—

panaikinti 2018 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/873 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kiek jis susijęs su Vengrija, nes juo Sąjungos lėšomis nefinansuojamos pripažintų gamintojų grupėms suteikta pagalba;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime numatyta ginčijama taikymo išimtis yra neteisėta, nes atitinkamų gamintojų grupėms pagalba buvo suteikta vadovaujantis Sąjungos teise.

Ieškovė remiasi gamintojų grupių pripažinimo pobūdžiu. Anot jos, Komisija sprendime dėl gamintojų grupėms suteiktos finansinės pagalbos kompensavimo neatsižvelgė į tai, kad pripažintų gamintojų grupės atitinka Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytus reikalavimus.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime numatyta ginčijama taikymo išimtis yra neteisėta, nes pagal lojalaus bendradarbiavimo, proporcingumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus išimtis turėjo būti taikoma mažesne apimtim arba išvis neturėjo būti taikoma.

Ieškovės teigimu, ginčijama išimtis neteisėta, nes pagal lojalaus bendradarbiavimo, proporcingumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus išimtis turėjo būti taikoma mažesne apimtim arba išvis neturėjo būti taikoma: Sąjungos teisės taisyklės nėra visiškai aiškios, kaip reikėtų vertinti ginčijamus nacionalinės teisės aktus ir praktiką, todėl juos galima aiškinti, kaip tai daro Vengrija, nes anksčiau tai buvo žinoma Komisijai, tačiau ji dėl to neprieštaravo.