1

Ieškovės Silgan Closures GmbH ir Silgan Holdings, Inc., yra bendrovės, veikiančios, be kita ko, metalinių pakuočių (metalinių talpyklų ir uždarymo reikmenų) sektoriuje. 2015 m. Bundeskartellamt (Federalinė kartelių tarnyba, Vokietija) pradėjo tyrimą dėl kelių sektoriuje veikiančių bendrovių, įskaitant bendroves, priklausančias bendrovių grupei, kuriai priklauso ieškovės. Atliekant šį tyrimą tai pačiai grupei kaip ir ieškovės priklausančios atitinkamos bendrovės pateikė prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti ir bendradarbiavo su Federaline kartelių tarnyba teikdamos jai informaciją.

2

Federalinės kartelių tarnybos ir šių bendrovių atstovų susitikimas įvyko 2016 m. rugsėjo 8 d.

3

2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Europos Komisija, laikydamasi 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102 straipsnius] (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 2 straipsnio 1 dalies, nusprendė pradėti SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą kelioms metalinių pakuočių sektoriuje veikiančioms bendrovėms, įskaitant ieškoves (byla AT.40522 – Pandora) (toliau – ginčijamas sprendimas).

4

Ieškovės pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. liepos 4 d.

5

Atskiru dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. rugsėjo 14 d., Komisija pareiškė ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

6

2018 m. rugsėjo 18 ir 26 d. dokumentais atitinkamai Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos Sąjungos Taryba pateikė prašymus įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

7

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

8

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

9

Savo nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija teigia, kad ginčijamas sprendimas neturi įtakos ieškovių interesams aiškiai pakeisdamas jų teisinę situaciją, dėl ko ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

10

Ieškovės savo ruožtu teigia, kad dėl ypatingų šios bylos aplinkybių ginčijamas sprendimas įgyja galimo ginčyti akto pobūdį. Šiuo klausimu jos tvirtina, kad SESV 104 ir 105 straipsniais Komisijai suteikiama teisė pradėti SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą tik laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Be to, priėmus ginčijamą sprendimą Federalinė kartelių tarnyba negalėjo tęsti procedūros, taigi ieškovės neteko galimybės, kad minėta tarnyba taikytų joms atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą. Be to, minėtas sprendimas lėmė tai, kad buvo sustabdytas senaties terminų, per kuriuos galima imtis veiksmų Vokietijoje, skaičiavimas, o kartu – aplinkybę, kad tyrimas negalėjo būti baigtas per protingą terminą. Galiausiai ieškovės teigia, kad nuo šiol privalo apibrėžti savo strategiją dėl Komisijos inicijuoto tyrimo, o tai reiškia, kad daromas poveikis jų teisinei padėčiai.

11

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis atsakovo prašymu Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Šioje byloje Komisija prašė priimti sprendimą dėl nepriimtinumo ir Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, todėl nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso.

12

Pagal SESV 263 straipsnį ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims.

13

Siekiant nustatyti, ar dėl akto galima pareikšti tokį ieškinį, reikia remtis pačiu šio akto turiniu, o akto priėmimo forma iš esmės nesvarbi. Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl teisės aktų ir sprendimų, sukeliančių privalomų teisinių pasekmių, kurios turi įtakos ieškovo interesams aiškiai pakeisdamos jo teisinę padėtį (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 35 ir 36 punktai).

14

Taigi ieškinį dėl panaikinimo iš principo galima pareikšti tik dėl priemonių, kuriomis galutinai nustatoma atitinkamos institucijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai. Tačiau tarpiniai aktai, kuriais siekiama parengti galutinį sprendimą, nėra aktai, kuriuos galima ginčyti (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 37 punktas).

15

Šiomis aplinkybėmis, nors išimtinai parengiamojo pobūdžio priemonės negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, su jomis susijusiais pažeidimais galima remtis grindžiant ieškinį dėl galutinio akto, kurio rengimo etapo dalis jos yra, taip užtikrinant veiksmingą ir visišką teisminę gynybą (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 12 punktas).

16

Laikantis Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalies priimto ginčijamo sprendimo teisiniai padariniai turi būti vertinami atsižvelgiant į jo funkciją vykstant procedūrai dėl sprendimo priėmimo pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102 straipsniuose] (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), III skyrių (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 13 punktą).

