1

Apeliaciniu skundu Aeris Invest Sàrl prašo panaikinti 2019 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Aeris Invest / BPV (T‑599/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:740; toliau – skundžiama nutartis); ja Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė jos ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti tariamą Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) atsisakymą atlikti galutinį Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) ex post vertinimą, apie kurį apeliantei buvo pranešta 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu.

2

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 64 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„svarbu, kad subjektui žlugus, nuostoliai būtų pripažinti [būtų atsižvelgta į nuostolius]. Žlungančių subjektų turto ir įsipareigojimų vertinimas turėtų būti grindžiamos nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau įsipareigojimų vertinimui neturėtų turėti įtakos subjekto finansinė būklė. Dėl skubos Valdybai turėtų būti įmanoma skubiai įvertinti žlungančio subjekto turtą ar įsipareigojimus. Toks įvertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas.“

3

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnyje „Vertinimas pertvarkymo tikslais“ nustatyta:

„1.   Prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, Valdyba užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

2.   Taikant 15 dalį, kai įvykdomi visi 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatyti reikalavimai, įvertinimas laikomas galutiniu.

3.   Kai neįmanoma atlikti nepriklausomo įvertinimo pagal 1 dalį, Valdyba, vadovaudamasi šio straipsnio 10 dalimi, gali atlikti preliminarų 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų įvertinimą.

4.   Vertinimo tikslas – nustatyti 16 ir 18 straipsniuose nurodytas pertvarkymo sąlygas atitinkančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę.

5.   Vertinimo tikslai:

<…>

6.   Nedarant poveikio [Europos] Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Atliekant įvertinimą nedaroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui ateityje galėtų būti teikiama kokia nors nepaprastoji viešoji finansinė parama, centrinio banko skubi parama likvidumui padidinti arba nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis teikiama centrinio banko parama likvidumui padidinti, nuo tada, kai bus imtasi pertvarkymo veiksmų arba pasinaudota atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais. <…>

<…>

7.   Vertinimą papildo toliau nurodyta informacija, pateikiama 2 straipsnyje nurodyto subjekto apskaitos dokumentuose ir įrašuose:

<…>

9.   Vertinimo ataskaitoje nurodomi į klases pagal 17 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą suskirstyti kreditoriai ir nustatomos sąlygos, kurių būtų galėję tikėtis kiekvienos klasės akcininkai ir kreditoriai, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą. Tų sąlygų nustatymas nedaro poveikio principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, nurodyto 15 straipsnio 1 dalies g punkte, taikymui.

10.   Kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų arba kai taikoma 3 dalis, atliekamas preliminarus vertinimas. Preliminarus vertinimas atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų vertinimą įtraukiamas ir tinkamai pagrįstas papildomų nuostolių rezervas.

11.   Vertinimas, kuris neatitinka visų 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų, laikomas preliminariu tol, kol 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo atlieka vertinimą, visiškai atitinkantį visus tose dalyse nustatytus reikalavimus. Tas galutinis ex-post vertinimas atliekamas kuo skubiau. Jis gali būti atliktas atskirai nuo 16, 17 ir 18 dalyse nurodyto įvertinimo arba kartu su tuo įvertinimu ir jį turi atlikti tas pats nepriklausomas asmuo, tačiau tas vertinimas turi būti atskiras.

Galutinio ex-post vertinimo tikslai:

12.   Jei atliekant galutinį ex-post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

13.   Nepaisant 1 dalies, pagal 10 ir 11 dalis atliktas preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas Valdybai priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, be kita ko, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms perimti žlungančios įstaigos kontrolę, arba dėl pasinaudojimo atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais.

14.   Valdyba nustato ir taiko tvarką, kuria užtikrinama, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pagal 27 straipsnį vertinimas ir šio straipsnio 1–15 dalyse nurodytas vertinimas būtų pagrįsti kuo naujesne ir išsamesne informacija apie pertvarkomos įstaigos turtą ir įsipareigojimus.

15.   Vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais, arba sprendimo dėl pasinaudojimo [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis. Dėl paties įvertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su Valdybos sprendimu.

16.   Siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs [buvusios] taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, Valdyba užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo nedelsiant po to, kai įvykdomas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, atliktų įvertinimą. Tas vertinimas yra atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1–15 dalis.

17.   Atliekant 16 dalyje nurodytą įvertinimą nustatomos:

<…>“

4

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamos nutarties 1–23 punktuose ir šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

5

Apeliantė Aeris Invest buvo Banco Popular akcininkė, kai dėl jo pagal Reglamentą Nr. 806/2014 buvo nustatyta pertvarkymo schema.

6

Sprendimui dėl pertvarkymo priimti pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį buvo atliktas Banco Popular vertinimas. Šiuo tikslu visų pirma buvo parengtos dvi ataskaitos.

7

2017 m. birželio 5 d. BPV parengė pirmąją ataskaitą (toliau – pirmoji vertinimo ataskaita) pagal šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punktą; ja siekta pagrįsti informacija sprendimą, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos.

8

2017 m. birželio 6 d. nepriklausomas ekspertas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį parengė antrąją ataskaitą (toliau – antroji vertinimo ataskaita). Šio vertinimo tikslas – nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais.

9

2017 m. birželio 7 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos (toliau – sprendimas dėl pertvarkymo). Tą pačią dieną Europos Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama „Banco Popular Español S.A.“ pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15). Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (Banko įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, toliau – FROB) tą pačią dieną taip pat priėmė priemones, reikalingas sprendimui dėl pertvarkymo įgyvendinti.

10

Sprendimo dėl pertvarkymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

11

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio, skirto nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei, 1 dalyje numatyta, kad BPV iš esmės nusprendė:

12

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos antrąja vertinimo ataskaita, paremta skaidraus ir atviro FROB surengto pardavimo proceso rezultatais.

13

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 5 dalyje BPV taip pat nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR perleisti Banco Santander SA, taip pat pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

14

2017 m. rugsėjo 18 d. apeliantė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, įregistruotą numeriu T‑628/17, juo prašė panaikinti sprendimą dėl pertvarkymo ir Sprendimą 2017/1246.

15

2018 m. gegužės 4 d. apeliantė pateikė BPV prašymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), kiek tai susiję su Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje numatyta antrąja galutine vertinimo ataskaita (toliau – galutinis ex post vertinimas) ir to paties reglamento 20 straipsnio 16 ir 17 dalyse numatyta galutine nepriklausomo eksperto vertinimo ataskaita, kuria siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kuriems turėjo įtakos Banco Popular pertvarkymo schema, būtų taikomos palankesnės sąlygos, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – trečioji vertinimo ataskaita).

16

2018 m. birželio 14 d. BPV gavo trečiąją vertinimo ataskaitą.

17

2018 m. birželio 19 d. BPV atsakė į šio sprendimo 15 punkte nurodytą prašymą ir pažymėjo, kad trečiąją vertinimo ataskaitą gavo ir kad prieš ją paskelbiant bus parengta nekonfidenciali versija; ji taip pat nurodė neturinti galutinio ex post vertinimo.

18

2018 m. liepos 30 d. nagrinėjant bylą T‑628/17, BPV, atsakydama į proceso organizavimo priemonę, nurodė nerengsianti pirmosios vertinimo ataskaitos ex post versijos ir kad po antrosios vertinimo ataskaitos nebus atliekama galutinio ex post vertinimo, taip pat paaiškino atitinkamas priežastis.

19

Šiuo klausimu BPV nurodė „dėl šios bylos ypatumų padariusi išvadą, kad [galutinis] ex post vertinimas nepadėtų pasiekti jokio praktinio tikslo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį ir priimti sprendimo dėl kompensacijos pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalį“. Ji pažymėjo, kad galutinio ex post vertinimo negalima reikalauti atlikti tuomet, kai juo negalima pasiekti keliamų tikslų, ir paaiškino, kodėl taip yra šiuo atveju. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Bendrasis Teismas perdavė apeliantei šį atsakymą.

20

Tą pačią dieną BPV išsiuntė raštą nepriklausomam ekspertui, jame rašoma:

„Išsamiai išnagrinėjusi teisinę sistemą BPV mano, kad, atsižvelgiant į Banco Popular pertvarkymo aplinkybes, nereikia rengti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje nurodyto galutinio ex post vertinimo, visų pirma todėl, kad tokio vertinimo atlikimas negalėtų turėti įtakos Banco Popular pardavimui Banco Santander, nes ši kredito įstaigos Banco Popular rinkos kainą nustatė pagal atvirą, sąžiningą ir skaidrią procedūrą.“

21

Kitą dieną apeliantė, vadovaudamasi SESV 265 straipsniu, pareikalavo BPV užtikrinti, kad galutinį Banco Popular vertinimą ex post, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje, atliktų nepriklausomas asmuo.

22

2018 m. rugpjūčio 7 d. BPV paskelbė pareiškimą dėl „2018 m. rugpjūčio 2 d. <…> pranešimo, susijusio su jos preliminariu sprendimu, kuriuo nustatoma, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti su „Banco Popular <…>“ susiję pertvarkymo veiksmai, ir dėl teisės būti išklausytiems proceso pradžios (SRB/EES/2018/132)“ (OL C 277 I, 2018, p. 1); prie šio pranešimo buvo pridėta trečioji vertinimo ataskaita. Pareiškime buvo nurodyta:

„Iš [trečiosios] vertinimo ataskaitos <…> matyti, kad poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių faktinis vertinimas nesiskiria nuo jų vertinimo, jei pertvarkymo metu įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirma, BPV savo pranešime pirmiausia nusprendė neprivalanti mokėti kompensacijos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams <…>

Tam, kad BPV galėtų priimti galutinį sprendimą dėl kompensacijos skyrimo (ar atsisakymo ją skirti), BPV ragina poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius pareikšti norą pasinaudoti teise būti išklausytiems dėl pirma minėto BPV preliminaraus sprendimo per konsultacijų procedūrą <…>“

23

2018 m. rugsėjo 10 d. apeliantė, remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001, pateikė BPV prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su visais BPV ir Komisijos tarpusavyje siųstais pranešimais dėl galutinio ex post vertinimo, visų pirma su pranešimais, kuriais Komisija buvo informuota apie BPV sprendimą neatlikti šio vertinimo, o prireikus – su pranešimais, kuriais prašoma leisti jį atlikti, taip pat su Komisijos atsakymais (prireikus nurodant, ar toks leidimas buvo suteiktas).

24

2018 m. rugsėjo 14 d. raštu (toliau – ginčijamas raštas) BPV atsakė į šio sprendimo 21 punkte nurodytą apeliantės reikalavimą ir pareiškė ketinimą informuoti apeliantę, jog, atsižvelgiant į šios bylos ypatybes, t. y. į tai, kad akcijoms perleisti naudojama verslo pardavimo priemonė, BPV laikėsi nuomonės, kad ex post vertinimas nepadėtų pasiekti jokių praktinių tikslų pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį ir priimti sprendimo dėl kompensacijos pagal to reglamento 20 straipsnio 12 dalį, todėl galutinio ex post vertinimo nebus atliekama. BPV priminė šią nuomonę jau išreiškusi nagrinėjant bylą T‑628/17, todėl apeliantė apie ją jau buvo informuota.

25

Po prijungimo Banco Santander2018 m. rugsėjo 28 d. perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas. FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones, perleisti Banco Santander.

26

2018 m. spalio 4 d. BPV atsakė į šio sprendimo 23 punkte nurodytą prašymą, taip pat į 2018 m. rugpjūčio 16 d. prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su BPV parengtais vidaus ar parengiamaisiais dokumentais dėl galutinio ex post vertinimo, ir dėl BPV susirašinėjimo su nepriklausomu ekspertu dėl šio vertinimo. Pirma, BPV, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsisakė leisti susipažinti su vidaus dokumentais, BPV ir Komisijos tarpusavyje siųstais pranešimais ir Komisijos atsakymais į galutinį ex post vertinimą. Antra, BPV apeliantei persiuntė 2018 m. rugpjūčio 2 d. tam ekspertui išsiųstą raštą.

27

2018 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, juo ji prašė panaikinti ginčijamą raštą.

28

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas raštas nėra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

29

Šiuo tikslu Bendrasis Teismas visų pirma nusprendė, kad siekiant nustatyti, ar ginčijamas raštas yra toks aktas (nes jame, kaip teigė apeliantė, išdėstytas BPV sprendimas neatlikti galutinio Banco Popular vertinimo ex post), reikia išnagrinėti, ar pats šis sprendimas sukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos apeliantės teisinei padėčiai.

30

Bendrasis Teismas išdėstė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 ir 12 dalių turinį ir konstatavo, kad galutiniu ex post vertinimu siekiama dviejų tikslų.

31

Dėl Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies a punkte nurodyto pirmojo tikslo, t. y. užtikrinti, kad subjekto apskaitos dokumentuose būtų atsižvelgta į visus šio reglamento 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostolius, jis nurodė, kad pagal sprendimą dėl pertvarkymo, pasinaudojus Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, visos Banco Popular akcijos buvo perleistos Banco Santander pagal verslo pardavimo priemonę. Tuo pagrindu jis padarė išvadą, kad Banco Santander turėjo įsitikinti, kad konsoliduojant Banco Popular turtą ir įsipareigojimus būtų atsižvelgta į visus turto nuostolius, kurių jis galėjo patirti.

32

Dėl Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies b punkte nurodyto antrojo tikslo, t. y. pagrįsti informacija sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 20 straipsnio 12 dalį, pagal kurią, jei atliekant galutinį ex post vertinimą įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą įvertį, BPV nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti padidinti kreditorių arba atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių savininkų reikalavimų, nurašytų pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, vertę arba nurodyti laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti papildomą atlygį pertvarkomai įstaigai.

33

Kadangi pastarojoje nuostatoje aiškiai nurodomi atvejai, kai atlikus galutinį ex post vertinimą gali būti skiriama kompensacija, padidinant reikalavimų vertę arba išmokant papildomą atlygį, t. y. tik tada, kai subjektui taikoma pertvarkymo schema yra Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, to reglamento 25 straipsnyje nurodyta laikinos įstaigos priemonė arba to paties reglamento 26 straipsnyje nurodyta turto atskyrimo priemonė, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šios pertvarkymo priemonės nebuvo taikytos, nes Banco Popular atžvilgiu priimta pertvarkymo priemonė buvo Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatytas veiklos pardavimas, o pritaikius šią priemonę visas Banco Popular turtas buvo parduotas Banco Santander.

34

Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad Banco Popular taikyta verslo pardavimo priemonė nėra vienas iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje nurodytų atvejų, kai atlikus galutinį ex post vertinimą galėjo būti mokama kompensacija, be to, pagal šią nuostatą neleidžiama skirti kompensacijos buvusiems subjekto, kurio nuosavo kapitalo priemonės visiškai konvertuotos, nurašytos ir perduotos trečiajam asmeniui, akcininkams ir kreditoriams.

35

Tuomet Bendrasis Teismas atmetė apeliantės argumentą, kad galutinis ex post vertinimas sukels tiesioginių pasekmių buvusių Banco Popular akcininkų teisinei padėčiai ir, jei šio subjekto rinkos vertė bus didesnė už antrojoje vertinimo ataskaitoje nurodytą vertę, šie akcininkai turės teisę į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

36

Jis nusprendė, kad šiuo argumentu apeliantė iš esmės įrodinėjo, kad, jei būtų atliktas galutinis Banco Popular vertinimas ex post, ji galėtų reikalauti atkurti reikalavimus arba padidinti Banco Santander sumokėto atlygio sumą, ir nurodė, kad tokiam argumentui negalima pritarti, nes, vykdant Banco Popular pertvarkymą, papildomos 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės buvo konvertuotos į visiškai nurašytas ir panaikintas akcijas, o 2 lygio nuosavo kapitalo priemonės buvo konvertuotos, nurašytos ir visiškai perduotos Banco Santander. Iš to jis padarė išvadą, kad priėmus sprendimą dėl pertvarkymo buvę Banco Popular akcininkai prarado savo statusą.

37

Kadangi apeliantė savo ieškinyje teigė, kad dėl ginčijamo rašto negali susipažinti su galutiniu banko, „kurio akcininke ji yra“, ex post vertinimu, o savo dublike išsakė pageidavimą gauti tokį vertinimą tam, kad galėtų apginti savo, „kaip Banco Popular akcininkės, teises“, Bendrasis Teismas jai atsakė, kad, pasinaudojus Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais ir vėliau perleidus visas akcijas, gautas pasinaudojus šiais įgaliojimais, Banco Santander, ji nebeturėjo jokių nuosavo kapitalo priemonių, už kurias būtų galima sumokėti kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalį.

38

Atmesdamas apeliantės argumentus, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad reikia atskirti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytą trečiąją vertinimo ataskaitą nuo šio reglamento 20 straipsnio 11 dalyje nurodyto galutinio ex post vertinimo, nes trečiosios vertinimo ataskaitos tikslas – nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, ir, jei taip, skirti jiems kompensaciją. Bendrasis Teismas pripažino, kad nors apeliantė galimai turėjo teisę gauti kompensaciją pagal trečiąją vertinimo ataskaitą, ji negalėjo į ją pretenduoti pagal galutinį ex post vertinimą.

39

Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad galutinis Banco Popular vertinimas ex post neturėtų poveikio apeliantės teisinei padėčiai, todėl BPV sprendimas jo neatlikti nesukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos šiai padėčiai. Bendrasis Teismas dėl to nusprendė, kad ginčijamas raštas negali būti aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, tiek, kiek apeliantė tvirtina, kad raštas sukelia tokių pasekmių dėl to, kad jame išdėstytas šis sprendimas.

40

Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė apeliantės argumentą, kad tik galimybė pareikšti ieškinį dėl ginčijamo rašto jai užtikrintų teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį, nes, vadovaujantis jurisprudencija, nors sąlyga dėl privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, aiškintina atsižvelgiant į veiksmingos teisinės gynybos principą, toks aiškinimas negali lemti šios sąlygos netaikymo, neviršijant Sąjungos teismams pagal Sutartį suteiktų įgaliojimų.

41

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

42

BPV Teisingumo Teismo prašo:

43

2021 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo apeliantės prašymą atnaujinti žodinę proceso stadiją tuo pagrindu, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime Pintar ir kt. prieš Slovėniją buvo pateikta naujų, šalių neaptartų aplinkybių dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą bankų pertvarkymo atveju ir teisės gauti informaciją apie pertvarkymą, o šios teisės yra glaudžiai susijusios su Chartijos straipsniais, kuriais remiamasi šiame apeliaciniame skunde.

44

Šiuo klausimu primintina, kad Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, pagal savo Procedūros reglamento 83 straipsnį gali bet kada nutarti pradėti žodinę proceso dalį arba ją atnaujinti – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą (2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Orange / Komisija, C‑211/15 P, EU:C:2016:798, 10 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Šiuo atveju taip nėra. Teisingumo Teismas, išklausęs generalinę advokatę, mano, kad jam pateikta visa reikiama informacija sprendimui priimti ir kad minėtas 2021 m. rugsėjo 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Pintar ir kt. prieš Slovėniją nėra naujas faktas, kuris gali būti lemiamas jam priimant sprendimą šioje byloje.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.

47

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo keturis pagrindus. Pirmajame pagrinde ji teigia, kad Bendrasis Teismas, atmesdamas jos ieškinį, pažeidė Chartijos 47 straipsnį ir Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį todėl, kad ginčijamas raštas sukelia privalomų teisinių pasekmių, nes pats galutinis ex post vertinimas sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti apeliantės teisinę padėtį. Antrajame pagrinde ji teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktas šio 20 straipsnio aiškinimas yra nesuderinamas su teise į nuosavybę, todėl pažeidžia Chartijos 17 straipsnį. Trečiajame pagrinde ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė šio reglamento 20 straipsnio 11 dalies b punktą, nes pripažino, kad, atlikus galutinį ex post vertinimą, apeliantė galimai neturės teisės į kompensaciją, todėl ginčijamas raštas nesukėlė privalomų teisinių pasekmių. Ketvirtajame pagrinde ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė minėto reglamento 20 straipsnio 11 ir 14 dalis ir Chartijos 41 straipsnį, nes atsisakė pripažinti, kad ginčijamas raštas sukelia jai privalomų teisinių pasekmių, kadangi dėl šio rašto ji negalėjo susipažinti su naujausia išsamia informacija apie subjekto, kurio 3,45 % akcijų priklausė jai, finansinę padėtį.

48

BPV mano, kad apeliacinis skundas nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalį, nes jame tiksliai nenurodyti ginčijami Bendrojo Teismo sprendimo, kurį prašoma panaikinti, motyvuojamosios dalies punktai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas šis prašymas. Jis taip pat prieštarauja šio reglamento 170 straipsnio 1 daliai, nes grindžiamas nauju teisiniu pagrindu.

49

Šiam argumentui negalima pritarti.

50

Visų pirma, reikia priminti, kad iš SESV 256 straipsnio ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos, taip pat iš Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto ir 169 straipsnio 2 dalies matyti, jog apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodyti ginčijami sprendimo, kurį prašoma panaikinti, elementai, taip pat teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas. Konkrečiai pagal šio reglamento 169 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad pagrinduose ir teisiniuose argumentuose, kuriais remiamasi, būtų tiksliai nurodyti ginčijami Bendrojo Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies punktai (2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Mallis ir kt. / Komisija ir ECB, C‑105/15 P–C‑109/15 P, EU:C:2016:702, 33 ir 34 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

51

Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia konstatuoti, kad pagal Procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalį apeliaciniame skunde aiškiai, nurodant ar pakartojant juose esančius elementus (taip sudarant galimybę juos identifikuoti) išdėstomi ginčijami skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies punktai. Antra, kaip matyti visų pirma iš šio sprendimo 47 punkto, apeliantė pateikė pagrindus ir teisinius argumentus, leidžiančius Teisingumo Teismui vykdyti teisinę teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Mallis ir kt. / Komisija ir ECB, C‑105/15 P–C‑109/15 P, EU:C:2016:702, 38 punktą). Trečia, apeliantė, apibendrindama apeliacinio skundo pagrindus ir reikalavimus, aiškiai prašo Bendrojo Teismo, kad šis, vadovaudamasis Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalimi, patenkintų jos pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 86 punktą).

52

Taigi, priešingai, nei teigia BPV, apeliacinis skundas atitinka Procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

53

Antra, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio matyti, kad apeliacinio skundo pagrindai turi būti grindžiami argumentais, susijusiais su procesu Bendrajame Teisme. Be to, pagal Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos dalyko. Taigi apeliaciniame procese Teisingumo Teismo jurisdikcija apsiriboja tik pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų ir argumentų teisiniu vertinimu (2020 m. liepos 21 d. Nutarties Abaco Energy ir kt. / Komisija, C‑436/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:606, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Priešingai, nei teigia BPV, apeliantė keturiais apeliacinio skundo pagrindais ginčija Bendrojo Teismo atliktą Sąjungos teisės aiškinimą ar taikymą, nes mano, kad galutinis ex post vertinimas buvo privalomas, o BPV, atsisakydama jį atlikti, sukėlė teisinių pasekmių, kurios pakeitė jos, kaip Banco Popular akcininkės, teisinę padėtį. Todėl minėti apeliacinio skundo pagrindai nėra nauji (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑330/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:601, 35 punktą).

55

Taigi apeliacinis skundas yra priimtinas.

56

Apeliacinio skundo pagrindai nagrinėtini tokia tvarka, kokia juos išdėstė apeliantė, pradedant pirmuoju pagrindu.

