—

panaikinti 2018 m. spalio 17 d. atsakovės apeliacijų komiteto Sprendimą A-001-2018 ir 2018 m. birželio 19 d. atsakovės Sprendimą 05/2018, kurį jis patvirtina,

—

priimti sprendimą dėl pagrindinių ieškinyje nurodytų klausimų, susijusių su i) tuo, kad atsakovė ir atsakovės apeliacinių komitetas klaidingai manė, jog ieškovė iš pradžių turėjo prašyti sprendimo dėl tarpvalstybinio išlaidų paskirstymo, ir tik paskui galėjo būti priimtas sprendimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 (1) 17 straipsnį (ketvirtasis pagrindas); ir ii) tuo, kad atsakovė ir atsakovės apeliacijų komitetas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė teisiškai neturėjo galimybės valdyti pasiūlytos jungties Prancūzijoje, netaikant išimties (šeštasis pagrindas),

—

priimti sprendimą dėl kiekvieno iš šių ieškinio pagrindų, atskirai nurodytų ieškinyje, kad būtų išvengta vėlesnių ginčų dėl šių ginčijamų pagrindų, kai atsakovė iš naujo nagrinės prašymą taikyti išimtį, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padaryta Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies aiškinimo klaida, kai atsakovei buvo pripažinta diskrecija vertinti prašymą taikyti išimtį.

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus objektyvius kriterijus atsakovės diskrecija turi būti apribota šių sąlygų įvykdymo nagrinėjimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padaryta Reglamento Nr. 714/2009 aiškinimo klaida, kai buvo nuspręsta, kad prašymas taikyti išimtį turi būti tenkinamas tik kaip kraštutinė priemonė.

Atrodo, kad nėra pagrindo manyti, jog išimties suteikimas turi būti kraštutinė priemonė.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padaryta klaida vertinant įrodinėjimo pareigą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad būtų taikoma išimtis pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalį.

Atrodo, kad atsakovė ieškovei taiko probatio diabolica.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo klaidingai aiškinamas santykis tarp Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 (2) 12 straipsnio ir atitinkamas rėmimusis tuo, kad ieškovės jungčiai gali būti taikoma tarpvalstybinio išlaidų paskirstymo procedūra, ir neatsižvelgimu į su tokia procedūra susijusias problemas.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeistas ES teisėje nustatytas pagrindinis teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kai buvo atsisakyta atsižvelgti į precedentus nustatant tai, kaip turi būti tinkamai aiškinamas Reglamentas Nr. 714/2009, ir kai buvo laikomasi visiškai kitokio požiūrio.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo padaryta klaida taikant Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punktą, kai nebuvo atsižvelgta į Prancūzijos teisėje nustatytus apribojimus, taikomus elektros jungčių Prancūzijoje vystytojams, nepriklausantiems RTE.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo klaidingai taikomas Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punktas, kai nebuvo atsižvelgta į ilgalaikio tikrumo dėl pajamų poreikį, siekiant užtikrinti ieškovės jungties finansavimą.

Projekto rizika gali atgrasyti nuo įsipareigojimo teikti reikiamą finansavimą. Todėl reikėjo atsižvelgti į rizikos poveikį ieškovės galimybei užsitikrinti finansavimą.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo klaidingai taikomas Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies b punktas, kai nebuvo atsižvelgta į atskirų pavojų, kylančių ieškovės jungčiai, bendrą poveikį.

Bendra rizikos / atlygio pusiausvyra lemia tai, ar bus investuojama. Todėl neturėtų pakakti kiekvieno atskiro pavojaus nagrinėjimo.

9.

Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovės apeliacijų komitetas nepakankamai kritiškai išnagrinėjo atsakovės sprendimą.

Atsižvelgiant į atsakovės apeliacijų komiteto įgaliojimų apimtį ir jam pateikiamų klausimų rimtumą, jis atsakovės sprendimui turėjo taikyti aukštesnį kritiškumo laipsnį.