1

Ieškinyje Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad nuo 2011 m. leisdama reguliariai išduoti leidimus pavasarį Alandų provincijoje (Suomija) medžioti paprastųjų gagų (Somateria mollissima) patinėlius, Suomijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7, toliau – Paukščių direktyva) 7 straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

2

Paukščių direktyvos 3–6 ir 10 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

3

Paukščių direktyvos 1 straipsnyje nurodyta:

„1.   Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių Europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.

2.   Ši direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės imasi reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba šių rūšių populiacijoms priartinti prie tokio lygio.“

5

Šios direktyvos 5 straipsnio a ir e punktai suformuluoti taip:

„Nepažeisdamos 7 ir 9 straipsnių valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims, ypač uždrausdamos:

<…>

6

Paukščių direktyvos 7 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Atsižvelgiant į populiacijos gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimąsi visoje [Sąjungoje], II priede išvardytas rūšis galima medžioti laikantis nacionalinės teisės aktų. Valstybės narės užtikrina, kad medžiojant tokias rūšis nebūtų pakenkta pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale.

<…>

4.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal galiojančias nacionalines priemones vykdomos paprastos medžioklės ir medžioklės su sakalais, jei jos yra rengiamos, praktika atitiktų nagrinėjamų paukščių rūšių protingo naudojimo ir ekologiškai subalansuotos kontrolės principus ir kad ši praktika taip pat atitiktų 2 straipsnyje numatytas priemones šių rūšių, ypač migruojančių, populiacijų atžvilgiu.

Jos visų pirma rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi teisės aktai dėl medžioklės, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu.

Migruojančių rūšių atveju, jos ypač rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi teisės aktai dėl medžioklės, nebūtų medžiojamos jų veisimosi metu ar joms grįžtant į jauniklių auginimo vietas.

<…>“

7

Šios direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:

<…>

2.   Taikant 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, būtina konkrečiai nurodyti:

8

Paukščių direktyvos 18 straipsnyje nurodyta, kad 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98), iš dalies pakeista vėlesniais teisės aktais, yra panaikinama. Kaip nurodyta Paukščių direktyvos 1 konstatuojamojoje dalyje, šia direktyva kodifikuojama Direktyva 79/409.

9

Paprastosios gagos (Somateria mollissima) nurodytos Paukščių direktyvos II priedo B dalyje.

10

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102 ir klaidų ištaisymas OL L 81, 2015, p. 5; toliau – Buveinių direktyva) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų palankią apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15 straipsnio a ir b punktų:

11

Alandų provincijoje (Suomija) paprastųjų gagų patinėliai tradiciškai medžiojami pavasarį.

12

2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimu Komisija / Suomija (C‑344/03, EU:C:2005:770) Teisingumo Teismas pripažino pavasarinę paprastųjų gagų patinėlių medžioklę, kuri Alandų provincijoje buvo leidžiama laikotarpiu nuo 1998 iki 2001 m., nesuderinama su Direktyva 79/409. Priėmus tą sprendimą, Alandų provincijos vyriausybė neišdavė leidimų pavasarinei paprastųjų gagų patinėlių medžioklei 2006–2010 m. laikotarpiu.

13

2011 m. Komisija gavo informacijos, kad šios provincijos valdžios institucijos vėl išduoda leidimus šiai pavasarinei medžioklei. Nuo to laiko minėtos valdžios institucijos kasmet išduodavo leidimus (toliau – aptariami leidimai).

14

Komisijos nuomone, šie leidimai yra nesuderinami su Paukščių direktyva, pagal kurią draudžiama pavasarinė medžioklė, nebent tenkinamos šioje direktyvoje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju Suomijos Respublika neatitinka šių sąlygų, nes neįrodė nei to, kad minėti leidimai sudaro galimybę „teisėtam naudojimui“, nei to, kad medžioklės kvotos susijusios tik su „nedideliu paukščių skaičiumi“, kaip tai suprantama pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

15

2012 m. lapkričio 22 d. Komisija, remdamasi SESV 258 straipsniu, išsiuntė Suomijos Respublikai oficialų pranešimą; jame ši institucija tvirtino, kad pavasarinės medžioklės sezono atidarymas 2011 ir 2012 m. buvo nesuderinamas su Paukščių direktyvos 7 ir 9 straipsniais.

16

2013 m. sausio 21 d. atsakyme Suomijos Respublika pažeidimą neigė ir tvirtino, kad pavasarinei medžioklei taikoma Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

17

2015 m. vasario 27 d. Komisija išsiuntė Suomijos Respublikai papildomą oficialų pranešimą; jame nurodė 2013 ir 2014 m. pavasarinės medžioklės sezonus, kurie yra papildomi šios neteisėtos praktikos pavyzdžiai. Ši institucija konkrečiai tvirtino, kad šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktas neleidžia pateisinti aptariamų leidimų.

18

2015 m. balandžio 23 d. raštu Suomijos Respublika atsakė į šį papildomą oficialų pranešimą nurodydama, kad atmeta Komisijos teiginius.

19

2016 m. gruodžio 9 d. Komisija pateikė Suomijos Respublikai pagrįstą nuomonę; joje toliau laikėsi savo pozicijos.

20

2017 m. vasario 9 d. Suomijos Respublika pateikė atsakymą, jame neigė pažeidimą ir pateikė tam tikros informacijos apie paprastųjų gagų populiacijos būklę.

21

2017 m. sausio ir kovo mėnesiais vyko Alandų provincijos atstovų ir Komisijos pareigūnų posėdžiai. 2017 m. liepos 27 d. raštu už aplinkos apsaugą atsakingas komisaras pareikalavo, kad Suomijos ir Alandų provincijos valdžios institucijos nutrauktų konstatuotą pažeidimą. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Alandų provincijos vyriausybė pateikė atsakymą; jame pristatė paprastųjų gagų populiacijos valdymo strategiją, į kurią įtraukta plėšrūnų ir inventorių kontrolė, ir atsisakė nutraukti pavasarinę šių paukščių medžioklę. 2017 m. gruodžio 22 d. atsakyme už aplinkos apsaugą atsakingas komisaras padarė išvadą, kad pažeidimas tęsiamas.

