1.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad failo, kuriame yra saugomas kūrinys, dalių, kurias prieš tai atsisiuntė lygiarangių (peer-to-peer) tinklo naudotojas, įkėlimas iš galinio tokio naudotojo įrenginio į tokius kitų naudotojų įrenginius yra jų padarymas viešai prieinamų, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nors pačios šios dalys gali būti naudojamos tik pasiekus tam tikrą atsisiuntimo ribą. Neturi reikšmės aplinkybė, kad dėl failų dalijimosi programinės įrangos client-BitTorrent nustatymų įkėlimą automatiškai generuoja ši programinė įranga, jeigu naudotojas iš galinio įrenginio, kurį naudojant atliekamas įkėlimas, įsigijo šią programinę įrangą ir davė sutikimą ją taikyti po to, kai buvo tinkamai informuotas apie jos savybes.

2.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo turi būti aiškinama taip, kad asmeniui, kuriam pagal sutartį priklauso tam tikros intelektinės nuosavybės teisės, tačiau kuris jomis nesinaudoja, bet tik reikalauja, kad tariami pažeidėjai atlygintų žalą, gali būti iš esmės taikomos šios direktyvos II skyriuje numatytos priemonės, procedūros ir gynybos būdai, nebent remiantis šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra pareiga ir atlikus bendrą ir išsamų tyrimą būtų nustatyta, kad savo prašymu jis piktnaudžiauja. Konkrečiai kalbant, minėtos direktyvos 8 straipsniu grindžiamas prašymas suteikti informaciją taip pat turi būti atmestas, jeigu yra nepagrįstas arba neproporcingas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

3.

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas, siejamas su 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad juo iš esmės nedraudžiama, nei kad intelektinės nuosavybės teisių turėtojas ir trečiasis asmuo, veikiantis jo vardu, sistemingai įrašytų lygiarangių (peer-to-peer) tinklų naudotojų, kurių interneto ryšys buvo tariamai naudojamas atliekant teises pažeidžiančią veiklą, IP adresus, nei kad šių naudotojų pašto adresai ir pavardės būtų atskleisti šiam teisių turėtojui ar trečiajai šaliai, kad ši galėtų pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos, kurią tariamai sukėlė minėti naudotojai, atlyginimo, su sąlyga, kad tokio teisių turėtojo ar trečiosios šalies iniciatyvos ir prašymai šiuo klausimu būtų pateisinami, proporcingi, jais nebūtų piktnaudžiaujama ir būtų teisiškai pagrįsti nacionaline teisėkūros priemone, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2002/58, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 15 straipsnio 1 dalį, kuri riboja šios iš dalies pakeistos direktyvos 5 ir 6 straipsniuose įtvirtintų taisyklių taikymo sritį.