Sujungtos bylos C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19

Baudžiamosios bylos

prieš

PM ir kt.

(Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie ir Tribunalul Bihor prašymai priimti prejudicinį
sprendimą)

2021 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sprendimas 2006/928/EB – Bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse tikrinimo mechanizmas – Pobūdis ir teisinės pasekmės – Privalomumas Rumunijai – Teisinė valstybė – Teisėjų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Kova su korupcija – Sąjungos finansinių interesų apsauga – SESV 325 straipsnio 1 dalis – „FIA“ konvencija – Baudžiamosios bylos – Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) sprendimai dėl tam tikrų įrodymų surinkimo teisėtumo ir konkrečios sudėties teismo kolegijos sudarymo didelio masto korupcijos bylose – Nacionalinių teismų teisėjų pareiga užtikrinti visišką Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų veiksmingumą – Dėl šių sprendimų nepaisymo kylanti teisėjų drausminė atsakomybė – Teisė netaikyti Curtea Constituțională (Konstitucinis Teismas) sprendimų, kurie neatitinka Sąjungos teisės – Sąjungos teisės viršenybės principas“

1. Europos Sąjungos teisė – Sąjungos vertybės ir tikslai – Vertybės – Teisinės valstybės principo laikymasis – Apimtis – Įstojimas į Sąjungą – Rumunijos stojimo į Europos Sąjunga sutartis – Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas – Sprendimas 2006/928 – Privalomas pobūdis – Apimtis – Atsižvelgimas į Komisijos remiantis šiuo sprendimu parengtas ataskaitas

   (ESS 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis, 19 ir 49 straipsniai, SESV 288 straipsnio ketvirta pastraipa; 2005 m. Stojimo sutarties 2, 37, 38 straipsniai ir IX priedas; Komisijos sprendimo 2006/928 2–6 ir 9 konstatuojamosios dalys, 1, 2, 4 straipsniai ir priedas)

   (žr. 156, 158–165, 167–175 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitomis neteisėtomis veikomis – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas – Sukčiavimo ir kitų neteisėtų veikų sąvokos – Korupcija – Pasikėsinimas sukčiauti – Įtraukimas

   (SESV 325 straipsnio 1 dalis; 2005 m. Stojimo sutarties IX priedas; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalis; Komisijos sprendimas 2006/928)

   (žr. 181–189 punktus)

3. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitomis neteisėtomis veikomis – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas – Apimtis – Nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos reikalaujama peržiūrėti apkaltinamąjį nuosprendį sukčiavimo ar korupcijos bylose – Sisteminė nebaudžiamumo rizika – Neleistinumas

   (SESV 325 straipsnio 1 dalis; 2005 m. Stojimo sutarties IX priedas; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnis; Komisijos sprendimas 2006/928)

   (žr. 190–194, 197, 200–203, 213 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

4. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitomis neteisėtomis veikomis – Valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas – Apimtis – Nacionalinio teismo teisėjo pareiga – Pagrindinių teisių laikymasis – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą – Apimtis – Korupcijos bylas nagrinėjančių teisėjų nustatymas traukiant burtus – Teisėjų specializacija korupcijos bylose – Sisteminę nebaudžiamumo riziką keliančio nacionalinio apsaugos standarto taikymas – Neleistinumas

   (SESV 325 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, 51 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnis; Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnis; Komisijos sprendimas 2006/928)

   (žr. 204–206, 211–213 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisėjų nepriklausomumo principas – Apimtis

   (ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Sprendimo 2006/928 3 konstatuojamoji dalis ir priedas)

   (žr. 217–226 punktus)

6. Valstybės narės – Įpareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepriklausomumo principo laikymasis – Bendrosios kompetencijos teismams privaloma Konstitucinio Teismo jurisprudencija – Leistinumas – Sąlygos – Valdžių atskyrimo principo paisymas – Konstitucinio Teismo nepriklausomumas

   (ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Sprendimo 2006/928 3 konstatuojamoji dalis ir priedas)

   (žr. 227–230, 232–234, 236, 242, 263 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

7. Valstybės narės – Įpareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepriklausomumo principo laikymasis – Teisėjų drausminė atsakomybė – Apimtis – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos ši atsakomybė kyla, kai pažeidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencija – Neleistinumas

   (ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Sprendimo 2006/928 3 konstatuojamoji dalis ir priedas)

   (žr. 238–242, 263 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

8. Europos Sąjungos teisė – Viršenybė – Apimtis – Aiškinimas – Išimtinė Sąjungos teismo teisėjo kompetencija

   (ESS 4 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 245–254 punktus)