57

Grįsdama apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą apeliantė pirmiausia nurodo, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalies, galutinis ex post vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo dalis. Todėl jis sukelia teisinių pasekmių ir daro poveikį apeliantės padėčiai, nes juo buvo visiškai nurašytos apeliantei priklausančios Banco Popular akcijos. Be to, iš to reglamento 20 straipsnio 5 dalies matyti, kad bet kokiame vertinime, įskaitant galutinį ex post vertinimą, pateikiama informacija, pagal kurią galima visų pirma nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos, taip pat patikrinti, ar įvykdytos nuosavo kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir galiausiai nuspręsti dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių turi būti imtasi atitinkamo subjekto atžvilgiu. Dėl šios priežasties apeliantė mano, kad, be kitų tikslų, galutiniu ex post vertinimu grindžiamas minėtas sprendimas ir, kaip apeliantė teigė Bendrajame Teisme, jis turi būti aiškinamas ir taikomas būtent atsižvelgiant į tame vertinime išdėstytus motyvus.

58

Antra, dėl sprendimo dėl panaikinimo pasekmių pažymėtina, kad jei Bendrasis Teismas būtų panaikinęs ginčijamą raštą, BPV būtų privalėjusi užtikrinti, kad bus atliktas galutinis ex post vertinimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį, patvirtinantis, kad minėtas raštas sukelia privalomų teisinių pasekmių.

59

Trečia, galutinio ex post vertinimo negalima atskirti nuo sprendimo dėl pertvarkymo, nes, pirma, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad dalinis panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei prašomas panaikinti nuostatas galima atskirti nuo likusios akto dalies, ir, antra, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalies matyti, kad dėl paties vertinimo negali būti paduodama atskiro apeliacinio skundo.

60

Ketvirta, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalyje vis dėlto nekalbama apie situaciją, kai galutinio ex post vertinimo neatliekama, ir nėra aišku, kokią teisių gynimo priemonę reikėtų taikyti, priėmus sprendimą, kuriuo atsisakoma užtikrinti tokio vertinimo atlikimą. Taigi aplinkybe, kad tokio vertinimo nebuvo atlikta, negali būti remiamasi ieškinyje dėl sprendimo dėl pertvarkymo panaikinimo, nes galutinis ex post vertinimas parengiamas (arba ne) visais atvejais, priėmus sprendimą dėl pertvarkymo ir prireikus pareiškus ieškinį dėl panaikinimo.

61

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad 2017 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas dėl pertvarkymo buvo apskųstas Bendrajam Teismui 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau BPV tik 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešė Bendrajam Teismui ir nepriklausomam ekspertui, kad galutinio ex post vertinimo nebus atliekama. Pagal suformuotą jurisprudenciją reiškiant ieškinį dėl panaikinimo negalima remtis įvykiais po ginčijamo akto priėmimo, nes šio akto teisėtumas vertintinas atsižvelgiant į priimant šį aktą turėtą informaciją.

62

Taigi galutinio ex post vertinimo nebuvimas iš esmės negali būti ginčijamas reiškiant ieškinį dėl sprendimo dėl pertvarkymo panaikinimo. Vadinasi, nesant galutinio ex post vertinimo, vienintelis su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisinę gynybą suderinamas sprendimas – pareikšti ieškinį dėl ginčijamo akto (šiuo atveju – ginčijamo rašto).

63

BPV ginčija tiek apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumą (remdamasi tais pačiais grindžiant viso apeliacinio skundo nepriimtinumą pateiktais argumentais), tiek jo pagrįstumą.

64

Visų pirma reikia atmesti BPV argumentus dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo nepriimtinumo dėl šio sprendimo 50–54 punktuose nurodytų priežasčių (tai pasakytina apie visą apeliacinį skundą), t. y. kad šis apeliacinio skundo pagrindas ir jį pagrindžiantys argumentai leidžia nustatyti skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies punktus ir Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio nuostatas, kurių Bendrasis Teismas tariamai nepaisė.

65

Dėl bylos esmės pažymėtina, kad apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys. Taigi pirmiausia reikėtų išnagrinėti pirmą dalį dėl tariamo šio reglamento 20 straipsnio pažeidimo, o paskui prireikus pereiti prie antros dalies, susijusios su tariamu Chartijos 47 straipsnio pažeidimu.

66

Visų pirma pažymėtina, kad šiuo atveju atsižvelgdama į sparčiai blogėjančią Banco Popular finansinę padėtį, ypač likvidumo trūkumą, BPV nusprendė, kad tinkama pertvarkymo priemonė būtų ne gelbėjimas privačiomis lėšomis (BPV nuomone, to nepakanka), o Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatytas verslo pardavimas. BPV pasirinko šią pertvarkymo priemonę ir pasinaudojo atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį.

67

Kaip nurodyta šio sprendimo 7 ir 8 punktuose, pirmąja BPV parengta vertinimo ataskaita buvo siekta pagrįsti informacija sprendimą, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos, o antroji vertinimo ataskaita, kurią parengė BPV paskirtas nepriklausomas ekspertas, buvo skirta nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Trečiąja vertinimo ataskaita, kurią taip pat parengė nepriklausomas ekspertas, buvo siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kuriems turėjo įtakos Banco Popular pertvarkymo schema, būtų taikomos palankesnės sąlygos, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla.

68

BPV nusprendė, kad nereikia nei rengti pirmosios vertinimo ataskaitos ex post versijos, nei po antrosios vertinimo ataskaitos atlikti galutinį ex post vertinimą. Gavusi apeliantės reikalavimą, BPV ginčijamame rašte pakartotinai išdėstė šią analizę.

69

Kadangi apeliantė pirmiausia tvirtina, kad Bendrasis Teismas ir BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį, reikia išaiškinti šios nuostatos turinį atsižvelgiant į minėto reglamento 64 konstatuojamąją dalį.

70

Iš šios 64 konstatuojamosios dalies matyti, kad reikėtų atskirti preliminarų žlungančių subjektų turto ir įsipareigojimų vertinimą, kurį BPV atlieka dėl skubos, ir nepriklausomą vertinimą, kurį atlikus šis preliminarus vertinimas iš esmės netenka galios.

71

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 ir 16 dalyse aiškiai numatytos dvi vertinimo rūšys, t. y. vertinimas, „atliekamas pagal 1–15 dalis“, ir „16, 17 ir 18 dalyse nurodytas įvertinimas“. Pagal 20 straipsnio 11 ir 16 dalis šie vertinimai yra (ir turi išlikti) atskiri, atliekami nepriklausomo asmens, tačiau jie būti atliekami ir „atskirai arba kartu“, ir juos turi atlikti „tas pats nepriklausomas asmuo“.

72

Vadinasi, šiuo atveju tiek pirmoji ir antroji vertinimo ataskaitos, tiek galimas galutinis ex post vertinimas priklauso pirmajai vertinimo rūšiai, nes patenka į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1–15 dalių taikymo sritį, o trečioji vertinimo ataskaita, patenkanti į minėto straipsnio 16, 17 ir 18 dalių taikymo sritį, priklauso antrajai vertinimo rūšiai.

73

Žinoma, aplinkybė, kad yra atliktas kitoks galutinis vertinimas (ne galutinis ex post vertinimas), kurį rodo tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje in limine žodžių junginį „galutinis vertinimas“ papildo junginys „ex-post“, skirtingai nei galutinis „ex ante“ vertinimas, gali turėti įtakos BPV galimybei atsisakyti atlikti galutinį ex post vertinimą, nes galutinis vertinimas jau būtų sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagrindas, todėl priimant šiuos sprendimus jį būtų galima užginčyti pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalį.

74

Tokį aiškinimą patvirtina ir šio reglamento 20 straipsnio 2 dalis, pagal kurią „įvertinimas laikomas galutiniu“, kai, taikant šio 20 straipsnio 15 dalį, t. y. esant galimybei netiesiogiai užginčyti vertinimą priimant šio sprendimo 73 punkte nurodytus sprendimus, „įvykdomi visi 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatyti reikalavimai“. Vienas iš šių reikalavimų įtvirtintas minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalyje – t. y. vertinimą turi atlikti, be kita ko, nuo BPV ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bei nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo.

75

Papildomai reikia pažymėti, kad dėl šios priežasties BPV parengta pirmoji vertinimo ataskaita iš tiesų buvo preliminaraus pobūdžio, o net jei BPV būtų parengusi šios pirmosios ataskaitos ex post versiją (kaip to prašė apeliantė), tokia versija nebūtų laikoma galutiniu vertinimu, nes jos neparengė nepriklausomas asmuo. Kaip savo išvados 70 punkte nurodė generalinė advokatė, šiuo atveju pirmąją vertinimo ataskaitą parengė BPV, todėl nekyla abejonių dėl jos preliminaraus pobūdžio. Taigi šiuo atveju tik šią sąlygą atitinkanti antroji vertinimo ataskaita laikytina „galutiniu vertinimu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

76

Vis dėlto reikia pabrėžti (nesant reikalo priimti sprendimo nei dėl pastarojo klausimo, nei dėl BPV pozicijos šiuo klausimu pokyčių), kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog bet kuriuo atveju ex post vertinimas šios bylos aplinkybėmis nebūtų sukėlęs pasekmių apeliantės teisinei padėčiai, todėl atsisakymas atlikti galutinį ex post vertinimą, apie kurį jai buvo pranešta, negalėjo būti laikomas jai nepalankiu aktu, taigi jis nebuvo aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

77

Pažymėtina, kad BPV atsakymas Bendrajam Teismui, kodėl ji nesiekė galutinio ex post vertinimo atlikimo šioje byloje, grindžiamas tokio vertinimo tikslais.

78

Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies formuluotę in limine galutinį ex post vertinimą privaloma atlikti tuomet, kai BPV turi tik preliminarų vertinimą, visų pirma dėl to, kad žodis „atliekamas“ vartojamas tiesioginės nuosakos esamuoju laiku, kuris paprastai skirtas privalomajam pobūdžiui išreikšti (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 3 d. Sprendimo X (Europos arešto orderis – dvigubas baudžiamumas), C‑717/18, EU:C:2020:142, 20 punktą), taip pat vartojamas žodžių junginys „kuo skubiau“, vis dėlto Teisingumo Teismas galėjo pagrįstai pabrėžti, kad tokios ataskaitos nepateikimas neturėjo poveikio apeliantės teisinei padėčiai, ypač atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje nustatytus du galutinio ex post vertinimo tikslus.

79

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies loginis pagrindas, įtvirtintas šios nuostatos antroje pastraipoje, matyti iš dviejų konkrečių jo tikslų, t. y. „užtikrinti, kad visi 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti [į juos būtų atsižvelgta] to subjekto apskaitos dokumentuose“ ir „pagrįsti informacija sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą pagal [minėto 20] straipsnio 12 dalį“. Nors šio antrojo tikslo formuluotėje gana išsamiai apibūdinamos sąlygos, kurioms esant reikėtų atlikti galutinį ex post vertinimą, pažymėtina, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė Bendrasis Teismas, joje aiškiai daroma nuoroda į šio reglamento 20 straipsnio 12 dalį, o iš jos matyti, kad ji taikoma tik konkrečioms situacijoms, t. y. toms, kai BPV pasinaudojo šiomis priemonėmis: gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, laikinosios įstaigos priemone arba turto valdymo įmone.

80

Atsižvelgiant į šios bylos ypatybes, antrosios galutinės ex post vertinimo ataskaitos parengimas (net jei tai būtų privaloma) bet kuriuo atveju nebūtų atitikęs nė vieno iš šių tikslų. Taigi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju galima kalbėti apie Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies antros pastraipos a punkte nurodytą tikslą. Šios nuostatos b punkte nurodytas tikslas taip pat netaikytinas, nes, kaip teisingai Bendrasis Teismas nurodė skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktuose, Banco Popular atžvilgiu priimta pertvarkymo priemonė – tai Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatyta verslo pardavimo priemonė.

81

Vis dėlto šios verslo pardavimo priemonės taikymas nėra vienas iš to reglamento 20 straipsnio 12 dalyje nurodytų atvejų, kai atlikus galutinį ex post vertinimą gali būti mokama kompensacija.

82

Galiausiai tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai po antrosios vertinimo ataskaitos panaudojama verslo pardavimo priemonė, šioje ataskaitoje nurodytą rezultatą bet kuriuo atveju patvirtina (arba paneigia) per teisėtai surengtą konkursą gauta pardavimo kaina. Taigi teisinga kaina – tai tiesiog nustatyta faktinė rinkos kaina. Vadinasi, verslo pardavimo priemone de facto išsprendžiamos visos diskusijos dėl galimos perduotos įmonės turto ekonominės vertės. Taigi bent jau šios bylos aplinkybėmis galutiniu ex post vertinimu būtų pavykę nustatyti tik šią rinkos vertę, todėl jis nebūtų sukėlęs jokio poveikio apeliantei.

83

Apeliantė nesutinka, kad galutiniu ex post vertinimu siekiama ne tik dviejų aptariamų tikslų; kadangi šis vertinimas yra sudėtinė vėlesnio BPV sprendimo dalis, jame (kaip ir bet kuriame kitame vertinime) pateikiama informacija, pagal kurią visų pirma galima nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos, taip pat patikrinti, ar įvykdytos nuosavo kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir galiausiai nuspręsti dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių turi būti imtasi dėl atitinkamo subjekto.

84

Vis dėlto nė vienas iš šių argumentų dėl ieškinio dėl ginčijamo rašto panaikinimo priimtinumo negali paneigti šio sprendimo 82 punkte nurodytos išvados dėl Banco Popular turto rinkos kainos; tai gali būti tik faktinė kaina, gauta pasinaudojus verslo pardavimo priemone.

85

Iš viso to, kas pirma išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti apeliantės apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmąją dalį, grindžiamą tuo, kad BPV tariamai nesilaikė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai nusprendė Bendrasis Teismas, ginčijamas raštas bet kuriuo atveju nėra aktas, kurį galima ginčyti, apeliacinis skundas turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti nei jo pirmojo pagrindo antros dalies, nei kitų šio apeliacinio skundo pagrindų.

86

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

87

Kadangi BPV prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, o šios apeliacinis skundas buvo atmestas, apeliantė turi padengti savo ir BPV patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: