1.

Šioje byloje, kurioje Teisingumo Teismui pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, keliami du atskiri klausimai: vienas iš jų susijęs su 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais ( 2 ), konkrečiai kalbant, su jos 1 straipsnio 5 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, tinkamu aiškinimu, o kitas – su veiksmingumo principu ir pagal šį principą valstybių narių procesinėms nuostatoms nustatytais apribojimais. Šie klausimai kilo nagrinėjant skundą dėl tam tikrų SND degalinei nustatytų sąlygų, su kuriomis siejamas aplinkosaugos leidimas ir pagal kurias SND degalinei suskystintos naftos dujos (toliau – SND) gali būti tiekiamos tik dujovežiais, atitinkančiais tam tikrus specialius saugos reikalavimus. Pirmasis klausimas susijęs su šių sąlygų suderinamumu su Sąjungos teise, konkrečiai – su Direktyva 2008/68, o antrasis klausimas – su tuo, ar šios sąlygos galėtų būti įvykdytos tuo atveju, jei būtų pripažintos prieštaraujančiomis Sąjungos teisei.

2.

Direktyvos 2008/68 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais ( 3 ), Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės ir Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais nustato vienodas saugaus tarptautinio pavojingų krovinių vežimo taisykles. Šios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos nacionaliniam vežimui, kad visoje Sąjungoje būtų suvienodintos pavojingų krovinių vežimo sąlygos ir užtikrintas tinkamas bendrosios transporto rinkos veikimas.

3.

Be to, Direktyvos 2008/68 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad kiekvienai valstybei narei turėtų likti teisė taikyti griežtesnes taisykles nacionalinio vežimo operacijoms, kurias atlieka jos teritorijoje registruotos ar naudojamos transporto priemonės.

4.

Direktyvos 2008/68 22 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šios direktyvos tikslai – užtikrinti vienodą suderintų saugos taisyklių taikymą visoje Sąjungoje ir aukštą nacionalinių ir tarptautinių vežimo operacijų saugos lygį.

5.

Direktyvos 2008/68 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma pavojingų krovinių vežimui keliais <…> valstybėse narėse ar iš vienos į kitą, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo veiklą <…>

<…>

5.   Valstybės narės gali reglamentuoti ar drausti pavojingų krovinių vežimą jų teritorija remdamosi tik kitomis priežastimis nei transportavimo sauga.“

6.

Direktyvos 2008/68 3 straipsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatyta:

„1.   Nedarant poveikio 6 straipsnio taikymui, neturi būti vežami pavojingi kroviniai, kuriuos vežti draudžiama pagal I priedo I.1 skirsnį. <…>

2.   Nedarant poveikio bendrųjų patekimo į rinką taisyklių ar krovinių vežimui bendrai taikomų taisyklių taikymui, pavojingus krovinius vežti leidžiama laikantis I priedo I.1 skirsnyje <…> nustatytų sąlygų.“

7.

5 straipsnyje „Apribojimai dėl vežimo saugos priežasčių“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės dėl saugos priežasčių gali taikyti griežtesnes nuostatas, išskyrus konstrukcijos reikalavimus, nacionaliniam pavojingų krovinių vežimui jų teritorijoje registruotomis arba pradėtomis naudoti transporto priemonėmis, vagonais ir vidaus vandens laivais.“

8.

I priedo „Vežimas keliais“ I.1 skirsnyje „ADR“ nustatyta:

„<…> ADR A ir B priedai, susitariant, kad sąvoka „susitariančioji šalis“ atitinkamai pakeičiama sąvoka „valstybė narė“.“

9.

ADR A priedo 1.2.1 punkte („Sąvokos“) pateiktos tokios apibrėžtys:

„Suskystintos naftos dujos (SND) – žemo slėgio suskystintos dujos, kurias sudaro tik vienas ar keli lengvieji angliavandeniliai, priskirti pozicijoms JT Nr. 1011, 1075, 1965, 1969 ar 1978, ir kurių sudėtyje yra daugiausia propano, propeno, butano, butano izomerų, buteno ir kitų angliavandenilių dujų pėdsakų.

<…>

„Apsauginė įklotė (cisternų)“ – įklotė ar danga, kuri saugo metalinę cisterną nuo joje vežamų medžiagų.

PASTABA . Ši apibrėžtis netaikoma įklotei ar dangai, kuri naudojama tik vežamai medžiagai apsaugoti.

<…>

„Korpusas“ (cisternos) – cisternos dalis medžiagai, kurią ketinama vežti, laikyti, įskaitant angas ir jų sklendes, kurioje nėra eksploatavimo įrangos ar išorinės konstrukcinės įrangos.

<…>

„Cisterna“ – korpusas, įskaitant konstrukcinę ir eksploatavimo įrangą. <…>

<…>

„Cisterninė transporto priemonė“ – transporto priemonė, sukonstruota skysčiams, dujoms ar milteliams arba granuliuotoms medžiagoms vežti, turinti vieną ar keletą stacionariai sumontuotų cisternų. Be pačios transporto priemonės arba jos važiuoklės mazgų, cisterninė transporto priemonė sudaryta iš vieno ar keleto korpusų, jų įrangos elementų ir sujungiamųjų detalių, skirtų šiems elementams tvirtinti prie transporto priemonės ar važiuoklės mazgų.

<…>“

10.

Algemene wet bestuursrecht (Nyderlandų administracinis kodeksas) 8:69a straipsnis suformuluotas taip:

„Administracinio teismo teisėjas nepanaikina sprendimo dėl to, kad jis pažeidžia rašytą ar nerašytą teisės normą arba bendrąjį teisės principą, jei šia norma arba principu akivaizdžiai nesiekiama apsaugoti asmens, kuris juo remiasi, interesų.“

11.

Pagrindinė byla susijusi su Nyderlandų miesto Piurmerendo gyventojos (toliau – X) paduotais skundais; ji ginčija tam tikras sąlygas, su kuriomis siejamas aplinkosaugos leidimas, išduotas SND degalinės operatoriui. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad į teismą X kreipėsi iš esmės ne tam, kad tos sąlygos būtų panaikintos, o tam, kad SND degalinei būtų uždrausta prekiauti SND. X nerimauja dėl saugos klausimų, susijusių su prekyba SND gyvenamajame rajone.

12.

SND degalinė turi leidimą prekiauti SND nuo 1977 m. lapkričio 8 d.1998 m. kovo 30 d.College van burgemeester en wethouders van de gemeente Purmerend (Piurmerendo miesto taryba, toliau – College) išdavė leidimą įrenginiui pagal Wet milieubeheer (Nyderlandų aplinkos apsaugos įstatymas). Vėliau šis leidimas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas. 2016 m. sausio 18 d. aplinkosaugos leidimas buvo susietas su dviem papildomomis sąlygomis dėl transporto priemonių, kuriomis į SND degalinę turi būti tiekiamos SND: pagal vieną iš jų šiose transporto priemonėse turi būti įrengta karščiui atspari danga ( 4 ), o pagal kitą – patobulinta (ir saugesnė) pildymo žarna. Atsižvelgiant į College Teisingumo Teismui pateiktas pastabas, nustatytos aplinkosaugos leidimo sąlygos šiomis sąlygomis buvo papildytos SND degalinės operatoriaus prašymu, siekiant SND degalinėje užtikrinti aukštesnį saugos lygį, kad ji galėtų išsaugoti jai išduotą aplinkosaugos leidimą pagal naujus, griežtesnius standartus nei tie, kurie buvo taikomi anksčiau.

13.

Papildomi reikalavimai buvo nustatyti beveik tuo pat metu, kai College nagrinėjo X skundą dėl SND degalinei išduoto aplinkosaugos leidimo. College teigimu, SND degalinė turi teisinę pareigą laikytis papildomų sąlygų, kurios katastrofinio įvykio riziką sumažina iki priimtinu laikomo lygio.

14.

X prašo panaikinti dvi į aplinkosaugos leidimą įtrauktas sąlygas, būtent sąlygą, pagal kurią tiekimas į SND degalinę gali būti vykdomas tik SND skirtais dujovežiais su įrengta karščiui atsparia danga, ir sąlygą dėl dujovežių SND pildymo žarnos. X prieštarauja ne pačioms sąlygoms, o siekia, kad jos būtų panaikintos dėl to, kad yra neįvykdomos, nes prieštarauja Sąjungos teisei. Galutinis tikslas, kurio X siekia pateiktu skundu, yra SND degalinei išduoto aplinkosaugos leidimo panaikinimas. Jeigu nebūtų taikomi sąlygose nustatyti papildomi saugos reikalavimai, būtų reikalaujama laikytis didesnių saugių atstumų iki gana pažeidžiamų objektų, todėl, atsižvelgiant į SND degalinės buvimo vietą, ji negalėtų atitikti su tokiais didesniais saugiais atstumais susijusių reikalavimų.

15.

Konkrečiai kalbant, X prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje tvirtina, kad šios dvi sąlygos prieštarauja Direktyvai 2008/68 ir (arba) SESV 34 straipsniui, todėl negali būti įvykdytos.

16.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad pagal Nyderlandų teisę College negali aplinkosaugos leidimo susieti su sąlygomis, kurios negali būti įvykdytos, ir kad X, kuri gyvena šalia SND degalinės, yra suinteresuota, kad šios sąlygos būtų vykdomos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dėl X skundo iš esmės turi nuspręsti, kad šios sąlygos negali būti įvykdytos, todėl jos tik sukuria saugumo iliuziją.

17.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, su pildymo žarna susijusi sąlyga nepažeidžia Direktyvos 2008/68 nuostatų, todėl jai galima pritarti. Taigi, prejudiciniai klausimai nesusiję su reikalavimu dėl pildymo žarnos, tačiau nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą šis reikalavimas vis tiek detaliai aprašytas.

18.

Šiomis aplinkybėmis Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

19.

Rašytines pastabas pateikė College van burgemeester en wethouders van de gemeente Purmerend (toliau – College), Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija.

20.

Pirmiausia Teisingumo Teismas pateikė du klausimus, kad šalys, ketinančios dalyvauti numatytame teismo posėdyje, į juos atsakytų žodžiu. Dėl COVID‑19 pandemijos teismo posėdis buvo atšauktas ir abu klausimai pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodytoms suinteresuotosioms šalims, kad šios į juos atsakytų raštu.

21.

Tai buvo šie klausimai:

„Ar pagal Direktyvos 2008/68 1 straipsnio 5 dalį, siejamą su šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės gali taikyti griežtesnius reikalavimus, jei šių reikalavimų taikymas grindžiamas ne transporto sauga, o kitomis priežastimis, pavyzdžiui, aplinkos apsauga?

Jeigu taip, kokias išvadas, atsižvelgiant į tai, galima padaryti, siekiant atsakyti į pirmąjį klausimą?“

22.

Į klausimus raštu atsakė College, Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija.

23.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmojo klausimo a punktą užduoda tik tam, kad Teisingumo Teismas išaiškintų, kaip turi būti taikoma Direktyvos 2008/68 5 straipsnio 1 dalis. Vis dėlto iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar nustatytos aplinkosaugos leidimo sąlygos, susijusios su SND dujovežiais, kuriais Piurmerendo SND degalinei gali būti tiekiamos SND, būtent reikalavimai dėl karščiui atsparios dangos ir pildymo žarnos, negali būti įvykdytos, nes prieštarauja Sąjungos teisei (konkrečiai – Direktyvos 2008/68 nuostatoms). Jeigu šios sąlygos negali būti įvykdytos ir iš esmės degalinei SND gali būti tiekiamos bet kuriuo SND dujovežiu, kuris atitinka Direktyvoje 2008/68 nustatytus saugos reikalavimus, gali būti, kad Piurmerendo SND degalinė neatitinka Nyderlandų teisėje nustatytų saugos standartų. Jeigu šios sąlygos būtų teisiškai privalomos, atsižvelgiant į nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą atrodo, kad SND degalinei nustatytų saugos standartų galėtų būti laikomasi.

24.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manė, kad su pildymo žarna susijęs reikalavimas nepažeidžia Sąjungos teisės, todėl neprašė išaiškinimo dėl šio reikalavimo. Nesu įsitikinęs, kad ši išvada teisinga, todėl, siekdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti atsakymus, kurie būtų naudingi norint išspręsti pagrindinėje byloje kylančius klausimus, Teisingumo Teismui patarsiu, kaip jis galėtų išaiškinti šį reikalavimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

25.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas labai logiškai klausimus padalijo į dvi dalis: pirmojo klausimo a ir b punktus, susijusius su tuo, ar šios sąlygos prieštarauja Sąjungos teisei, ir antrojo klausimo a ir b punktus, susijusius su tuo, ar šios sąlygos gali būti įvykdytos, net jeigu jos iš esmės prieštarauja Sąjungos teisei, nes sprendimas, kuriuo buvo nustatytos sąlygos, nebegali būti apskųstas pagal Nyderlandų procesinę teisę.

26.

Komisija rašytinėse pastabose tvirtino, kad Direktyvos 2008/68 1 straipsnio 5 dalis gali būti svarbi, siekiant atsakyti įklausimą, ar sąlygos yra leistinos, ir Teisingumo Teismas šios išvados 21 punkte nurodytus du klausimus pateikė suinteresuotosioms šalims ir taip joms suteikė galimybę pateikti pastabas šiuo klausimu.

27.

Atsižvelgdamas į direktyvos struktūrą ir logiką pirmiausia išnagrinėsiu su 1 straipsnio 5 dalimi susijusius argumentus – ir dėl karščiui atsparios dangos, ir dėl pildymo žarnos – paskui išanalizuosiu 5 straipsnio 1 dalį.

28.

Pirmojo klausimo b punktas susijęs su Saugos susitarimo ( 5 ) ir aplinkraščio ( 6 ) galima įtaka atsakymui į pirmojo klausimo a punktą. Šį klausimo punktą nagrinėsiu kartu su pirmojo klausimo a punktu.

29.

Direktyva 2008/68 buvo priimta siekiant pakeisti Direktyvą 94/55 ( 7 ) ir Direktyvą 96/49 ( 8 ) bei nustatyti bendrą režimą, kuris apimtų visus pavojingų krovinių vidaus vežimo (keliais, geležinkeliais ir vidaus vandens keliais) aspektus ( 9 ). Direktyvoje 2008/68 tai pasiekta trijose tarptautiniuose susitarimuose nustatytas tarptautinio pavojingų krovinių vežimo taisykles taikant vežimui valstybėse narėse ir iš vienos į kitą, kad būtų suvienodintos pavojingų krovinių vežimo sąlygos ir „užtikrintas tinkamas bendrosios transporto rinkos veikimas“ ( 10 ). Nustatyta, kad Direktyvos 2008/68 tikslai – „užtikrinti vienodą suderintų saugos taisyklių taikymą visoje [Sąjungoje]“ ir „aukštą nacionalinių ir tarptautinių vežimo operacijų saugos lygį“ ( 11 ).

30.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai grindžiami prielaida, kad Piurmerende esančiai SND degalinei išduoto aplinkosaugos leidimo sąlygose nustatytas reikalavimas dėl karščiui atsparios dangos viršija pagal Direktyvą 2008/68 ir ADR taikomus bendruosius reikalavimus SND dujovežiams. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta papildoma analizė dėl pildymo žarnos grindžiama ta pačia prielaida. Jeigu šie reikalavimai neviršytų to, ko reikalaujama pagal direktyvą, prejudiciniai klausimai netektų prasmės. Nė viena pastabas pateikusi šalis netvirtina kitaip. Atsižvelgiant į nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat akivaizdu, kad Nyderlandų vyriausybė nepriėmė nacionaliniu lygmeniu taikytinų privalomų bendrųjų nuostatų, kuriose būtų nustatytas į Saugos susitarimą įtrauktas reikalavimas dėl karščiui atsparios dangos, nes jai kilo abejonių dėl to, kad jis gali pažeisti Direktyvos 2008/68 5 straipsnio 1 dalį ( 12 ).

31.

Taigi savo analizę grindžiu prielaida, kad ir reikalavimas dėl karščiui atsparios dangos, ir reikalavimas dėl pildymo žarnos viršija reikalavimus, kurių turi laikytis SND dujovežio eksploatuotojas tam, kad būtų įvykdyti Direktyvos 2008/68 reikalavimai.

32.

Nyderlandų vyriausybė ir College rašytinėse pastabose tvirtina, kad Piurmerende esančiai SND degalinei išduoto aplinkosaugos leidimo sąlygos nepatenka į Direktyvos 2008/68 materialinę taikymo sritį. Šiomis aplinkybėmis College pažymi, kad sąlygos, su kuriomis susietas aplinkosaugos leidimas, yra skirtos SND degalinės operatoriui, o ne vežėjui arba SND dujovežių eksploatuotojui.

33.

Be to, College pažymi, kad aplinkosaugos leidimo sąlygos yra susijusios su „įrenginio“ veikla ir kad dėl paties tokio leidimo pobūdžio jame neįmanoma nustatyti konstrukcijos reikalavimų – kaip ir kitų reikalavimų, taikytinų SND dujovežiams.

34.

College taip pat pažymi, kad sąlygos, su kuriomis susietas leidimas, nėra bendrojo pobūdžio su konstrukcija susijusios sąlygos. Jos nėra skirtos visiems SND dujovežiams (nepaisant jų registracijos arba pradėjimo naudoti vietos) arba visoms SND degalinėms Nyderlanduose. Pagal jas Piurmerende esančios SND degalinės operatoriui tiesiog draudžiama priimti SND iš dujovežio, kuriame nėra įrengta būtina karščiui atspari danga (ir, kaip reikėtų pridurti, pildymo žarna).

35.

College taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad abi su karščiui atsparia danga ir pildymo žarna susijusios sąlygos buvo nustatytos SND degalinės operatoriaus prašymu.

36.

Mano nuomone, nė vienas iš šių argumentų nėra įtikinamas.

37.

Pagal Direktyvos 2008/68 22 konstatuojamąją dalį ja siekiama dviejų tikslų, būtent „užtikrinti vienodą suderintų saugos taisyklių taikymą visoje [Sąjungoje]“ ir „aukštą nacionalinių ir tarptautinių vežimo operacijų saugos lygį“. Joje tai iš esmės daroma perimant trijų tarptautinių susitarimų dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo nuostatas ir jas taip pat taikant tokių krovinių vežimui Sąjungos vidaus keliais ( 13 ) su tam tikromis ribotomis išimtimis. Šioje byloje aptariamu atveju iš tų trijų tarptautinių susitarimų svarbi tik ADR.

38.

Direktyvos 2008/68 3 straipsnio 2 dalyje valstybės narės įpareigotos leisti vežti pavojingus krovinius laikantis direktyvoje nustatytų sąlygų.

39.

Akivaizdu, kad College išduotas aplinkosaugos leidimas Piurmerendo SND degalinei ir sąlygos, su kuriomis jis susietas, yra decentralizuotos valdžios institucijos priimti teisės aktai. Sąlygomis, su kuriomis susietas aplinkosaugos leidimas, ribojamas transporto priemonių, kuriomis galima faktiškai aptarnauti tą konkrečią SND degalinę, ratas, nes pagal jas reikalaujama, kad SND degalinės operatorius nepriimtų SND iš dujovežių, kurie neatitinka tų papildomų reikalavimų, nors visiškai atitinka Direktyvos 2008/68 reikalavimus. Tai, kad aplinkosaugos leidimas yra specialus individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, šiomis aplinkybėmis nėra svarbu ( 14 ).

40.

Jeigu sąlygos, su kuriomis susietas aplinkosaugos leidimas, viršija tai, ko reikalaujama pagal Direktyvą 2008/68, šios sąlygos prieštarauja šiai direktyvai, išskyrus atvejus, kai jos gali būti pateisinamos pagal vieną iš Direktyvos 2008/68 nuostatų, kuriose valstybėms narėms suteikta diskrecija nustatyti griežtesnes priemones. Taigi, jeigu taip yra, Nyderlandų valdžios institucijos visų pirma neturėtų užtikrinti šių sąlygų vykdymo.

41.

Kaip Vokietijos vyriausybė pažymėjo pateiktų pastabų 34 punkte, kiek tai susiję su SND dujovežiams taikomais saugos reikalavimais, turi būti laikoma, kad Direktyvoje 2008/68 numatytas išsamus suderinimas Sąjungos lygmeniu. Taigi, aplinkosaugos leidimo dviejų sąlygų suderinamumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į direktyvos, o ne į pirminės teisės nuostatas ( 15 ). Todėl jose nustatytų sąlygų ir reikalavimų nebūtina analizuoti atsižvelgiant į SESV 34 straipsnį. Bet kuriuo atveju prejudiciniuose klausimuose neprašoma su tuo susijusio išaiškinimo.

42.

Komisija rašytinėse pastabose teigia, kad galbūt šios sąlygos galėtų būti leistinos pagal Direktyvos 2008/68 1 straipsnio 5 dalį, jeigu jos būtų nustatytos dėl kitų priežasčių nei transportavimo sauga. Vokietijos vyriausybė rašytiniame atsakyme į Teisingumo Teismo užduotus klausimus šiam požiūriui prieštarauja, o College ir Nyderlandų vyriausybė atsakymuose jam pritaria.

43.

Pateiktame atsakyme Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad 1 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi siekiama leisti nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti vežimo apribojimus, kaip antai apribojimus vežti per saugomas teritorijas, dėl tokių priežasčių, kaip nacionalinis saugumas arba aplinkos apsauga. Ji remiasi nuostatos, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama reglamentuoti arba drausti „vežimą“ ( 16 ) (kaip tam tikrų krovinių vežimo veiksmą) savo nacionalinėje teritorijoje, teksto pažodiniu aiškinimu ir pažymi mananti, kad ši nuostata negali pateisinti konstrukcijos reikalavimų, kaip tai suprantama pagal 5 straipsnio 1 dalį.

44.

College atsakyme tvirtina, kad sąlygos buvo įtrauktos siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti SND degalinės, kuri yra gyvenamojoje zonoje, išorės saugą, ir kad, jos nuomone, šie pagrindai skiriasi nuo transportavimo saugos.

45.

Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyvos 2008/68 1 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant valstybės narės gali atitinkamai „reglamentuoti ar drausti“ pavojingų krovinių vežimą jų teritorija, „remdamosi <…> kitomis priežastimis nei transportavimo sauga“ arba taikyti „apribojimus dėl vežimo saugos priežasčių“. Taigi, 1 straipsnio 5 dalyje apibrėžta tai, ką valstybės narės gali padaryti direktyvos taikymo srityje dėl „kitų priežasčių nei transportavimo sauga“, o 5 straipsnio 1 dalyje taip apibrėžti apribojimai, kuriuos valstybės narės gali nustatyti „dėl [vežimo] saugos priežasčių“.

46.

Valstybių narių diskrecija reglamentuoti ar drausti pavojingų krovinių vežimą pagal Direktyvos 2008/68 1 straipsnio 5 dalį yra 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurią neturi būti vežami pavojingi kroviniai, kuriuos vežti draudžiama pagal atitinkamus direktyvos priedus, ir kad tokius krovinius vežti leidžiama, jeigu laikomasi tuose prieduose nustatytų sąlygų, išimtis. Kadangi valstybių narių diskrecija pagal 1 straipsnio 5 dalį yra bendrosios taisyklės išimtis, ji turi būti aiškinama siaurai. Šią išvadą aiškiai patvirtina 1 straipsnio 5 dalies tekstas, pagal kurį šioje nuostatoje leidžiama reglamentuoti ar drausti vežimą, tik jeigu tai daroma dėl kitų priežasčių nei transportavimo sauga. Atsižvelgiant į 1 straipsnio 5 dalies aiškią formuluotę, reglamentavimas arba draudimai, nustatyti iš dalies dėl su transportavimo sauga susijusių priežasčių, negali patekti į šioje nuostatoje pateiktos išimties taikymo sritį.

47.

Šį požiūrį patvirtina šios išvados 43 punkte nurodyti argumentai. Jeigu 1 straipsnio 5 dalimi visų pirma siekiama suteikti valstybėms narėms diskreciją drausti arba reglamentuoti pavojingų krovinių vežimą per itin jautrias zonas, kaip būtų galima teigti atsižvelgiant į Direktyvos 2008/68 11 konstatuojamąją dalį ( 17 ), dalelytė „tik“ labai tinka. Jeigu valstybė narė nuspręstų apriboti tam tikro maršruto, pavyzdžiui, per ekologiniu požiūriu saugomą teritoriją arba tankiai apgyvendintą zoną, naudojimą, toks draudimas būtų nustatytas „tik“ dėl kitų priežasčių nei transportavimo sauga. Vien reikalavimas krovinius vežti kitu maršrutu pačiai vežimo saugai įtakos neturi, tačiau aplinka gali būti apsaugota nuo su pavojingų krovinių vežimu susijusios rizikos. Tokio pobūdžio priemonės taip pat neiškraipo ir nepadalija pavojingų krovinių vežimo vidaus rinkos.

48.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar SND degalinei Piurmerende išduoto aplinkosaugos leidimo sąlygos buvo nustatytos remiantis „tik kitomis priežastimis nei transportavimo sauga“. Vis dėlto sunku įsivaizduoti labiau tipinių transportavimo saugos nuostatų nei SND dujovežiams nustatyti konstrukcijos reikalavimai, skirti pavėlinti verdančio skysčio garų sukeliamam sprogimui arba užkirsti jam keliui su gaisru susijusios avarijos atveju.

49.

Taip pat sunku įsivaizduoti, kaip galima reikalavimą naudoti saugesnę pildymo žarną vertinti kaip nustatytą remiantis tik kitomis priežastimis nei transportavimo sauga, nes „transportavimas“ apima būtent krovinių „pakrovimo ir iškrovimo veiklą“ ( 18 ). Nurodyta, kad abiejų sąlygų įtraukimo tikslas yra sumažinti katastrofinio įvykio riziką veikloje (tiekiant SND), kurią sudaro atvykimas dujovežiu į atitinkamą vietą, SND iškrovimas ir išvykimas – visa ši veikla visiškai patenka į sąvokos „transportavimas“ („vežimas“), vartojamos Direktyvoje 2008/68, taikymo sritį.

50.

Mano nuomone, vien tai, kad aptariamos sąlygos buvo įtrauktos į aplinkosaugos leidimą, skirtą apsaugoti Piurmerende esančios SND degalinės aplinkai, negali pakeisti to, ko iš esmės reikalaujama pagal šias sąlygas. Jos taikomos tik SND vežimui keliais dujovežiais į SND degalinę ir iškrovimui joje ir akivaizdu, kad jomis siekiama užkirsti kelią avarijoms arba apriboti šių avarijų poveikį vežimo metu, įskaitant krovinio iškrovimą. Ši veikla tiksliai patenka į Direktyvos 2008/68 taikymo sritį ir, mano nuomone, apribojimų priskyrimas tam tikrai sričiai arba jų nustatymo vieta negali pakeisti jų pobūdžio.

51.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai klausia, ar Saugos susitarimas dėl karščiui atsparios SND dujovežių dangos (toliau – Saugos susitarimas), kurį Nyderlandų vyriausybė sudarė su SND sektoriaus rinkos dalyviais, turi įtakos atsakymui į pirmojo klausimo a punktą.

52.

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tai, kad SND rinkos dalyviai Nyderlanduose taip pat yra sudarę privatinės teisės reglamentuojamą susitarimą, pagal kurį yra prisiėmę įsipareigojimus, tapačius sąlygoms, su kuriomis siejamas SND degalinei Piurmerende išduotas aplinkosaugos leidimas, arba panašius į jas, kažkaip gali pakeisti aplinkosaugos leidime nustatytų sąlygų pobūdį. Mano nuomone, tai, kad lygiagrečiai yra prisiimti įsipareigojimai pagal privatinę teisę, negali pakeisti sąlygų, su kuriomis siejamas SND degalinei išduotas aplinkosaugos leidimas, viešosios teisės pobūdžio arba Nyderlandų valdžios institucijų pareigos laikytis Direktyvos 2008/68.

53.

Dėl šių priežasčių manau, kad Direktyvos 2008/68 1 straipsnio 5 dalyje valstybėms narėms nėra suteikta diskrecija nustatyti saugos reikalavimus, kaip antai su karščiui atsparia danga ir pildymo žarna susijusius reikalavimus, nustatytus papildomose sąlygose, su kuriomis siejamas aplinkosaugos leidimas ir kurios viršija tai, ko reikalaujama pagal Direktyvą 2008/68.

54.

Direktyvos 2008/68 5 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms leidžiama „taikyti griežtesnes nuostatas“ dėl vežimo saugos priežasčių tam tikrais ribotais atvejais. Griežtesnės nuostatos turi būti susijusios su „nacionaliniu pavojingų krovinių vežimu“„jų teritorijoje registruotomis arba pradėtomis naudoti“ transporto priemonėmis ir šios nuostatos neturi būti „konstrukcijos reikalavimai“.

55.

Akivaizdu, kad sąlygos, su kuriomis siejamas SND degalinei Piurmerende išduotas aplinkosaugos leidimas, atsižvelgiant į jų apibūdinimą nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, susijusios su reikalavimais transporto priemonėms, kuriomis vykdomas ne tik nacionalinis, bet ir tarpvalstybinis vežimas – SND pristatomos į SND degalinę. Šios sąlygos vienodai taikomos abiem atvejais. Be to, šios sąlygos taikomos ne tik Nyderlanduose „registruotoms arba pradėtoms naudoti“ transporto priemonėms, bet ir neatsižvelgiant į transporto priemonės registracijos šalį. Jau dėl šių priežasčių atrodo, kad sąlygos dėl karščiui atsparios dangos ir pildymo žarnos, su kuriomis siejamas aplinkosaugos leidimas, nėra leidžiamos pagal Direktyvos 2008/68 5 straipsnio 1 dalį.

56.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmasis klausimas susijęs su kitu aspektu: ar SND degalinei Piurmerende išduoto aplinkosaugos leidimo sąlygos prieštarautų Direktyvai 2008/68, nes jos yra „konstrukcijos reikalavimai“, todėl nėra „griežtesnės sąlygos“, kurias Nyderlandai galėtų teisėtai nustatyti pagal 5 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, jeigu jos būtų taikomos tik nacionaliniam vežimui transporto priemonėmis, registruotomis arba pradėtomis naudoti Nyderlanduose. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl pildymo žarnos nėra toks „konstrukcijos reikalavimas“, ir paprašė Teisingumo Teismo išaiškinti, ar reikalavimas dėl karščiui atsparios dangos pagal tą nuostatą turėtų būti laikomas „konstrukcijos reikalavimu“.

57.

5 straipsnio 1 dalyje nepatikslinta, ką reiškia „konstrukcijos reikalavimai“. Šioje nuostatoje taip pat nepatikslinta, su kokio pobūdžio objektais turėtų būti susiję tokie „konstrukcijos reikalavimai“, ir nenustatyta su tuo susijusių apribojimų. Atsižvelgiant į Direktyvos 2008/68 16 konstatuojamąją dalį atrodo, kad sąvoka „konstrukcijos reikalavimai“ gali būti susijusi ir su „transporto priemonėmis“, ir su „įranga“, tačiau joje toliau nepaaiškinta, ką galėtų reikšti sąvoka „įranga“.

58.

Vis dėlto būtų logiška teigti, kad „griežtesnių“ konstrukcijos reikalavimų draudimas apimtų bent jau tokias pačias transporto priemones ir įrangą kaip tos, kurioms ADR nustatyti „konstrukcijos reikalavimai“ arba „reikalavimai“ dėl jų „konstrukcijos“.

59.

Atrodo, kad „konstrukcijos reikalavimas“ – ir dėl karščiui atsparios dangos, ir dėl pildymo žarnos – yra reikalavimas dėl įrangos konstrukcijos, t. y. projektavimo, gamybos ir specifikacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti tokia įranga ( 19 ). Pavyzdžiui, ADR A priedo 6.7.2.2 poskirsnyje nustatyti „bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai“ korpusams, galiausiai įskaitant reikalavimus dėl bet kokios tokių korpusų „dangos“ ( 20 ). Akivaizdu, kad reikalavimas SND dujovežiuose įrengti tam tikrus techninius kriterijus atitinkančią šiluminę apsaugą arba karščiui atsparią dangą šiuo požiūriu turėtų būti apibūdintas kaip „konstrukcijos reikalavimas“.

60.

Kaip dar vieną pavyzdį galima nurodyti ADR A priedo 6.2.1.3.1 poskirsnį, kuriame reikalaujama, kad tam tikra eksploatavimo įranga, kaip antai „vožtuvai, vamzdynas ir kitos jungtys, kurias veikia slėgis“, būtų „projektuojama ir konstruojama“ taip, kad atitiktų tam tikrus trūkio slėgio reikalavimus. Tokie reikalavimai yra „konstrukcijos reikalavimai“, kaip ši sąvoka įprastai suprantama kalbant apie tokią „eksploatavimo įrangą“, kaip ir papildomos techninės specifikacijos, susijusios su SND dujovežio SND cisterna ir pildymo žarna.

61.

Taigi, manau, kad SND dujovežiams nustatyti konstrukcijos reikalavimai, kaip antai reikalavimas dėl karščiui atsparios dangos arba specialios pildymo žarnos, kurie viršija tai, ko reikalaujama pagal Direktyvą 2008/68, ir bent iš dalies yra nustatyti dėl transportavimo saugos (įskaitant pakrovimą ir iškrovimą), prieštarauja direktyvoje valstybėms narėms nustatytoms pareigoms.

62.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrąjį klausimą užduoda iš esmės tam, kad išsiaiškintų, kokios pasekmės turi kilti dėl papildomų sąlygų, susijusių su SND degalinę Piurmerende aptarnaujančių SND dujovežių konstrukcija, neteisėtumo pagal Sąjungos teisę. Kadangi Sąjungos teisei prieštarauja ne tik reikalavimas dėl karščiui atsparios dangos, bet ir reikalavimas dėl pildymo žarnos, antrasis klausimas taikomas ir šiai sąlygai.

63.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas susidūrė su situacija, kai – pagal Nyderlandų teisę – X gali pagrįstai reikalauti atšaukti aplinkosaugos leidimo sąlygas, jeigu šios sąlygos negali būti įvykdytos, o tai savo ruožtu gali reikšti, kad aplinkosaugos leidimas nebėra pateisinamas ir jį gali tekti panaikinti ( 21 ).

64.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti ne tai, ar pagal Sąjungos teisę tos valstybės narės valdžios institucijos visų pirma privalo atnaujinti nagrinėjimą ir persvarstyti sprendimą, kuriuo aplinkosaugos leidimas buvo susietas su papildomomis sąlygomis, ar sprendimą išduoti aplinkosaugos leidimą. Tokia pareiga persvarstyti administracinį sprendimą, kuris prieštarauja Sąjungos teisei, galėtų atsirasti esant tam tikroms sąlygoms, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, sprendimuose Kühne ir Heitz ( 22 ), i21 Germany ir Arcor ( 23 ) ir Kempter ( 24 ). Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antruoju klausimu konkrečiai siekia sužinoti, kaip jis turėtų elgtis tuo atveju, kai „tikrina vykdymo sprendimo <…> teisėtumą“ ( 25 ), o ne ką jis turėtų daryti, kai vertina paties aplinkosaugos leidimo galiojimą.

65.

Taigi, klausimas, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, yra kitoks: ar papildomas sąlygas galima įvykdyti, net jeigu jos prieštarauja Sąjungos teisei, nes sprendimas, kuriuo jos buvo nustatytos, nebegali būti apskųstas pagal nacionalinę procesinę teisę. Vykdymas neišvengiamai pirmiausia susijęs su nagrinėjamų sąlygų pažeidimu, paskui – su atitinkamų valdžios institucijų vykdomais tam tikros naujos formos veiksmais arba jų priimamais sprendimais dėl tam tikros sankcijos arba kitokių vykdomojo pobūdžio pasekmių.

66.

Kaip Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, be kita ko, Sprendime Ciola, visos administracinės institucijos, įskaitant decentralizuotos valdžios institucijas, turi iš Sąjungos teisės viršenybės išplaukiančių įsipareigojimų ir šie įsipareigojimai taikomi konkretiems individualiems administraciniams sprendimams ( 26 ). Atsižvelgdamas į tai, Sprendime Ciola Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad, vertinant už konkrečiame individualiame administraciniame sprendime, kuris jau yra tapęs galutinis, bet prieštarauja Sąjungos teisei, nustatyto draudimo nesilaikymą skirtos baudos teisėtumą, į šį draudimą atsižvelgti nereikia.

67.

Šioje byloje, kaip ir Sprendime Ciola aptartu atveju, kyla klausimų ne dėl paties administracinio akto likimo, o dėl to, ar tame akte nustatytomis sąlygomis, kurios prieštarauja Sąjungos teisei, galima remtis vėlesniuose administraciniuose aktuose arba vykdymo sprendimuose, ar į jas reikia, ar nereikia atsižvelgti vertinant už šių sąlygų nesilaikymą skirtos sankcijos – arba galbūt vykdymo veiksmų, kaip atitaisomosios sankcijos – teisėtumą ( 27 ). Sprendime ED & F Man Sugar ( 28 ) Teisingumo Teismas priminė, kad sankcija turi būti paskirta remiantis aiškiu ir nedviprasmišku teisiniu pagrindu, ir, kiek tai susiję su grąžinamosiomis eksporto išmokomis, nusprendė, kad teisėtumo ir teisinio saugumo principai reikalauja, kad tikrindami sprendimo dėl sankcijos (t. y. vykdymo sprendimo) teisėtumą nacionalinės institucijos ir teismai taip pat patikrintų sprendimo dėl išmokos grąžinimo, kuriuo jis grindžiamas, faktinį pagrindą, net jeigu šis sprendimas yra tapęs galutinis ( 29 ).

68.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai klausia, ar svarbu tai, kad vykdymo sprendimas yra atitaisomosios arba baudžiamosios sankcijos pobūdžio. Nemanau, kad taip yra arba turėtų būti. Turėtų būti draudžiami visi nauji sprendimai, kuriais siekiama įvykdyti Sąjungos teisę pažeidžiančias sąlygas, nepaisant to, ar jie yra baudžiamojo pobūdžio, ar jais siekiama atkurti ankstesnę padėtį. Manau, kad sprendžiant šį klausimą reikėtų remtis Teisingumo Teismo sprendimais E. B. ( 30 ) ir Fallimento Olimpiclub ( 31 ).

69.

Sprendime Fallimento Olimpiclub Teisingumo Teismas, nagrinėdamas su PVM susijusį ginčą, nusprendė, kad Sąjungos teisė „nenustato nacionaliniams teismams pareigos netaikyti vidaus proceso taisyklių, suteikiančių sprendimui res judicata galią, net jei tai leistų užkirsti kelią ginčijamu sprendimu padarytam [Sąjungos] teisės pažeidimui“ ( 32 ). Vis dėlto Sąjungos teisė draudžia nacionalinės teisės nuostatas, suteikiančias reikalavimus pažeidžiančiam sprendimui res judicata galią kitų sprendimų dėl kitų mokestinių metų atžvilgiu, kiek tai susiję su klausimais, išspręstais nesilaikant Sąjungos teisės ( 33 ). Kitaip tariant, pirminis sprendimas gali galioti, bet negalima leisti, kad jis lemtų sprendimus ateityje.

70.

Sprendime E. B. išnagrinėtu atveju policijos pareigūnas drausminėje byloje priimtu administraciniu sprendimu 1975 m. buvo išleistas į išankstinę pensiją po to, kai buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su tos pačios lyties asmenimis. Šiuo sprendimu taip pat buvo 25 % sumažintos pensijos išmokos, kurios jam būtų priklausiusios kitu atveju. Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirminis sprendimas, kuriuo buvo sumažintas E. B. pensijos dydis, būtų prieštaravęs Direktyvai 2000/78/EB ( 34 ), jeigu ji būtų buvusi taikoma, nusprendė, kad nacionalinis teismas neprivalo peržiūrėti galutinio drausminėje byloje priimto sprendimo, kuriuo E. B. buvo išleistas į išankstinę pensiją, bet privalo persvarstyti jo pensijos sumažinimą, kad apskaičiuotų sumą, kurią jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos jo teisės pagal Sąjungos teisę (šiuo atveju – jo teisė nebūti diskriminuojamam dėl seksualinės orientacijos).

71.

Abiejuose šiuose sprendimuose aptartais atvejais leista palikti galioti pirminį teismo arba administracinį sprendimą, bet nurodyta, kad juo negali būti grindžiami vėlesni teismo sprendimai (Sprendimas Fallimento Olimpiclub) ir pagal jį negali būti nustatomos valstybės tarnautojo, kuris buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, esamos teisės į pensiją (Sprendimas E. B.). Taigi, Teisingumo Teismas atskyrė būtinybę užtikrinti teisinį saugumą dėl pirminių galutinių sprendimų, kurių nebegalima apskųsti, ir būtinybę užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo principo, kiek tai susiję su vėlesniais sprendimais arba tebekylančiomis pradinių sprendimų pasekmėmis. Todėl manau, kad veiksmai ir sprendimai, kuriais siekiama, kad būtų laikomasi sąlygų, susijusių su karščiui atsparia danga ir pildymo žarna, pagal Sąjungos teisę yra neleistini.

72.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus: