26.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 112/45


2018 m. vasario 8 d. pareikštas ieškinys byloje Italija / Komisija

(Byla T-71/18)

(2018/C 112/58)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri ir avvocato dello Stato P. Gentili

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo

panaikinti pranešimą apie viešąjį konkursą EPSO / AD/339/17 – šių sričių administratoriai (AD 7): 1. finansų ekonomikos, 2. makroekonomikos, paskelbtą 2017 m. lapkričio 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Nr. 386 A;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 263, 264 ir 266 straipsnių pažeidimu, nes Komisija pažeidė Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-566/10 P ir Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-124/13 ir T-191/31; tuose sprendimuose neteisėtais pripažinti pranešimai, pagal kuriuos kalbos, kurias viešųjų konkursų dalyviai gali nurodyti kaip antrąją kalbą, gali būti tik anglų, prancūzų ir vokiečių.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 342 straipsnio ir Reglamento (EEB) Nr. 1/58, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385), 1 ir 6 straipsnių pažeidimu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su EB 12 straipsnio (dabar – SESV 18 straipsnis), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, ES 6 straipsnio 3 dalies, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio, Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 27 straipsnio antros pastraipos ir 28 straipsnio f punkto pažeidimu, nes pagal minėtas teisės nuostatas draudžiama Sąjungos piliečiams ir patiems institucijų pareigūnams nustatyti kalbinius apribojimus, bendrai ir objektyviai nenumatytus Reglamento Nr. 1/58 6 straipsnyje nurodytose ir iki šiol nepriimtose institucijų darbo tvarkos taisyklėse, ir draudžiama nustatyti tokius apribojimus nesant konkrečių ir pagrįstų tarnybos interesų.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su ES 6 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes šioje dalyje įtvirtintas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris yra pagrindinė teisė, kylanti iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su piktnaudžiavimo įgaliojimais buvimu nagrinėjamu atveju ir pagrindinių teisės normų, susijusių su pranešimų apie konkursą pobūdžiu ir tikslu, pažeidimu, nes prevenciškai ir bendrai apsiribojusi trimis kalbomis, kurias galima pasirinkti kaip antrąją kalbą, Komisija faktiškai iš anksto pranešimo ir priimtinumo sąlygų stadijoje patikrino kandidatų lingvistinę kompetenciją, nors tai turi būti atliekama per konkursą. Todėl kalbinės žinios tampa lemiamos, palyginti su profesinėmis žiniomis.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 18 straipsnio ir 24 straipsnio ketvirtos pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, Reglamento Nr. 1/58 2 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių pažeidimu, nes numačius, kad paraiškos turi būti siunčiamos anglų, prancūzų arba vokiečių kalbomis ir kad EPSO ta kalba siunčia kandidatams pranešimus, susijusius su konkurso eiga, buvo pažeista Europos Sąjungos piliečių teisė su institucijomis bendrauti savo kalba ir nustatyta papildoma diskriminacija, daranti žalą asmenims, gerai nemokantiems šių trijų kalbų.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių ir 28 straipsnio f punkto, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalies f punkto ir SESV 296 straipsnio antros pastraipos (nemotyvavimas) pažeidimu, taip pat su proporcingumo principo pažeidimu ir faktų iškraipymu.

Šiuo klausimu teigiama, kad Komisijos nurodyti motyvai iškraipo faktus, nes neaišku, ar šios trys kalbos yra labiausiai vartojamos dokumentų vertimams raštu institucijų viduje, ir yra neproporcingi pagrindinės teisės, kaip antai teisės nepatirti diskriminacijos dėl kalbos, apribojimo atžvilgiu. Bet kuriuo atveju yra mažiau ribojančių sistemų, kurias taikant užtikrinamas greitas vertimas raštu institucijų viduje.