1.

Ar pagal Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) nuostatas, visų pirma direktyvos 12, 21 ir 23 konstatuojamąsias dalis, šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnį draudžiamas toks nacionalinių teismų aiškinimas, kad skunde dėl vykdymo, kuris pagal nacionalinę teisę yra specialus ieškinys, kuris atsakovo atžvilgiu pradėjus priverstinį vykdymą gali būti pareikštas nustatytais terminais ir laikantis ribojančių sąlygų, vartotojas negali remtis su prekiautoju sudarytos sutarties, kuri pagal įstatymą yra vykdomasis dokumentas ir pagal kurią vartotojo atžvilgiu pradėtas priverstinis vykdymas, nesąžiningos sąlygos buvimu, nes tai nepriimtina naudojantis tokia procesine priemone, nurodant nacionaliniuose aktuose nustatytą tvarką, kurioje numatytas ieškinys pagal bendrąją teisę, kuriam netaikomas senaties terminas ir kuriuo vartotojas bet kuriuo momentu gali prašyti konstatuoti nesąžiningų sąlygų buvimą ir jų negaliojimą, tačiau sprendimui, priimtam per tokį procesą nesukeliant tiesioginių padarinių priverstiniam vykdymui, ir kylant pavojui, kad priverstinis vykdymas bus užbaigtas pirmiau nei bus priimtas sprendimas procese pagal bendrąją teisę?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal tas pačias direktyvos nuostatas draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatytas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo pirmųjų priverstinio vykdymo aktų įteikimo (imperatyvi viešosios tvarkos nuostata, kurios nesilaikant ieškinys atmetamas, nes pateikiamas per vėlai), per kurį vartotojas atsakovas (skolininkas, kurio atžvilgiu vykdomas priverstinis vykdymas) turi nurodyti sutarties sąlygos, įtvirtintos su prekiautoju sudarytoje sutartyje, nesąžiningumą, atsižvelgiant į tai, kad tokia pati sistema nacionalinėje teisėje taip pat nustatyta galimybei remtis panašiais argumentais, kurie nagrinėjami kaip prieštaravimai byloje dėl esmės, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nacionalinis teismas turi pareigą savo iniciatyva išnagrinėti sutartinės sąlygos nesąžiningumą, nes jis turi tuo tikslu būtiną su teise ir faktais susijusią informaciją.