TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. balandžio 15 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sektorius – Suderintas radijo spektro naudojimas 2 GHz dažnių juostose įgyvendinant judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimo sistemas – Sprendimas Nr. 626/2008/EB – 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai – 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis – 7 straipsnio 1 ir 2 dalys – 8 straipsnio 1 ir 3 dalys – Judriojo palydovinio ryšio sistemos – Sąvoka „judrioji antžeminė stotis“ – Sąvoka „papildomi antžeminiai komponentai“ – „Reikiamos ryšio kokybės“ sąvoka – Atitinkamas palydovų ir antžeminių komponentų vaidmuo – Atrinkto judriojo palydovinio ryšio operatoriaus pareiga aptarnauti tam tikrą visuomenės ir teritorijos procentinę dalį – Nesilaikymas – Poveikis“

Byloje C-515/19

dėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) 2019 m. birželio 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. liepos 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Eutelsat SA

prieš

Autorité de régulation des communications électroniques et des postes (ARCEP),

Inmarsat Ventures SE, buvusą Inmarsat Ventures Ltd,

dalyvaujant:

Viasat Inc.,

Viasat UK Ltd,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai A. Kumin (pranešėjas), T. von Danwitz, P. G. Xuereb ir I. Ziemele,

generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–	Eutelsat SA, atstovaujamos advokatų L. de la Brosse ir C. Barraco-David,

–	Inmarsat Ventures SE, atstovaujamos advokatų C. Spontoni, N. Brice ir É. Barbier de La Serre,

–	Viasat Inc. ir Viasat UK Ltd, atstovaujamų advokatų L. Panepinto, P. de Bandt ir H. Farge, taip pat abogado J. Ruiz Calzado,

–	Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A.-L. Desjonquères, E. de Moustier ir P. Dodeller,

–	Belgijos vyriausybės, atstovaujamos P. Cottin ir J.-C. Halleux, padedamų advokato S. Depré,

–	Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Brandon, padedamo baristerės J. Morrison,

–	Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier, G. Braun ir L. Nicolae,

susipažinęs su 2020 m. lapkričio 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 626/2008/EB dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), atrankos ir leidimų išdavimo (OL L 172, 2008, p. 15, toliau – MSS sprendimas) 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunkčio, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 8 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimo.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Eutelsat SA ir Autorité de régulation des communications électroniques et des postes (ARCEP) (Elektroninių ryšių ir pašto reguliavimo institucija, Prancūzija) ginčą dėl pastarosios sprendimo leisti Inmarsat Ventures SE, buvusiai Inmarsat Ventures Ltd (toliau – Inmarsat), naudoti judriojo palydovinio ryšio sistemų papildomus antžeminius komponentus (toliau – PAK).

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

ITU įstatai

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) yra specializuota Jungtinių Tautų institucija, atsakinga už informacines ir ryšio technologijas. Kaip, be kita ko, matyti iš jos įstatų 1 straipsnio, būtent ITU pasauliniu mastu paskirsto radijo dažnių spektro juostas ir palydovų orbitas bei rengia technines normas, kad būtų užtikrintas tinklų ir technologijų tarpusavio ryšys.

4	Pagal ITU įstatų 2 straipsnį ją sudaro valstybės narės ir sektoriaus nariai. Šiuo metu ITU narės yra 193 valstybės, įskaitant visas Europos Sąjungos valstybes nares; pati Sąjunga yra „sektoriaus narė“.

Šių įstatų 4 straipsnio „[ITU] dokumentai“ 3 dalyje nustatyta:

„Ir šių [į]statų, ir [k]onvencijos nuostatas savo ruožtu papildo žemiau išvardytų [a]dministracinių reglamentų nuostatos. Pastarieji numato telekomunikacijų naudojimo tvarką bei yra privalomi visiems Nariams:

<…>

–	Radijo ryšio reglamentas.

<…>“

Radijo ryšio reglamentas

Pasaulinėms radijo ryšio konferencijoms (CMR) pavesta nagrinėti ir prireikus peržiūrėti ITU įstatų 4 straipsnyje nurodytą Radijo ryšio reglamentą. Šiame reglamente (redakcija po 2012 m. sausio 23 d. Ženevoje (Šveicarija) įvykusios CMR (CMR-12); toliau – Radijo ryšio reglamentas) yra I skyrius „Terminologija ir techninės charakteristikos“, jame yra šio reglamento 1 straipsnis „Terminai ir apibrėžtys“. Šis straipsnis suskirstytas į skirsnius; III skirsnis pavadintas „Radijo dažnio naudojimo paslaugos“. Skirsniai padalyti į punktus. Šiame III skirsnyje, be kita ko, yra minėto 1 straipsnio 1.25 punktas, jis suformuluotas taip:

„Judriojo palydovinio ryšio paslauga: Radijo ryšio paslauga:

–	tarp judriojo ryšio antžeminių stočių ir vienos ar kelių kosminių stočių arba tarp šiai paslaugai teikti naudojamų kosminių stočių; arba

–	tarp judriojo ryšio antžeminių stočių per vieną ar daugiau kosminių stočių.

Be to, ši paslauga gali apimti jai eksploatuoti būtinas jungtis.“

Radijo ryšio reglamento 1 straipsnyje yra IV skirsnis „Radijo ryšio stotys ir sistemos“, kuriame, be kita ko, yra 1.61, 1.63, 1.64, 1.67 ir 1.68 punktai, suformuluoti taip:

„1.61 Stotis: Vienas ar daugiau siųstuvų ar imtuvų arba visi siųstuvai ir imtuvai, įskaitant pagalbinius aparatus, būtinus radijo ryšio arba radioastronomijos paslaugoms konkrečioje vietoje teikti.

Kiekviena stotis klasifikuojama atsižvelgiant į paslaugą, kurią teikiant ji nuolat ar laikinai naudojama.

<…>

1.63 Antžeminė stotis: ant Žemės paviršiaus arba pagrindinėje Žemės atmosferos dalyje esanti stotis, skirta palaikyti ryšį su:

–	su viena ar daugiau kosminių stočių; arba

–	su viena ar daugiau tos pačios rūšies stočių, naudojant vieną ar daugiau reflekcinių palydovų ar kitų kosminių objektų.

1.64 Kosminė stotis: stotis ant objekto, kuris skirtas išskristi arba jau yra išskridęs iš pagrindinės Žemės atmosferos dalies.

<…>

1.67 Judrioji stotis: judriojo ryšio paslaugos stotis, skirta naudoti tada, kai juda arba yra sustojusi nenustatytose vietose.

1.68 Judrioji antžeminė stotis: judriojo ryšio paslaugos per palydovą antžeminė stotis, skirta naudoti tada, kai juda arba yra sustojusi nenustatytose vietose.“

Sąjungos teisė

MSS sprendimas

MSS sprendimo 1, 4, 5, 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(1)

Kaip Taryba patvirtino 2004 m. gruodžio 3 d. pateiktose išvadose, veiksmingas ir nuoseklus radijo spektro naudojimas yra nepaprastai svarbus tobulinant elektroninių ryšių paslaugas ir gali paskatinti augimą, konkurencingumą bei užimtumą; prieiga prie spektro turi būti palengvinta, siekiant pagerinti veiksmingumą, skatinti diegti naujoves, didinti lankstumą naudotojų atžvilgiu ir suteikti daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams, kartu atsižvelgiant į visuotinės svarbos tikslus.

<…>

(4)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) [(OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349)] siekiama skatinti produktyviai naudoti radijo dažnius bei numeracijos išteklius ir užtikrinti veiksmingą jų valdymą, šalinti išlikusias kliūtis, trukdančias kurti reikiamus tinklus ir teikti reikiamas paslaugas, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos, ir skatinti transeuropinių tinklų kūrimą bei plėtojimą ir europinių paslaugų sąveiką.

(5)

Naujų sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), įdiegimas padėtų plėtoti vidaus rinką ir sustiprintų konkurenciją, nes būtų teikiama daugiau europinių paslaugų ir pagerėtų galinių taškų ryšys, taip pat tai paskatintų veiksmingas investicijas. MSS yra novatoriška alternatyvi platforma, kuria visoje Europoje, nepaisant galutinių naudotojų buvimo vietos, galima teikti įvairių rūšių telekomunikacijų ir transliavimo ir (arba) daugiaadresio perdavimo paslaugas, pvz., prieigą prie didelės spartos interneto ir (arba) intraneto, judriosios įvairialypės terpės paslaugas, visuomenės apsaugą ir pagalbą nelaimės atveju. MSS pirmiausia galėtų pagerinti kaimo vietovių aprėptį Bendrijoje ir taip mažinti skaitmeninę atskirtį geografiniu požiūriu, didinti kultūrinę bei žiniasklaidos įvairovę ir prisidėti prie Europos informacinių ir ryšių technologijų pramonės konkurencingumo didinimo, siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų.

<…>

(18)

[PAK] yra sudėtinė judriojo palydovinio ryšio sistemos dalis ir dažniausiai naudojami tam, kad per palydovą teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės tuose regionuose, kuriuose gali būti neįmanoma turėti tiesioginį ryšį su palydovu dėl pastatų ar kraštovaizdžio sudaromų horizonto kliūčių. <…> Todėl išduodant leidimus šiems [PAK] daugiausia reikėtų atsižvelgti į vietos sąlygas. Dėl minėtos priežasties šie komponentai turėtų būti atrenkami ir leidimai jiems turėtų būti išduodami nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tai neturėtų pažeisti kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų teisės prašyti, kad atrinkti pareiškėjai pateiktų techninės informacijos apie tai, kaip konkrečiai papildomi antžeminiai komponentai pagerins naudojimosi siūlomomis MSS galimybes tose geografinėse teritorijose, kuriose neįmanoma užtikrinti reikiamos kokybės ryšio su viena ar daugiau kosminių stočių, jei ši techninė informacija dar nebuvo pateikta pagal II antraštinę dalį.

(19)

Kadangi radijo spektro ištekliai yra riboti, taip pat būtina riboti įmonių, kurios gali būti atrinktos ir kurioms gali būti išduoti leidimai, skaičių. Tačiau, jei atlikus atranką nustatoma, kad radijo spektro išteklių netrūksta, reikėtų atrinkti visus kriterijus atitinkančius pareiškėjus. Ribotų radijo spektro išteklių buvimas gali reikšti, kad bet kokių MSS teikiančių operatorių susijungimas ar įsigijimas labai sumažintų konkurenciją, taigi galėtų būti nagrinėjamas pagal konkurencijos teisės nuostatas.“

Šio sprendimo 1 straipsnis išdėstytas taip:

„1. Šio sprendimo tikslas – padėti plėtoti judriojo palydovinio ryšio paslaugų (MSS) konkurencingą vidaus rinką visoje Bendrijoje ir užtikrinti visų valstybių narių laipsnišką aprėptį.

Pagal šį sprendimą sukuriama bendrajai judriojo palydovinio ryšio sistemų, kuriose remiantis [2007 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimu 2007/98/EB dėl suderinto radijo spektro naudojimo 2 GHz dažnių juostose diegiant sistemas, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (OL L 43, 2007, p. 32)] naudojama 2 GHz dažnių juosta, susidedanti iš 1 980–2 010 MHz radijo spektro, skirto Žemė–kosmosas ryšiui, ir 2 170–2 200 MHz radijo spektro, skirto kosmosas–Žemė ryšiui, operatorių atrankai skirta Bendrijos procedūra. Sprendime taip pat nustatomos darnaus leidimų atrinktiems operatoriams naudoti šios dažnių juostos paskirtąjį radijo spektrą, reikalingą judriojo palydovinio ryšio sistemoms naudoti, išdavimo valstybėse narėse nuostatas.

2. Judriojo palydovinio ryšio sistemų operatorių atranka atliekama pagal Bendrijos procedūrą vadovaujantis II antraštine dalimi.

3. Atrinktiems judriojo palydovinio ryšio sistemų operatoriams leidimus išduoda valstybės narės pagal III antraštinę dalį.

<…>“

Minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„<…> taikomi šie apibrėžimai:

judriojo palydovinio ryšio sistemos – elektroniniai ryšių tinklai ir susiję įrenginiai, kuriais galima teikti radijo ryšio paslaugas tarp judriosios antžeminės stoties ir vienos arba kelių kosminių stočių, arba tarp judriųjų antžeminių stočių naudojant vieną arba kelias kosmines stotis, arba tarp judriosios antžeminės stoties ir vieno arba kelių [PAK], naudojamų nustatytose vietose. Kaip sudedamoji šių sistemų dalis turi būti bent viena kosminė stotis;

b)	judriojo palydovinio ryšio sistemų „[PAK]“ – nustatytoje vietoje naudojamos antžeminės stotys, skirtos MSS prieinamumui pagerinti sistemos palydovo (-ų) aprėpties zonos geografinėse teritorijose, kuriose su viena arba keliomis kosminėmis stotimis negalima užtikrinti reikiamos ryšio kokybės.“

11	MSS sprendimo II antraštinėje dalyje „Atrankos procedūra“ yra, be kitų, to sprendimo 3 ir 4 straipsniai. Minėto sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Judriojo palydovinio ryšio sistemų operatoriams atrinkti Komisija rengia lyginamąją atrankos procedūrą. <…>“

To paties sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Taikomi šie priimtinumo reikalavimai:

<…>

paraiškose turi būti nurodyti pageidaujamo radijo spektro, kuris bet kuriam atskiram pareiškėjui turi būti ne didesnis kaip 15 MHz radijo spektro, skirto Žemė–kosmosas ryšiui, ir 15 MHz radijo spektro, skirto kosmosas–Žemė ryšiui, ištekliai ir su prašomo radijo spektro, reikalaujamais projekto etapais ir atrankos kriterijais susijusi informacija ir įrodymai;

teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigoja, kad:

<…>

ii)

pareiškėjo nurodytą dieną, bet jokiu būdu ne vėliau kaip po septynerių metų nuo Komisijos sprendimo [dėl pareiškėjų atrankos], priimto pagal 5 straipsnio 2 dalį arba 6 straipsnio 3 dalį, paskelbimo dienos, MSS būtų prieinamos visose valstybėse narėse mažiausiai 50 % gyventojų, aprėpiant mažiausiai 60 % bendro kiekvienos valstybės narės ploto.“

MSS sprendimo III antraštinėje dalyje „Leidimų išdavimas“ yra šio sprendimo 7 ir 8 straipsniai. To sprendimo 7 straipsnyje nurodyta:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad atsižvelgiant į atrinktų pareiškėjų prisiimtus laikotarpio ir paslaugų teikimo zonos įsipareigojimus, į 4 straipsnio 1 dalies c punktą ir į nacionalinę bei Bendrijos teisę, jie turėtų teisę naudoti konkretų radijo dažnį, nurodytą pagal 5 straipsnio 2 dalį arba 6 straipsnio 3 dalį priimtame Komisijos sprendime [dėl pareiškėjų atrankos], ir teisę naudotis judriojo palydovinio ryšio sistema. Apie šias teises jos turi atitinkamai pranešti atrinktiems pareiškėjams. <…>

2. 1 dalyje nurodytos teisės suteikiamos laikantis šių bendrųjų sąlygų:

<…>

c)	atrinkti pareiškėjai laikosi visų savo paraiškose arba lyginamosios atrankos procedūros metu prisiimtų įsipareigojimų, neatsižvelgdami į tai, ar bendri pageidaujamo radijo spektro ištekliai viršija turimus išteklius;

<…>“

Minėto sprendimo 8 straipsnyje numatyta:

„1. Valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline ir Bendrijos teise, užtikrina, kad jų kompetentingos valdžios institucijos išduotų pagal II antraštinę dalį atrinktiems ir pagal 7 straipsnį gavusiems leidimus naudoti spektrą pareiškėjams leidimus, reikalingus papildomiems judriojo palydovinio ryšio sistemų antžeminiams komponentams diegti jų teritorijose.

<…>

3. Nacionaliniai leidimai naudoti papildomus 2 GHz dažnių juostoje veikiančių judriojo palydovinio ryšio sistemų antžeminius komponentus išduodami laikantis šių bendrųjų sąlygų:

a)	operatoriai naudoja paskirtąjį radijo spektrą papildomiems judriojo palydovinio ryšio sistemų antžeminiams komponentams diegti;

[PAK] yra būtina judriojo palydovinio ryšio sistemos dalis ir jie valdomi laikantis palydovų išteklių ir tinklų valdymo tvarkos; jų perdavimo kryptis ir dažnių juostų dalys yra tokios pačios, kaip ir susijusių palydovų komponentų, ir jiems nereikia papildomų susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos spektro išteklių;

c)	sugedus susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentui, [PAK] neturi būti savarankiškai naudojami ilgiau kaip 18 mėnesių;

d)	naudojimo teisės suteikiamos ir leidimai išduodami laikotarpiui, kuris baigiasi ne vėliau nei pasibaigia susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos leidimo galiojimas.“

Sprendimas dėl atrankos

2009 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimo 2009/449/EB dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų (MSS) teikimo europinių sistemų operatorių atrankos (OL L 149, 2009, p. 65, toliau – Sprendimas dėl atrankos) 2 straipsnyje numatyta:

„Po lyginamosios atrankos procedūros pirmojo atrankos etapo, numatyto [MSS sprendimo] II antraštinėje dalyje, nustatyta, kad įmonės „Inmarsat Ventures Limited“ ir „Solaris Mobile Limited“ yra reikalavimus atitinkančios pareiškėjos.

Kadangi reikalavimus atitinkančių pareiškėjų, likusių po lyginamosios atrankos procedūros pirmojo atrankos etapo, numatyto [MSS sprendimo] II antraštinėje dalyje, bendri pageidaujamo radijo dažnių spektro ištekliai neviršija turimų radijo dažnių spektro išteklių, nustatytų [MSS sprendimo] 1 straipsnio 1 dalyje, atrenkamos įmonės „Inmarsat Ventures Limited“ ir „Solaris Mobile Limited“.“

Šio sprendimo 3 straipsnis suformuluotas taip:

„Pagal [MSS sprendimo] III antraštinę dalį kiekvienai atrinktai pareiškėjai išduodamas leidimas kiekvienoje valstybėje narėje naudoti šiuos dažnius:

a)	įmonei „Inmarsat Ventures Limited“ – 1 980–1 995 MHz radijo dažnių spektro, skirto Žemė–kosmosas ryšiui, ir 2 170–2 185 MHz radijo dažnių spektro, skirto kosmosas–Žemė ryšiui;

<…>“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

17	Pasibaigus MSS sprendimo II antraštinėje dalyje numatytai atrankos procedūrai, Inmarsat buvo pasirinkta kaip viena iš judriojo palydovinio ryšio sistemų operatorių remiantis Sprendimo dėl atrankos 2 straipsnio antra pastraipa.

Ši įmonė plėtojo vadinamąją „European Aviation Network“ (EAN) sistemą, skirtą ryšio paslaugoms virš Sąjungos skrendančiuose orlaiviuose teikti vykdant palydovinį duomenų, kuriuos priima orlaivio korpuso viršuje esantis terminalas, ir Sąjungos teritorijoje esančių PAK siunčiamų duomenų, kuriuos priima orlaivio korpuso apačioje esantis terminalas, perdavimą.

2014 m. spalio 21 d. sprendimu ARCEP leido Inmarsat žemyninės Prancūzijos teritorijoje naudoti Sprendimo dėl atrankos 3 straipsnio a punkte nurodytus dažnius. Be to, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu (toliau – 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) ši institucija suteikė Inmarsat leidimą naudoti judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK.

20	Inmarsat konkurentė Eutelsat pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) dėl 2018 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo, remdamasi, be kita ko, Sąjungos teisės pažeidimu.

Šiuo klausimu Eutelsat iš esmės nurodo tris pagrindus. Pirma, ji teigia, kad Inmarsat numatyta EAN sistema nėra judriojo palydovinio ryšio sistema, nes jos PAK nėra sudedamoji šios sistemos dalis. Antra, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu patvirtinti PAK nėra papildomi, palyginti su šio tinklo palydoviniu komponentu. Trečia, tai, kad Inmarsat MSS sprendimo 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nustatytą dieną neteikė judriojo palydovinio ryšio paslaugų, neleidžia išduoti leidimą eksploatuoti judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK.

22	Viasat Inc ir Viasat UK Ltd (toliau kartu – Viasat) įstojo į bylą palaikyti Eutelsat pareikšto ieškinio dėl panaikinimo.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma mano, kad, norint atsakyti į šio sprendimo 21 punkte nurodytą pirmąjį pagrindą, reikia, be kita ko, nustatyti teisinius kriterijus, leidžiančius identifikuoti „judriąją antžeminę stotį“, kaip tai suprantama pagal MSS sprendimą, kad būtų galima patikrinti, ar EAN sistema gali būti laikoma atitinkančia šiuos kriterijus.

Be to, to teismo teigimu, atsakant į šio sprendimo 21 punkte nurodytą antrąjį pagrindą, reikia patikslinti atitinkamą judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovinių ir antžeminių komponentų vaidmenį pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalį ir „reikiamos ryšio kokybės“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal šio 2 straipsnio 2 dalies b punktą.

Galiausiai minėtas teismas mano, kad, atsakant į šio sprendimo 21 punkte nurodytą trečiąjį pagrindą, reikia patikslinti operatoriaus, atrinkto pagal MSS sprendimo II antraštinę dalį siekiant užtikrinti teritorijos aprėptį judriojo palydovinio ryšio sistema, minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje numatytos galutinės datos galimo nesilaikymo poveikį ir, konkrečiai kalbant, nustatyti, ar tokio pažeidimo atveju valstybės narės kompetentingos institucijos turi atsisakyti išduoti PAK eksploatavimo leidimus arba bent jau gali atsisakyti juos išduoti.

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Pagal kokius teisinius kriterijus galima nustatyti judriąją antžeminę stotį, kaip ji suprantama pagal [MSS sprendimą]? Ar šis sprendimas turi būti suprantamas taip, kad juo reikalaujama, kad judrioji antžeminė stotis, kuri palaiko ryšį su [PAK], galėtų be atskiros įrangos palaikyti ryšį ir su palydovu? Jei būtų atsakyta teigiamai, kaip turi būti vertinama vientisa įranga?

Ar [MSS sprendimo] 2 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad judriojo palydovinio ryšio sistema pirmiausia turi būti grindžiama palydovo komponentais, ar vadovaujantis šiomis nuostatomis galima konstatuoti, kad palydovo ir antžeminiai komponentai nedaro atitinkamo svarbaus poveikio, įskaitant konfigūraciją, kai palydovo komponentas naudingas tik tuomet, kai negali būti užtikrintas ryšys su antžeminiais komponentais? Ar [PAK] gali būti įrengti taip, kad aprėptų visą [Sąjungos] teritoriją, nes kosminės stotys neleidžia užtikrinti reikiamos ryšio kokybės nė viename taške, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktą?

Ar valstybių narių kompetentingos institucijos turi atsisakyti suteikti leidimus naudoti [PAK], jeigu paaiškėtų, kad pagal [MSS sprendimo] II antraštinę dalį atrinktas operatorius neįvykdė [šio sprendimo 7 straipsnio 2 dalyje] nustatytų įsipareigojimų iki [minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje] nurodyto galutinio termino aprėpti teritoriją? Ar, jeigu atsakymas būtų neigiamas, jos gali atsisakyti suteikti tokius leidimus?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl antrojo klausimo

Siekiant atsakyti į antrąjį klausimą, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, svarbu pažymėti, kad šiuo atveju neginčijama, jog Inmarsat sukurta sistema, turinti palydovą, iš esmės grindžiama, atsižvelgiant į perduodamų duomenų pajėgumus, ryšiu su antžeminėmis stotimis, apimančiomis visą valstybių narių europinę teritoriją. Taigi pagrindinėje byloje aptariami antžeminiai įrenginiai, kuriuos 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Inmarsat buvo leista naudoti kaip judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK, apima visą žemyninės Prancūzijos teritoriją.

Be to, kaip savo išvados 67 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Inmarsat palydovas jos judriojo palydovinio ryšio sistemoje skirtas naudoti tik zonose, kurių neapima šios įmonės eksploatuojami antžeminiai įrenginiai, t. y. be kita ko, virš jūros.

Taigi antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad judriojo palydovinio ryšio sistema, atsižvelgiant į perduodamų duomenų pajėgumus, pirmiausia turi būti grindžiama šios sistemos palydovo komponentu, ir ar judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK gali būti įrengti taip, kad apimtų visą Sąjungos teritoriją, nes šis palydovo komponentas neleidžia jokioje šios teritorijos vietoje užtikrinti „reikiamos ryšio kokybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

Reikia priminti, kad pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą „judriojo palydovinio ryšio sistemos“ apibrėžiamos kaip elektroniniai ryšių tinklai ir susiję įrenginiai, kuriais galima teikti radijo ryšio paslaugas tarp judriosios antžeminės stoties ir vienos ar kelių kosminių stočių arba tarp judriųjų antžeminių stočių naudojant vieną arba kelias kosmines stotis, arba tarp judriosios antžeminės stoties ir vieno arba kelių PAK, naudojamų nustatytose vietose. Šioje nuostatoje taip pat patikslinta, kad bent viena kosminė stotis turi būti sudedamoji šių sistemų dalis.

Be to, pagal minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktą judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK yra nustatytoje vietoje naudojamos antžeminės stotys, skirtos judriojo palydovinio ryšio paslaugos prieinamumui pagerinti sistemos palydovo (-ų) aprėpties zonos geografinėse teritorijose, kuriose su viena arba keliomis kosminėmis stotimis negalima užtikrinti reikiamos ryšio kokybės.

Dėl leidimų įrengti judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK reikia pažymėti, kad MSS sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos išduoda pagal to sprendimo II antraštinę dalį atrinktiems ir pagal 7 straipsnį leidimus naudoti spektrą gavusiems pareiškėjams leidimus, galiojančius atitinkamoje jų nacionalinėje teritorijoje.

Pagal to paties sprendimo 8 straipsnio 3 dalį šiems leidimams taikomos bendros sąlygos, išvardytos šios nuostatos a–d punktuose. Taigi reikalaujama, be kita ko, kad operatoriai naudotų paskirtąjį radijo spektrą judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK įrengti. Be to, PAK yra būtina judriojo palydovinio ryšio sistemos dalis ir jie valdomi laikantis palydovų išteklių ir tinklų valdymo tvarkos; jų perdavimo kryptis ir dažnių juostų dalys yra tokios pačios kaip ir susijusių palydovų komponentų ir jiems nereikia papildomų susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos spektro išteklių. Beje, sugedus susijusios judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentui, PAK neturi būti savarankiškai naudojami ilgiau kaip 18 mėnesių.

Visų pirma iš nurodytų nuostatų matyti, kad „judriojo palydovinio ryšio sistema“, kaip tai suprantama pagal MSS sprendimą, būtinai turi turėti bent vieną kosminę stotį, o PAK naudojimas yra tik fakultatyvus. Be to, kai ūkio subjektas nori pasinaudoti PAK, šio sprendimo 8 straipsnio 3 dalyje numatytų bendrųjų sąlygų turi būti laikomasi.

35	Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nei MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, nei jo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kiek tai susiję su perduotų duomenų pajėgumu, nėra apibrėžtas ryšys tarp judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponento ir šio sistemos antžeminio komponento.

36	Konkrečiai kalbant, šiuo klausimu negalima daryti jokios išvados remiantis žodžio „papildomas“ vartojimu žodžių junginyje „papildomi antžeminiai komponentai“, nes, kaip savo išvados 77 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šis žodis nereiškia sąlyginės dviejų komponentų reikšmės.

37	Taigi negalima teigti, kad judriojo palydovinio ryšio sistema, kuriai priklauso tiek palydovas, tiek PAK, atsižvelgiant į perduodamų duomenų pajėgumus, turi būti grindžiama šios sistemos palydovo komponentu.

38	Be to, dėl PAK aprėpties reikia pažymėti, kad pagal MSS sprendimo 8 straipsnio 1 dalį tik atitinkamose nacionalinėse teritorijose valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos išduoda leidimus, būtinus įrengti judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK.

Pagal to sprendimo 8 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą, kuri yra bendra visiems valstybių narių išduotiems leidimams, operatorius turi naudoti paskirtąjį radijo spektrą judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK diegti. Todėl antžeminės stotys, kurias operatorius prašo leisti eksploatuoti kaip PAK, turi atitikti „judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK“, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktą.

Pastarojoje nuostatoje nustatyti du pagrindiniai reikalavimai, kad antžeminę stotį būtų galima kvalifikuoti kaip „judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK“. Lokalizacijos prasme ši antžeminė stotis turi būti naudojama tam tikroje vietoje ir turi apimti geografinę zoną, esančią atitinkamos judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo (-ų) aprėpties zonoje. Be to, funkciniu požiūriu ji turi būti naudojama siekiant padidinti judriojo palydovinio ryšio paslaugų prieinamumą zonose, kuriose negalima užtikrinti reikiamos kokybės ryšio su šios sistemos palydovo komponentu.

Darytina išvada, kad, jeigu įvykdyti šie reikalavimai ir kitos bendros sąlygos, numatytos MSS sprendimo 8 straipsnio 3 dalyje, nei iš šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punkto, nei iš jokios kitos jo nuostatos neišplaukia jokio apribojimo dėl PAK, kuriuos galima eksploatuoti, skaičiaus ar geografinės aprėpties.

Šiomis aplinkybėmis dėl minėto 2 straipsnio 2 dalies b punkte esančios ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo konkrečiai nurodytos „reikiamos ryšio kokybės“ sąvokos Komisija savo rašytinėse pastabose teigia, kad ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į atitinkamą judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentą. Taigi „reikiamą ryšio kokybę“ reikia suprasti kaip maksimalų duomenų perdavimo pajėgumo lygį, kurį šis komponentas gali pateikti įprastomis komercinio naudojimo aplinkybėmis idealiomis ryšių sąlygomis konkrečioje vietoje, kurioje yra antžeminis stotis.

43	Šiam aiškinimui, kuris nėra pagrįstas MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punkto formuluote, negalima pritarti.

Atvirkščiai, atsižvelgiant į minėto 2 straipsnio 2 dalies b punkto kontekstą ir MSS sprendimu siekiamus tikslus, reikia konstatuoti, kad „reikiama ryšio kokybė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apibrėžiama pirmiausia atsižvelgiant į kokybės lygį, būtiną atitinkamo judriojo palydovinio ryšio sistemos operatoriaus siūlomai paslaugai teikti.

Iš tiesų pagal MSS sprendimo 8 straipsnio 3 dalies b punktą, siejamą su jo 18 konstatuojamąja dalimi, PAK yra judriojo palydovinio ryšio sistemos sudedamoji dalis. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš minėto sprendimo 5 konstatuojamosios dalies, tokios sistemos teikiamos paslaugos yra novatoriška platforma, kuria visoje Europoje galima teikti įvairių rūšių telekomunikacijų ir transliavimo ir (arba) daugiaadresio perdavimo paslaugas, pvz., prieigą prie didelės spartos interneto ir (arba) intraneto ar judriosios įvairialypės terpės paslaugas. Be to, iš minėto sprendimo 1 ir 5 konstatuojamųjų dalių matyti, kad juo siekiama skatinti inovacijas ir vartotojų interesus.

Vis dėlto tokių novatoriškų ir kokybiškų paslaugų teikimas visada reikalauja daugiau pajėgumų. Be to, neatrodo nei techniškai įmanoma, nei komerciškai patikima, kad judriojo palydovinio ryšio sistemos operatorius patenkintų prašymus dėl pajėgumų, taigi, ir didesnę kokybę, sustiprinant tik jo sistemos palydovo komponentą, nes šio operatoriaus turimas radijo dažnių spektro kiekis yra ribotas ir, remiantis MSS sprendimo 4 straipsnio 1 dalies b punktu, yra ne daugiau kaip 15 MHz radijo spektro, skirto Žemė–kosmosas ryšiui, ir 15 MHz radijo spektro, skirto kosmosas–Žemė ryšiui.

Šiomis aplinkybėmis sustiprintas antžeminių stočių, kurios, atsižvelgiant į joms būdingas technines savybes, yra veiksmingesnės pajėgumų požiūriu, naudojimas gali būti tinkamesnis šiems poreikiams patenkinti, be to, sudaromos sąlygos veiksmingiau naudoti radijo dažnius; šis tikslas nurodytas MSS sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje.

48	Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad technologinio neutralumo kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti šioje srityje, reikalauja, kad nagrinėjamų nuostatų aiškinimas neapribotų naujovių ir technologinės pažangos.

Be to, tokiam aiškinimui neprieštarauja MSS sprendimo 18 konstatuojamoji dalis, kurioje nurodyta, kad PAK dažniausiai naudojami tam, kad per palydovą teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės tuose regionuose, kuriuose gali būti neįmanoma turėti tiesioginio ryšio su palydovu dėl pastatų ar kraštovaizdžio sudaromų horizonto kliūčių, ir pagal kurią tik patvirtintas tam tikras galimas PAK naudojimo būdas, neatmetant kitų.

Vis dėlto reikia pridurti, kad pagal MSS sprendimo 1 straipsnio 1 dalį šiuo sprendimu siekiama plėtoti judriojo palydovinio ryšio paslaugų konkurencingą vidaus rinką; šis tikslas taip pat pabrėžtas to sprendimo 5 ir 19 konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgiant į šį tikslą, tokios judriojo palydovinio ryšio sistemos operatoriui suteikta teisė naudoti PAK neturėtų iškreipti konkurencijos atitinkamoje rinkoje.

Taigi kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, vienintelė įgaliota išduoti leidimus įrengti judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK, turi išnagrinėti, kiek prašomas PAK naudojimas gali lemti konkurencijos iškraipymą, ir nustatyti tinkamus minėtų leidimų apribojimus ir pareigas, būtinus užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma, arba prireikus atsisakyti išduoti leidimą.

Darytina išvada, kad valstybės narės kompetentinga valdžios institucija turi teisę leisti eksploatuoti judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK taip, kad apimtų visą šios valstybės narės teritoriją, nes jokioje šios teritorijos vietoje atitinkamas judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentas neleidžia užtikrinti „reikiamos ryšio kokybės“, kaip tai suprantama pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktą; turimas omenyje kokybės lygis, būtinas šios sistemos operatoriaus paslaugai teikti, jei neiškraipoma konkurencija.

53	Galiausiai ši institucija taip pat turi patikrinti, ar laikomasi to sprendimo 8 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos bendros sąlygos, pagal kurią bet koks savarankiškas PAK veikimas apsiriboja šios sistemos palydovo komponento gedimo atveju ir juo neturi būti naudojamasi ilgiau kaip 18 mėnesių.

54	Iš tiesų iš šios nuostatos, siejamos su MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, matyti, kad, kaip savo išvados 72 punkte pažymėjo generalinis advokatas, judriojo palydovinio ryšio sistema turi ne tik turėti palydovo komponentą, bet jį reikia ir faktiškai naudoti.

55	Darytina išvada, kad judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentas praktiškai turi veikti kartu su PAK ir kad jo vaidmuo iš tikrųjų negali apsiriboti tuo, kad formaliai būtų įvykdytos MSS sprendime numatytos sąlygos.

Taigi kompetentinga nacionalinės valdžios institucija turi patikrinti, ar atitinkamos judriojo palydovinio ryšio sistemos palydovo komponentas yra tikrai ir konkrečiai naudingas tiek, kiek jis būtinas minėtai sistemai veikti, tačiau tik tuo atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, kai PAK veikia savarankiškai esant palydovo komponento gedimui; tai negali trukti ilgiau kaip 18 mėnesių.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai, siejami su to sprendimo 8 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi būti aiškinami taip, kad judriojo palydovinio ryšio sistema, atsižvelgiant į perduodamų duomenų pajėgumus, neturi būti grindžiama iš esmės šios sistemos palydovo komponentu ir kad judriojo palydovinio ryšio sistemų PAK gali būti įrengti taip, kad apimtų visą Sąjungos teritoriją, remiantis tuo, kad šis palydovo komponentas neleidžia jokioje šios teritorijos vietoje užtikrinti „reikiamos ryšio kokybės“, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktą; turima omenyje kokybė, kurios reikia šios sistemos operatoriaus paslaugoms teikti, su sąlyga, kad neiškraipoma konkurencija ir minėtas palydovo komponentas yra tikrai ir konkrečiai būtinas judriojo palydovinio ryšio sistemai veikti, tačiau tik kai PAK veikia savarankiškai esant palydovo komponento gedimui; tai negali trukti ilgiau kaip 18 mėnesių.

Dėl pirmojo klausimo

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sąvoka „judrioji antžeminė stotis“, kaip ji suprantama pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti aiškinama taip, jog tam, kad tokia stotis patektų į šią sąvoką, ji turi galėti be atskiros įrangos palaikyti ryšį ir su PAK, ir su palydovu.

Visų pirma reikia priminti, kad nagrinėjamu atveju Inmarsat sukurtą sistemą naudojančiuose orlaiviuose yra priėmimo terminalas, kuris įrengtas orlaivio korpuso viršuje, ir jo apačioje esantis priėmimo terminalas. Pirmasis terminalas palaiko ryšį su palydovu, o antrasis – su PAK. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad abiejų terminalų ryšį užtikrina ryšių operatorius.

Šiuo klausimu Eutelsat ir Viasat iš esmės teigia, pirma, kad korpuso apačioje esantis priėmimo terminalas negali būti laikomas „judriąja antžemine stotimi“, kaip tai suprantama pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą, nes šis priėmimo terminalas negali palaikyti ryšio su palydovu. Kita vertus, šių šalių teigimu, abu terminalai ir ryšių operatorius kartu negali būti laikomi tokia stotimi.

61	Pažymėtina, kad nors MSS sprendime nepateiktas sąvokos „judrioji antžeminė stotis“, kaip ji suprantama pagal to sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą, turinys, Radijo ryšio reglamente pateikiama šios sąvokos apibrėžtis.

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos teisės aktus reikia aiškinti kiek įmanoma atsižvelgiant į tarptautinę teisę (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Zeman, C-543/12, EU:C:2014:2143, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tai ypač taikytina tuo atveju, kai tokiame teisės akte daroma nuoroda į specialiąsias sąvokas, vartojamas tarptautiniame susitarime, sudarytame dalyvaujant tarptautinei organizacijai, kaip antai ITU, kurios narės yra visos Sąjungos valstybės narės ir kurios „sektoriaus narė“ yra pati Sąjunga.

63	Taigi aiškinant sąvoką „judrioji antžeminė stotis“, kaip ji suprantama pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą, reikia atsižvelgti į Radijo ryšio reglamente pateiktą apibrėžtį.

Remiantis Radijo ryšio reglamento 1 straipsnio 1.68 punktu, „judrioji antžeminė stotis“ yra judriojo palydovinio ryšio antžeminė stotis, skirta naudoti judant arba sustojant nenustatytose vietose. Šiuo klausimu pačios sąvokos „stotis“, „antžeminė stotis“ ir „judriojo palydovinio ryšio paslauga“ apibrėžtos atitinkamai šio 1 straipsnio 1.61, 1.63 ir 1.25 punktuose.

65	Iš visų šių nuostatų matyti, kad judriajai antžeminei stočiai, kaip ji suprantama pagal Radijo ryšio reglamentą, būdingi keturi skirtingi elementai, atsižvelgiant į struktūrą, vietą, judumą ir funkciją.

66	Pirma, kalbant apie jos struktūrą, pažymėtina, kad tokią stotį sudaro vienas ar daugiau siųstuvų ar imtuvų arba siųstuvų ir imtuvų visuma, įskaitant papildomus įrenginius.

67	Antra, kalbant apie vietą, pažymėtina, kad judrioji antžeminė stotis yra arba ant Žemės paviršiaus, arba pagrindinėje Žemės atmosferos dalyje.

68	Trečia, dėl aspekto, susijusio su judumu, pažymėtina, kad tokia stotis skirta naudoti, kai juda arba sustoja nenustatytose vietose.

Ketvirta, dėl judriosios antžeminės stoties funkcinio aspekto reikia pažymėti, kad teikiant tam tikrų radijo ryšio paslaugų rūšis ji skirta palaikyti ryšį tarp kosminių stočių, su viena ar keliomis kosminėmis stotimis arba su kitomis tokio paties pobūdžio stotimis per vieną ar kelias kosmines stotis.

Vis dėlto, kiek tai susiję su šiuo funkciniu aspektu, ir, kaip savo išvados 46 punkte pažymėjo generalinis advokatas, skirtingai nuo Radijo ryšio reglamento, MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punkte nenumatytas, kiek tai susiję su šioje nuostatoje nurodytomis radijo ryšio paslaugomis, ryšio palaikymas tarp kosminių stočių, nors jis apima ryšį tarp judriosios antžeminės stoties ir vieno ar kelių PAK. Be to, minėtoje nuostatoje numatyta, kad judriojo palydovinio ryšio sistemos apima bent vieną kosminę stotį.

Taigi reikia manyti, kad „judrioji antžeminė stotis“, kaip ji suprantama pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą, yra stotis, t. y. vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai, arba visi siųstuvai ir imtuvai, įskaitant papildomus įrenginius, esančius ant Žemės paviršiaus arba pagrindinėje Žemės atmosferos dalyje, skirtus naudoti judant arba sustojant nenustatytose vietose; jie turi galėti palaikyti ryšį su viena ar keliomis kosminėmis stotimis arba su kitomis to paties pobūdžio stotimis per vieną ar kelias kosmines stotis, taip pat su vienu ar keliais PAK.

Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos konfigūracijos reikia konstatuoti, kad šiuos reikalavimus atitinka visuma, sudaryta iš dviejų atskirų priėmimo terminalų, sujungtų su ryšių operatoriumi; pirmasis iš jų yra įrengtas orlaivio korpuso viršuje ir palaiko ryšį su kosmine stotimi, o antrasis – šio korpuso apačioje ir palaiko ryšį su PAK.

73	Vis dėlto, kaip savo išvados 57 punkte iš esmės nurodė generalinis advokatas, šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad atskiri elementai nesudaro fiziškai neatskiriamos visumos.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad sąvoka „judrioji antžeminė stotis“, kaip ji suprantama pagal MSS sprendimo 2 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti aiškinama taip, jog nereikalaujama, kad tam, kad tokia stotis patektų į šią sąvoką, ji turi galėti be atskiros įrangos palaikyti ryšį ir su PAK, ir su palydovu.

Dėl trečiojo klausimo

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar MSS sprendimo 8 straipsnio 1 dalis, siejama su šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad paaiškėjus, jog operatorius, atrinktas pagal minėto sprendimo II antraštinę dalį ir turintis teisę naudoti radijo dažnių spektrą pagal to paties sprendimo 7 straipsnį, MSS sprendimo 4 straipsnio 1 dalies c punkto II papunktyje nustatytą galutinę datą neteikė judriojo palydovinio ryšio paslaugų, naudodamasis judriojo palydovinio ryšio sistema, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos privalo arba bent jau gali atsisakyti suteikti tam operatoriui leidimus, būtinus įrengti judriojo palydovinio ryšių sistemų PAK, motyvuodamos tuo, kad jis neįvykdė teikiant paraišką prisiimto įsipareigojimo.

76	Kadangi 2020 m. kovo 5 d. Sprendime Viasat UK ir Viasat (C-100/19, EU:C:2020:174) Teisingumo Teismas jau nagrinėjo identišką klausimą, Teisingumo Teismo atsakymas į šį klausimą, koks pateiktas to sprendimo rezoliucinėje dalyje, visiškai tinka šiam prejudiciniam klausimui.

Šiomis sąlygomis į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, MSS sprendimo 8 straipsnio 1 dalis, siejama su šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad paaiškėjus, jog operatorius, atrinktas pagal minėto sprendimo II antraštinę dalį ir turintis teisę naudoti radijo dažnių spektrą pagal to paties sprendimo 7 straipsnį, MSS sprendimo 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nustatytą galutinę datą neteikė judriojo ryšio paslaugų naudodamasis judriojo palydovinio ryšio sistema, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos negali atsisakyti suteikti tam operatoriui leidimus, būtinus įrengti judriojo palydovinio ryšių sistemų PAK, motyvuodamos tuo, kad jis neįvykdė teikiant paraišką prisiimto įsipareigojimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2008 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 626/2008/EB dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), atrankos ir leidimų išdavimo 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai, siejami su to sprendimo 8 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi būti aiškinami taip, kad judriojo palydovinio ryšio sistema, atsižvelgiant į perduodamų duomenų pajėgumus, neturi būti grindžiama iš esmės šios sistemos palydovo komponentu ir kad judriojo palydovinio ryšio sistemų papildomi antžeminiai komponentai gali būti įrengti taip, kad apimtų visą Europos Sąjungos teritoriją, remiantis tuo, kad šis komponentas neleidžia jokioje šios teritorijos vietoje užtikrinti „reikiamos ryšio kokybės“, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktą; turima omenyje kokybė, kurios reikia šios sistemos operatoriaus paslaugoms teikti, su sąlyga, kad neiškraipoma konkurencija ir minėtas palydovo komponentas yra tikrai ir konkrečiai būtinas judriojo palydovinio ryšio sistemai veikti, tačiau tik kai papildomi antžeminiai komponentai veikia savarankiškai esant palydovo komponento gedimui; tai negali trukti ilgiau kaip 18 mėnesių.

Sąvoka „judrioji antžeminė stotis“, kaip ji suprantama pagal Sprendimo Nr. 626/2008 2 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti aiškinama taip, jog nereikalaujama, tam, kad tokia stotis patektų į šią sąvoką, ji turi galėti be atskiros įrangos palaikyti ryšį ir su papildomu antžeminiu komponentu, ir su palydovu.

Sprendimo Nr. 626/2008 8 straipsnio 1 dalis, siejama su šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad paaiškėjus, jog operatorius, atrinktas pagal minėto sprendimo II antraštinę dalį ir turintis teisę naudoti radijo dažnių spektrą pagal to paties sprendimo 7 straipsnį, Sprendimo Nr. 626/2008 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nustatytą galutinę datą neteikė judriojo ryšio paslaugų naudodamasis judriojo palydovinio ryšio sistema, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos negali atsisakyti suteikti tam operatoriui leidimus, būtinus įrengti judriojo palydovinio ryšių sistemų papildomiems antžeminiams komponentams, motyvuodamos tuo, kad jis neįvykdė teikiant paraišką prisiimto įsipareigojimo.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.