–

Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, atstovaujamo abogado C. Morán Medina,

–

GB, atstovaujamos abogado V. Saranga Pinhas ir procurador F. Sánchez García,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių A.‑L. Desjonquères, C. Mosser ir E. de Moustier, vėliau – A.‑L. Desjonquères ir E. de Moustier,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Castilla Contreras, M. Morales Puerta ir I. Naglis,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 17), 103 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne (toliau – CIVC) ir GB ginčą dėl teisių į saugomos kilmės vietos nuorodą (SKVN) „Champagne“ pažeidimo.

3

Reglamento Nr. 1308/2013 97 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„registruotos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti saugomos, kad nebūtų naudojamasi reikalavimus atitinkančių produktų geru vardu. Siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir neklaidinti vartotojų, tokią apsaugą taip pat turėtų būti galima suteikti tiems produktams ir paslaugoms, kuriems šis reglamentas netaikomas, įskaitant Sutarčių I priede nenurodytus produktus ir paslaugas.“

4

Šio reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnio „Vyno sektoriuje naudojamos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai“ 1 poskirsnio „Įvadinės nuostatos“ 92 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:

„1.   Šiame skirsnyje nustatytos su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais susijusios taisyklės taikomos VII priedo II dalies 1, 3–6, 8, 9, 11, 15 ir 16 punktuose nurodytiems produktams.

2.   1 dalyje nurodytos taisyklės grindžiamos:

5

Minėto reglamento to paties 2 skirsnio 2 poskirsnio „Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos“ 93 straipsnio „Apibrėžtys“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

6

To paties reglamento 103 straipsnyje „Apsauga“ nurodyta:

„1.   Vyną parduodantis ūkio subjektas gali naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą, jei toks vynas buvo pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos.

2.   Saugoma kilmės vietos nuoroda bei saugoma geografinė nuoroda, taip pat ir vynas, kuriam suteiktas tas saugomas pavadinimas laikantis produktų specifikacijų, saugomi nuo:

<…>“

7

Pagal Reglamento Nr. 1308/2013 107 straipsnio „Esami saugomi vynų pavadinimai“ 1 dalį „[v]ynų pavadinimai, nurodyti [1999 m. gegužės 17 d.] Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 [dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 25)] 51 ir 54 straipsniuose ir [2002 m. balandžio 29 d.] Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002 [, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 118, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 455),] 28 straipsnyje, yra automatiškai saugomi pagal šį reglamentą. Komisija tokius pavadinimus išvardija šio reglamento 104 straipsnyje numatytame registre.“

8

Šio reglamento 230 straipsnyje numatytas 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (OL L 299, 2007, p. 1), iš dalies pakeisto 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL L 158, 2013, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1234/2007), panaikinimas.

9

Minėto reglamento [Nr. 1308/2013] 232 straipsnyje numatyta, kad jis įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

10

Reglamento Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 5 punkte, į kurį daroma nuoroda šio reglamento 92 straipsnio 1 dalyje, apibrėžtos „[r]ūšini[o] putojan[čio] vyn[o]“, su kuriuo susijęs šampanas, savybės.

11

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1) nuo 2013 m. sausio 3 d buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006, p. 12).

12

Šio reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir suderinti šią apsaugą su ta, kuri taikoma vyno sektoriui, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos sritis turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų registruotų prekių bei paslaugų pavadinimų netinkamą naudojimą, imitavimą ir mėgdžiojimą [aliuziją]. Kai maisto produktuose kaip sudedamosios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda žymimi produktai, reikėtų atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Maisto produktų, kuriuose kaip sudedamosios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir saugoma geografine nuoroda (SGN) žymimi produktai, ženklinimo etiketėmis gairės“.“

13

Šio reglamento 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 2 dalyje numatyta, kad „[š]is reglamentas netaikomas spiritiniams gėrimams, aromatizuotiems vynams ar vynuogių produktams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priede, išskyrus vyno actą“.

14

Minėto reglamento 13 straipsnio „Apsauga“ 1 dalies b punktas suformuluotas panašiai kaip Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktas.

15

GB turi tapų barus Ispanijoje ir jiems žymėti bei reklamuoti socialiniuose tinkluose ir reklaminiuose lankstinukuose naudoja žymenį CHAMPANILLO. Su šiuo žymeniu ji sieja, be kita ko, grafinę priemonę, vaizduojančią dvi putojančio gėrimo pripildytas taures, kurios daužiasi viena su kita.

16

2011 ir 2015 m. Ispanijos patentų ir prekių ženklų biuras du kartus patenkino už šampano gamintojų interesų apsaugą atsakingo subjekto – CIVC pateiktą protestą dėl GB prašymų įregistruoti prekių ženklą CHAMPANILLO, motyvuodamas tuo, kad šio žymens registracija kaip prekių ženklo nesuderinama su SKVN „Champagne“, kuriai taikoma tarptautinė apsauga.

17

Iki 2015 m. GB prekiavo putojančiu gėrimu „Champanillo“ ir CIVC prašymu nutraukė šią prekybą.

18

Manydamas, kad žymens CHAMPANILLO naudojimas pažeidžia teises į SKVN „Champagne“, CIVC pareiškė ieškinį Juzgado de lo Mercantil de Barcelona (Barselonos komercinių bylų teismas, Ispanija), prašydamas įpareigoti GB nebenaudoti – įskaitant socialiniuose tinkluose („Instagram“ ir „Facebook“) – žymens CHAMPANILLO, pašalinti iš rinkos ir interneto visas iškabas, reklaminius ar komercinius leidinius, kuriuose naudojamas šis žymuo, taip pat panaikinti domeno pavadinimą „champanillo.es“.

19

Gindamasi GB teigė, kad žymuo CHAMPANILLO naudojamas kaip maitinimo įstaigų komercinis pavadinimas, nekeliant jokio pavojaus, kad bus supainiotas su produktais, kuriems taikoma SKVN „Champagne“, taip pat neketinant pakenkti geram šios SKVN vardui.

20

Juzgado de lo Mercantil de Barcelona (Barselonos komercinių bylų teismas) atmetė CIVC ieškinį.

21

Jis nurodė, jog tuo, kad GB naudoja žymenį CHAMPANILLO, nedaroma aliuzijos į SKVN „Champagne“, nes šis žymuo naudojamas ne alkoholiniam gėrimui žymėti, bet maitinimo įstaigoms, kuriose nėra parduodamas šampanas, taigi kitiems produktams nei tie, kuriems taikoma SKVN, ir skirtas kitai tikslinei grupei, todėl nepažeidžia teisių į šią nuorodą.

22

Juzgado de lo Mercantil de Barcelona (Barselonos komercinių bylų teismas) rėmėsi 2016 m. kovo 1 d.Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) sprendimu, kuriame buvo nuspręsta, kad žodžio „Champín“ vartojimas teikiant rinkai gazuotą nealkoholinį gėrimą iš vaisių, geriamą per vaikų šventes, nepažeidžia teisių į SKVN „Champagne“, nes, nepaisant šių dviejų žymenų fonetinio panašumo, minėti produktai ir jų tikslinės grupės skiriasi.

23

CIVC apeliacine tvarka apskundė Juzgado de lo Mercantil de Barcelona (Barselonos komercinių bylų teismas) sprendimą Audiencia provincial de Barcelona (Barselonos provincijos teismas, Ispanija).

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimo, be kita ko, dėl to, ar šiomis nuostatomis užtikrinama SKVN apsauga, kai prekyboje naudojami žymenys, žymintys ne produktus, o paslaugas.

25

Tokiomis aplinkybėmis Audiencia Provincial de Barcelona (Barselonos provincijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

Pirma, reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog Sąjungos teisės normos, susijusios su SKVN apsauga, turi būti taikomos kartu su 1973 m. birželio 27 d. Madride sudaryta dvišale Prancūzijos Respublikos ir Ispanijos valstybės konvencija dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tam tikrų produktų pavadinimų apsaugos (JORF, 1975 m. balandžio 18 d., p. 4011) ir Prancūzijos žemės ūkio kodekso L. 643-1 straipsnio nuostatomis.

