1.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 8 ir 52 straipsniai ir Direktyvos (EB) Nr. 95/46 (1) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis 7 straipsnio f punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, t. y. Įstatymo Nr. 677/2001 5 straipsnio 2 dalis ir ANSPDCP (Autoritatea Națională de Supraveghere a Prelucrării Datelor cu Caracter Personal) [Nacionalinė asmens duomenų tvarkymo priežiūros institucija] sprendimas Nr. 52/2012, kurioje, siekiant užtikrinti asmenų, turto ir vertybių saugumą bei apsaugą, ir įgyvendinant teisėtus interesus, numatyta galimybė be duomenų subjekto sutikimo vykdyti stebėjimą vaizdo kameromis?

2.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 ir 52 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas gali imtis kitų atitinkamo teisėto intereso apsaugos priemonių, teisių ir laisvių ribojimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo atitinka proporcingumo principą ir būtinumo sąlygą, bei yra tenkinami bendrojo intereso tikslui ar reikalavimas apsaugoti kito asmens teises ir laisves?

3.

Ar Direktyvos (EB) Nr. 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis turi būti aiškinama taip, kad duomenų tvarkytojo „teisėtas interesas“ turi būti įrodytas, egzistuojantis ir realus duomenų tvarkymo metu?

4.

Ar Direktyvos (EB) Nr. 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis 6 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad duomenų tvarkymas (stebėjimas vaizdo kameromis) yra perteklinis ir netinkamas, kai ūkio subjektas gali imtis kitų atitinkamo teisėto intereso apsaugos priemonių?