9. Valstybės narės – Įpareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepriklausomumo principo laikymasis – Viršenybė – Tiesioginis veikimas – Nacionalinių teismų pareigos – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bendrosios kompetencijos teismui draudžiama netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančios Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, nes priešingu atveju bus skirta drausminė nuobauda – Neleistinumas

   (ESS 4 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; SESV 267 straipsnis ir 325 straipsnio 1 dalis; Komisijos sprendimas 2006/928, priedas)

   (žr. 256–260, 262, 263 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)

Santrauka

Pagal Sąjungos teisę draudžiama taikyti Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, jeigu dėl jos, o taip pat dėl nacionalinių nuostatų dėl senaties, kyla sisteminė nebaudžiamumo rizika

Pagal Sąjungos teisės viršenybės principą reikalaujama, kad nacionaliniai teismai turėtų teisę netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančio Konstitucinio Teismo sprendimo, taip pat kad dėl tokio netaikymo nekiltų jų patraukimo drausminėn atsakomybėn rizikos

Pagrindinės bylos yra susijusios su Rumunijoje tebevykstančia teisingumo reforma kovos su korupcija srityje; ši reforma buvo ankstesnio Teisingumo Teismo sprendimo dalykas ( 1 ). Ši reforma Europos Sąjungos mastu nuo 2007 m. stebima pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, kuris sukurtas Sprendimu 2006/928 ( 2 ) dėl Rumunijos įstojimo į Sąjungą (toliau – BTM).

Šiose bylose kyla klausimas, ar taikant jurisprudenciją, suformuotą įvairiuose Curtea Constituțională a României (Konstitucinis Teismas, Rumunija) sprendimuose dėl sukčiavimo ir korupcijos srityse taikytinų baudžiamojo proceso normų, gali būti pažeista Sąjungos teisė, be kita ko, šios teisės nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, teisėjų nepriklausomumo garantiją ir teisinės valstybės vertybę, taip pat Sąjungos teisės viršenybės principą.

Bylose C‑357/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19 Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukštasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija, toliau – AKTT) nuteisė kelis asmenis, įskaitant buvusius Parlamento narius ir ministrus, už PVM sukčiavimo, korupcijos ir prekybos poveikiu nusikaltimus, susijusius su Europos Sąjungos lėšų valdymu. Konstitucinis Teismas panaikino šiuos nuosprendžius dėl to, kad konkrečios sudėties teismo kolegijos buvo sudarytos neteisėtai, motyvuodamas tuo, kad, pirma, bylas, kurias AKTT nagrinėjo kaip pirmoji instancija, turėjo nagrinėti konkrečios sudėties kolegija, kurios specializacija – korupcijos bylos ( 3 ), antra, bylose, kurias AKTT nagrinėjo kaip apeliacinė instancija, visi konkrečios sudėties teismo kolegijos teisėjai turėjo būti skiriami traukiant burtus ( 4 ).

Byloje C‑379/19 Tribunalul Bihor (Bihoro apygardos teismas, Rumunija) patraukė baudžiamojon atsakomybėn kelis asmenis, kaltinamus dėl nusikalstamų veikų, susijusių su korupcija ir prekyba poveikiu. Nagrinėdamas prašymą neatsižvelgti į įrodymus šis teismas susidūrė su Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kurioje prieštaraujančiu Konstitucijai buvo pripažintas įrodymų baudžiamojoje byloje surinkimas dalyvaujant Rumunijos žvalgybos tarnybai, taikymo klausimu; dėl tokio taikymo atitinkami įrodymai iš baudžiamojo proceso pašalinami atgaline data ( 5 ).

Šiomis aplinkybėmis AKTT ir Bihoro apygardos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl šių Konstitucinio Teismo sprendimų atitikties Sąjungos teisei ( 6 ). Pirmiausia Bihoro apygardos teismas klausė, ar BTM ir ataskaitos, kurias Komisija parengė pagal šį mechanizmą, yra privalomos ( 7 ). Paskui AKTT kėlė klausimą dėl galimos sisteminės nebaudžiamumo kovojant su sukčiavimu ir korupcija rizikos. Galiausiai šie teismai taip pat klausė, ar gali, remdamiesi Sąjungos teisės viršenybės ir teisėjų nepriklausomumo principais, netaikyti Konstitucinio Teismo sprendimo, nors pagal Rumunijos teisę tai, kad magistratai nepaiso Konstitucinio Teismo sprendimo, laikoma drausminiu pažeidimu.

Teisingumo Teismo vertinimas

BTM privalomumas

Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) patvirtino savo ankstesniame sprendime suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią visas BTM yra privalomas Rumunijai ( 8 ). Prieš įstojimą Sąjungos institucijų priimti aktai privalomi Rumunijai nuo jos įstojimo dienos. Taip yra Sprendimo 2006/928 atveju, kuris Rumunijai yra privalomas visas, kol nėra panaikintas. Orientaciniai tikslai, skirti užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi, taip pat yra privalomi. Taigi Rumunija privalo imtis tinkamų priemonių šiems tikslams pasiekti, atsižvelgdama į Komisijos parengtose ataskaitose pateiktas rekomendacijas ( 9 ).

Pareiga numatyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas už nusikalstamas veikas, susijusias su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu arba korupcija

Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią turi būti panaikinti neteisėtai sudarytų konkrečios sudėties teismo kolegijų nuosprendžiai, draudžiama taikyti pagal Sąjungos teisę, jeigu dėl šios jurisprudencijos, o taip pat nacionalinių nuostatų dėl senaties kyla sisteminė nebaudžiamumo už sunkius nusikaltimus, susijusius su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ar korupcija, sudarančias veikas rizika.

Nors normos, reglamentuojančios teisingumo sistemos organizavimą valstybėse narėse, be kita ko, susijusios su konkrečios sudėties teismo kolegijų sudarymu sukčiavimo ir korupcijos bylose, iš principo priklauso šių valstybių kompetencijai, visų pirma Teisingumo Teismas priminė, kad šios valstybės vis tiek privalo laikytis įpareigojimų, kurie joms nustatyti pagal Sąjungos teisę.

Prie tokių įpareigojimų priskiriama kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiomis neteisėtomis veikomis, įskaitant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis ( 10 ). Kiek tai susiję su Rumunija, šį įpareigojimą papildo iš Sprendimo 2006/928 kylantis šios valstybės narės įpareigojimas veiksmingai kovoti su korupcija, visų pirma su aukštas pareigas užimančių asmenų korupcija.

Iš jo kylantis veiksmingumo reikalavimas būtinai taikomas tiek persekiojimui ir sankcijoms už šias nusikalstamas veikas, tiek skirtų bausmių taikymui, nes nevykdant veiksmingai sankcijų už šiems interesams kenkiančio sukčiavimo ir apskritai korupcijos nusikalstamas veikas, jos negali būti veiksmingos ir atgrasančios. Paskui Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pirmiausia nacionalinis įstatymų leidėjas turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog dėl tokioms nusikalstamoms veikoms taikomų procesinių nuostatų nekiltų sisteminės nebaudžiamumo rizikos. Nacionaliniai teismai turi netaikyti vidaus nuostatų, kurios kliudo taikyti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas.

Šiuo atveju, taikant aptariamą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, atitinkamos sukčiavimo ir korupcijos bylos peržiūrimos, prireikus kelis kartus, pirmojoje ir (arba) apeliacinėje instancijose. Turint omenyje tokios peržiūros sudėtingumą ir trukmę dėl jos neišvengiamai pailgėja atitinkamų baudžiamųjų procesų trukmė. Teisingumo Teismas priminė ne tik aplinkybę, kad Rumunija įsipareigojo sutrumpinti baudžiamąjį procesą korupcijos bylose, bet ir tai, kad, atsižvelgiant į Rumunijai pagal Sprendimą 2006/928 tenkančius konkrečius įpareigojimus, dėl nacionalinės teisės aktų ir praktikos šioje srityje neturėtų pailgėti su korupcija susijusių nusikalstamų veikų tyrimų trukmė arba kaip nors kitaip susilpninta kova su korupcija ( 11 ). Be to, atsižvelgiant į nacionalines normas dėl senaties, dėl aptariamų bylų peržiūros galėtų sueiti nusikalstamų veikų senatis ir galėtų būti užkirstas kelias veiksmingam ir atgrasomam asmenų, kurie Rumunijoje ėjo aukščiausias valstybines pareigas ir buvo nuteisti už tai, kad, vykdydami savo pareigas, atliko sunkius sukčiavimo ir (arba) korupcijos veiksmus, nubaudimui. Taigi šios kategorijos asmenų nebaudžiamumo rizika taptų sisteminė ir kiltų grėsmė tikslui kovoti su aukštas pareigas užimančių asmenų korupcija.

Galiausiai Teisingumo Teismas priminė, jog pareiga užtikrinti, kad už tokius nusikaltimus būtų taikomos veiksmingos ir atgrasomos bausmės, neatleidžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuo pareigos patikrinti, ar laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamų pagrindinių teisių; šis teismas negali taikyti tokią sisteminę nebaudžiamumo riziką keliančio nacionalinio pagrindinių teisių apsaugos standarto. Iš šio straipsnio kylantys reikalavimai neužkerta kelio galimam Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, susijusios su korupcijos bylas nagrinėjančių konkrečios sudėties teismo kolegijų specializacija ir sudėtimi, netaikymui.

Teisėjų nepriklausomumo garantija

Pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, kad Konstitucinio Teismo sprendimai būtų privalomi bendrosios kompetencijos teismams su sąlyga, kad bus užtikrintas šio teismo nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Vis dėlto pagal šią teisę draudžiama, kad nacionalinių teismų teisėjų drausminė atsakomybė kiltų dėl bet kokio tokių sprendimų nepaisymo.

Pirma, kadangi veiksmingos teisminės kontrolės, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, egzistavimas yra būdingas teisinei valstybei, bet kuris teismas, turintis taikyti ar aiškinti Sąjungos teisę, turi atitikti veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus. Tam itin svarbu, kad teismai būtų nepriklausomi. Teisėjai turi būti apsaugoti nuo išorinės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jų nepriklausomumui. Be to, vadovaujantis valdžių padalijimo principu, būdingu teisinės valstybės veikimui, pirmiausia turi būti užtikrintas teismų nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių.

Antra, nors pagal Sąjungos teisę iš valstybių narių nereikalaujama įtvirtinti konkretaus konstitucinio modelio, reglamentuojančio įvairių valstybės valdžios institucijų santykius, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vis dėlto valstybės narės turi laikytis, be kita ko, iš šios teisės kylančių teismų nepriklausomumo reikalavimų. Šiomis aplinkybėmis Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti privalomi bendrosios kompetencijos teismams, jeigu pagal nacionalinę teisę užtikrinamas šio teismo nepriklausomumas nuo, be kita ko, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Bet jei pagal nacionalinę teisę šis nepriklausomumas neužtikrinamas, tokie nacionalinės teisės aktai ar praktika draudžiami pagal Sąjungos teisę, nes toks konstitucinis teismas negali užtikrinti pagal šią teisę reikalaujamos veiksmingos teisminės gynybos.

Trečia, siekiant išsaugoti teismų nepriklausomumą, drausminė tvarka turi užtikrinti, kad bus išvengta bet kokio pavojaus, jog tokia tvarka bus naudojama kaip politinės teismo sprendimų turinio kontrolės sistema. Šiuo klausimu pažymėtina, jog atitinkamas teisėjas negali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn vien dėl to, kad teismo sprendime galimai padaryta nacionalinės ir Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų ar faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo klaidų. Iš tiesų teisėjo drausminė atsakomybė už teismo sprendimą turi kilti tik labai išimtiniais atvejais ir turi būti apribota garantijomis, skirtomis išvengti bet kokiam išoriniam spaudimui dėl teismo sprendimų turinio. Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinių bendrosios kompetencijos teismų teisėjų drausminė atsakomybė kyla visais atvejais, kai jie nesilaiko Konstitucinio Teismo sprendimų, neatitinka šių sąlygų.

Sąjungos teisės viršenybė

Pagal Sąjungos teisės viršenybės principą draudžiama, kad nacionaliniai teismai negalėtų netaikyti, nes priešingu atveju būtų taikomos drausminės nuobaudos, Sąjungos teisei prieštaraujančių Konstitucinio Teismo sprendimų.

Teisingumo Teismas priminė, kad savo jurisprudencijoje dėl EEB sutarties jis įtvirtino Bendrijos teisės viršenybės principą, pagal kurį šį teisė laikoma turinčia viršenybę prieš valstybių narių teisę. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad savarankiškos teisės sistemos, kurią valstybės narės pripažino abipusiškumo pagrindu, sukūrimas EEB sutartimi reiškia, kad jos prieš šią teisės sistemą negali remtis vėlesne vienašale priemone, taip pat negali priešpriešinti iš EEB sutarties kilusios teisės ir bet kokių nacionalinės teisės nuostatų taip, kad ši teisė neprarastų Bendrijos pobūdžio ir nebūtų kvestionuojamas pačios Bendrijos teisinis pagrindas. Iš tiesų Bendrijos teisės įgyvendinimo lygis negali skirtis įvairiose valstybėse, atsižvelgiant į vėliau priimtus vidaus teisės aktus, priešingu atveju kiltų pavojus EEB sutarties tikslų įgyvendinimui arba atsirastų pagal šią Sutartį draudžiama diskriminacija dėl pilietybės. Teisingumo Teismas nusprendė, kad EEB sutartis, nors ir sudaryta kaip tarptautinis susitarimas, yra konstitucinė teisinės bendrijos chartija, ir kad pagrindiniai taip sukurtos Bendrijos teisės sistemos ypatumai yra jos viršenybė prieš valstybių narių teisę, taip pat daugelio nuostatų, kurios yra taikytinos pačioms valstybėms narėms ir jų piliečiams, tiesioginis veikimas.

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šie pagrindiniai Sąjungos teisės sistemos ypatumai ir jų privalomo paisymo svarba buvo patvirtinti ratifikavus visas Sutartis, kuriomis iš dalies keičiama EEB sutartis ir, be kita ko, Lisabonos sutartį. Iš tiesų, tvirtindama šią Sutartį, valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija Deklaracijoje Nr. 17 dėl viršenybės, pridėtoje prie Lisabonos sutartį patvirtinusios tarpvyriausybinės konferencijos Baigiamojo akto, aiškiai nurodė, kad remiantis suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija Sutartys ir teisės aktai, kuriuos Sąjunga priima remdamasi Sutartimis, turi viršenybę prieš valstybių narių teisės aktus šioje jurisprudencijoje nustatytomis sąlygomis.

Teisingumo Teismas pridūrė, kad ESS 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis, tačiau Sąjunga gali gerbti tokią lygybę tik tuo atveju, jeigu valstybės narės pagal Sąjungos teisės viršenybės principą negali remtis vienašale priemone prieš Sąjungos teisės sistemą, kad ir kokia ji būtų. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad įgyvendindamas savo išimtinę jurisdikciją pateikti galutinį minėtos teisės išaiškinimą, jis galiausiai turi patikslinti Sąjungos teisės viršenybės principo apimtį reikšmingų šios teisės nuostatų atžvilgiu, nes ši apimtis negali priklausyti nei nuo nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, nei nuo nacionalinio teismo pateikto Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo, neatitinkančio Teisingumo Teismo aiškinimo.

Teisingumo Teismo teigimu, Sąjungos teisės viršenybės principo pasekmės privalomos visoms valstybės narės institucijoms, ir tam negali kliudyti net ir konstitucinio lygmens vidaus nuostatos, susijusios su jurisdikcijos pasidalijimu. Nacionaliniai teismai privalo savo iniciatyva netaikyti visų nacionalinės teisės aktų ar praktikos, kurie prieštarauja tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai, ir neprivalo prašyti arba laukti, kol šie teisės aktai ar praktika bus panaikinti teisėkūros arba kitomis konstitucinėmis priemonėmis.

Tai, kad nacionalinių teismų teisėjams neturi būti taikomos drausminės procedūros ar nuobaudos už tai, kad jie pasinaudojo galimybe kreiptis į Teisingumo Teismą pagal SESV 267 straipsnį, kuri priklauso jų išimtinei kompetencijai, yra su jų nepriklausomumu neatsiejamai susijusi garantija. Taigi, jeigu nacionalinio bendrosios kompetencijos teismo teisėjas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą, manytų, kad nacionalinio konstitucinio teismo jurisprudencija prieštarauja Sąjungos teisei, tai, kad šis nacionalinio teismo teisėjas nusprendžia netaikyti minėtos jurisprudencijos, negali jam užtraukti drausminės atsakomybės.

( 1 ) 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimas Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393).

( 2 ) 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2006/928/EB, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56).

( 3 ) 2019 m. liepos 3 d. Sprendimas Nr. 417/2019.

( 4 ) 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Nr. 685/2018.

( 5 ) 2016 m. vasario 16 d. Sprendimas Nr. 51/2016, 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimas Nr. 302/2017 ir 2019 m. sausio 16 d. Sprendimas Nr. 26/2019.

( 6 ) ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, SESV 325 straipsnio 1 dalis, 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje pasirašytos ir prie 1995 m. liepos 26 d. Tarybos akto pridėtos Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 9), 2 straipsnis, taip pat Sprendimas 2006/928.

( 7 ) Pagal 2018 m. kovo 6 d. Konstitucinio Teismo sprendimą Nr. 104/2018 Sprendimas 2006/928 negali būti laikomas orientacine norma vykdant konstitucingumo kontrolę.

( 8 ) 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimas Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393).

( 9 ) Pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą.

( 10 ) Pagal SESV 325 straipsnio 1 dalį.

( 11 ) Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203) IX priedo I dalies 5 punktas.