27

Teisingumo Teismas dėl Reglamento Nr. 1234/2007 taikymo yra nusprendęs, kad kilmės vietos nuorodų apsaugos sistema yra vienoda ir išsami, todėl pagal ją draudžiama taikyti tiek nacionalinę kilmės vietos ar geografinių nuorodų apsaugos sistemą, tiek dvi valstybes nares saistančiose sutartyse numatytą apsaugos sistemą, pagal kurią pavadinimui, kuris pagal valstybės narės teisę pripažįstamas kaip kilmės vietos nuoroda, suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Budějovický Budvar, C‑478/07, EU:C:2009:521, 114 ir 129 punktus; 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo EUIPO / Instituto dos Vinhos do Douro e do Porto, C‑56/16 P, EU:C:2017:693, 100–103 punktus).

28

Iš to darytina išvada, kad tokioje byloje, kaip pagrindinė, kurioje nagrinėjama SKVN apsauga, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo taikyti tik šioje srityje taikytinus Sąjungos teisės aktus.

29

Antra, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Šiuo aspektu Teisingumo Teismas gali iš visos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos ir, be kita ko, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, išskirti Sąjungos teisės normas ir principus, kuriuos reikia išaiškinti atsižvelgiant į pagrindinės bylos dalyką, net jeigu šios nuostatos šio teismo pateiktuose klausimuose aiškiai nenurodytos (2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimo DenizBank, C‑287/19, EU:C:2020:897, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 510/2006 13 straipsnio ir Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio išaiškinimo.

31

Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad nei Reglamentas Nr. 510/2006, nei jį panaikinęs ir pakeitęs Reglamentas Nr. 1151/2012 netaikytini pagrindinėje byloje. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 510/2006 1 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Reglamento Nr. 1151/2012 2 straipsnio 2 dalį šie reglamentai netaikomi vyno produktams.

32

Vis dėlto ši išvada negali turėti įtakos atsakymo, kuris turi būti pateiktas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, turiniui. Iš tiesų, viena vertus, kaip nurodyta šio sprendimo 14 punkte, atitinkamos Reglamento Nr. 1151/2012 ir Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatos yra panašios. Kita vertus, Teisingumo Teismas pripažįsta, kad kiekvienoje apsaugos sistemoje nustatyti principai taikomi horizontaliai, kad būtų užtikrintas nuoseklus Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su pavadinimų ir geografinių nuorodų apsauga, taikymas (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑393/16, EU:C:2017:991, 32 punktą).

33

Trečia, taip pat reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1308/2013, kuriuo panaikintas Reglamentas Nr. 1234/2007 ir kuris taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., taikymu ratione temporis, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos negalima nustatyti, ar jis taikytinas ir pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms.

34

Vis dėlto, kadangi Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalis suformuluota panašiai kaip Reglamento Nr. 1234/2007 118m straipsnio 2 dalis, pirmosios nuostatos aiškinimas taikytinas antrajai.

35

Galiausiai, ketvirta, reikia pažymėti: nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio, visų pirma jo 2 dalies b punkto, aiškinimo, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad kilo abejonių dėl šio reglamento 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčio taikymo.

36

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalyje pateiktas laipsniškas draudžiamų veiksmų sąrašas grindžiamas šių veiksmų pobūdžiu (pagal analogiją žr. 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego, C‑614/17, EU:C:2019:344, 25 ir 27 punktus). Taigi Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto taikymo sritis būtinai turi skirtis nuo šio reglamento 103 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo srities (pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier, C‑490/19, EU:C:2020:1043, 25 punktą).

37

Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčiu siekiama uždrausti bet kokį tiesioginį ar netiesioginį įregistruoto ir taip nuo naudojimosi kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos geru vardu apsaugoto pavadinimo naudojimą tokia forma, kuri fonetiškai ir vizualiai yra tapati šiam pavadinimui arba bent jau labai panaši (pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier, C‑490/19, EU:C:2020:1043, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Kaip savo išvados 27 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai reiškia, kad sąvoka SKVN „[naud]ojimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punktą, apima naudojimą, kai žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis yra ypač didelis ir vizualiai ir (arba) fonetiškai artimas tapatumui, t. y. kai saugoma geografinė nuoroda naudojama tokios formos, kurios sąsaja su nuoroda yra tokia artima, kad ginčijamas žymuo akivaizdžiai nuo jos neatskiriamas.

39

Skirtingai nuo Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų veiksmų, atliekant tuos, kuriems taikomas šio reglamento 103 straipsnio 2 dalies b punktas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenaudojamas pats saugomas pavadinimas, tačiau į jį daroma užuomina taip, kad vartotojas galėtų nustatyti pakankamai artimą ryšį su šiuo pavadinimu (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 33 punktą ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier, C‑490/19, EU:C:2020:1043, 25 punktą).

40

Darytina išvada, kad sąvoka „[naud]ojimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti aiškinama siaurai, nes priešingu atveju šios sąvokos ir, be kita ko, sąvokos „aliuzija“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 103 straipsnio 2 dalies b punktą, atskyrimas netektų prasmės, o tai prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo valiai.

41

Pagrindinėje byloje kyla klausimas (kurį turės įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), ar aptariamas žymuo CHAMPANILLO, kuris sudarytas iš žodžio „šampanas“ ispanų kalba (champán), kurio balsė „a“ nekirčiuota, ir mažybinės priesagos „illo“, ir kuris ispanų kalba reiškia „šampanėlis“, yra panašus į SKVN „Champagne“. Atrodo, kad šis žymuo, nors juo daroma užuomina į šią nuorodą, vizualiai ir (arba) fonetiškai labai skiriasi nuo jos. Dėl to pagal šio sprendimo 36–39 punktuose nurodytą jurisprudenciją panašu, kad tokio žymens naudojimas nepatenka į Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto taikymo sritį.

42

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti aiškinant Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktą.

43

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį SKVN saugomos nuo veiksmų, susijusių ir su prekėmis, ir su paslaugomis.

44

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr., be kita ko, 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Jobcenter Krefeld, C‑181/19, EU:C:2020:794, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45

Dėl Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotės reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje nurodyta, jog SKVN yra saugoma nuo bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar aliuzijos, net jei nurodoma tikroji produkto „ar paslaugos“ kilmė.

46

Iš to matyti, kad nors pagal šio reglamento 92 straipsnį ir 93 straipsnio 1 dalies a punktą SKVN suteikiama tik produktams, pagal šiuo pavadinimu suteiktos apsaugos taikymo sritis apima bet kokį jo naudojimą prekėms ar paslaugoms.

47

Tokį aiškinimą, išplaukiantį iš Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkto teksto, patvirtina šios nuostatos kontekstas. Pirma, iš Reglamento Nr. 1308/2013 97 konstatuojamosios dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė juo nustatyti SKVN apsaugą nuo bet kokio naudojimo prekėms ir paslaugoms, kurioms šis reglamentas netaikomas. Antra, Reglamento Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, kurio atitinkamos nuostatos, kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, yra panašios Reglamento Nr. 1308/2013 nuostatoms, 32 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad SKVN apsauga nuo registruotų pavadinimų netinkamo naudojimo, imitavimo ir aliuzijos turi būti taikoma ir paslaugoms, siekiant užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir suderinti ją su ta, kuri taikoma vyno sektoriui.

48

Toks aiškinimas atitinka ir Reglamentu Nr. 1308/2013 siekiamus tikslus.

49

Reikia priminti, kad šis reglamentas yra bendrosios žemės ūkio politikos priemonė, kuria iš esmės siekiama vartotojams užtikrinti, kad pagal šį reglamentą įregistruota geografine nuoroda pažymėti žemės ūkio produktai dėl savo kilmės iš konkrečios geografinės srities turėtų tam tikrų specifinių savybių ir atitinkamai suteiktų kokybės garantiją, susijusią su jų geografine kilme, siekiant žemės ūkio subjektams, įdėjusiems realių pastangų gerinti kokybę, už tai gauti didesnes pajamas bei užkirsti kelią tretiesiems asmenims neteisėtai gauti naudos iš šių produktų turimos reputacijos, įgytos dėl jų kokybės (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑393/16, EU:C:2017:991, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Todėl, kaip savo išvados 36 ir 37 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta labai plati apsauga, kuri turi apimti bet kokį naudojimą, kuriuo siekiama pasinaudoti viena iš šių nuorodų pažymėtų produktų geru vardu.

51

Tokiomis aplinkybėmis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimas, pagal kurį SKVN apsauga netaikoma, jei atitinkamas ženklas žymi paslaugą, ne tik neatitiktų plačios registruotų geografinių nuorodų apsaugos taikymo apimties, bet ir būtų neįmanoma visiškai pasiekti šio apsaugos tikslo, nes SKVN pažymėtų produktų geru vardu taip pat gali būti netinkamai pasinaudota, kai šioje nuostatoje nurodyta veikla yra susijusi su paslauga.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį SKVN saugomos nuo veiksmų, susijusių ir su prekėmis, ir su paslaugomis.

53

Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje nurodytai „aliuzijai“, viena vertus, numatyta išankstinė sąlyga, kad produktas, kuriam suteikta SKVN, ir ginčijamu žymeniu žymimas produktas ar paslauga būtų tapatūs ar panašūs, ir, kita vertus, ji turi būti nustatyta remiantis objektyviais veiksniais, siekiant parodyti didelį poveikį vidutiniam vartotojui.

54

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 44 punkte nurodė generalinis advokatas, nors Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad tiesioginis ar netiesioginis SKVN vartojimas yra draudžiamas tiek tuo atveju, kai ji naudojama „panašiems produktams“, neatitinkantiems SKVN specifikacijos, tiek tuo atveju, jeigu taip naudojant išnaudojamas geras SKVN vardas, šio straipsnio 2 dalies b punkte nepateikiama jokios informacijos nei dėl to, ar apsauga nuo bet kokios aliuzijos taikoma tik tais atvejais, kai SKVN pažymėti produktai ir produktai ar paslaugos, kuriems naudojamas ginčijamas žymuo, yra „palyginami“ ar „panašūs“, nei dėl to, ar ši apsauga taikoma atvejams, kai šis žymuo yra susijęs su produktais arba paslaugomis, nepanašiais į tuos, kuriems taikoma SKVN.

55

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją sąvoka „aliuzija“ apima tokį atvejį, kai į produktui pažymėti vartojamą žymenį įeina saugomos geografinės nuorodos ar SKVN dalis, todėl vartotojas, susidūręs su atitinkamo produkto pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteikta ši nuoroda (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Be to, gali būti daroma aliuziją į saugomą geografinę nuorodą arba SKVN, kai analogiškos išvaizdos produktų atveju yra fonetinis ir vizualus ryšys tarp saugomos geografinės nuorodos arba SKVN ir ginčijamo žymens (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Vis dėlto nei dalinis SKVN įtraukimas į žymenį, kuriuo žymimos prekės ar paslaugos, kurioms ši nuoroda nesuteikta, nei šio žymens fonetinio ir vizualaus panašumo su minėta nuoroda nustatymas nėra būtinos sąlygos aliuzijos į šią nuorodą faktui nustatyti. Ji taip pat gali būti nustatyta iš saugomo pavadinimo ir atitinkamo žymens „konceptualaus artumo“ (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 46, 49 ir 50 punktus).

58

Iš to matyti, kad, kalbant apie sąvoką „aliuzija“, lemiamas kriterijus yra tai, ar vartotojas, susidūręs su atitinkamu pavadinimu, iškart įsivaizduoja prekę, kuriai taikoma SKVN, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas, prireikus atsižvelgdamas į dalinį SKVN įtraukimą į ginčijamą pavadinimą, šio pavadinimo fonetinį ir (arba) vizualų ryšį su šia SKVN arba į minėto pavadinimo ir SKVN konceptualų artumą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 51 punktą ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier, C‑490/19, EU:C:2020:1043, 26 punktą).

59

Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas paaiškino, kad, siekiant įrodyti aliuzijos faktą, svarbiausia yra tai, kad vartotojas nustatytų ryšį tarp produktui pažymėti naudojamo termino ir saugomos geografinės nuorodos. Šis ryšys turi būti pakankamai tiesioginis ir vienareikšmis (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 45 ir 53 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

60

Iš to matyti, kad aliuzija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktą, gali būti konstatuota tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui bendrai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

61

Vadinasi, sąvoka „aliuzija“, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 1308/2013, nereikalauja, kad produktas, kuriam taikoma SKVN, ir ginčijamu pavadinimu žymimas produktas ar paslauga būtų tapatūs arba panašūs.

62

Teisingumo Teismas paaiškino, kad vertinant, ar egzistuoja tokia aliuzija, reikia atsižvelgti į pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio Europos vartotojo suvokimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Scotch Whisky Association, C‑44/17, EU:C:2018:415, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Ši vidutinio Europos vartotojo sąvoka turi būti aiškinama taip, kad būtų užtikrinta veiksminga ir vienoda įregistruotų pavadinimų apsauga nuo bet kokios aliuzijos visoje Sąjungos teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego, C‑614/17, EU:C:2019:344, 47 punktą).

64

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją veiksmingos ir vienodos įregistruotų pavadinimų apsaugos visoje šioje teritorijoje reikalavimas numato, kad neturi būti atsižvelgiama į aplinkybes, pagal kurias aliuzija gali būti atmesta tik vienos valstybės narės vartotojų atžvilgiu. Vis dėlto, siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą apsaugą, aliuzijos egzistavimas gali būti vertinamas ir atsižvelgiant tik į vienos valstybės narės vartotojus (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Fundación Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida Queso Manchego, C‑614/17, EU:C:2019:344, 48 punktą).

65

Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aptariamos SKVN naudojimo aplinkybes ir šio naudojimo kontekstą, turi įvertinti, ar pavadinimas CHAMPANILLO vidutiniam pakankamai informuotam, protingai pastabiam ir nuovokiam Europos vartotojui gali sukurti pakankamai tiesioginį ir vienareikšmį ryšį su šampanu, kad šis teismas galėtų vėliau išsiaiškinti, ar šiuo atveju yra aliuzija į šią SKVN, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktą. Atlikdamas šį vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti į kelis aspektus, tarp kurių visų pirma yra ginčijamo pavadinimo ir saugomo pavadinimo didelis vizualus ir fonetinis panašumas, taip pat ginčijamo pavadinimo naudojimas viešojo maitinimo paslaugoms žymėti ir reklamuoti.

66

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje nurodyta „aliuzija“, pirma, nereikalauja, kaip išankstinės sąlygos, kad produktas, kuriam taikoma SKVN, ir atitinkamu žymeniu žymimas produktas ar paslauga būtų tapatūs ar panašūs, ir, antra, nustatoma, kai produkto pavadinimo naudojimas vidutiniam pakankamai informuotam, protingai pastabiam ir nuovokiam Europos vartotojui sukuria pakankamai tiesioginį ir vienareikšmį ryšį tarp šio pavadinimo ir SKVN. Toks ryšys gali atsirasti dėl kelių veiksnių, visų pirma dėl dalinio saugomos nuorodos įterpimo, fonetinio ir vizualaus abiejų pavadinimų ryšio ir dėl to atsirandančio panašumo, ir net jei šių veiksnių nėra, dėl konceptualaus SKVN ir atitinkamo pavadinimo artumo arba dėl produktų, kuriems taikoma ta pati SKVN, ir prekių ar paslaugų, kurie žymimi tuo pačiu pavadinimu, panašumo. Atlikdamas šį vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atitinkamo pavadinimo naudojimu.

67

Savo ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje nurodyta „aliuzija“ priklauso nuo to, ar nustatomas nesąžiningos konkurencijos veiksmas.

68

Kaip matyti iš šio sprendimo 56–60 punktų, apsaugos nuo aliuzijos į SKVN sistema, numatyta Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkte, yra objektyvios apsaugos sistema, nes ją įgyvendinant nereikia įrodyti ketinimo ar kaltės buvimo. Be to, šioje nuostatoje numatyta apsauga nepriklauso nuo to, ar yra įregistruotu pavadinimu saugomų prekių ir prekių ar paslaugų, kurioms naudojamas ginčijamas žymuo, konkurencinis ryšys, arba nuo to, ar vartotojas gali supainioti šias prekes ir (arba) paslaugas.

69

Taigi nors, kaip savo išvados 75 punkte pažymėjo generalinis advokatas, negalima atmesti galimybės, kad tas pats elgesys gali būti ir veikla, draudžiama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktą, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmas pagal šioje srityje taikytiną nacionalinę teisę, šios nuostatos taikymo sritis yra platesnė nei nacionalinės teisės nuostatos.

70

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje nurodyta „aliuzija“ nepriklauso nuo to, ar nustatomas nesąžiningos konkurencijos veiksmas, nes šioje nuostatoje įtvirtinta speciali ir konkreti apsauga, taikoma neatsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su nesąžininga konkurencija.

71

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Kitų šalių, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: