1.

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbdavio negalima laikyti „nemokiu“, kai dėl jo buvo pateiktas prašymas pradėti vykdymo procedūrą teismo sprendimu pripažinus teisę į žalos atlyginimą, bet per vykdymo procedūrą buvo pripažinta, kad skolos išieškoti neįmanoma dėl šio darbdavio nemokumo. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar atitinkama valstybė narė, remdamasi šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalimi, nusprendė išplėsti šioje direktyvoje numatytos darbuotojų apsaugos taikymą tokiam nemokumo atvejui, nustatytam vykstant kitam, nei šio 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas, procesui, numatytam nacionalinėje teisėje.

2.

Direktyvos 2008/94/EB 1 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad darbdavio mokėtina kompensacija maitintojo netekusiems artimiesiems už neturtinę žalą, patirtą darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, gali būti laikoma „darbuotojų reikalavimu, kylančiu iš darbo sutarčių ar darbo santykių“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, tik jeigu ji patenka į „darbo užmokesčio“ sąvoką, kaip ji apibrėžta nacionalinėje teisėje, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas.