1

2017 m. rugpjūčio 11 d. ir spalio 14 d. gavusi du koalicijos prieš nesąžiningą padangų importą pateiktus skundus Europos Komisija atitinkamai inicijavo antidempingo tyrimą ir antisubsidijų tyrimą dėl į Europos Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujų arba restauruotų guminių pneumatinių padangų, naudojamų autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie tyrimai buvo pradėti vadovaujantis atitinkamai 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21, toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 5 straipsniu ir 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55, toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 10 straipsniu.

2

Atliekant tyrimus dėl dempingo, subsidijų ir su tuo susijusios žalos nagrinėtas 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

3

Suinteresuotosios šalys, įskaitant Kinijos eksportuojančius gamintojus, susijusius su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, ir jiems atstovaujančias asociacijas, buvo pakviestos dalyvauti šiuose tyrimuose. Kelios suinteresuotosios šalys, įskaitant ieškovus – China Rubber Industry Association (CRIA) ir China Chamber of Commerce of Metals, Minerals & Chemicals Importers & Exporters (CCCMC), įvairiais antidempingo ir antisubsidijų procedūrų etapais pateikė rašytines pastabas. Kai kurios suinteresuotosios šalys, įskaitant ieškovus, taip pat dalyvavo Komisijos surengtuose klausymuose.

4

2018 m. vasario 1 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/163, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujas ir restauruotas autobusų arba sunkvežimių padangas (OL L 30, 2018, p. 12), įsigaliojusį 2018 m. vasario 3 d. Pagal tą reglamentą Kinijos kilmės nagrinėjamojo produkto importas turi būti registruojamas.

5

2018 m. gegužės 4 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) 2018/683, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (OL L 116, 2018, p. 8; toliau – laikinasis antidempingo reglamentas). Šiuo reglamentu nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui.

6

Vis dėlto Komisija nusprendė nenustatyti laikinųjų priemonių antisubsidijų tyrime.

7

2018 m. spalio 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2018/163 (OL L 263, 2018, p. 3, toliau – galutinis antidempingo reglamentas).

8

Galutinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytas galutinis antidempingo muitas. To paties reglamento 1 straipsnio 2 dalies pradinėje redakcijoje buvo nustatyta, kad šio antidempingo muito dydis yra nuo 42,73 iki 61,76 EUR už nagrinėjamojo produkto vienetą, priklausomai nuo tą produktą gaminančių bendrovių.

9

2018 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1690, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas galutinis antidempingo reglamentas (OL L 283, 2018, p. 1, toliau – antisubsidijų reglamentas).

10

Antisubsidijų reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nagrinėjamojo produkto importui nustatomas galutinis kompensacinis muitas. Pagal to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį šio kompensacinio muito dydis yra nuo 3,75 iki 57,28 EUR už nagrinėjamojo produkto vienetą, priklausomai nuo produktą gaminančios bendrovės.

11

Antisubsidijų reglamento 2 straipsnio 1 punktu iš dalies keičiamos galutinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 2 ir 3 dalys. Dėl šio pakeitimo galutinio antidempingo muito suma buvo sumažinta iki vertės, kuri yra nuo 0 iki 38,98 EUR už to produkto vienetą, priklausomai nuo nagrinėjamąjį produktą gaminančios bendrovės.

12

Apibendrinant teigtina, kad iš dalies pakeistame galutiniame antidempingo reglamente ir antisubsidijų reglamente (toliau kartu – ginčijami reglamentai) galiausiai buvo nustatyti tokie galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai, išreikšti eurais už Kinijos eksportuojančių gamintojų pagaminto nagrinėjamojo produkto vienetą:

23

Byloje T‑30/19 ieškovai Bendrojo Teismo galiausiai prašo:

24

Byloje T‑72/19 ieškovai Bendrojo Teismo galiausiai prašo:

25

Įstojusios į bylas šalies iš esmės palaikoma Komisija abiejose bylose Bendrojo Teismo prašo:

52

Iš esmės Komisija mano, kad bendrovės Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire neturi teisės pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą ir trečią sakinio dalis dėl to, kad ginčijami reglamentai nėra su jomis konkrečiai susiję ir kad šiuose reglamentuose numatytos su jomis susijusios įgyvendinimo priemonės.

53

Ieškovai ginčija Komisijos argumentus.

54

Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, iš pradžių reikia išnagrinėti, ar ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį.

55

Šiuo klausimu reikėtų priminti, jog tam, kad ieškinys būtų priimtinas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, turi būti tenkinamos trys kumuliacinės sąlygos. Ginčijama priemonė turi, pirma, būti reglamentuojamojo pobūdžio, antra, turėti tiesioginį poveikį ieškovui ir, trečia, nebūti susijusi su įgyvendinimo priemonėmis.

56

Pirma, kalbant apie reglamentuojamojo pobūdžio aktų sąvoką, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, svarbu priminti, kad ji iš esmės apima visus visuotinio taikymo aktus, išskyrus teisėkūros procedūra priimamus aktus (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija /Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 23 ir 28 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Pagal SESV teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimti aktai atskiriami taikant teisėkūros ar ne teisėkūros procedūros, pagal kurią jie buvo priimti, kriterijų (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 58 punktą ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑18/10, EU:T:2011:419, 65 punktą).

57

Nagrinėjamu atveju, pirma, ginčijami reglamentai, kuriais nustatomi galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai visų bendrovių, išskyrus tas, kurių pavadinimai juose nurodyti, pagamintų produktų importui, yra visuotinio taikymo aktai. Antra, šie reglamentai nėra teisėkūros procedūra priimti aktai, nes jie nebuvo priimti pagal įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą. Todėl šie reglamentai, kiek jie susiję su Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire, yra reglamentuojamojo pobūdžio aktai, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį.

58

Antra, kalbant apie tiesioginę sąsają, reikia pažymėti, jog pagal šią sąlygą reikalaujama, kad ginčijama priemonė darytų tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir kyla tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija /Scuola Elementare Maria Montessoriir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad aktai, kuriais nustatomi antidempingo ar kompensaciniai muitai, gali būti tiesiogiai susiję su nagrinėjamą produktą gaminančiomis ir eksportuojančiomis įmonėmis, kurios laikomos atsakingomis už dempingą ar subsidijas, o eksportuotojos statusas šiuo atžvilgiu yra esminis (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association, C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 73 ir 74 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją bei 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Taryba / Marquis Energy, C‑466/16 P, EU:C:2019:156, 48 ir 49 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

60

Nagrinėjamu atveju, pirma, ginčijamais reglamentais nustatomi galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai importuojamiems produktams, kuriuos gamina „visos kitos bendrovės“, kurių pavadinimai juose nenurodyti, pavyzdžiui, Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire.

61

Antra, ieškovai teigia, kad bendrovės Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire yra eksportuojantys gamintojai. Komisija neginčija jų, kaip eksportuotojų, statuso. Iš tikrųjų atsakymuose dėl proceso organizavimo priemonių ji jas vadina eksportuojančiais gamintojais.

62

Taigi ginčijamais reglamentais daromas tiesioginis poveikis Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire teisinei padėčiai, nes iš dalies keičiamas jų produktų importui į Sąjungą taikomas prekybos režimas.

63

Be to, ginčijamais reglamentais valstybių narių muitinės įpareigojamos rinkti nustatytus muitus ir joms nepaliekama jokios diskrecijos (šiuo klausimu žr. 1997 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Shanghai Bicycle / Taryba, T‑170/94, EU:T:1997:134, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64

Tokiomis aplinkybėmis ginčijami reglamentai turi tiesioginį poveikį Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire.

65

Trečia, dėl įgyvendinimo priemonių buvimo reikia priminti, kad, norint įvertinti, ar reikalingos reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto įgyvendinimo priemonės, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, pozicija. Taigi nesvarbu, ar dėl atitinkamo akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones kitų asmenų atžvilgiu (žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Šiuo požiūriu tiesa, kad muitinės sistemoje, kuri buvo nustatyta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), ir į kurią patenka ginčijami reglamentai, numatyta, kad juose nustatyti muitai visais atvejais turi būti renkami remiantis nacionalinių valdžios institucijų priimtomis priemonėmis (2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Kyocera Mita Europe / Komisija, C‑553/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:805, 49 punktas). Iš tikrųjų Muitinės kodekso 102 straipsnyje numatytas pranešimas skolininkui apie skolą muitinei skolininko atžvilgiu yra nacionalinių institucijų priimta ginčijamų reglamentų įgyvendinimo priemonė (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 21 d. Nutarties Bricmate / Taryba, T‑596/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:53, 71 punktą ir 2021 m. rugsėjo 14 d. Nutarties Far Polymers ir kt. / Komisija, T‑722/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:598, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Vis dėlto neginčijama, kad antidempingo ir kompensacinius muitus moka nagrinėjamojo produkto importuotojai į Sąjungą, o ne eksportuojantys gamintojai (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba, T‑431/12, EU:T:2018:251, 62 punktą ir generalinio advokato E. Tanchev išvados byloje Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:298, 88 punktą).

68

Taigi, kadangi eksportuojantys gamintojai nėra įsiskolinę muitinei ir dėl to nėra pranešimo apie šią skolą adresatai, paprastai jie apie šią skolą neinformuojami. Todėl, skirtingai nei importuotojai, jie negali veiksmingai pasinaudoti Muitinės kodekso 44 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis nacionalinių muitinių priimtų sprendimų atžvilgiu. Taigi, eksportuojantys gamintojai rizikuotų netekti veiksmingos teisminės apsaugos, jeigu neturėtų galimybės Sąjungos teismuose apskųsti ginčijamų reglamentų teisėtumo.

69

Darytina išvada, kad nors yra importuotojų atžvilgiu taikomų įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių institucijų priimtų aktų, kuriais nustatoma antidempingo ir kompensacinių muitų suma, siekiant juos išieškoti (2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Rotho Blaas, C‑207/17, EU:C:2018:840, 16, 17, 38 ir 39 punktai ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Trace Sport, C‑251/18, EU:C:2019:766, 18 ir 31 punktai), vis dėlto eksportuojantiems gamintojams skirtų įgyvendinimo priemonių nėra.

70

Šiomis aplinkybėmis ginčijami reglamentai turi būti laikomi nenumatančiais jokių vykdymo užtikrinimo priemonių Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire atžvilgiu.

71

Taigi ieškovai, kaip atstovaujančios asociacijos, turi teisę pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį pareikšti ieškinį dėl galutinių antidempingo ir kompensacinių muitų, nustatytų Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire gaminamiems produktams.

[Praleista]

98

Grįsdami ieškinius, ieškovai kiekvienoje byloje nurodo po šešis pagrindus.

99

Pirmieji penki ieškinio pagrindai grindžiami, pirma, klaidinga žalos rodiklių analize, antra, naujų ir restauruotų padangų skirtumais, trečia, klaidomis nustatant poveikį kainoms ir Sąjungos pramonės patiriamos žalos pašalinimo lygį, ketvirta, klaidinga priežastinio ryšio tarp nagrinėjamojo produkto importo ir šios žalos analize ir, penkta, teisių į gynybą pažeidimu.

100

Šeštasis ieškinio pagrindas byloje T‑30/19 susijęs su netiesioginių mokesčių koregavimo nustatant dempingo skirtumą neteisėtumu, o byloje T‑72/19 – su pagrindinio antidempingo reglamento pažeidimu.

[Praleista]

104

Trečiuosiuose ieškinio pagrinduose ieškovai teigia, kad nustatydama importo dempingo kaina ar subsidijuoto importo poveikį kainoms ir žalos pašalinimo lygį Komisija pažeidė – byloje T‑30/19 – pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 dalį bei 9 straipsnio 4 dalį, o byloje T‑72/19 – pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį bei 15 straipsnio 1 dalį.

105

Visų pirma trečiųjų ieškinio pagrindų antroje dalyje ieškovai iš esmės teigia, kad apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą Komisija nepagrįstai rėmėsi apskaičiuotomis importo kainomis.

106

Pateikdami pirmąjį priekaištą ieškovai teigia, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą iš esmės draudžiama naudoti apskaičiuotas importo kainas, t. y. eksporto kainas, apskaičiuotas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes jos yra grindžiamos teorinėmis kainomis, o ne faktinėmis kainomis, kurias stebi ir suvokia pirkėjai Sąjungoje.

107

Pateikdami antrąjį priekaištą ieškovai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju naudodama apskaičiuotas importo kainas Komisija negalėjo sąžiningai, t. y. tuo pačiu prekybos lygiu, palyginti importuojamo nagrinėjamojo produkto kainos ir panašaus Sąjungos pramonės produkto kainos.

108

Ieškovų teigimu, kiek tai susiję su Sąjungos gamintojų pardavimais Sąjungoje per susijusius pardavimo subjektus, Komisija atsižvelgė į šių subjektų pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams taikomas kainas, įskaitant pardavimo, administracines ir kitas bendrąsias išlaidas (toliau – PBA išlaidos), taip pat į šių subjektų pelną. Tačiau, kiek tai susiję su Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimais Sąjungoje per susijusius pardavimo subjektus, Komisija atsisakė atsižvelgti į šių subjektų pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams taikomas kainas ir rėmėsi apskaičiuotomis importo kainomis, išskaičiuodama, taigi neįtraukdama, šių subjektų PBA išlaidų ir pelno. Todėl, esant tokiam pačiam rinkodaros modeliui, Komisija skirtingai apskaičiuodavo importuojamo nagrinėjamojo produkto kainą ir panašaus Sąjungos pramonės pagaminto produkto kainą, vadinasi, sąžiningai nepalygino šių kainų. Taip Komisija nepagrįstai padidino žalos skirtumą ir atliko netinkamą žalos bei priežastinio ryšio analizę.

109

Komisija ginčija ieškovų argumentus. Įstojusi į bylą šalis savo ruožtu nepateikė jokių pastabų dėl šio argumento.

110

Iš pradžių reikia išnagrinėti ieškinių trečiųjų pagrindų antrojoje dalyje pateiktą antrąjį priekaištą.

111

Reikia priminti, kad, remiantis pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, žala Sąjungos pramonei nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus, pirma, importo dempingo kaina ar subsidijuoto importo apimtį bei šio importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir, antra, to importo poveikį minėtai pramonei.

112

Konkrečiai dėl importo dempingo kaina ar subsidijuoto importo poveikio kainoms pažymėtina, kad pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga išnagrinėti, ar importuoti produktai buvo parduodami gerokai mažesne kaina, palyginti su Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto kaina, arba ar dėl tokio importo kitaip smarkiai mažinamos kainos arba užkertamas kelias kainų didėjimui, kuris kitu atveju būtų įvykęs.

113

Pagrindiniame antidempingo reglamente ir pagrindiniame antisubsidijų reglamente nepateikta priverstinio kainų mažinimo apibrėžtis ir nenumatyta jo apskaičiavimo metodika (2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 175 punktas ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 238 punktas).

114

Nagrinėjamojo importo atveju priverstinis kainų mažinimas apskaičiuojamas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalis siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė žalos dėl šio importo. Plačiąja prasme jis naudojamas siekiant įvertinti tokią žalą ir nustatyti žalos ribą, t. y. tokios žalos pašalinimo lygį. Pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga objektyviai išnagrinėti importo dempingo kaina ar subsidijuoto importo poveikį reiškia, kad reikia sąžiningai palyginti nagrinėjamojo produkto ir panašaus tos pramonės pagaminamo produkto kainas, kai pardavimai vyksta Sąjungos teritorijoje. Siekiant užtikrinti šio palyginimo sąžiningumą, turi būti lyginamos to paties prekybos lygio kainos. Skirtinguose prekybos lygiuose nustatytų kainų, t. y. neįtraukus visų su prekybos lygiu susijusių sąnaudų, į kurias reikia atsižvelgti, palyginimas neišvengiamai lemtų dirbtinius rezultatus, kuriais remiantis nebus galima teisingai įvertinti žalos Sąjungos pramonei. Toks sąžiningas palyginimas yra žalos šiai pramonei apskaičiavimo teisėtumo sąlyga (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 79 ir 85 punktai; 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 176 punktas ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 239 punktas).

115

Be to, svarbu priminti, kad nustatant Sąjungos pramonei padarytą žalą, jos dydį ir priežastinį ryšį, reikia įvertinti sudėtingas ekonomines situacijas, kuriose Sąjungos institucijos turi plačią diskreciją (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Bricmate, C‑569/13, EU:C:2015:572, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), todėl, remiantis šio sprendimo 102 ir 103 punktuose priminta jurisprudencija, tokio vertinimo teisminė kontrolė turi būti ribota. Ši plati diskrecija ir ribota teisminė kontrolė iš esmės taikoma ir pasirenkant priverstinio kainų mažinimo skirtumo apskaičiavimo metodą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials / Taryba, T‑423/09, EU:T:2011:764, 41 punktą).

116

Laikinojo antidempingo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje ir antisubsidijų reglamento 658 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu ji nustatė lygindama:

117

Dėl pirmojo lyginamo elemento, t. y. Sąjungos gamintojų kainų, Komisija galutinio antidempingo reglamento 178 konstatuojamojoje dalyje ir antisubsidijų reglamento 685 konstatuojamojoje dalyje paaiškino išlaidų, išskaičiuotų iš pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams taikomų kainų, siekiant jas pakoreguoti iki gamintojo kainų EXW sąlygomis, pobūdį. Komisija patvirtino, kad buvo išskaičiuotos šios išlaidos: „vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomos išlaidos, pakavimo ir kredito išlaidos, nuolaidos ir komisiniai“. Ji taip pat nurodė, kad neišskaičiavo „netiesioginių pardavimo išlaidų, MTTP, finansavimo ir rinkodaros išlaidų bei pelno“.

118

Be to, rašytiniame atsakyme dėl proceso organizavimo priemonių Komisija patvirtino, kad panašaus produkto pardavimo per su Sąjungos gamintojais susijusius pardavimo subjektus atveju ji atsižvelgė į šių susijusių pardavimo subjektų taikomas perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainas ir neatėmė šių subjektų PBA išlaidų ir pelno.

119

Dėl antrojo lyginamojo elemento, t. y. Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų, Komisija galutinio antidempingo reglamento 166–171 konstatuojamosiose dalyse ir antisubsidijų reglamento 673–678 konstatuojamosiose dalyse pagrindė, kad tais atvejais, kai Kinijos eksportuojantis gamintojas ir importuotojas yra susiję, galima naudoti apskaičiuotas importo kainas. Todėl importo kainas ji nustatė remdamasi susijusių importuotojų taikytomis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainomis.

120

Konkrečiai galutinio antidempingo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje ir antisubsidijų reglamento 678 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad „siekiant sąžiningo palyginimo iš susijusio importuotojo [taikytos] perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos [buvo] pagrįstai išskaičiuojamos PBA išlaidos ir pelnas, kad būtų gauta patikima CIF kaina [Sąjungos pasienyje]“.

121

Apibendrinant, pirma, iš visų 116–120 punktuose nurodytų duomenų matyti, jog vertindama Sąjungos gamintojų kainas Komisija rėmėsi pardavimo arba perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainomis, kurias Sąjungos gamintojai taikė tiesiogiai arba per su jais susijusius pardavimo subjektus. Pastaruoju atveju apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą atsižvelgiama į panašaus produkto kainas, įskaitant PBA išlaidas ir su Sąjungos gamintojais susijusių pardavimo subjektų pelną.

122

Antra, vertindama Kinijos eksportuojančių gamintojų kainas Komisija rėmėsi faktinėmis arba apskaičiuotomis importo kainomis Sąjungos pasienyje. Šios kainos gali būti arba faktinės kainos, kurias Kinijos eksportuojantys gamintojai nustatė nepriklausomiems pirmiesiems pirkėjams, arba Komisijos apskaičiuotos teorinės pardavimo kainos susijusiems importuotojams. Pastaruoju atveju į nagrinėjamojo produkto kainas, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, neįtraukiamos nei PBA išlaidos, nei su Kinijos eksportuojančiais gamintojais susijusių pardavimo subjektų pelnas.

123

Remdamasi 116–122 konstatuojamosiose dalyse aprašyta apskaičiavimo metodika ir galutinio antidempingo reglamento 160 ir 162 konstatuojamosiomis dalimis bei antisubsidijų reglamento 659 ir 667 konstatuojamosiomis dalimis Komisija nustatė, kad bendras priverstinio kainų mažinimo lygis yra apie 21 %. Ji taip pat konstatavo, kad priverstinio kainų mažinimo svertinis vidurkis svyravo nuo 18 iki 24 %, priklausomai nuo trijų padangų kategorijų, kurios apibrėžtos ginčijamuose reglamentuose atsižvelgiant į šių padangų kokybės lygį (18–20 % 1 kategorijos atveju ir 22–24 % 2 ir 3 kategorijų atveju).

124

Be to, dėl atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų Komisija pirmą kartą Bendrajame Teisme nurodė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumai sudarė: Xingyuan grupės gaminamų produktų atveju – 30,0 %, Giti – 19,3 %, Aeolus – 22,2 %, o Hankook – 17,6 %.

125

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta 116–122 konstatuojamosiose dalyse, reikia pažymėti, kad apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą Komisija sistemingai atsižvelgia į pardavimo kainas, taikytas pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams, nepriklausomai nuo naudojamų platinimo kanalų, kiek tai susiję su Sąjungos pramone, bet ne Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju.

126

Tais atvejais, kai Sąjungos gamintojai arba eksportuojantys Kinijos gamintojai savo produktus parduoda per susijusius pardavimo subjektus, Komisija rėmėsi su Sąjungos gamintojais susijusių pardavimo subjektų taikytomis kainomis ir neatsižvelgė į su eksportuojančiais Kinijos gamintojais susijusių pardavimo subjektų taikytas kainas, remdamasi importo kainomis, apskaičiuotomis Sąjungos pasienyje.

127

Taigi, kaip nurodo ieškovai, esant tam pačiam prekybos modeliui, kuriam būdingas susijusių pardavimo subjektų panaudojimas, Komisija skirtingai vertino Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių Kinijos gamintojų pardavimus, pirmųjų atveju pasirinkdama perpardavimo kainas pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams, o antrųjų atveju – pardavimo kainas, apskaičiuotas Sąjungos pasienyje.

128

Vis dėlto, esant tokiam platinimo modeliui, buvo konstatuota, kad, kai Komisija naudojo pardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainas panašiam Sąjungos pramonės produktui, pagal reikalavimą palyginti to paties prekybos lygio kainas ji privalėjo šias kainas palyginti su nagrinėjamojo produkto pardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainomis (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 183 punktą ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 247 punktą).

129

Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad ne tiesiogiai gamintojo, o pardavimo tarpininko vykdoma prekyba produktais lemia šio tarpininko sąnaudas ir jo pelno maržą, todėl pardavimo tarpininko taikomos kainos nepriklausomiems pirkėjams taip pat paprastai būna didesnės už gamintojų tiesioginių pardavimų tokiems pirkėjams kainas, todėl tarpininko kainos negali būti prilygintos gamintojo kainoms (2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 184 punktas ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 248 punktas).

130

Vis dėlto nagrinėjamu atveju Komisija į panašaus produkto kainą įtraukė su Sąjungos gamintojais susijusių pardavimo subjektų PBA išlaidas ir pelną, o su eksportuojančiais Kinijos gamintojais susijusių pardavimo subjektų atitinkamų išlaidų ir pelno į nagrinėjamojo produkto kainą neįtraukė. Vadinasi, Komisija atsižvelgė į padidintą panašaus produkto kainą, palyginti su nagrinėjamuoju produktu, todėl ši kaina buvo nepalanki Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie visus savo pardavimus arba jų dalį Sąjungoje vykdo tarpininkaujant pardavimo subjektams (pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 185 punktą ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 249 punktą).

131

Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, esant pardavimui per susijusius pardavimo subjektus, priverstinis kainų mažinimas akivaizdžiai nebuvo apskaičiuotas sąžiningai lyginant to paties prekybos lygio kainas (pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 188 punktą ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 252 punktą).

132

Komisijos suformuluoti prieštaravimai nepaneigia tokios išvados.

133

Pirma, Komisija iš esmės teigia, kad tai, kaip eksportuojantys gamintojai organizuoja savo produktų pardavimą Sąjungoje, t. y. tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusius pardavimo subjektus, ir pirkėjų, kuriems jie parduoda savo produktus, rūšis, t. y. importuotojai arba galutiniai vartotojai, neturi įtakos kainų konkurencijai rinkoje. Komisija aiškina, kad, nepriklausomai nuo eksportuojančių gamintojų naudojamo platinimo kanalo ir pirkėjų tipo, nagrinėjamasis produktas pradeda konkuruoti su panašiu Sąjungos pramonės produktu iškart po to, kai yra pervežamas per sieną. Todėl importo kainos Sąjungos pasienyje visada yra reikšmingos ir gali būti lyginamos su to paties prekybos lygio Sąjungos pramonės pardavimo kainomis tiesiogiai (gamintojo kainos EXW sąlygomis) arba tarpininkaujant susijusiems pardavimo subjektams (filialo kainos EXW sąlygomis). Komisijos nuomone, taikant šį metodą būtų galima vienodai vertinti to paties eksportuojančio gamintojo arba skirtingų eksportuojančių gamintojų, skirtingai organizavusių savo platinimo kanalus, tiesioginį pardavimą (nepriklausomiems pirkėjams) ir netiesioginį pardavimą (susijusiems pardavimo subjektams).

134

Šiuo klausimu iš pradžių reikėtų priminti, kad šis priekaištas susijęs tik su klausimu, ar nagrinėjamu atveju Komisija sąžiningai palygino to paties prekybos lygio kainas. Nagrinėjant šį priekaištą nebūtinai reikia nustatyti prekybos lygį, kuriuo galėtų ar turėtų būti atliekamas kainų palyginimas, ar apskritai įvertinti importo kainų prie Sąjungos sienos svarbą bei absoliutų tam tikrų kainų apskaičiavimo teisėtumą siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą. Pirma, šie klausimai susiję su atskiru priekaištu, t. y. trečiųjų pagrindų antrojoje dalyje pateiktu pirmuoju priekaištu (žr. šio sprendimo 106 punktą). Antra, nepriklausomai nuo to, ar Komisija teisėtai ir tinkamai pasirinko eksportuojančių gamintojų ar Sąjungos gamintojų prekybos lygį, šios institucijos atliekamas kainų palyginimas visada turi būti sąžiningas ir, siekiant šio tikslo, turi būti lyginamos to paties prekybos lygio kainos.

135

Atsižvelgdama į tai, Komisija iš esmės teigia, kad, kiek tai susiję su Kinijos eksportuojančių gamintojų kainomis, importo kainos Sąjungos pasienyje visada yra svarbios, nesvarbu, ar tai būtų faktinės kainos, taikomos nepriklausomiems pirkėjams, ar apskaičiuotos kainos, tariamai taikomos susijusiems pardavimo subjektams.

136

Šiuo atžvilgiu Komisijos pasirinktas ir ginamas požiūris reiškia, kad, pirma, Kinijos eksportuojančių gamintojų nepriklausomiems pirkėjams taikomų kainų ir, antra, tų pačių Kinijos eksportuojančių gamintojų jų susijusiems pardavimo subjektams taikomų kainų prekybos lygis yra tas pats. Be to, apskritai toks požiūris netiesiogiai, bet neišvengiamai lemia tai, kad šių eksportuojančių gamintojų nepriklausomiems pirkėjams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodomos pardavimo kainos ir su šiais eksportuojančiais gamintojais susijusių pardavimo subjektų šiems pirkėjams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodomos perpardavimo kainos nėra to paties prekybos lygio kainos.

137

Darant prielaidą, kad šis metodas yra tinkamas, juo tikrai galima pagrįsti apskaičiuotų importo kainų naudojimą, kai šie eksportuojantys gamintojai visą savo produkciją arba jos dalį parduoda per susijusius pardavimo subjektus.

138

Vis dėlto taikant nagrinėjamą metodą iš esmės nebūtų galima pagrįsti to, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainos, kurios tais atvejais, kai parduodama nepriklausomiems pirkėjams, būtų faktinės kainos, o tais atvejais, kai parduodama su šiais eksportuojančiais gamintojais susijusiems pardavimo subjektams, – apskaičiuotos kainos (kainos, neapimančios PBA išlaidų ir šių subjektų pelno), būtų, kaip nagrinėjamu atveju, visų pirma lyginamos su perpardavimo kainomis, kurias nepriklausomiems pirkėjams taiko su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai (kainomis, į kurias įskaičiuojamos PBA išlaidos ir pastarųjų subjektų pelnas). Iš tikrųjų pastarosios kainos paprastai būna vėlesnio prekybos lygio kainos, palyginti su prekybos lygiu, kuriam būdingos kitos kainos, taikytos tiek eksportuojančių Kinijos gamintojų tiek Sąjungos gamintojų.

139

Galiausiai pagal nagrinėjamą metodą Komisija logiškai būtų turėjusi laikytis nuomonės, kad Sąjungos gamintojų pardavimas visiems jų pirkėjams, nesvarbu, ar tai būtų nepriklausomi pirkėjai, ar su pastaraisiais gamintojais susiję pardavimo subjektai, yra vienas Sąjungos gamintojų prekybos lygis. Dėl to Komisija būtų turėjusi apskaičiuoti Sąjungos gamintojų pardavimo kainas, kai jie parduoda savo produktus susijusiems pardavimo subjektams, ir atitinkamai išskaičiuoti PBA išlaidas ir su Sąjungos gamintojais susijusių pardavimo subjektų pelną, t. y. jų neįtraukti.

140

Kitaip galėtų būti tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad atitinkamai su eksportuojančiais Kinijos gamintojais ir su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai atlieka skirtingus ekonominius vaidmenis.

141

Nagrinėjamu atveju Komisija tik teigia, kad pardavimo kainos, kurias Sąjungos gamintojai tiesiogiai taiko pirmiems nepriklausomiems pirkėjams (gamintojo kainos EXW sąlygomis), ir su šiais gamintojais susijusių pardavimo subjektų šiems pirkėjams taikomos perpardavimo kainos (filialo kainos EXW sąlygomis) yra to paties prekybos lygio. Ji nepaaiškina, kodėl taip galėtų būti, nors kartu netiesiogiai, bet neišvengiamai laikosi nuomonės, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų tiesiogiai pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams nustatytos pardavimo kainos ir su tais eksportuojančiais gamintojais susijusių pardavimo subjektų tokiems pirkėjams taikomos perpardavimo kainos nėra to paties prekybos lygio (žr. šio sprendimo 136 punktą).

142

Per klausymą Komisija nurodė, kad Sąjungos gamintojai ir su jais susiję pardavimo subjektai galėtų būti laikomi vienu ekonominiu subjektu, nes šie susiję pardavimo subjektai atlieka užduotis, kurias paprastai atlieka vidaus pardavimų skyrius.

143

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad galutinio antidempingo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje ir savo pastabose Komisija taip pat nurodė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ir su jais susiję pardavimo subjektai, visų pirma Hankook grupės atveju, sudaro vienalyčius ekonominės veiklos vykdytojus ir kad tokių vykdytojų buvimas nesutrukdė jai apskaičiuoti importo kainų.

144

Tokiomis aplinkybėmis Komisija neįrodė ir net neteigė, kad su Sąjungos gamintojais ir Kinijos eksportuojančiais gamintojais susiję pardavimo subjektai atlieka skirtingus ekonominius vaidmenis, todėl PBA išlaidos ir šių susijusių pardavimo subjektų pelnas turėtų būti įtraukti į panašaus produkto kainą, bet ne į nagrinėjamojo produkto kainą.

145

Taigi net darant prielaidą, kad Komisijos metodas, pagal kurį atsižvelgiama tik į faktines arba apskaičiuotas importo kainas Sąjungos pasienyje, yra tinkamas, juo remiantis nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, ar sąžininga šias kainas lyginti su perpardavimo kainomis, kurias nepriklausomiems pirmiesiems pirkėjams taiko su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai.

146

Antra, siekdama pagrįsti importo kainų, apskaičiuotų Sąjungos pasienyje, naudojimą, Komisija remiasi, pirma, 2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 217/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai ritiniuose (OL L 69, 2013, p. 11) (minėto įgyvendinimo reglamento 51–59 konstatuojamosios dalys) ir, antra, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ekspertų grupės ataskaita dėl bylos „Kinija. Antidempingo ir kompensaciniai muitai broilerių produktams iš Jungtinių Valstijų“, priimta 2013 m. rugsėjo 25 d. (WT/DS 427/R) (minėtos ataskaitos 7.485–7.489 punktai).

147

Šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad tiek įgyvendinimo reglamente, tiek ataskaitoje, kurie paminėti šio sprendimo 146 punkte, Sąjungos pasienyje apskaičiuotos importo kainos buvo lyginamos su Sąjungos gamintojų taikytomis pardavimo kainomis, o ne su perpardavimo kainomis, kurias taikė su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai. Todėl Komisijos nurodyti pavyzdžiai nėra svarbūs sprendžiant šiuos ginčus.

148

Trečia, Komisija tvirtina, kad situacija bylose, kuriose priimti 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimas Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234) ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimas Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑300/16, EU:T:2019:235), buvo labai ypatinga, nes tyrime bendradarbiavo tik du eksportuojantys gamintojai, o „didžioji dauguma“ aptariamo eksportuojančio gamintojo pardavimų buvo vykdoma per susijusius pardavimo subjektus. Todėl šio sprendimo negalima automatiškai pritaikyti dabar nagrinėjamoms byloms, nes jose pardavimo per pardavimo subjektus, susijusius su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, dalis būtų gerokai mažesnė.

149

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad, pirma, įpareigojimas lyginti to paties prekybos lygio kainas taikomas neatsižvelgiant į bendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų skaičių ir, antra, jis netaikomas tik tais atvejais, kai eksportuojantys gamintojai „didžiąją dalį“ savo pardavimų vykdo per susijusius pardavimo subjektus. Darytina išvada, kad šio sprendimo 114 ir 148 punktuose paminėtuose sprendimuose išdėstyti principai ir toliau visateisiškai taikytini nagrinėjamoje byloje.

150

Be to, reikėtų pažymėti, kad, remiantis Komisijos duomenimis, atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų pardavimų per susijusius pardavimo subjektus dalis Xingyuan grupėje sudaro 0 %, Giti grupėje – 34 %, Aeolus grupėje – 19 %, o Hankook grupėje – 98,6 %. Be to, atsakydama į proceso organizavimo priemonę Komisija nurodė, kad pardavimai per susijusius pardavimo subjektus sudaro 46,9 % visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir 87 % visų atrinktų Sąjungos gamintojų. Vadinasi, kartu vertinant kiekvieną iš abiejų imčių, pardavimo per susijusius pardavimo subjektus dalis yra didelė arba labai didelė.

151

Neatrodo, kad ši situacija iš esmės skirtųsi nuo šio sprendimo 148 punkte paminėtose bylose nustatytos padėties. Iš tikrųjų šiose bylose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, nagrinėjamas eksportuojantis gamintojas „didžiąją dalį“ savo pardavimų Sąjungoje vykdė per susijusius pardavimo subjektus ir, antra, „didžiąją dalį“ Sąjungos pramonės pardavimų Sąjungoje vykdė su dviem Sąjungos gamintojais, bendradarbiavusiais atliekant tyrimą, susiję pardavimo subjektai (2019 m. balandžio 10 d. Sprendimas Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 184 ir 185 punktai ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimas Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 249 punktas).

152

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos priekaištas, apibendrintas 148 punkte, turi būti atmestas.

153

Vadinasi, turi būti patvirtinta išvada, kad Komisija akivaizdžiai neatliko sąžiningo to paties prekybos lygio kainų palyginimo bent jau tuo atveju, kai nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas parduodami per susijusius pardavimo subjektus (žr. šio sprendimo 131 punktą).

154

Taigi reikia laikytis nuomonės, kad pagal ginčijamus reglamentus apskaičiuodama nagrinėjamojo produkto kainos priverstinį sumažinimą Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, todėl buvo pažeistos pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys bei pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalys.

155

Kad ginčijami reglamentai būtų panaikinti, nepakanka, kad Komisija būtų padariusi klaidą dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumo apskaičiavimo metodo; dar reikia, kad ši klaida būtų turėjusi įtakos žalos buvimo ir dydžio nustatymui arba priežastinio ryšio analizei ir kad ji taip būtų padariusi įtaką pačių ginčijamų reglamentų turiniui (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr.2004 m. spalio 28 d. Sprendimo Shanghai Teraoka Electronic / Taryba, T‑35/01, EU:T:2004:317, 167 punktą ir 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Transnational Company Kazchrome ir ENRC Marketing / Taryba, T‑192/08, EU:T:2011:619, 119 punktą).

156

Taigi šioje byloje reikia išnagrinėti, ar Komisijos padaryta klaida turėjo įtakos ginčijamų reglamentų turiniui. Šiame nagrinėjime reikėtų atskirti galimą šios klaidos poveikį, pirma, kainų priverstinio mažinimo lygiui bei žalos ir priežastinio ryšio analizei ir, antra, žalos maržai bei ginčijamų galutinių antidempingo ir kompensacinių muitų dydžiui.

157

Savo rašytinėse pastabose ir per posėdį Komisija teigė, kad net darant prielaidą, jog klaida, dėl kurios jai priekaištaujama, yra įrodyta, ši klaida neturėjo didelės įtakos priverstinio kainų mažinimo lygiui. Šis priverstinis kainų mažinimas išlieka reikšmingas didžiajai importo daliai.

158

Pirma, tripliko nagrinėjimo etape Komisija pateikė alternatyvius kiekvienos iš keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus. Atlikdama šiuos alternatyvius skaičiavimus ji pridėjo PBA išlaidas ir su šiais eksportuojančiais gamintojais susijusių pardavimo subjektų pelną. Paskui ji palygino kiekvieną sandorį su išsamesniu produkto kontrolės numerio (PKN) kodu, pagal kurį dabar išskiriami keturi klientų tipai: pirma, didmenininkai, platintojai ar prekybininkai, antra, mažmenininkai, trečia, naudotojai ir, ketvirta, kiti klientai (pavyzdžiui, pirminės įrangos gamintojai, viešojo transporto įstaigos ir kariuomenė). Remiantis alternatyviais Komisijos skaičiavimais, priverstinis kainų mažinimas iš tikrųjų šiek tiek didesnis už nustatytąjį ginčijamuose reglamentuose kiekvienai iš keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių. Priverstinis kainų mažinimas Xingyuan grupėje padidėja nuo 30,0 % iki 32,4 %, Giti grupėje – nuo 19,3 % iki 23,1 %, Aeolus grupėje – nuo 22,2 % iki 22,4 %, o Hankook grupėje – nuo 17,6 % iki 19,2 %.

159

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad atlikdama alternatyvius skaičiavimus Komisija ne tik pridėjo PBA išlaidas ir su Kinijos eksportuojančiais gamintojais susijusių pardavimo subjektų pelną. Iš tikrųjų ji taip pat pakeitė kitą parametrą, naudodama išsamesnį PKN kodą, dabar apimantį ir kliento tipą. Vadinasi, Komisija pakeitė priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo metodą, kuriuo grindžiami ginčijami reglamentai. Todėl, jeigu atsižvelgtų į alternatyvius Komisijos skaičiavimus, Bendrasis Teismas pakeistų motyvus savaisiais.

160

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinio dėl panaikinimo atveju Bendrasis Teismas negali ginčijamo akto autoriaus motyvų pakeisti savaisiais (žr. 2016 m. spalio 26 d. Sprendimą PT Musim Mas / Taryba, C‑468/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:803, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Darytina išvada, kad grįsdama ginčijamus reglamentus Komisija negali pagrįstai remtis juose nenurodytais motyvais, kuriuos ji nurodė tik po to, kai buvo pareikštas ieškinys (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 21 d. Sprendimo Farrugia / Komisija, T‑230/94, EU:T:1996:40, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

161

Taigi Bendrasis Teismas, vertindamas klaidos poveikį priverstinio kainų mažinimo lygiui, negali atsižvelgti į alternatyvius kainų mažinimo apskaičiavimus, kuriuos Komisija išdėstė tripliko stadijoje.

162

Antra, pritaikius proceso organizavimo priemonę, Komisija parengė alternatyvius priverstinio kainų mažinimo perskaičiavimus, į kuriuos įtraukė tik su eksportuojančiais Kinijos gamintojais susijusių pardavimo subjektų PBA išlaidas ir pelną ir nepakeitė ginčijamuose reglamentuose naudoto PKN kodo. Jos teigimu, atlikus šiuos alternatyvius perskaičiavimus, priverstinis kainų mažinimas Xingyuan grupėje išliko 30,0 %, o Giti grupėje sumažėjo nuo 19,3 % iki 18,5 %, Aeolus grupėje – nuo 22,2 % iki 16,8 %, Hankook grupėje – nuo 17,6 % iki 7,3 %.

163

Darant prielaidą, kad nagrinėjami alternatyvūs perskaičiavimai yra tikslūs (o tuo, jeigu ieškiniai būtų patenkinti, turėtų įsitikinti Komisija), jais remiantis būtų galima įvertinti priverstinio kainų mažinimo lygį, kuris susidarytų taikant ieškovų nurodytą metodą, pagal kurį į skaičiavimus būtų įtrauktos su Kinijos eksportuojančiais gamintojais ir su Sąjungos gamintojais susijusių pardavimo subjektų PBA išlaidos bei pelnas. Taikant tokią metodiką sąžiningai palyginti kainas būtų galima tais atvejais, kai ir nagrinėjamasis, ir panašus produktai parduodami per susijusius pardavimo subjektus.

164

Iš aptariamų alternatyvių perskaičiavimų matyti, kad jei Komisija būtų taikiusi ieškovų nurodytą metodiką, trijų iš keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių, t. y. Giti, Aeolus ir Hankook, priverstinis kainų mažinimas būtų buvęs mažesnis. Remiantis Komisijos pateiktais duomenimis apie kiekvienos atrinktos Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės lyginamąjį svorį vertinant bendrus šių atrinktų grupių eksporto pardavimus (Xingyuan grupė 17 %, Giti grupė 30 %, Aeolus grupė 17 % ir Hankook grupė 36 %), Giti, Aeolus ir Hankook grupės kartu sudarė 83 % visų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksporto pardavimų. Be to, nustatytas skirtumas yra didelis bent dviejų šių grupių, t. y. Aeolus ir Hankook, kurioms kartu tenka 53 % minėtų pardavimų, atveju.

165

Tokiomis aplinkybėmis ir ypač atsižvelgiant į įvairių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių santykinį svorį, atrodo, kad jeigu Komisija būtų taikiusi ieškovų pasiūlytą metodą, bendras priverstinio kainų mažinimo lygis, palyginti su visais atrinktais gamintojais, taip pat būtų buvęs gerokai mažesnis. Todėl vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų gerokai mažesnis nei ginčijamuose reglamentuose nustatytas 21 % skirtumas (žr. šio sprendimo 123 punktą).

166

Taigi iš nagrinėjamų alternatyvių skaičiavimų matyti, kad Komisijos klaida galėjo turėti įtakos priverstinio kainų mažinimo lygiui ir nagrinėjamu atveju lėmė gana didelį priverstinio kainų mažinimo pervertinimą.

167

Tiesa, kad, kaip pažymi Komisija, net ir atlikus ginčijamus alternatyvius perskaičiavimus Xingyuan grupės priverstinio kainų mažinimo skirtumas nepakito, o keturių Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių kainų skirtumas vis dar yra didelis.

168

Vis dėlto reikia pažymėti, kad Komisija padarė išvadą, jog Sąjungos pramonei padaryta materialinės žalos ir egzistuoja priežastinis ryšys, remdamasi tik bendru 21 % priverstinio kainų mažinimo lygiu, o ne individualiais keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo lygiais (žr. šio sprendimo 123 punktą). Bet šis bendras priverstinio kainų mažinimo lygis būtų buvęs gerokai žemesnis, jei Komisija nebūtų padariusi klaidos, dėl kurios jai priekaištaujama (žr. šio sprendimo 165 punktą).

169

Trečia, Komisija remiasi importo statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato (ES statistikos tarnybos) ir Kinijos statistiniais duomenimis, taip pat Sąjungos gamybos duomenimis, t. y. atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Iš šių statistinių duomenų matyti, kad importo ir Sąjungos pramonės kainų skirtumai yra labai dideli, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu importuojamo Kinijos produkto vidutinė vieneto kaina sudarė tik 59,08–64,13 % Sąjungos produktų kainos.

170

Vis dėlto reikia pažymėti, kad importo iš Kinijos atveju Komisija dabar remiasi ne atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų statistiniais duomenimis, o makroekonominiais statistiniais duomenimis. Be to, tiek importo, tiek Sąjungos gamybos srityje ji remiasi neapdorotais, bendrais ir nesvertiniais statistiniais duomenimis ir neatsižvelgia į produktų rūšis bei į nagrinėjamojo produkto suskirstymą į tris kategorijas. Todėl įvairiais statistiniais duomenimis, kuriais remiasi Komisija, negalima pagrįsti priverstinio kainų mažinimo maržos, taikant 116–122 punktuose aprašytą metodą apskaičiuojamos remiantis vidutinėmis svertinėmis pardavimo kainomis pagal segmentą ir produkto rūšį.

171

Iš to, kas išdėstyta pirma, matyti, kad Komisijos pareigos atlikti sąžiningą kainų palyginimą pažeidimas turėjo įtakos, beje, didelės, nustatant priverstinio kainų mažinimo lygį.

172

Komisija teigia, kad nėra įrodyta, jog tuo atveju, jei apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nebūtų padaryta ieškovų nurodytos klaidos, išvada dėl žalingo dempingo ar žalingo subsidijavimo būtų buvusi kitokia.

173

Šiuo klausimu iš laikinojo antidempingo reglamento 150, 217, 219 ir 230 konstatuojamųjų dalių, galutinio antidempingo reglamento 258 ir 265 konstatuojamųjų dalių ir antisubsidijų reglamento 659, 830, 837, 839, 842 ir 868 konstatuojamųjų dalių matyti, kad siekdama nustatyti Sąjungos pramonei padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo bei šios žalos Komisija, be kita ko, rėmėsi priverstiniu kainų mažinimu. Komisija kelis kartus pažymėjo, kad šio kainų mažinimo lygis buvo „didelis“ arba „reikšmingas“. Kalbant konkrečiai, laikinojo antidempingo reglamento 219 konstatuojamojoje dalyje ir antisubsidijų reglamento 839 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad šis didelis priverstinis kainų mažinimas kartu su dideliu importo padidėjimu yra vienas iš dviejų pagrindinių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant importo dempingo kaina arba subsidijuoto importo poveikį.

174

Vadinasi, Komisija suteikė lemiamą reikšmę ginčijamuose reglamentuose apskaičiuotam priverstiniam kainų mažinimui ir remiantis šiuo priverstiniu kainų mažinimu galima daryti išvadą, jog nagrinėjamojo produkto importas yra Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis. Šios išvados nepaneigia Komisijos nurodyta aplinkybė, kad ji taip pat atsižvelgė į kitus veiksnius.

175

Reikia pridurti, kad SESV 263 straipsnyje numatytos teisėtumo kontrolės kontekste Bendrasis Teismas neturi vertinti, ar Komisija galėjo konstatuoti žalingo dempingo ar žalingų subsidijų buvimą, remdamasi mažesniu priverstinio kainų mažinimo lygiu, nei nurodytas ginčijamuose reglamentuose (gerokai pervertintas).

176

Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Komisijos padaryta klaida apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą turėjo įtakos Komisijos išvadai dėl žalos ir priežastinio ryšio buvimo.

177

Rašytinėse pastabose ir per posėdį Komisija iš esmės teigė, kad neįrodyta, jog tuo atveju, jei į importo kainas būtų įtrauktos PBA išlaidos ir susijusių pardavimo subjektų pelnas, žalos skirtumai būtų buvę mažesni.

178

Pirma, Komisija pabrėžia, kad yra skirtumas tarp priverstinio kainų mažinimo (angl. undercutting) ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis arba žalos skirtumo (angl. underselling), kuris 2019 m. balandžio 10 d. Sprendime Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234) ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendime Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑300/16, EU:T:2019:235) nenagrinėtas.

179

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pasirinktas prekybos lygis ir su Kinijos eksportuojančiais gamintojais bei Sąjungos gamintojais susijusių pardavimo subjektų PBA išlaidų ir pelno įtraukimas arba neįtraukimas turi įtakos importo kainų lygiui ir Sąjungos pramonės kainų lygiui. Tačiau, kaip matyti visų pirma iš laikinojo antidempingo reglamento 254–256 konstatuojamųjų dalių, žalos skirtumas apskaičiuojamas lyginant importo kainas, naudotas apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, su nežalingomis panašaus produkto kainomis, apimančiomis normalias rinkos sąlygas atspindintį tikslinį pelną. Todėl klaida, susijusi su lyginamų kainų prekybos lygiu, gali turėti įtakos ir priverstinio kainų mažinimo, ir žalos skirtumo apskaičiavimui.

180

Be to, priešingai, nei teigia Komisija, šio sprendimo 178 punkte nurodytuose sprendimuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo žalos skirtumo klausimą, nurodydamas, kad negalima atmesti galimybės, kad jei priverstinis kainų mažinimas būtų apskaičiuotas teisingai, Sąjungos pramonei padarytos žalos skirtumas būtų buvęs mažesnis už dempingo skirtumą (2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑301/16, EU:T:2019:234, 194 punktas ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 258 punktas).

181

Antra, tripliko stadijoje Komisija žalos skirtumus perskaičiavo taip pat, kaip perskaičiavo priverstinį kainų mažinimą (šio sprendimo 158 punktas). Remiantis šiais alternatyviais skaičiavimais, žalos skirtumai iš tiesų dar didesni nei tie, kurie ginčijamuose reglamentuose buvo nustatyti kiekvienai iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių. Atlikus šiuos alternatyvius skaičiavimus, Xingyuan grupės žalos marža didėja nuo 55,1 % iki 60,8 %, Giti grupės – nuo 29,6 % iki 36,8 %, Aeolus grupės – nuo 37,3 % iki 40,2 %, o Hankook grupės – nuo 23,4 % iki 29,6 %.

182

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad dėl tų pačių priežasčių, kurios 159–161 punktuose nurodytos aptariant su priverstiniu kainų mažinimu susijusius alternatyvius skaičiavimus, Bendrasis Teismas negali atsižvelgti į alternatyvius skaičiavimus, susijusius su žalos skirtumu, kuriuos Komisija pateikė tripliko stadijoje, nepakeisdamas motyvų.

183

Trečia, nustačius proceso organizavimo priemonę, Komisija atliko alternatyvius žalos skirtumo perskaičiavimus taip pat, kaip ir alternatyvius priverstinio kainų mažinimo perskaičiavimus, t. y. nekeisdama ginčijamuose reglamentuose naudojamo PKN kodo (žr. šio sprendimo 162 punktą). Pagal šiuos alternatyvius perskaičiavimus Xingyuan grupės atveju žalos dydis liktų pastovus – 55,1 %, Giti grupės atveju – sumažėtų nuo 29,6 % iki 28,5 %, Aeolus grupės atveju – nuo 37,3 % iki 29,8 %, o Hankook grupės atveju – nuo 23,4 % iki 10,3 %.

184

Darant prielaidą, kad aptariami alternatyvūs perskaičiavimai tikslūs (o tai Komisija turėtų patikrinti, jeigu ieškiniai būtų patenkinti), remiantis šiais skaičiavimais būtų galima įvertinti žalos skirtumus, kuriuos Komisija būtų nustačiusi, jei būtų taikiusi ieškovų nurodytą metodą ir atsižvelgusi į PBA išlaidas bei su eksportuojančiais Kinijos gamintojais susijusių pardavimo subjektų pelną.

185

Nagrinėjant šį klausimą reikia atskirti tris atvejus.

186

Pirma, trijų iš keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių, t. y. Giti, Aeolus ir Hankook, žalos skirtumas būtų buvęs mažesnis. Be to, nustatytas skirtumas būtų didelis bent dviem iš šių grupių – Aeolus ir Hankook.

187

Antra, visų pirma atsižvelgiant į įvairių Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių santykinį svorį atrinktoje grupėje, atrodo, kad jei Komisija būtų taikiusi ieškovų nurodytą metodiką, žalos skirtumas, susijęs su visa atrinkta grupe, taip pat būtų buvęs gerokai mažesnis. Todėl vidutinis svertinis žalos skirtumas būtų gerokai mažesnis už ginčijamuose reglamentuose nustatytą 32,39 % skirtumą. Tačiau, kaip matyti iš galutinio antidempingo reglamento 11 lentelės ir antisubsidijų reglamento 933 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės, būtent šis žalos skirtumas buvo taikomas ginčijamų reglamentų I ir II prieduose išvardytiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie atitinkamais atvejais bendradarbiavo atliekant antidempingo arba antisubsidijų tyrimą.

188

Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjami alternatyvūs perskaičiavimai rodo, kad dėl Komisijos padarytos klaidos visų šio sprendimo 28 punkte išvardytų eksportuojančių gamintojų, kurie arba priklauso Giti, Aeolus ir Hankook grupėms, arba yra išvardyti ginčijamų reglamentų I ir II prieduose, žalos skirtumai buvo pervertinti. Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad, kaip pažymėjo Komisija, net ir atlikus šiuos alternatyvius perskaičiavimus, žalos skirtumas kiekvienai eksportuojančių Kinijos gamintojų grupei vis tiek būtų didelis.

189

Trečia, remiantis nagrinėjamais alternatyviais perskaičiavimais, Xingyuan grupės atveju žalos skirtumas išliktų nepakitęs ir sudarytų 55,1 %. Kaip matyti iš galutinio antidempingo reglamento 11 lentelės ir antisubsidijų reglamento 933 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės, tai buvo didžiausias nustatytas atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų žalos skirtumas, kuris buvo taikomas nebendradarbiavusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, priklausomai nuo konkretaus atvejo, atliekant antidempingo arba antisubsidijų tyrimą. Praktiškai šis 55,07 % likutinis žalos skirtumas taikomas „visoms kitoms bendrovėms“, kurių pavadinimai ginčijamuose reglamentuose nenurodyti, be kita ko, Weifang Yuelong Rubber ir Hefei Wanli Tire. Jis taip pat taikomas Zhongce Rubber Group tik per antisubsidijų tyrimą, nes ši bendrovė yra įtraukta į antisubsidijų reglamento II priedą.

190

Vis dėlto reikia pažymėti, kad remiantis aptariamais alternatyviais skaičiavimais galima tik neutralizuoti klaidų, padarytų lyginant importo pardavimo kainas, apskaičiuotas Sąjungos pasienio lygiu, ir perpardavimo kainas, kurias nustatė su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai, poveikį. Tačiau pagal juos neleidžiama neutralizuoti galimo klaidingo faktinių pardavimo kainų, kurias eksportuojantys Kinijos gamintojai tiesiogiai taikė Sąjungos pirkėjams, ir perpardavimo kainų, kurias taikė su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai, palyginimo poveikio. Šis palyginimas taip pat yra vienas iš elementų, lemiančių sąžiningo to paties prekybos lygio kainų palyginimo nebuvimą (žr. 138 ir 145 punktus).

191

Šiomis aplinkybėmis negalima visiškai atmesti galimybės, kad jeigu Komisija būtų sąžiningai palyginusi to paties prekybos lygio kainas, būtų nustačiusi mažesnį Xingyuan grupės, taigi, ir trijų šio sprendimo 189 punkte paminėtų bendrovių, žalos skirtumą nei ginčijamuose reglamentuose nustatytas 55,07 %.

192

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad tai, jog Komisija pažeidė savo pareigą sąžiningai palyginti kainas, turėjo ar galėjo turėti įtakos nustatant žalos skirtumą visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie nurodyti ginčijamuose reglamentuose, ar ne.

193

Savo procesiniuose dokumentuose Komisija remiasi „mažesnio muito taisykle“. Konkrečiai byloje T‑72/19 Komisija nurodo, kad ieškovų argumentas yra visiškai nereikšmingas, nes pagal šią taisyklę galutinių kompensacinių muitų dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į nustatytą subsidijų sumą, o ne į žalos skirtumą.

194

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą antidempingo muito suma neturi viršyti nustatyto dempingo skirtumo ir turi būti mažesnė už šį skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei daromai žalai pašalinti. Be to, pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad galutinio kompensacinio muito dydis neturi viršyti bendros kompensuotinų subsidijų sumos, bet turėtų būti mažesnis nei ši suma, jei tokio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei daromai žalai pašalinti.

195

Vadinasi, kai Komisija nustato ir antidempingo, ir kompensacinį muitus, šie du muitai negali atskirai arba kartu viršyti žalos skirtumo lygio (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T‑444/11, EU:T:2014:773, 217 punktas).

196

Nagrinėjamu atveju iš galutinio antidempingo reglamento 11 lentelės ir iš antisubsidijų reglamento 933 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės matyti, kad visų Kinijos eksportuojančių gamintojų žalos skirtumas (kuris svyruoja nuo 23,41 % iki 55,07 %) buvo mažesnis už dempingo skirtumą (kuris svyruoja nuo 56,8 % iki 106,7 %), bet didesnis už subsidijų skirtumą (kuris svyruoja nuo 2,06 % iki 51,08 %). Šiomis aplinkybėmis ir, kaip nurodyta antisubsidijų reglamento 929 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė nustatyti, pirma, galutinį kompensacinį muitą, kurio dydis atitiktų galutines kompensuotinų subsidijų sumas, ir, antra, galutinį antidempingo muitą, kuris leistų pasiekti žalos pašalinimo lygį jo neviršijant. Tačiau ginčijamų reglamentų II prieduose išvardytiems eksportuojantiems gamintojams, pavyzdžiui, Zhongce Rubber Group (žr. šio sprendimo 78 punktą), kuriems per antidempingo tyrimą buvo nustatytas mažesnis žalos skirtumas (32,39 %), nei atliekant antisubsidijų tyrimą (55,07 %), galutinis antidempingo muitas nebuvo nustatytas.

197

Pirma, darytina išvada, kad ginčijamuose reglamentuose nurodytiems arba nenurodytiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, išskyrus tų reglamentų II prieduose išvardytus gamintojus, bendra galutinio antidempingo muito ir galutinio kompensacinio muito norma yra lygi žalos skirtumui. Todėl, remiantis šio sprendimo 194 punkte nurodytose nuostatose įtvirtinta„mažesnio muito taisykle“ ir 195 punkte nurodyta jurisprudencija, bet kokia žalos skirtumo apskaičiavimo klaida turi įtakos visos minėtų eksportuojančių gamintojų pagamintiems produktams nustatytų galutinių antidempingo ir kompensacinių muitų sumos teisėtumui. Tačiau, kaip nurodyta 192 punkte, Komisijos taikyta kainų palyginimo metodika iškreipė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų žalos skirtumo apskaičiavimą, nepriklausomai nuo to, ar jie nurodyti minėtuose reglamentuose, ar ne.

198

Antra, kalbant apie ginčijamų reglamentų II prieduose išvardytus eksportuojančius gamintojus, kaip antai Zhongce Rubber Group, pažymėtina, kad tiesa, kad jiems buvo taikomas tik galutinis kompensacinis muitas, kurio norma (51,08 %) buvo mažesnė nei jų žalos skirtumas per antisubsidijų tyrimą (55,07 %). Tačiau, ypač atsižvelgiant į nedidelį skirtumą tarp šio galutinio kompensacinio muito normos ir žalos skirtumo, negalima atmesti galimybės, kad jei žalos skirtumas būtų apskaičiuotas teisingai, jis būtų buvęs mažesnis nei subsidijų skirtumas.

199

Darytina išvada, kad Komisijos pareigos atlikti sąžiningą kainų palyginimą pažeidimas turėjo įtakos bendrai galutinių antidempingo ir kompensacinių muitų sumai visų Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju, neatsižvelgiant į tai, ar jie nurodyti ginčijamuose reglamentuose, ar ne.

200

Iš to, kas išdėstyta pirma, matyti, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nustatyta klaida turėjo įtakos, pirma, Komisijos atliktai žalos ir priežastinio ryšio buvimo analizei ir, antra, jos atliktiems galutinių antidempingo ir kompensacinių muitų sumos apskaičiavimams. Iš to matyti, kad ši klaida gali turėti įtakos ginčijamų reglamentų teisėtumui.

201

Taigi trečiųjų pagrindų antros dalies antrasis priekaištas yra pagrįstas ir jam turi būti pritarta.

202

Pritarus antrajam priekaištui, nurodytam trečiųjų ieškinio pagrindų antroje dalyje, vien dėl to galima pateisinti ginčijamų reglamentų panaikinimą tiek, kiek juose nustatyti galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai šio sprendimo 28 punkte išvardytų eksportuojančių gamintojų pagamintiems importuojamiems produktams, atsižvelgiant į 82 punkte nustatytą nepriimtinumą.

203

Vis dėlto Komisija prašo Bendrojo Teismo, jeigu jis pritartų šiam priekaištui, panaikinti ginčijamus reglamentus tik tiek, kiek nustatyti ginčijami galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai buvo didesni už žalos skirtumą, nustatytą jai atlikus alternatyvius skaičiavimus.

204

Šiuo atžvilgiu, pirma, reikia pažymėti, kad Komisijos padaryta klaida apskaičiuojant kainų sumažinimą turėjo įtakos jos atliktai paties žalos buvimo ir priežastinio ryšio analizei (žr. šio sprendimo 176 ir 200 punktus), todėl ji turi būti baudžiama visiškai panaikinant ginčijamus galutinius antidempingo ir kompensacinius muitus.

205

Antra, bylose nenustatyta, kad Komisijos atliktų alternatyvių perskaičiavimų pakanka padarytai klaidai visiškai neutralizuoti (žr. šio sprendimo 190 ir 191 punktus). Iš to matyti, kad remiantis šiais skaičiavimais negalima tiksliai nustatyti, kokiu mastu ginčijami galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai išliktų iš dalies pagrįsti.

206

Trečia, norint sąžiningai palyginti kainas, tinkamo prekybos lygio pasirinkimas yra būtina išankstinė sąlyga apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, žalos skirtumą ir taikomą antidempingo arba kompensacinio muito tarifą. Vadinasi, prekybos lygio, kuriuo rėmėsi Komisija, siekdama sąžiningai palyginti kainas, pakeitimas reikštų motyvų pakeitimą ir turėtų įtakos pačiai ginčijamų reglamentų esmei. Todėl ginčijami galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai negali būti palikti galioti, net ir iš dalies, remiantis tuo, kad jie yra pagrįsti dėl dalies sumos (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Unitec Bio / Taryba, T‑111/14, EU:T:2016:505, 76 punktą).

207

Taigi, pritarus trečiųjų ieškinio pagrindų antros dalies antrajam priekaištui, ginčijami galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai turi būti panaikinti visi, jeigu šie muitai ginčijami priimtinais argumentais (žr. šio sprendimo 202 punktą).

[Praleista]

278

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad:

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: