1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad MVĮ pranešime, pridėtame prie ginčijamo sprendimo, daroma nuoroda į jos ryšį su bendrove ERCROS 2013 m. ir 2014 m., ir kad jį parengęs asmuo nežinojo ypač svarbios informacijos: kad ji buvo įsteigta 2015 m. vasario mėn., o jos įstatinį kapitalą sudarė 3 000 eurų, t. y. minimalus kapitalas, kurio teisėtai reikalaujama pagal Ispanijos komercinės teisės aktus. Šiuo atžvilgiu ji teigia, kad būtent naujos bendrovės įstatinis kapitalas buvo lemiamas, kad ji būtų pripažinta „mažąja įmone“, nes EQO iš tiesų tenkino galiojančiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus, o vien dėl bendrovės ERCROS dalyvavimo ji negalėjo tapti „didele įmone“.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ERCROS buvo vienintelė EQO akcininkė laikotarpiu nuo bendrovės įsteigimo (2015 m. vasario 18 d.) iki akcijų perdavimo SALINAS DEL ODIEL (2015 m. birželio 2 d.), ir tai vien konjunktūriškai ar instrumentiškai, siekiant palengvinti EQO nuosavybės perleidimą jos galutiniams gavėjui, SALINAS DEL ODIEL.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad 2015 finansiniais metais, EQO nebepriklausė ERCROS (laikyta „didele įmone“) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, ir ji priklausė SALINAS DE ONIEL (laikyta „vidutine įmone“).

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad aplinkybė, svarbi nustatant EQO įmonės dydį, siekiant taikyti ginčijamus teisės aktus, gali būti tik jos ryšis su jos patronuojančia įmone baigiantis 2015 finansiniams metams, kaip tai matyti iš metinių ataskaitų atitinkančių tuos metus, o ne jos ryšys su įmone (kuris buvo tik konjunktūrinis ir instrumentinis) per referencinį laikotarpį.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad jai turėjo būti taikomas ne didelei, bet būtent vidutinei įmonei nustatytas mokestis, nes ryšis, kurio egzistavimas turi būti šiuo tikslu nustatytas, yra būtent tas, kuris sieja EQO ir SALINAS DEL ODIEL, o ne EQO ir ERCROS.