–

Natumi GmbH, atstovaujamos advokatės C. Konnertz-Häußler,

–

Land Nordrhein-Westfalen, atstovaujamos advokatų A. Schink ir J. Ley,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Tsaousi ir A. Vasilopoulou,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato E. Damiani,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Hofstötter ir A. Dawes,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2018 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1584 (OL L 264, 2018, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 889/2008), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Natumi GmbH ir Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė, Vokietija) ginčą dėl neekologinės sudedamosios dalies naudojimo perdirbant ekologišką maisto produktą ir terminų, kuriais daroma nuoroda į ekologinę gamybą ženklinant šį maisto produktą, vartojimo.

3

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007, p. 1) 14 straipsnio „Gyvulininkystės produkcijos taisyklės“ 1 dalies d punkto iv papunktyje nurodyta:

„Greta 11 straipsnyje nustatytų bendrųjų ūkio gamybos taisyklių, gyvulininkystės produkcijai taikomos šios taisyklės:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 16 straipsnyje „Ūkininkavimo veikloje naudojami produktai ir medžiagos bei leidimo juos naudoti kriterijai“ nustatyta:

„1.   Komisija 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka leidžia ekologinėje gamyboje naudoti bei ir [naudoti ir] įtraukia į ribotą sąrašą produktus ir medžiagas, kurie gali būti naudojami ekologinio ūkininkavimo veikloje šiais tikslais:

<…>

<…>“

5

Minėto reglamento 19 straipsnyje „Perdirbto maisto gamybos bendrosios taisyklės“ numatoma:

„1.   Perdirbto ekologiško maisto paruošimas laiko ar vietos požiūriu atskiriamas nuo neekologiško maisto.

2.   Ekologiško perdirbto maisto sudėčiai taikomos šios sąlygos:

<…>“

6

Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsnyje „Kriterijai, taikomi tam tikriems perdirbant naudojamiems produktams ir medžiagoms“ nustatyta:

„1.   19 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodyti produktai ir medžiagos leidžiami naudoti ekologinėje gamyboje ir įtraukiami į ribotą produktų ir medžiagų sąrašą laikantis II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų bei principų ir šių kriterijų, kurie vertinami bendrai:

<…>

2.   Komisija 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia leisti naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus ir medžiagas bei įtraukti juos į ribotą sąrašą, nustato konkrečias jų naudojimo sąlygas bei apribojimus ir prireikus nusprendžia išbraukti produktus iš sąrašo.

<…>“

7

Šio reglamento 23 straipsnyje „Su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimas“ nustatyta:

„1.   Taikant šį reglamentą laikoma, kad ant produkto pateikti su ekologinės gamybos metodu susiję terminai, tuo atveju, kai ženklinimo etiketėse, reklaminėje medžiagoje arba prekybos dokumentuose toks produktas, jo ingredientai [sudedamosios dalys] ar pašarų produktai yra apibrėžti naudojant terminus, nurodančius pirkėjui, kad šis produktas, jo ingredientai [sudedamosios dalys] ar pašarų produktai pagaminti pagal šiame reglamente nustatytas taisykles. Visų pirma, priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, pavyzdžiui, „bio“ ar „eco“, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie atitinka pagal šį reglamentą ar jo laikantis nustatytus reikalavimus.

Ženklinant ir reklamuojant gyvus ar neperdirbtus žemės ūkio produktus galima naudoti su ekologinės gamybos metodu susijusius terminus tik tuo atveju, kai <…> visi [visos] to produkto ingredientai [sudedamosios dalys] taip pat buvo pagamint[os]i pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2.   1 dalyje nurodyti terminai nevartojami Bendrijoje jokia Bendrijos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka pagal šį reglamentą nustatytų reikalavimų, ir jų komerciniuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šie terminai netaikomi žemės ūkio produktams maiste ar pašaruose arba akivaizdžiai nėra susiję su ekologine gamyba.

Be to, ženklinant ar reklamuojant nevartojami jokie terminai, įskaitant prekių ženkluose naudojamus terminus, ar praktika, kurie galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai [sudedamosios dalys] atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus.

<…>

4.   Perdirbto maisto atveju 1 dalyje nurodyti terminai gali būti vartojami:

<…>“

8

Reglamento Nr. 889/2008 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje nurodyta:

„Šiame reglamente nustatytos konkrečios Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalyje minimų produktų ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės taisyklės.“

9

Reglamento Nr. 889/2008 22 straipsnyje „Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas pašarui“ nustatyta:

„Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktį, ekologiškam pašarui gaminti ir ekologiškai auginamiems gyvūnams šerti galima naudoti tik šias medžiagas:

<…>

<…>“

10

Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnio „Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas gaminant maistą“ 1 dalyje nustatyta:

„Siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą, perdirbant ekologiškus maisto produktus, išskyrus vyno sektoriaus produktus, kuriems taikomos 3a skyriaus nuostatos, galima naudoti tik šias medžiagas:

<…>

11

Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnyje „Tam tikrų neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių naudojimas gaminant maistą“ nustatyta:

„Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktą šio reglamento IX priede išvardytos neekologiškos žemės ūkio c sudedamosios dalys gali būti naudojamos gaminant ekologišką maistą.“

12

Reglamento Nr. 889/2008 V priedo „Pašarinės žaliavos, nurodytos 22 straipsnio d punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 1 dalyje“ 1 punkte išvardytos mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, tarp kurių, be kita ko, yra karbonatingieji jūriniai dumbliai (Maerl) ir raudonieji jūriniai dumbliai (jūros dumblis litotamnas).

13

Šio reglamento VIII priede, pavadintame „Tam tikri produktai ir medžiagos, skirti naudoti gaminant perdirbtą ekologišką maistą, mieles ir mielių produktus, nurodytus 27 straipsnio 1 dalies a punkte ir 27a straipsnio a punkte“, A skirsnyje „Maisto priedai, įskaitant nešiklius“ numatyta, kad kalcio karbonatas „[n]enaudojamas kaip dažiklis arba kaip produktų pagerinimo [papildymo] kalciu medžiaga.“

14

Šio reglamento IX priede „Žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, minimos 28 straipsnyje, kurios užaugintos neekologiškai“ numatyta:

„Neperdirbti ir perdirbti augalinės kilmės produktai:

1.1. Valgomieji vaisiai, riešutai ir sėklos:

<…>

1.2. Valgomieji prieskoniai ir žolės:

<…>

1.3. Kiti:

Dumbliai, įskaitant jūros dumblius, leidžiami neekol[og]iškiems maisto produktams ruošti.

<…>“

15

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais, mineralais ir tam tikromis kitomis medžiagomis (OL L 404, 2006, p. 26) I priede „Vitaminai ir mineralai, kuriais galima papildyti maisto produktus“ tarp „mineral[ų]“ paminėtas „kalcis“.

16

Natumi gamina sojos ir ryžių gėrimus, kuriais ji prekiauja kaip jau supakuota produkcija. Į savo gėrimus ji įdeda litotamnų (lithothamnium calcareum) – raudonųjų koralų dumblių miltelių pavidalu, jie gaunami iš šio negyvo jūros dumblio išvalytų, sumaltų ir išdžiovintų nuosėdų. Minėtų jūros dumblių sudėtyje daugiausia yra kalcio karbonato ir magnio karbonato.

17

Natumi prekiauja, be kita ko, gėrimu „Soja-Drink-Calcium“; jis pažymėtas „bio“ ženklu ir etiketėje yra tokių nuorodų: „kalcis“, „su daug kalcio turinčiais jūros dumbliais“ arba „su aukštos kokybės kalciu iš jūros dumblių Lithothamnium [litotamnų]“.

18

Nuo 2005 m. Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė įspėjo Natumi, kad kalcio karbonato kaip mineralo naudojimas ekologiškuose produktuose draudžiamas, tai galioja ir tuomet, kai šie produktai papildomi kalciu pridedant jūros dumblių, ir, antra, kad ant tokių produktų draudžiama pateikti nuorodas į kalcį.

19

Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinei žemei pradėjus procedūrą dėl piniginės baudos skyrimo Natumi, ši 2005 m. liepos 14 d. dėl to pateikė skundą Verwaltungsgericht Düsseldorf (Diuseldorfo administracinis teismas; Vokietija); minėtas teismas šį skundą atmetė.

20

Dėl šio teismo sprendimo Natumi padavė apeliacinį skundą Oberverwaltungsgericht für das Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija). Pagrindinės bylos šalių prašymu procedūra buvo sustabdyta, kol bus priimtas Reglamentas Nr. 834/2007, kuriuo panaikintas 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (OL L 198, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 39).

21

2016 m. gegužės 19 d. sprendimu šis teismas atmetė Natumi apeliacinį skundą, nusprendęs, jog pagal Reglamentą Nr. 889/2008 ekologiškuose maisto produktuose neleidžiama naudoti jūros dumblių litotamnų. Minėto teismo teigimu, šio reglamento IX priedo 1.3 punktas taikomas tik valgomiesiems jūros dumbliams, todėl tik jie gali būti naudojami, kaip tai numatyta šio reglamento 28 straipsnyje, perdirbant ekologiškus maisto produktus. Nors šiose nuostatose nėra jokios tiesioginės nuorodos į tai, kad jūros dumbliai turi būti valgomieji, šį aiškinimą patvirtina tai, jog kitos medžiagos, nurodytos šio reglamento IX priedo 1.1 ir 1.2 punktuose, turi būti valgomosios, kaip ir jūros dumbliai, minimi Reglamento Nr. 834/2007 13 straipsnio 1 dalies a punkte. Vis dėlto dėl būdingo kalkių kaupimosi ląstelių sienelėse jūros dumbliai litotamnai nėra valgomieji dumbliai. Minėtas teismas nusprendė, kad bet kuriuo atveju jūros dumblių litotamnų nuosėdos yra ne žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, patenkančios į Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1.3 punkto taikymo sritį, bet mineralai, kuriais iš principo draudžiama papildyti ekologiškus produktus.

22

Natumi padavė kasacinį skundą Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) dėl apeliacinio teismo priimto sprendimo.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinės bylos baigtis priklauso, pirma, nuo to, ar pagal Reglamentą Nr. 889/2008 leidžiama naudoti jūros dumblius litotamnus kaip sudedamąją dalį ruošiant ekologiškus maisto produktus.

24

Šiuo klausimu jis pažymi, kad Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalyje daromas skirtumas tarp, be kita ko, mineralų ir neekologiškų žemės ūkio sudedamųjų dalių naudojimo, o Reglamento Nr. 889/2008, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 834/2007, 27 ir 28 straipsniuose dėl šių dviejų kategorijų numatytos skirtingos leidimų išdavimo tvarkos.

25

Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnio 1 dalies f punktą mineralus iš esmės leidžiama naudoti tik tiek, kiek jų naudojimas įprastai vartojamuose maisto produktuose, į kuriuos jie įdedami, yra būtinas pagal teisės aktus. Pagal šio reglamento 28 straipsnį neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys gali būti naudojamos ekologiškuose maisto produktuose, jeigu jos įtrauktos į minėto reglamento IX priede pateiktą ribotą sąrašą. Šio priedo 1.3 papunktyje nurodyta: „Dumbliai, įskaitant jūros dumblius, leidžiami neekol[og]iškiems maisto produktams ruošti.“

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1.3 punkte nėra jokio apribojimo, susijusio su valgomuoju jūros dumblių pobūdžiu. Todėl maisto produktų gamyboje ne patys jūros dumbliai, o šioje gamyboje naudojama sudedamoji dalis, kaip antai jūros dumblių milteliai, turėtų būti valgoma. Tokį aiškinimą patvirtina 2015 m. kovo 30 d. Komisijos laiškas, kurį pateikė Natumi; šiame rašte institucija patvirtino, kad jūros dumblis litotamnas patenka į šio IX priedo 1.3 punkto taikymo sritį.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad ta aplinkybė, jog „litotamnas“ kaip mineralinės kilmės žaliava nurodoma Reglamento Nr. 889/2008 V priede, susijusiame su pašarinėmis žaliavomis, ir tai, kad nėra kategorijos, atitinkančios šio reglamento IX priede nurodytą „litotamną“, leidžia pagrindinėje byloje nagrinėjamą jūros dumblį klasifikuoti kaip mineralą. Vis dėlto jei surinkti dumbliai, kai jie tebėra gyvi, laikomi žemės ūkio kilmės sudedamąja dalimi, neatsižvelgiant į juose esantį kalcio kiekį, iš principo tas pats turėtų būti ir negyvų jūros dumblių atveju, nes neįrodyta, kad kalkėjimas įvyksta tik tada, kai dumbliai tampa negyvi. Be to, tai, kad „litotamnas“ klasifikuojamas kaip mineralinės kilmės žaliava, nurodyta Reglamento Nr. 889/2008 V priede, neturi reikšmės taikant leidimų dėl maisto produktų išdavimo tvarką, nes pagal Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnį, taikomą klasifikuojant šiuos produktus, mineralai iš esmės neleidžiami.

28

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors, kaip matyti iš Reglamente Nr. 889/2008 nustatytų taisyklių, susijusių su pašarais, Sąjungos teisės aktų leidėjas žinojo apie didelį kalcio kiekį jūros dumbliuose litotamnuose, Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1.3 punkte kalbama apie jūros dumblius, konkrečiai neišskiriant šių dumblių.

29

Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios teismo nuomone, jūros dumblių litotamnų, konkrečiau kalbant, miltelių, gaunamų išvalius, išdžiovinus ir sumalus šių negyvų jūros dumblių nuosėdas, naudojimas yra leidžiamas pagal Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktą, siejamą su Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsniu ir IX priedo 1.3 punktu.

30

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar dumbliai, visų pirma jūros dumbliai litotamnai, tenkina Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsnio 1 dalies ii punkte nustatytas sąlygas, kad būtų leidžiama juos naudoti pagal šio reglamento 19 straipsnio 2 dalį, ir, jeigu taip, tai kiek. Neakivaizdu tai, kad nenaudojant dumblių nebūtų įmanoma maisto produkto gaminti, jo išlaikyti arba įvykdyti atitinkamų Sąjungos teisėje numatytų mitybos reikalavimų.

31

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar ženklinant produktą, kurio sudėtyje yra tokia sudedamoji dalis, kaip šioje pagrindinėje byloje nagrinėjamame jūros dumblyje, gali būti daroma nuoroda į kalcį, kuris yra į mineralas.

32

Šis teismas mano, kad pagal Reglamento Nr. 834/2007 23 straipsnį draudžiama ant ekologiško gėrimo pakuotės ar pavadinime daryti nuorodą į kalcį ir kad iš principo bet kokia nuoroda į mineralą, kaip antai kalcį, gali būti laikoma klaidinančia, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą, siejamą su Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnio 1 dalies f punktu, pagal kurį mineralų naudojimas leidžiamas tik ribotomis sąlygomis. Vis dėlto tas pats teismas mano, kad taip nėra tuo atveju, jei šis kalcis gaunamas iš sudedamosios dalies, kuri, jeigu ją leidžiama naudoti, savo sudėtyje natūraliai turi daug kalcio.

33

Būtent tokiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

34

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 889/2008 turi būti aiškinamas taip, kad iš miltelių, gaunamų iš jūros dumblio litotamnas išvalytų, sumaltų ir išdžiovintų nuosėdų, kaip neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalies, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 28 straipsnį, naudojimas leidžiamas perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai ekologiškus ir ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu.

35

Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo González Castro, C‑41/17, EU:C:2018:736, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamų nuostatų formuluotėmis, iš Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnio matyti, kad pagal Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktą Reglamento Nr. 889/2008 IX priede išvardytos neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys gali būti naudojamos perdirbant ekologiškus maisto produktus.

37

Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1 punkte pateiktas sąrašas „Neperdirbti ir perdirbti augalinės kilmės produktai“, tarp kurių 1.1 punkte nurodyti „Valgomieji vaisiai, riešutai ir sėklos“, 1.2 punkte – „Valgomieji prieskoniai ir žolės“, o 1.3 punkte „Kiti“ – „Dumbliai, įskaitant jūros dumblius, leidžiami neekol[og]iškiems maisto produktams ruošti“.

38

Pažymėtina, kaip tai padarė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas dėl šio IX priedo 1.1 ir 1.2 punktų aiškiai nurodė, kad juose nurodyti produktai turi būti valgomi, tačiau minėto priedo 1.3 punkte nepateikė tokio patikslinimo, ir tai patvirtina, jog šios nuostatos taikymo sritis nėra apribota vien valgomaisiais jūros dumbliais.

39

Taigi Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1.3 punktas turi būti suprantamas kaip apimantis visus dumblius, įskaitant jūros dumblius, tik numatyta vienintelė sąlyga, kad juos būtų leidžiama naudoti ruošiant neekologiškus maisto produktus.

40

Šiuo atveju neginčijama, kad dumblis litotamnas (lithothamnium calcareum) yra jūros dumblis ir kad jį leidžiama naudoti perdirbant neekologiškus maisto produktus.

41

Taigi šis dumblis turi būti laikomas neperdirbtu augaliniu produktu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1.3 punktą.

42

Darytina išvada, kad milteliai, gaunami iš jūros dumblio litotamno išvalytų, sumaltų ir išdžiovintų nuosėdų, yra produktas, pagamintas iš perdirbto augalinės kilmės produkto, kuriam taikomas Reglamento Nr. 889/2008 IX priedo 1.3 punktas ir kuris turi būti laikomas neekologiška žemės ūkio kilmės sudedamąja dalimi, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 28 straipsnį.

43

Šios išvados negali paneigti Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės nurodyta aplinkybė, kad Reglamento Nr. 889/2008 V priedo 1 punkte, kuriame, remiantis šio reglamento 22 straipsniu, nustatomas ribotas neekologiškų augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės pašarinių medžiagų, galimų naudoti ekologinėje gamyboje pagal Reglamento 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktį ir 16 straipsnį, sąrašas, „[litotamnas]“ ar „[karbonatingasis jūros dumblis]“, kitaip tariant jūros dumblis litotamnas, aiškiai priskiriamas prie „mineralinės kilmės pašarų medžiagų“.

44

Iš tiesų ši klasifikacija būdinga pašarams ir skiriasi nuo šiuose reglamentuose nurodytos maisto produktų klasifikacijos. Kaip savo išvados 78 ir 79 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, šis pašarų klasifikavimas paaiškinamas tuo, kad pagal Sąjungos teisėje įtvirtintus teisės aktus pašarų srityje jūros dumblis litotamnas numatytas atsižvelgiant į jo maistinę vertę.

45

Be to, primintina, kad, kiek tai susiję su perdirbtais ekologiškais maisto produktais, Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose bei 21 straipsnyje numatytos skirtingos leidimų išdavimo tvarkos, atsižvelgiant į tai, ar naudojami produktai arba medžiagos yra neekologiškos žemės ūkio sudedamosios dalys, nurodytos Komisijos sudarytame ribotame sąraše, pateiktame Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnyje ir jo IX priede, ar tai yra priedai, perdirbimo pagalbinės priemonės, kvapiosios medžiagos, vanduo, druska, mikroorganizmų ir fermentų preparatai, mineralai, mikroelementai, vitaminai, taip pat amino rūgštys ir kiti mikroelementai maisto produktuose, skirtuose tam tikrai mitybai, kurie įtraukti į taip pat Komisijos parengtą ribotą sąrašą, pateiktą Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnio 1 dalyje bei jo VIII priede.

46

Taigi produkto klasifikavimas kaip neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalies, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnį ir IX priedą, arba kaip mineralo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 27 straipsnio 1 dalį ir VIII priedą, nustatomas ne remiantis šio produkto maistine verte, o pagal tai, ar jis įtrauktas į vieną iš šiose nuostatose pateiktų ribotų sąrašų.

47

Nagrinėjamu atveju nei Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnio 1 dalyje, nei VIII priedo tekste nedaroma nuorodos į jūros dumblį litotamną, todėl iš pirmo žvilgsnio jis negali būti laikomas mineralu, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

48

Dėl atitinkamų nuostatų konteksto primintina, kad pagal Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnį ir IX priedą įgyvendinamas Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktas.

49

Iš tiesų Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio, kuriame numatomos taisyklės, taikomos perdirbtų maisto produktų gamyboje, 2 dalies c punkte leidžiama, be kita ko, dėti neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, jeigu jas leista naudoti ekologinėje gamyboje pagal šio reglamento 21 straipsnį.

50

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsnyje nustatomi leidimo naudoti šias medžiagas išdavimo kriterijai ir suteikiama teisė Komisijai, vadovaujantis šiais kriterijais, sudaryti ribotą sąrašą, siekiant į jį įtraukti minėtus produktus ir medžiagas.

51

Remdamasi šiuo 21 straipsniu Komisija Reglamento Nr. 889/2008 28 ir IX prieduose nustatė ribotą neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurios gali būti naudojamos perdirbant ekologiškus maisto produktus, sąrašą Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punkto tikslais.

52

Be to, iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad įgyvendinimo reglamentas, jei įmanoma, turi būti aiškinamas taip, kad atitiktų pagrindinio reglamento nuostatas (2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Pie Optiek, C‑376/11, EU:C:2012:502, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

53

Taigi Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnis ir jo IX priedas aiškintini taip, kad atitiktų Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsnį.

54

Iš to matyti, kad, kaip savo išvados 67 punkte pažymėjo generalinis advokatas, neekologiška žemės ūkio kilmės sudedamoji dalis, įtraukta į Reglamento Nr. 889/2008 IX priede pateiktą ribotą sąrašą, gali būti naudojama ekologiškame maisto produkte tik tuomet, jei atitinka Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsnyje nustatytus kriterijus.

55

Pagal šiuos kriterijus, nustatytus Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i ir ii punktuose, tam, kad produktą ar medžiagą būtų leidžiama naudoti, pirma, neturi egzistuoti kitų pagal šio reglamento III antraštinės dalies 4 skyrių patvirtintų pakaitalų, ir, antra, nenaudojant šių produktų ar šių medžiagų neįmanoma gaminti ar išlaikyti maisto produktų arba patenkinti atitinkamų mitybos reikalavimų, numatytų remiantis Sąjungos teisės aktais.

56

Taigi reikia patikrinti, ar jūros dumblių litotamnas miltelių, gaunamų iš šio jūros dumblio išvalytų, sumaltų ir išdžiovintų nuosėdų, naudojimas ekologiškuose maisto produktuose, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamuose ekologiškuose ryžių bei sojų pagrindu pagamintuose gėrimuose, kaip neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalies, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnį, siekiant juos papildyti kalciu, atitinka šiuos kriterijus.

57

Dėl pirmojo kriterijaus neatrodo, kad pagal šio reglamento 19 ir 21 straipsnius būtų leidžiama naudoti kitus pakaitalus, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Todėl šis kriterijus turi būti laikomas įvykdytu.

58

Dėl antrojo iš minėtų kriterijų neakivaizdu (ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), nei kad miltelių, gaunamų iš jūros dumblio litotamno išvalytų, sumaltų ir išdžiovintų nuosėdų, pridėjimas siekiant papildyti ekologiškus maisto produktus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamus ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, yra būtinas siekiant gaminti ar išlaikyti šiuos maisto produktus, nei kad tai leidžia užtikrinti atitinkamų mitybos reikalavimų, numatytų remiantis Sąjungos teisės aktais, laikymąsi. Todėl reikia manyti, kad šiuo atveju šis kriterijus nėra įvykdytas.

59

Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnį ir IX priedą, siejamus su Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama naudoti miltelius, gaunamus iš jūros dumblio litotamno išvalytų, išdžiovintų ir sumaltų nuosėdų, kaip neekologišką žemės ūkio kilmės sudedamąją dalį perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamus ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu.

60

Tokį aiškinimą patvirtina pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiami tikslai.

61

Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 889/2008 1 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu siekiama nustatyti Reglamento Nr. 834/2007 taikymo taisykles.

62

Reglamente Nr. 834/2007 nustatomos griežtos mineralų pridėjimo gaminant ekologiškus maisto produktus taisyklės; jo 19 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad mineralai gali būti naudojami maisto produktuose, jeigu prieš tai buvo išduotas leidimas juos naudoti ekologinėje gamyboje pagal šio reglamento 21 straipsnį.

63

Pagal Reglamento Nr. 1925/2006 I priedą, susijusį su maisto produktų papildymu vitaminais, mineralais ir tam tikromis kitomis medžiagomis, kalcis yra mineralas.

64

Remdamasi Reglamento Nr. 834/2007 21 straipsniu Komisija Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnyje ir VIII priedo A dalyje pateikė ribotą medžiagų, kurios gali būti naudojamos kaip priedai perdirbant ekologiškus maisto produktus, sąrašą Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais. Nors šioje VIII priedo dalyje kalcio karbonatas priskiriamas prie maisto priedų, joje patikslinama, kad jis negali būti naudojamas siekiant papildyti produktus kalciu.

65

Be to, Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta, kad mineralus leidžiama naudoti įprastai vartojamuose maisto produktuose laikantis toliau nurodytų alternatyvių sąlygų. Pirma, turi būti numatyta, kad juos „naudoti įprastai vartojamuose maisto produktuose yra tiesiogiai teisiškai privaloma“, t. y. tiesiogiai privaloma pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatas, atitinkančias Sąjungos teisę, ir dėl to maisto produktai apskritai negali būti pateikti rinkai kaip įprastai vartojami maisto produktai, jeigu jie nėra papildyti tais mineralais. Antra, kiek tai susiję su į rinką pateikiamais maisto produktais, kurie pateikiami rinkai kaip turintys ypatingų savybių ar poveikį, susijusius su sveikata ar mityba arba su specifinių vartotojų grupių poreikiais, mineralų naudojimas turi būti numatytas Sąjungos teisės aktuose dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti, dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams arba dėl pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių.

66

Šiuo atveju prašyme priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje ir jo atliktoje bylos analizėje nėra informacijos, patvirtinančios, kad egzistuoja tokia nacionalinės ar Sąjungos teisės norma, pagal kurią reiktų pagrindinėje byloje nagrinėjamus ekologiškus maisto produktus, kaip antai ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, papildyti kalciu, kad jais būtų galima prekiauti.

67

Darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą ir 21 straipsnį, siejamus su Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsniu ir VIII priedu, draudžiama pridėti kalcio perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu.

68

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Natumi savo rašytinėse pastabose pripažino, jog dėl to, kad kalcį karbonatą uždrausta naudoti ekologiškuose produktuose, siekiant papildyti juos kalciu, daugelis ryžių, sojų bei grūdinių maisto produktų pagrindu gaminamų gėrimų gamintojų į juos prideda jūros dumblio litotamno, nes jo sudėtyje natūraliai yra daug kalcio. Be to, Natumi tvirtina, kad šis dumblis yra natūrali kalcio alternatyva, kurią reikia leisti naudoti siekiant papildyti ekologiškus maisto produktus.

69

Konstatuotina, kad jeigu būtų priimtas aiškinimas, pagal kurį perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamus ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu, leidžiama naudoti miltelius, gaunamus iš jūros dumblio litotamno, kurio sudėtyje natūraliai yra didelis kiekis kalcio, išvalytų, sumaltų ir išdžiovintų nuosėdų, kaip neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamąją dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnį, tuomet šių maisto produktų gamintojai galėtų apeiti Reglamento Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punkte ir 21 straipsnyje, siejamuose su Reglamento Nr. 889/2008 27 straipsniu ir VIII priedu, nustatytą draudimą.

70

Dėl tokio aiškinimo pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais nustatytos griežtos taisyklės dėl papildymo produktais arba medžiagomis, pavyzdžiui, mineralais, gaminant ekologiškus maisto produktus, taptų neveiksmingos ir toks aiškinimas prieštarautų šių teisės aktų tikslams.

71

Be to, pažymėtina, kaip teigė generalinis advokatas savo išvados 90–93 punktuose, kad 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018, p. 1), projekto 7 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad leidimas papildyti ekologiškus perdirbtus maisto produktus ne žemės ūkio kilmės sudedamosiomis dalimis negalioja, jeigu pastarosios naudojamos kaip Reglamento 2018/848 II priedo IV dalies 2.2.2 punkte nurodyti produktai ar medžiagos, tarp kurių yra, be kita ko, mineralai. Nors Reglamentas 2018/848 ir minėtas įgyvendinimo reglamento projektas, įskaitant jo priedus, šioje byloje netaikytini, jie rodo ekologiškų maisto produktų raidą, iš kurios matyti, kad siekiama riboti ekologiškų maisto produktų papildymą neekologiškais elementais.

72

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamentas Nr. 889/2008 turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį, perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu, draudžiama naudoti miltelius, gaunamus iš jūros dumblio litotamno išvalytų, išdžiovintų ir sumaltų nuosėdų, kaip neekologišką žemės ūkio kilmės sudedamąją dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 889/2008 28 straipsnį.

73

Atsižvelgiant į pateiktą atsakymą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.

74

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, su pakeitimais, padarytais 2018 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1584, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį, perdirbant ekologiškus maisto produktus, kaip antai ekologiškus ryžių bei sojų pagrindu pagamintus gėrimus, siekiant juos papildyti kalciu, draudžiama naudoti miltelius, gaunamus iš jūros dumblio litotamno išvalytų, išdžiovintų ir sumaltų nuosėdų, kaip neekologišką žemės ūkio kilmės sudedamąją dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 889/2008, su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1584, 28 straipsnį.