17

Ši procedūra buvo sukurta siekiant suteikti suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti savo nuomonę ir perduoti Komisijai kuo išsamesnę informaciją, kad pastaroji nepriimtų jų interesus pažeidžiančio sprendimo. Taigi ja tokioms įmonėms siekiama suteikti procedūrinių garantijų ir užtikrinti Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsniu suteikiamą teisę būti išklausytoms Komisijos (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 14 punktą).

18

Ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl SESV 101 straipsnio taikymo procedūros, galėtų įpareigoti Sąjungos teismą vertinti klausimus, dėl kurių Komisija dar neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės, ir dėl to galėtų būti paankstintas nagrinėjimas iš esmės ir supainiotos skirtingos administracinės ir teisminės procedūrų stadijos. Taigi jis būtų nesuderinamas su kompetencijų paskirstymo tarp Komisijos ir Sąjungos teismo sistemomis, su Sutartyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis ir gero teisingumo vykdymo ir administracinės procedūros Komisijoje sklandžios eigos reikalavimais (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija60/81, EU:C:1981:264, 20 punktą).

19

Iš to matyti, kad toks teisės aktas, koks yra ginčijamas sprendimas, kuriuo remdamasi Komisija pradeda SESV 101 straipsnio taikymo procedūrą, sukelia tik tokių padarinių, kokių sukelia procesinis dokumentas, ir neturi poveikio ieškovių teisinei padėčiai, išskyrus jų procesinę padėtį (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 17 punktą).

20

Konkrečiai kalbant apie Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje numatytą pasekmę, t. y. kad pradėjus procedūrą pagal ginčijamą sprendimą valstybių narių konkurencijos institucijos netenka kompetencijos taikyti SESV 101 straipsnio faktinėms aplinkybėms, kurios nagrinėjamos vykdant tokią procedūrą, pažymėtina, kad pagal ją užkertamas kelias tam, kad tokios institucijos ieškoves paraleliai patrauktų atsakomybėn. Taigi ši pasekmė nedaro įtakos jų interesams (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 18 punktą).

21

Ši išvada taikoma ne tik tada, kai nė viena nacionalinė valdžios institucija nepradeda procedūros šiuo klausimu, bet ir juo labiau tuo atveju, kai tokia institucija pradeda minėtą procedūrą ir turi ją nutraukti pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį. Nors sprendimas pradėti procedūrą pagal SESV 101 straipsnį neturi įtakos atitinkamos įmonės teisinei padėčiai, kai dėl jos iki šiol nepradėta jokia procedūra, tai juo labiau taikoma tuo atveju, kai dėl tokios įmonės nacionalinė valdžios institucija jau yra pradėjusi tyrimą.

22

Taigi ieškovės nepagrįstai remiasi SESV 104 ir 105 straipsniais, kuriuose numatyta tam tikra Komisijos ir valstybių narių kompetencijos taikant, be kita ko, SESV 101 straipsnį sąveika. Iš tikrųjų šios nuostatos susijusios tik su atvejais, kurie nenumatyti pagal SESV 103 straipsnį priimtame reglamente dėl SESV 101 straipsnio taikymo, koks yra Reglamentas Nr. 1/2003. Kaip matyti iš minėto reglamento 17 konstatuojamosios dalies, jo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta taisykle (žr. šios nutarties 20 ir 21 punktus) siekiama užtikrinti nuoseklų Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą ir optimalų viešosios valdžios institucijų tinklo, kurį sudaro Komisija ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, valdymą, taikant konkurencijos taisykles glaudžiai bendradarbiaujant.

23

Šiomis aplinkybėmis tai, kad ieškovės ėmėsi būtinų veiksmų, kad galiausiai pasinaudotų Federalinės kartelių tarnybos taikoma atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, neturi reikšmės.

24

Viena vertus, niekas ieškovėms netrukto prašyti taikyti Komisijos pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17). Kita vertus, bendras egzistavimas ir savarankiškumas, būdingi santykiams tarp Sąjungos atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos ir tokių valstybių narių programų, yra Reglamentu Nr. 1/2003 sukurtos Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų lygiagrečios kompetencijos sistemos išraiška. Iš to matyti, kad kartelio, kuris gali daryti neigiamą įtaką konkurencijai keliose valstybėse narėse ir dėl to lemti skirtingų nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų ir Komisijos įsikišimą, atveju įmonė, kuri nori būti atleista nuo baudos už dalyvavimą atitinkamame kartelyje ar to, kad ši bauda jai būtų sumažinta, yra suinteresuota prašymus atleisti nuo baudos pateikti ne tik nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios gali būti kompetentingos taikyti SESV 101 straipsnį, bet ir Komisijai (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 20 d. Sprendimo DHL Express (Italija) ir DHL Global Forwarding (Italija), C‑428/14, EU:C:2016:27, 58 ir 59 punktus).

