t. y. įvykusio praėjus keliems mėnesiams po minėtos sutarties pasirašymo, santraukos, Overgas neišreiškė savo nepasitenkinimo dėl suteiktos prieigos prie Rumunijos dujotiekio Nr. 1 ir perdavimo tinklo, ieškovės galėjo panaudoti savo argumentui, kad bent jau nuo 2013 m. šia infrastruktūra nebuvo piktnaudžiaujama, pagrįsti.

1238

Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 1228–1237 punktuose, matyti, kad ieškovės teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, jog, nesant Komisijos padaryto pažeidimo dėl galimybės susipažinti su išsamiuose protokoluose esančia informacija, jos būtų galėjusios susipažinti su informacija, kuri būtų leidusi joms geriau apsiginti (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑110/10 P, EU:C:2011:687, 52 punktas). Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 1233 ir 1234 punktų, siejamų su jo 790–797 punktais, tam tikri duomenys, kuriuos ieškovės nurodė 2022 m. balandžio 27 d. pastabose, netgi galėjo sukelti abejonių dėl ginčijamo sprendimo turinio.

1239

2022 m. balandžio 27 d. pastabose ieškovės savo kritiką dėl pernelyg ribotos galimybės per administracinę procedūrą susipažinti su papildomomis pastabomis sutelkia į du dokumentus.

1240

Pirma, ieškovės teigia, kad iš 2010 m. lapkričio 18 d. papildomų pastabų versijos, iš kurios pašalinta mažiau duomenų ir su kuria jos galėjo susipažinti pagal 2022 m. kovo 14 d. Nutartį Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149), matyti, kad Overgas pripažino, jog paklausa, atsiradusi dėl tariamų susitarimų dėl tiekimo devyniems pramoniniams klientams 2011 m., sudarė daugiau kaip 260 mln. kubinių metrų. Ieškovės pabrėžia, kad šis kiekis buvo gerokai mažesnis už tą, dėl kurio, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 101 konstatuojamosios dalies e punkto, Overgas siekė prieigos prie perdavimo tinklo ir kuris sudarė daugiau kaip 1 mlrd. kubinių metrų.

1241

Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovės būtų galėjusios geriau užtikrinti savo teisę į gynybą naudodamos šio sprendimo 1240 punkte nurodytą informaciją savo argumentui, kad Overgas gerokai padidino kiekį, dėl kurio 2011 m. prašė prieigos prie perdavimo tinklo, pagrįsti, todėl ieškovės buvo priverstos prašyti paaiškinimų per 2010 m. gruodžio 1 d. susitikimą su Overgas.

1242

Antra, ieškovės teigia, kad iš 2011 m. birželio 10 d. papildomų pastabų mažiau konfidencialios versijos, su kuria jos galėjo susipažinti pagal 2022 m. kovo 14 d. Nutartį Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija (T‑136/19, EU:T:2022:149), matyti, jog Overgas savo skundą grindė klaidinga prielaida, kad jos patekimas į Bulgarijos dujų tiekimo rinkas padidino dujų tiekimo alternatyvas, o tai įpareigojo tiekėjus savo kainas nustatyti vadovaujantis rinkos ekonomikos principais.

1243

2022 m. balandžio 27 d. pastabose ieškovės teigia, kad 2011 m. Bulgarija aukštesnės grandies rinkoje turėjo tik vieną dujų tiekimo šaltinį, t. y. Gazprom, prie kurio Overgas turėjo tiesioginę prieigą, o Bulgargaz – tik netiesioginę, tarpininkaujama Overgas. Jos pabrėžia, kad tuo metu Overgas buvo Gazprom tarpininkė Bulgarijoje ir buvo tiriama dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, visų pirma dėl to, kad ji taikė Bulgargaz pernelyg dideles kainas. Taigi, Overgas patekimas į Bulgarijos rinką ne tik nepadidino konkurencijos žemutinės grandies rinkoje, bet ir Bulgargaz niekaip negalėjo nusipirkti dujų priimtinomis sąlygomis.

1244

Šiuo aspektu Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad ieškovės teisingai teigia, jog, jei būtų susipažinusios su šio sprendimo 1242 punkte nurodyta informacija, jos būtų galėjusios geriau apsiginti, visų pirma įrodinėdamos Komisijai, kad sveikos konkurencijos sąlygos žemutinės grandies rinkoje nebuvo įvykdytos daugiausia dėl Overgas (ir Gazprom), o tai būtų galėję pagrįsti jų gynybos argumentus, susijusius su objektyviu pateisinimu, arba bent jau jų argumentus dėl baudos sumažinimo.

1245

Iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 1239–1244 punktuose, matyti, kad ieškovės teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, jog jei Komisija nebūtų padariusi pažeidimų dėl Overgas papildomose pastabose esančių duomenų, jos būtų galėjusios susipažinti su informacija, kuri būtų leidusi joms geriau apsiginti per administracinę procedūrą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 1238 punkte nurodytą jurisprudenciją.

1246

Iš šio sprendimo 1153–1223 punktuose pateiktos administracinės procedūros pažeidimų ir jų pasekmių ieškovių teisei į gynybą, išnagrinėtų šio sprendimo 1224–1245 punktuose, analizės matyti, kad pirmojo ieškinio pagrindo pirmai ir antrai dalims reikia pritarti.

[Praleista]

1259

Kadangi tiek ketvirtajam pagrindui, grindžiamam klaidingu piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi konstatavimu, tiek pirmajam pagrindui, grindžiamam teisės į gynybą pažeidimu, buvo pritarta, reikia panaikinti visą ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nuspręsti dėl kitų nurodytų ieškinio pagrindų.

1260

Vadinasi, nėra pagrindo tenkinti ieškovių prašymų taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones, kuriais siekiama gauti, pirma, pranešimą apie prieštaravimus byloje Gazprom ir dokumentus, į kuriuos joje daroma nuoroda, kiek jie susiję su Bulgarijos dujų rinka, ir, antra, dokumentus, kuriais grindžiama byla Transgaz, nes šie prašymai nėra svarbūs sprendžiant šį ginčą (šiuo klausimu žr. 2002 m. birželio 25 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) / Komisija, T‑311/00, EU:T:2002:167, 50 punktą ir 2022 m. kovo 9 d. Sprendimo Zardini / Komisija, T‑511/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:122, 58 punktą).

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: