1.

Ar valstybės narės praktika, pagal kurią „asmeninio bagažo“ sąvoka, suprantama kaip pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas prekių tiekimas užsienio keleiviams, apibrėžiama kaip 1954 m. birželio 4 d. Niujorke priimtoje Konvencijoje dėl turizmui taikytinų muitinės lengvatų ir jo Papildomame protokole vartojama sąvoka „asmeninio naudojimo daiktai“ ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 1 straipsnio 5 punkte vartojama sąvoka „bagažas“, suderinama su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) (1) 147 straipsniu?

2.

Jei į pirmesnį klausimą būtų atsakyta neigiamai, kaip turėtų būti suprantama PVM direktyvos 147 straipsnyje vartojama sąvoka „asmeninis bagažas“, atsižvelgiant į tai, kad PVM direktyvoje šios sąvokos apibrėžtis nepateikta? Ar suderinama su Bendrijos teisės nuostatomis nacionalinio mokesčių administratoriaus praktika, kai atsižvelgiama tik į „bendrą žodžių reikšmę“?

3.

Ar PVM direktyvos 146 ir 147 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo neturi teisės būti neapmokestintas už užsieniečiams patiektas prekes pagal PVM direktyvos 147 straipsnį, reikia nagrinėti, ar neapmokestinimas už pardavimą eksportuoti taikytinas pagal PVM direktyvos 146 straipsnį, nepaisant to, kad nebuvo atliktos formalios muitinės procedūros, nustatytos Sąjungos muitinės kodekse ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose?

4.

Jeigu į ankstesnį klausimą būtų atsakyta, kad kai užsienio keleiviui netaikomas atleidimas nuo mokesčio, sandoriui gali būti taikomas atleidimas nuo PVM dėl eksporto, ar prekių tiekimo eksportui teisinis sandoris laikytinas neapmokestinamu PVM, priešingai pirkėjo pirkimo metu išreikštam ketinimui?

5.

Jeigu į 3 ir 4 klausimus būtų atsakyta teigiamai, tokiomis, kokios šioje byloje nagrinėjamos, aplinkybėmis, kai sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo tiekiant prekes žinojo, kad jos įgytos siekiant perparduoti, tačiau pirkėjas kaip užsienio keleivis norėjo išvežti jas iš teritorijos, taigi sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo nesąžiningai pateikė prašymą dėl mokesčio grąžinimo ir jį susigrąžino tuo pagrindu, kad užsienio keleiviai neapmokestinami, ar valstybės narės praktika, kai mokesčių administratorius neleidžia susigrąžinti neteisingai deklaruoto ir sumokėto mokesčio už prekių tiekimą užsienio keliautojui, tokių sandorių nepripažįsta su eksportu susijusiu prekių tiekimu ir mokesčio neperskaičiuoja, nors neginčijama, kad prekės buvo išgabentos iš Vengrijos keleivio bagaže, yra suderinama su PVM direktyvos 146 ir 147 straipsniais, taip pat su Sąjungos teisės mokesčių neutralumo ir proporcingumo principais?