25

Taigi, tokiu atveju atitinkama įmonė, norinti, kad jai būtų pritaikyta minėta programa, turi imtis veiksmų, kurių reikia tam, kad Komisijai įgyvendinant savo kompetenciją pagal Reglamentą Nr. 1/2003 būtų minimaliai arba visai nebūtų padaryta neigiama įtaka naudai, dėl kurios tokia įmonė gali kreiptis prašydama atleisti nuo baudos arba ją sumažinti.

26

Be to, senaties termino nutraukimas, kurį lemia ginčijamo sprendimo priėmimas, nesukelia padarinių, kurie būtų didesni už procesinio dokumento, turinčio įtakos tik įmonės, dėl kurios pradėtas tyrimas, procesinei, bet ne teisinei padėčiai, sukeliamus padarinius (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 17 punktas). Šis tik su procesiniu tokių padarinių pobūdžiu susijęs vertinimas taikomas ne tik Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnyje numatytų senaties terminų nutraukimui, bet ir nacionalinių valdžios institucijų turimų įgaliojimų skirti galimai nacionalinėje teisėje nustatytas sankcijas įgyvendinimo sustabdymui.

27

Atitinkamai ieškovių argumentai, susiję su tariamai pažeista pareiga baigti nagrinėti šią bylą per protingą terminą, taip pat nepagrįsti. Nors pasibaigus Komisijos pradėtai procedūrai ieškovės mano, kad ši institucija pažeidė savo pareigas, kiek tai susiję su procedūros trukme, ieškovės galės pasinaudoti savo teisėmis pareikšdamos ieškinį, kuris joms šiuo tikslu atrodys tinkamas. Be to, aplinkybė, kad Federalinė kartelių tarnyba gali pradėti tyrimą tik po to, kai savo tyrimą baigs Komisija, yra tik neišvengiama vien procesinio pobūdžio pasekmė, kurią lemia tai, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį tokia nacionalinė valdžios institucija negali tęsti procedūros. Todėl ji negali turėti poveikio išvadai, kad ginčijamas sprendimas yra parengiamasis aktas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ieškovėms.

28

Aplinkybė, kad ieškovės dabar turi nustatyti strategiją, kurios laikysis Komisijai vykdant tyrimą, lygiai taip pat yra vien procesinio pobūdžio pasekmė, kurią lemia tokio tyrimo pradėjimas, todėl ginčijamas sprendimas negali virsti aktu, kuris turėtų poveikį ieškovių teisinei padėčiai, taigi taptų aktu, kurį galima ginčyti.

29

Taip pat neturi reikšmės aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas prieš išsiunčiant pranešimą apie kaltinimus ieškovėms. Pagal Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalį Komisija gali nuspręsti pradėti procedūrą siekdama priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 III skyrių bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip pranešimo apie kaltinimus pateikimo dieną. Taigi tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas prieš pranešant ieškovėms apie kaltinimus, visiškai nepakeičia ginčijamo sprendimo kaip parengiamojo akto, kuris neturi įtakos ieškovių teisinei padėčiai, pobūdžio.

30

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas yra tik parengiamasis aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių ieškovėms, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, taigi nepriimtinumu grindžiamam Komisijos prieštaravimui turi būti pritarta, todėl ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

31

Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalį, atsakovui pateikus šio reglamento 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą priimamas tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju visas ieškinys buvo atmestas kaip nepriimtinas, nereikia priimti sprendimo dėl Vokietijos Federacinės Respublikos ir Tarybos prašymų įstoti į bylą.

32

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

33

Be to, pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį, jeigu, kaip šioje byloje, procesas pagrindinėje byloje užbaigiamas prieš priimant sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą, prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo ir pagrindinės šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su tokiu prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai įstoti į bylą nebuvo perduoti ieškovėms ir Komisijai, taigi jos negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad Vokietijos Federacinė Respublika ir Taryba padengia su tuo susijusias savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nutaria: