2021 7 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 297/8


2021 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal de grande instance de Paris (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) VB, WA (C-776/19), XZ, YY (C-777/19), ZX (C-778/19), DY, EX (C-781/19) / BNP Paribas Personal Finance SA ir AV (C-779/19), BW, CX (C-780/19), FA (C-782/19) / BNP Paribas Personal Finance SA, Procureur de la République

(Sujungtos bylos C-776/19–C-782/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - Hipoteka užtikrintos paskolos užsienio valiuta (Šveicarijos frankai) sutartys - Senatis - 4 straipsnio 2 dalis - Pagrindinis sutarties dalykas - Sąlygos, dėl kurių paskolos gavėjui kyla valiutos keitimo rizika - Suprantamumo ir skaidrumo reikalavimai - Įrodinėjimo pareiga - 3 straipsnio 1 dalis - Reikšmingas neatitikimas - 5 straipsnis - Aiški ir suprantama sutarties sąlygos formuluotė - Veiksmingumo principas)

(2021/C 297/06)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de grande instance de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: VB, WA (C-776/19), XZ, YY (C-777/19), ZX (C-778/19), DY, EX (C-781/19), AV (C-779/19), BW, CX (C-780/19), FA (C-782/19)

Atsakovai: BNP Paribas Personal Finance SA, Procureur de la République

Rezoliucinė dalis

1.

1993 m. balandžio 5 d. Direktyvos 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, siejamos su veiksmingumo principu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis remiantis vartotojo pareikštam ieškiniui:

dėl pardavėjo ar tiekėjo su šiuo vartotoju sudarytos sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga būtų taikomas senaties terminas,

dėl pagal tokias nesąžiningas sąlygas nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo būtų taikomas penkerių metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo paskolos pasiūlymo priėmimo dienos, taigi vartotojas tuo metu galėjo nežinoti visų savo teisių pagal šią direktyvą.

2.

Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad paskolos sutarties sąlygos, kuriose numatyta, kad užsienio valiuta yra sąskaitos valiuta, o euras – mokėjimo valiuta, ir dėl kurių valiutos kurso rizika tenka paskolos gavėjui, patenka į šios nuostatos taikymo sritį, jei šiose sąlygose įtvirtinamas vienas iš esminių minėtos sutarties elementų.

3.

Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad paskolos sutarties užsienio valiuta sąlygų, kuriose numatyta, kad užsienio valiuta yra sąskaitos valiuta, o euras yra mokėjimo valiuta, ir dėl kurių keitimo rizika tenka paskolos gavėjui, skaidrumo reikalavimas laikomas įvykdytu, jei pardavėjas ar tiekėjas pateikė vartotojui pakankamą ir tikslią informaciją, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėtų suprasti praktinį atitinkamo finansinio mechanizmo veikimą ir taip įvertinti galimai reikšmingų tokių sąlygų neigiamų ekonominių pasekmių riziką finansiniams įsipareigojimams per visą sutarties laikotarpį.

4.

Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama vartotojui perkelti pareigą įrodyti, jog sutarties sąlyga yra aiški ir suprantama, kaip numatyta šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje.

5.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad paskolos sutarties sąlygos, kuriose numatyta, kad užsienio valiuta yra sąskaitos valiuta, o euras – mokėjimo valiuta, ir dėl kurių valiutos keitimo rizika be jokių apribojimų tenka paskolos gavėjui, gali lemti reikšmingą iš tos sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimą vartotojo nenaudai, jeigu pardavėjas ar tiekėjas, laikydamasis skaidrumo vartotojo atžvilgiu reikalavimo, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs su dėl tokių sąlygų kylančia neproporcingai didele valiutos keitimo rizika, jei dėl jos būtų atskirai derėtasi.


(1)  OL C 19, 2020 1 20.