22

2019 m. kovo 8 d. Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

23

Ieškinyje Komisija nurodo, kad aptariami leidimai, pirma, yra nesuderinami su Paukščių direktyvos 7 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa ir, antra, jie negali būti pateisinami pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

24

Pirma, aptariami leidimai yra nesuderinami su Paukščių direktyvos 7 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa. Pagal šią nuostatą valstybės narės „[m]igruojančių rūšių atveju <…> ypač rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi teisės aktai dėl medžioklės, nebūtų medžiojamos jų veisimosi metu“.

25

Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir byloje, kurioje priimtas 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Komisija / Suomija (C‑344/03, EU:C:2005:770), neginčytina, kad nuo dviejų iki trijų savaičių gegužės mėnesį trunkantis pavasarinės medžioklės sezonas Alandų provincijoje sutampa su paprastųjų gagų veisimosi laikotarpiu.

26

Šią aplinkybę patvirtina ORNIS komiteto darbai; tai yra komitetas Paukščių direktyvos derinimui su mokslo ir technikos pažanga, įsteigtas pagal šios direktyvos 16 straipsnį ir sudarytas iš valstybių narių atstovų; Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs mokslinę šio komiteto darbų vertę (2006 m. birželio 8 d. Sprendimo WWF Italia ir kt., C‑60/05, EU:C:2006:378, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

27

Antra, Suomijos Respublika negali Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta leidžiančia nukrypti nuostata pateisinti aptariamų leidimų nesuderinamumo su šios direktyvos 7 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

28

Suomijos Respublika neįrodė ne tik to, kad aptariami leidimai yra „teisėtas naudojimas“, bet ir to, kad pavasarinė paprastųjų gagų medžioklė susijusi su „nedideliu skaičiumi“, kaip tai suprantama pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalį.

29

Kalbant apie „teisėto naudojimo“ neįrodymą, pažymėtina, pirma, kad Suomijos Respublika svariais moksliniais įrodymais neįrodė, jog yra garantija, kad išlaikomas „patenkinamas [atitinkamos populiacijos] lygis“. Aplinkybės, kuriomis remiasi ši valstybė narė, nurodytos klaidingai ir ne visiškai supratus kai kuriuos dokumentus. Šie dokumentai nebėra aktualūs (seniausias iš jų yra 2004 m.) arba yra nesvarbūs, nes susiję su pasaulinio ar europinio lygio populiacija, t. y. didesne nei aptariama šioje byloje. Vis dėlto, kiek tai susiję su 2011–2015 m. laikotarpiu, keturios studijos rodo šios populiacijos mažėjimo tendenciją. Kalbant apie pastaruosius metus, pažymėtina, kad trys kitos studijos rodo, jog situacija dar pablogėjo, o ketvirta studija – kad situacija vis dar kelia susirūpinimą, todėl negalima daryti išvados, kad išlaikomas „patenkinamas [atitinkamos rūšies populiacijos] lygis“.

30

Be to, pagal Paukščių direktyvos 12 straipsnį Suomijos Respublikos ir kaimyninės valstybės narės – Švedijos Karalystės – pateikti duomenys (kurie yra svarbūs migruojančios rūšies atveju) rodo paprastųjų gagų populiacijos mažėjimą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Komisija pripažįsta, kad yra kelios šio sumažėjimo priežastys. Vis dėlto ji pažymi, kad 2006 m. birželio 8 d. Sprendime WWF Italia ir kt. (C‑60/05, EU:C:2006:378, 32 punktas) ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendime Komisija / Malta (C‑76/08, EU:C:2009:535, 59 punktas), susijusiuose su „teisėtu naudojimu“, kaip tai suprantama pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, atmetama galimybė taikyti šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, jeigu nėra garantijos, kad išlaikomas „patenkinamas [atitinkamos populiacijos] lygis“, nepriklausomai nuo to, ar medžioklė prisideda prie populiacijos blogos apsaugos būklės, ar ne. Būtų netikslinga leisti šių populiacijų medžioklę, net jeigu ji nebūtų blogos apsaugos būklės priežastis arba neprisidėtų prie jos.

31

Be to, Komisija nesutinka su Suomijos Respublikos pozicija, kad aptariamų leidimų suteikimas blogos apsaugos būklės atveju yra pateisinamas pagal Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalį ir, remiantis 2007 m. birželio 14 d. Sprendimu Komisija / Suomija (C‑342/05, EU:C:2007:341, 29 punktas), „yra galimas išimtiniais atvejais, kai tinkamai nustatyta, kad [tokie leidimai] nepablogins [blogos] minėtų populiacijų apsaugos būklės arba netrukdys [atkurti šių populiacijų geros apsaugos būklės]“. Jos teigimu, Teisingumo Teismas ne tik kad niekuomet netaikė šios išimties Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkto, kuriame įtvirtintos kitokios sąlygos ir kurio struktūra yra kitokia nei Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies, kontekste, bet visų pirma Suomijos Respublika tinkamai neįrodė, kad aptariami leidimai daro tik „neutralų“ poveikį atitinkamai paprastųjų gagų populiacijai. Priešingai, kiek tai susiję su paprastųjų gagų medžioklės poveikiu, mokslininkai pastebėjo, kad populiacijoje, kur paprastųjų gagų patinėliai sistemingai naikinami dėl pavasarinės medžioklės, porų ryšių nutrūkimas prisideda prie paprastųjų gagų patelių vaisingumo sumažėjimo ilguoju laikotarpiu.

32

Antra, Suomijos Respublika neįrodė, kad pavasarinė medžioklė yra būtina siekiant kontroliuoti plėšrūnus ir todėl yra „teisėtas naudojimas“. Nors ši valstybė narė dar byloje, kurioje priimtas 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Komisija / Suomija (C‑344/03, EU:C:2005:770), tvirtino, kad pavasarinė paprastųjų gagų medžioklė yra pateisinama tuo, jog medžiotojai gerina perėjimo sąlygas, nes naikina veisimosi teritorijose esančius smulkiuosius plėšrūnus, to sprendimo 35 punkte Teisingumo Teismas atmetė šį argumentą ir pažymėjo, kad „[neatrodo, jog gamtinės aplinkos valdymo] veikla gali būti atliekama, tik jei būtų leidžiama medžioti gagas pavasarį“.

33

Dėl įrodymo, kad medžioklė susijusi tik su „nedideliu skaičiumi“, nors Suomijos Respublika kaip pagrindą naudojo migracijos kelyje Baltijos jūra – Vadenzė žiemojančios populiacijos skaičiavimus, Komisija yra tos nuomonės, kad ši valstybė narė privalėjo remtis populiacija, kuri peri Alandų provincijos salose. Nors neginčijama, kad paprastosios gagos yra migruojantys paukščiai, aptariami leidimai susiję ne su „šiuo metu migruojančiomis“, o su pradėjusiomis daugintis ir todėl vienoje vietoje esančiomis paprastosiomis gagomis. Be to, šie leidimai apsiriboja Alandų provincijos salose esančiais paukščiais.

34

Suomijos Respublikos atliktas referencinės populiacijos pasirinkimas lemia paukščių, kuriuos galima medžioti tuo metu ir toje vietoje, kuriems taikomi minėti leidimai, skaičiaus pervertinimą. Atsižvelgiant į migracijos kelyje Baltijos jūra – Vadenzė žiemojančios visos paprastųjų gagų populiacijos dydį, net ir šios populiacijos dalis nėra „nedidelis [Alandų provincijos salose perinčios populiacijos] skaičius“. Ne visos paprastosios gagos, priklausančios Baltijos jūros – Vadenzė regione žiemojančiai populiacijai, migruoja iki Suomijos.

35

Be to, Suomijos Respublika neatsižvelgė į savo skaičiavimo metodo kumuliacinį poveikį. Jokia kita valstybė narė taip neskaičiuoja; jeigu kiekviena valstybė narė taip skaičiuotų, tai nebebūtų „nedidelis [kiekvienos populiacijos, kuriai gali būti taikomos atitinkamos nukrypti leidžiančios nuostatos,] skaičius“, o dalys, kurios sudėtos neišvengiamai būtų didesnės. Nepateikdama duomenų apie Alandų provincijos salose perinčią populiaciją, Suomijos Respublika negalėjo įrodyti, kad nukrypti leidžianti nuostata susijusi tik su „nedideliu skaičiumi“.

36

Atsiliepime į ieškinį ši valstybė narė iš pradžių nurodė mananti, kad ši byla nesusijusi su rūšimi, kuriai gresia išnykimas, arba nykstančia rūšimi, ir toliau suformulavo tris įžangines pastabas.

37

Pirma, paprastųjų gagų populiacija yra „stabili / kintanti“, o paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje konstatuoto šios populiacijos sumažėjimo priežastis – natūrali evoliucija. Moksliškai neteisinga paprastųjų gagų populiacijos vystymąsi sieti su epocha, kai ši populiacija buvo pasiekusi savo apogėjų, kurį lėmė dirbtinės sąlygos, tarp kurių buvo, be kita ko, Baltijos jūros ir Vadenzė eutrofikacija ir plėšrūnų trūkumas. Todėl mažėjanti rūšis negali būti automatiškai apibrėžta kaip rūšis, kurios populiacijos lygis yra nepatenkinamas arba apsaugos būklė yra bloga. Tuo labiau kad, kaip nagrinėjamu atveju, pavasarinė medžioklė nesusijusi su kokiu nors sumažėjimu.

38

Antra, atitinkamos rūšies įtraukimas į Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (UICN) nykstančių rūšių „raudonojo sąrašo“ kategoriją „beveik nykstanti“ Sąjungai nereiškia, kad ši rūšis yra pavojuje arba patiria padidintą grėsmę, nes šioje klasifikacijoje neatsižvelgiama į minėtą „stabili / kintanti“ tendenciją.

39

Trečia, kiek tai susiję su Paukščių direktyvos nuostatomis, visų pirma jos 9 straipsnio 1 dalies c punktu, Komisija klaidingai mano, kad pavasarinė medžioklė savaime yra neracionali.

40

Dėl ieškinio esmės Suomijos Respublika tvirtina, kad aptariamuose leidimuose paisoma „teisėto naudojimo“ ir „nedidelio skaičiaus“ sąlygų.

41

Pirma, dėl „teisėto naudojimo“ sąvokos ši valstybė narė, remdamasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusia su Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalimi, visų pirma teigia, kad „patenkinamas [atitinkamos populiacijos] lygis“ nėra išankstinė sąlyga taikyti Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą nukrypti leidžiančią nuostatą.

42

Be to, jeigu „patenkinamas [atitinkamos populiacijos] lygis“ ir būtų išankstinė sąlyga taikyti minėtą nukrypti leidžiančią nuostatą, Suomijos Respublika nurodo, kad pasirėmė penkiomis studijomis ir mano, jog, siekdama atverti kelią pavasarinei paprastųjų gagų patinėlių medžioklei Alandų provincijoje, rėmėsi svariais moksliniais įrodymais.

43

Galiausiai ji nurodo, kad nustatyti populiacijos lygiai neužkerta kelio pavasarinei medžioklei. Sąlyga, kad turi būti išlaikomas „patenkinamas [populiacijos] lygis“, gali būti įvykdoma, jeigu nukrypti leidžianti nuostata negali pabloginti populiacijos būklės arba sutrukdyti išlaikyti populiacijos būklę tokiame lygyje. Be to, pavasarinė medžioklė skatina medžiotojų bendruomenes dalyvauti valdymo plane ir imtis apsaugos priemonių.

44

Remdamasi Tvarios medžioklės gairėmis, kurias Komisija priėmė 2008 m. pagal Paukščių direktyvą (toliau – Gairės), Suomijos Respublika mano, kad ši institucija pati sutinka su tuo, kad rūšys, kurių apsaugos būklė yra bloga, gali būti medžiojamos, jeigu tai galėtų būti stipri paskata valdyti buveines ir daryti įtaką kitiems veiksniams, kurie veikia populiacijos mažėjimą, taip prisidedant prie tikslo atkurti gerą populiacijų apsaugos būklę. Be to, šis motyvas yra priežastis, dėl kurios, išduodant leidimus pavasarinei medžioklei, 2017 ir 2018 m. Alandų provincijos vyriausybė patvirtino valdymo planą. Suomijos Respublika taip pat nurodo, kad sumedžioti 2000 paprastųjų gagų patinėlių buvo leista ir 2019 m. pavasarinės medžioklės sezonu.

45

Priešingai, nei tvirtina Komisija, 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Komisija / Suomija (C‑344/03, EU:C:2005:770) 35 punkte pateiktas paaiškinimas, pagal kurį „nors <…> medžiotojai, pavasarį medžiodami mažus plėšrūnus tam, kad gagų jauniklių auginimas duotų geresnių rezultatų, užsiima naudinga veika natūralios aplinkos tvarkymo atžvilgiu, ši veikla gali būti atliekama, tik jei būtų leidžiama medžioti gagas pavasarį“, susijęs su „alternatyvaus sprendimo nebuvimo“ sąvoka ir Teisingumo Teismas netiesiogiai, bet užtikrintai nusprendė, kad medžiotojai vis dėlto turi paskatų kontroliuoti plėšrūnus.

46

Antra, dėl sąlygos, susijusios su „nedideliu skaičiumi“, viena vertus, iš 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Ispanija (C‑79/03, EU:C:2004:782, 36 punktas) ir 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Komisija / Suomija (C‑344/03, EU:C:2005:770, 53 punktas) matyti, kad „atitinkama populiacija“, kiek tai susiję su migruojančiomis rūšimis, turi būti laikoma „regionų, iš kurių atskrenda didžiausia migruojančių [paukščių] dalis, aplankanti regioną, kuriame leidimas nukrypti yra taikomas jo taikymo laikotarpiu, populiacija“. Kadangi Teisingumo Teismas šios apibrėžties nesusiejo su jokiomis sąlygomis, yra akivaizdu, kad „migruojančių rūšių“ sąvoka pateikia nuorodą į biologinį atitinkamų rūšių elgesį ir nereiškia, kad rūšis yra „šiuo metu migruojanti“, taigi medžioklės metu keičianti buvimo vietą. Paukščių rūšis yra arba sėsli, arba migruojanti, ir tai nepasikeičia vien dėl to, kad atitinkamos rūšies paukščiai „šiuo metu nemigruoja“.

47

Kita vertus, kadangi jokia kita valstybė narė, išskyrus Suomijos Respubliką, neleidžia pavasarinės paprastųjų gagų patinėlių medžioklės migracijos kelyje Baltijos jūra – Vadenzė, jokia medžioklė nesutampa su pavasarine medžiokle Alandų provincijoje, todėl nereikia skaičiuoti kumuliacinio poveikio, nes aišku, kad jo nėra.

48

Dėl „teisėto naudojimo“ Komisija dublike pirmiausia nurodo, kad Suomijos Respublikos siūlomas aiškinimas neatitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijos, suformuotos jo 2006 m. birželio 8 d. Sprendime WWF Italia ir kt. (C‑60/05, EU:C:2006:378, 32 punktas) ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendime Komisija / Malta (C‑76/08, EU:C:2009:535, 59 punktas); pagal šią jurisprudenciją „leidimai nukrypti pagal [Paukščių] direktyvos 9 straipsnį gali būti suteikti, tik jeigu yra užtikrinama, kad bus išlaikytas patenkinamas atitinkamų rūšių populiacijos lygis, o jei ši sąlyga nėra įvykdyta, bet kuriuo atveju paukščių paėmimas iš buveinių negali būti laikomas [teisėtu] naudojimu“. Antra, ši institucija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą nukrypti leidžiančią tvarką nustatoma daugiau reikalavimų negu pagal Buveinių direktyvos 16 straipsnyje numatytą tvarką. Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte konkrečiai numatydamas tik„teisėto naudojimo“ atvejus, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė šiai leidžiančiai nukrypti nuostatai taikyti griežtesnį reikalavimą, pagal kurį leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai paukščių populiacijų lygis yra patenkinamas. Trečia, akivaizdu, kad atitinkamos rūšies populiacijos mažėjimo tendencijos yra svarbus kriterijus nustatant, ar populiacijos lygis yra patenkinamas. Be to, kadangi valstybė narė neužtikrina to, kad bus išlaikytas „patenkinamas [minėtos populiacijos] lygis“, pavasarinė medžioklė negali būti „teisėtas naudojimas“, neatsižvelgiant į tai, ar medžioklė yra pagrindinė minėtos populiacijos mažėjimo priežastis.

49

Suomijos Respublikos pateiktų studijų nepakanka tam, kad būtų paneigti įrodymai, rodantys paprastųjų gagų populiacijos mažėjimo tendencijas, kurios yra svarbus nepatenkinamos populiacijos būklės rodiklis.

50

Be to, ši valstybė narė pateikia argumentus dėl plėšrūnų kontrolės, kurie teisiniu požiūriu yra nesvarbūs. Viena vertus, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje siekiama nustatyti, ar medžioklė yra būtina norint atlikti potencialiai naudingą veiksmą, ar šis veiksmas galėtų būti užtikrinamas nepriklausomai nuo medžioklės. Nagrinėjamu atveju Suomijos Respublikos atsiliepime į ieškinį nepateikta jokių įrodymų, kad dėl pavasarinės medžioklės ir plėšrūnų kontrolės paprastųjų gagų populiacijos būklė Alandų provincijos salose, visoje Suomijoje, Baltijos jūroje arba migracijos kelyje Baltijos jūra – Vadenzė būtų geresnė.

51

Kita vertus, argumentas, kad mokslo literatūroje pritariama pavasarinei paprastųjų gagų patinėlių medžioklei, nes populiacija sudaryta daugiausia iš patinėlių, faktiškai yra neteisingas, nes šioje literatūroje rekomenduojama apriboti daugiausia paprastųjų gagų patinėlių medžioklę žiemos metu. Konkrečiai kalbant, šis argumentas prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai, kurioje nurodyta, kad biologinė rūšis yra visų individų, galinčių veistis tarpusavyje, visuma, todėl rūšys turi būti saugomos kaip visuma (2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑507/04, EU:C:2007:427, 235 punktas).

52

Triplike Suomijos Respublika pateikia įvairių įžanginių pastabų. Visų pirma ji stebisi, kad Komisija neišreiškė pozicijos dėl operatyvinio valdymo plano, kuris Suomijoje įgyvendinamas nuo 2017 m.

53

Dėl „teisėto naudojimo“ sąvokos Suomijos Respublika pakartoja savo teiginį, kad pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą „patenkinamo lygio“ išlaikymas nėra išankstinė sąlyga. Be to, ši valstybė narė teigia, kad savo argumentais siekia ne perkelti Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies tvarką Paukščių direktyvai, bet pritarti tokiam pačiam šiose dviejose direktyvose esančių nukrypti leidžiančių nuostatų aiškinimui. Ji taip pat pakartoja, kad būtina skirti mažėjančią rūšį ir rūšį, kurios apsaugos būklė yra bloga.

54

Be to, kad ginčija Komisijos atliktą studijų analizę, Suomijos Respublika nurodo vieno iš pagrindinių mokslininkų, kurio specializacija – paprastųjų gagų tyrimai Suomijoje, 2019 m. liepos 29 d. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad Alandų provincijos salose taikoma valdymo strategija yra pateisinama, pagrįsta ir glaudžiai susijusi su vietos situacija. Jis taip pat mano, kad šio sprendimo 52 punkte paminėtas valdymo planas ir šiuo klausimu priimtos priemonės Alandų provincijos paprastųjų gagų populiacijai daro teigiamą poveikį, kuriam teikiama pirmenybė, palyginti su neigiamu poveikiu, kurį daro riboto skaičiaus patelių veisimosi galimybių sumažėjimas.

55

Dėl plėšrūnų kontrolės Suomijos Respublika pirmiausia nurodo, kad tuo atveju, jeigu pavasarinė paprastųjų gagų medžioklė būtų uždrausta, vietos medžiotojų bendruomenė prarastų bet kokį interesą kontroliuoti plėšrūnus. Todėl pavasarinės medžioklės Alandų provincijoje uždraudimas prilygtų visiškam medžioklės uždraudimui. Be to, ši valstybė narė teigia, kad turi būti skatinamas vietos bendruomenių įsitraukimas į apsaugos programas. Suomijos Respublikos teigimu, panaikindama vienintelę paskatą dalyvauti tokiose programose, Komisija siekia pašalinti didžiausią subjektų, dalyvaujančių apsaugant paprastąsias gagas ateityje, grupę. Ši valstybė narė daro išvadą, kad Komisijos reikalaujamas pavasarinės medžioklės uždraudimas yra neproporcingas, nes juo visiškai neatsižvelgiama į aplinkybę, kad ši medžioklė visiškai neprisidėjo prie atitinkamos rūšies populiacijos sumažėjimo, ir į teigiamą vaidmenį, kurį vaidina vietos medžiotojų bendruomenė saugant šią populiaciją.

56

Ieškinyje Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad nuo 2011 m. reguliariai leisdama išduoti leidimus pavasarį Alandų provincijoje (Suomija) medžioti paprastųjų gagų patinėlius, Suomijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 7 straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

57

Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį Suomijos Respublika nurodė, jog tokios rūšies leidimai buvo suteikti bent jau iki 2019 m. pavasarinės medžioklės.

58

Nors įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalyką galima išplėsti įtraukiant faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo pateikta pagrįsta nuomonė, jeigu šios aplinkybės yra tokio paties pobūdžio, kaip nurodyta šioje nuomonėje, ir yra to paties elgesio dalis (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑488/15, EU:C:2017:267, 40 ir 43 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

59

Darytina išvada, kad reikia išnagrinėti šio ieškinio, kiek jis susijęs su 2011–2019 metais, pagrįstumą.

60

Šios direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje valstybės narės konkrečiai įpareigojamos užtikrinti, kad minėtos direktyvos II priede išvardytų rūšių paukščiai nebūtų medžiojami veisimosi laikotarpiu.

61

Nagrinėjamu atveju paprastosios gagos yra viena iš Paukščių direktyvos II priedo B dalyje nurodytų rūšių. Neginčijama, kad šios rūšies pavasarinės medžioklės sezonas Alandų provincijoje sutampa su jos veisimosi laikotarpiu.

62

Todėl šis sezonas priskiriamas prie laikotarpių, kuriais pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 4 dalį iš principo draudžiama bet kokia paprastųjų gagų medžioklė (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑507/04, EU:C:2007:427, 195 punktą).

63

Vis dėlto Suomijos Respublika mano, kad pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiama pateisinti aptariamus leidimus.

64

Iš tiesų pagal šią nuostatą visų paukščių rūšių atveju, jeigu nėra „jokio kito priimtino sprendimo“, leidžiama nukrypti nuo šios direktyvos 5 ir 7 straipsnių tam, kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip „teisėtai naudoti“„nedidelį“ tam tikrų rūšių paukščių „skaičių“.

65

Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad laukinių paukščių medžioklė, praktikuojama kaip laisvalaikio praleidimas Paukščių direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje nurodytais laikotarpiais, gali būti pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiamas „teisėtas naudojimas“ (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 16 d. Sprendimo Ligue pour la protection des oiseaux ir kt., C‑182/02, EU:C:2003:558, 11 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Dar reikia pažymėti: kadangi nukrypti leidžianti tvarka, kaip antai numatytoji Paukščių direktyvos 9 straipsnyje, turi būti aiškinama griežtai ir pareiga įrodyti reikalaujamų kiekvieno nukrypimo sąlygų buvimą tenka valdžios institucijai, kuri dėl to priima sprendimą, valstybės narės turi užtikrinti, kad bet koks kišimasis, turintis įtakos saugomoms rūšims, būtų leidžiamas tik remiantis tiksliai ir tinkamai motyvuotais sprendimais, kuriuose daroma nuoroda į minėtame straipsnyje numatytus motyvus, sąlygas ir reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 8 d. Sprendimo WWF Italia ir kt., C‑60/05, EU:C:2006:378, 34 punktą).

67

Iš Paukščių direktyvos 9 straipsnio nuostatų, kuriose daroma nuoroda į griežtą šiame straipsnyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos kontrolę ir į atrankinį gaudymo pobūdį, kaip, beje, ir iš bendrojo proporcingumo principo, matyti, kad leidžianti nukrypti nuostata, kuria ketina pasinaudoti valstybė narė, turi būti proporcinga ją grindžiantiems poreikiams (2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Malta, C‑76/08, EU:C:2009:535, 57 punktas).

68

Todėl Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Paukščių direktyvos 9 straipsnyje įtvirtintos nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos, tik jeigu yra užtikrinama, kad bus išlaikytas „patenkinamas [atitinkamų rūšių populiacijos] lygis“; kitaip paukščių paėmimas iš buveinių bet kuriuo atveju negali būti laikomas teisėtu ir todėl būti leistinu naudojimu (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 8 d. Sprendimo WWF Italia ir kt., C‑60/05, EU:C:2006:378, 32 punktą ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Malta, C‑76/08, EU:C:2009:535, 59 punktą).

69

Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar išlaikomas „patenkinamas [atitinkamų rūšių populiacijos] lygis“; kaip priminta ankstesniame punkte nurodytoje jurisprudencijoje, jeigu taip nėra, negali būti įvykdytos kitos Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies sąlygos, visų pirma „teisėto naudojimo“ sąlyga.

70

Primintina, kad aplinkybės, rodančios, jog sąlygos, kurių reikalaujama tam, kad būtų galima nukrypti nuo šioje direktyvoje nustatytos apsaugos tvarkos, turi būti pagrįstos konsoliduotomis mokslo žiniomis (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Komisija / Suomija, C‑344/03, EU:C:2005:770, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad valdžios institucijos tuo metu, kai išduoda leidimus, privalo turėti geriausias žinias atitinkamoje srityje (dėl pagal Buveinių direktyvą saugomų rūšių žr. 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging, C‑127/02, EU:C:2004:482, 52 ir 61 punktus, taip pat 2019 m. spalio 10 d. Sprendimo Luonnonsuojeluyhdistys Tapiola, C‑674/17, EU:C:2019:851, 51 punktą). Šie argumentai taikytini ir Paukščių direktyvos 9 straipsnio 2 daliai.

71

Nagrinėjamu atveju lentelėje, kuria remiasi Suomijos Respublika, nurodyti penki darbai, būtent, pirma, UICN atliktas atitinkamos rūšies priskyrimas 2015 m. pasauliniu lygmeniu prie „nedidelį susirūpinimą keliančios“ kategorijos, antra, nevyriausybinės organizacijos BirdLife International 2004 m. ataskaita, kurioje pripažįstama „gera [paprastųjų gagų] apsaugos būklė“ visos Europos lygmeniu, trečia, Gairės, ketvirta, 2015 m. nevyriausybinės organizacijos Wetlands International atliktas populiacijos migracijos kelyje Baltijos jūra – Vadenzė priskyrimas prie „nedidelį susirūpinimą keliančios“ kategorijos ir, penkta, 2010 m. Suomijos „raudonasis sąrašas“, pagal kurį paprastosios gagos Suomijoje priskiriamos prie „beveik nykstančių“ kategorijos.

72

Pirmiausia pakanka konstatuoti, kad pirmasis ir ketvirtasis darbai parengti 2015 m., todėl jais negali būti pateisinami aptariami 2011–2014 m. leidimai. Nors pirmajame iš šių darbų, susijusiame su atitinkamos rūšies klasifikavimu pasauliniu lygmeniu, ši rūšis pasauliniu lygmeniu buvo priskirta prie „nedidelį susirūpinimą keliančios“ kategorijos, ta pati organizacija tais pačiais metais Sąjungos lygmeniu šią rūšį priskyrė prie „nykstančių“.

73

Be to, antrasis ir trečiasis darbai parengti atitinkamai 2004 ir 2008 m. Dėl jų Suomijos Respublika mano, kad Komisija neįrodė, jog jie nebėra aktualūs.

74

Viena vertus, negalima teigti, kad valstybė narė turi geriausias mokslo žinias, jeigu kompetentinga institucija, priimdama sprendimą, remiasi prieš septynerius metus paskelbta studija; taigi, nesant priešingų įrodymų, leidžiama manyti, kad vėlesnėje studijoje, kurioje analizuojami vėlesnių metų duomenys, yra naujesni duomenys, todėl tokios studijos tikslumas ir svarba yra žymiai didesni.

75

Kita vertus, nors nėra aišku (priešingai, nei teigia Komisija), ar galima manyti, kad Gairės, kurios parengtos 2008 m., nebėra aktualios, ir netgi tai, ar reikia pažymėti, kad jos buvo paskelbtos Direktyvos 79/409 kontekste, išvados, prie kurių Suomijos Respublika prieina remdamasi šiomis Gairėmis, daromos susipažinus tik su dalimi jų turinio. Nors minėtose Gairėse paprastosios gagos nurodomos tarp „medžiojamų“ rūšių, jose visų pirma nustatyta, kad ši rūšis priskiriama prie rūšių, kurių apsaugos būklė yra „bloga“.

76

Darytina išvada, kad Suomijos Respublika, siekdama įrodyti, kad aptariamus leidimus išdavusi valdžios institucija turėjo konsoliduotų mokslo žinių, leidžiančių nuspręsti, kad 2011–2014 m. buvo išlaikytas „patenkinamas [atitinkamos rūšies populiacijos] lygis“, gali pagrįstai remtis tik keturiais pirmaisiais darbais, paminėtais šio sprendimo 71 punkte.

77

Atsižvelgiant į tai, Suomijos Respublika turėjo 2010 m. sudarytą Suomijos „raudonąjį sąrašą“, kuriame buvo pateikta nauja jos teritorijoje gyvenančių paukščių rūšių apsaugos būklės analizė.

78

Ši valstybė narė mano, jog aplinkybė, kad pagal šį Suomijos „raudonąjį sąrašą“ paprastosios gagos 2010 m. priskirtos prie „beveik nykstančių“ kategorijos, ne susilpnina, bet sustiprina jos argumentą, kad aptariami leidimai už 2011–2015 m. buvo grindžiami svariais moksliniais duomenimis.

79

Konstatuotina, kad tokie argumentai neatspindi nei paties šios kategorijos pavadinimo, nei pateikiamos jos apibrėžties. Minėta kategorija apibrėžta taip: „taksonas laikomas „beveik nykstančiu“, jeigu jis buvo įvertintas pagal kriterijus[, susijusius su populiacijos dydžiu ir evoliucija, jos geografiniu pasiskirstymu ir kiekybine analize,] ir šiuo metu neatitinka kategorijų „kritinis išnykimo pavojus“, „nykstantis“ ar „pažeidžiamas“ kriterijų, tačiau beveik atitinka „kilusi grėsmė“ grupės kategorijoms taikomus kriterijus arba, tikėtina, juos atitiks artimiausiu metu“.

80

Be to, taip pat reikia pažymėti, kad nors Suomijos Respublika primena, jog, kalbant apie grėsmę, kategorija „beveik nykstantis“ minėto sąrašo nomenklatūroje užima antrą rangą, aukštesnio rango pavadinimuose („pažeidžiamas“, „nykstantis“, „kritinis išnykimo pavojus“, „išnykęs gamtoje“ ir „išnykęs“) nurodyta, kad šios rūšies įtraukimas į šias kategorijas neįrodo nei to, kad jos būklė gera, nei to, kad ji nekelia jokio susirūpinimo.

81

Komisija taip pat nurodo įvairias studijas, kurių dauguma iš esmės prieštarauja Suomijos Respublikos teiginiui, jog 2011–2015 m. laikotarpiu pradedant pavasarinės medžioklės sezonus Suomijos Respublika galėjo užtikrinti, kad bus išlaikytas „patenkinamas [populiacijos, esančios migracijos kelyje Baltijos jūra – Vadenzė,] lygis“.

82

Dėl vėlesnių metų yra aišku, kad UICN, BirdLife International, Wetlands International ir šio sprendimo 71 punkte paminėtas Suomijos „raudonasis sąrašas“ priskyrė paprastąsias gagas prie su didesne grėsme susijusių kategorijų.

83

Be to, aplinkybės, kad atitinkamos rūšies populiacija turi tendenciją mažėti, savaime nepakanka norint įrodyti, kad šios populiacijos apsaugos būklė yra bloga. Vis dėlto, kai papildomos aplinkybės nerodo, kad situacija dėl kitų priežasčių vis tik turėtų būti laikoma gera, tokia aplinkybė neleidžia manyti, kad išlaikomas „patenkinamas [populiacijos] lygis“.

84

Dėl Paukščių ir Buveinių direktyvų aiškinimo dar reikia pridurti, kad nors Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl antrosios direktyvos buvo pripažinta galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas blogos apsaugos būklės atveju, viena vertus, tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas galimas tik išimtinėmis aplinkybėmis, kita vertus, toks taikymas turi būti vertinamas taip pat atsižvelgiant į atsargumo principą (šiuo klausimu dėl Buveinių direktyvos žr. 2019 m. spalio 10 d. Sprendimo Luonnonsuojeluyhdistys Tapiola, C‑674/17, EU:C:2019:851, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Darytina išvada, kad net jeigu šių dviejų direktyvų aiškinimas apima kiekvienos iš jų ypatumus, toks aiškinimas negali būti laikomas nukrypstančiu, nes, atsižvelgiant į jų ypatumus, minėtas aiškinimas apima analogiškus argumentus, susijusius, be kita ko, su jų atitinkama apsaugos sistema.

85

Kiek tai susiję su valdymo planais, kurie Suomijoje buvo priimti ir įgyvendinti 2017 ir 2018 m. ir kurių pagrindas yra Gairės, svarbu pažymėti, kad nors šios Gairės neturi privalomosios teisinės galios, Teisingumo Teismas gali naudoti jas kaip referencinį pagrindą. Be to, minėtose Gairėse nurodyta, kad planai, kurie gali būti įgyvendinami, neturi „atskiro teisinio statuso“, kaip tai suprantama pagal Paukščių direktyvą. Šiuo klausimu dar reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs: nors ekonominiai ir rekreaciniai reikalavimai yra paminėti šios direktyvos 2 straipsnyje, šis straipsnis nėra savarankiška, nukrypti nuo Paukščių direktyvoje nustatytos apsaugos tvarkos leidžianti nuostata (1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Belgija, 247/85, EU:C:1987:339, 8 punktas; 1987 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Italija, 262/85, EU:C:1987:340, 8 punktas ir 1991 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑57/89, EU:C:1991:89, 22 punktas).

86

Galiausiai, nors nagrinėdamas su jokio kito priimtino sprendimo nebuvimu susijusią sąlygą, nurodytą Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte, Teisingumo Teismas 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Komisija / Suomija (C‑344/03, EU:C:2005:770) 35 punkte pripažino, kad „nors <…> medžiotojai, pavasarį medžiodami mažus plėšrūnus tam, kad gagų jauniklių auginimas duotų geresnių rezultatų, užsiima naudinga veika natūralios aplinkos tvarkymo atžvilgiu, ši veikla gali būti atliekama, tik jei būtų leidžiama medžioti gagas pavasarį“, šis argumentas taikytinas tol, kol, kaip pažymėjo Komisija, valstybė narė negarantuoja „patenkinamo [atitinkamos populiacijos] lygio“ išlaikymo. Be to, net jeigu būtų įrodyta, kad valdymo plano daromas teigiamas poveikis saugomos rūšies populiacijai neutralizuoja neigiamą poveikį, kurį daro paukščių paėmimas iš tokios populiacijos, kaip matyti iš Paukščių direktyvos 6 konstatuojamosios dalies, valstybė narė turi imtis priemonių, taikomų įvairiems veiksniams, kurie gali turėti įtakos atitinkamos rūšies populiacijos lygiui.

87

Darytina išvada, kad proceso šalių išsakyti argumentai ir jiems pagrįsti pateikti moksliniai įrodymai neleidžia įrodyti (tą padaryti turėjo Suomijos Respublika), kad tuo metu, kai buvo išduoti aptariami leidimai, nacionalinė valdžios institucija turėjo konsoliduotų mokslo žinių, rodančių, kad išlaikomas „patenkinamas [atitinkamos rūšies populiacijos] lygis“, todėl naudojimas gali būti laikomas „teisėtu“.

88

Taip pat darytina išvada, kad su „teisėtu naudojimu“ susijusi sąlyga, kaip tai suprantama pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, yra neįvykdyta.

89

Dėl šios sąlygos pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tais atvejais, kai paukščių paėmimas iš buveinių pagal nukrypti leidžiančią nuostatą negarantuoja, kad bus išlaikytas patenkinamas atitinkamos rūšies populiacijos lygis, ši sąlyga negali būti laikoma įvykdyta (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija / Malta, C‑557/15, EU:C:2018:477, 66 punktą).

90

Be to, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs: „pažymėtina, kad pagal dabartines mokslo žinias „nedideliu skaičiumi“ pagal [Paukščių direktyvos] 9 straipsnio 1 dalies c punktą turi būti laikomas sugaunamas kiekis, <…> lygus 1 %, jei tai yra galimos medžioti rūšys, o „atitinkama populiacija“, kiek tai susiję su migruojančių paukščių rūšimis, turi būti laikoma sričių, iš kurių atskrenda didžiausia jų dalis, skrendanti per sritį, kurioje galioja leidimas nukrypti jo taikymo laikotarpiu, populiacija“ (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija / Malta, C‑557/15, EU:C:2018:477, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

91

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad 2018 m. birželio 21 d. Sprendime Komisija / Malta (C‑557/15, EU:C:2018:477) Teisingumo Teismas pabrėžė „sritį, kurioje galioja leidimas nukrypti jo taikymo laikotarpiu“. Antra, aptariami leidimai susiję ne su rūšimi, kuri saugoma migracijos metu, bet su šios rūšies paukščiais tuo metu, kai jie pradeda veistis, taigi kai jie yra vienoje vietoje. Paukščių direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši direktyva „taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms“. Trečia, Sąjungos teisės aktai laukinių paukščių apsaugos srityje turi būti aiškinami atsižvelgiant į atsargumo principą, kuris yra vienas iš aukšto lygio apsaugos politikos, kurią Sąjunga aplinkos srityje vykdo remdamasi SESV 191 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, pagrindų (2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2017 m. lapkričio 20 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, EU:C:2017:877, 42 ir 61 punktai). Todėl pagal šį principą reikalaujama vengti situacijos, kai pervertinamas galimų naudoti paukščių skaičius, ir laikytis skaičiavimo metodų, leidžiančių užtikrintai likti 1 % ribose.

92

Darytina išvada: kadangi migruojančios rūšys veisimosi laikotarpiu būna vienoje vietoje, šiuo laikotarpiu jos, aiškinant Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą išimtį, turėtų būti prilygintos sėslioms rūšims.

93

Be to, remiantis vien aplinkybe, kad kuri nors valstybė narė viena leidžia veiklą, negali būti daroma išvada, kad ji gali uzurpuoti visą esamą kvotą. Todėl hipotetiškai reikia numatyti, kurios kitos valstybės narės galėtų norėti pasinaudoti šia kvota, ir rezervuoti kiekvienai iš jų atitinkamą jos dalį.

94

Nagrinėjamu atveju, užuot savo skaičiavimus grindusi visa populiacija, kuri migruoja per Baltijos jūrą ir Vadenzė, Suomijos Respublika kaip pagrindą turėjo naudoti atitinkamos rūšies populiaciją, perinčią Alandų provincijos salose.

95

Darytina išvada, kad reikšmingu metu Alandų provincijos valdžios institucijos neturėjo duomenų, kurie leistų joms teisingai apskaičiuoti, kiek atitinkamos populiacijos paukščių galima paimti iš buveinių.

96

Šiomis aplinkybėmis iš to matyti, kad Suomijos Respublika nesilaikė su „nedideliu skaičiumi“ susijusios sąlygos, nurodytos Paukščių direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punkte.

97

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nuo 2011 m. iki 2019 m. reguliariai leisdama išduoti leidimus pavasarį Alandų provincijoje (Suomija) medžioti paprastųjų gagų patinėlius, Suomijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 7 straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

98

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Suomijos Respublika pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: