1.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnis, 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB (1), iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2, 25, 27 ir 36 konstatuojamosios dalys, 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (2) 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, taip pat šiame kontekste teisinio saugumo principas, kaip bendrasis Sąjungos teisės principas, ir viešųjų pirkimų srityje prieinamų perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūrų veiksmingumo ir greitumo reikalavimas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos, kiek tai susiję su viešojo pirkimo sutartimis, sudarytomis iki jų įsigaliojimo, pasibaigus naikinamiesiems peržiūros terminams, kurie ankstesniuose valstybės narės teisės aktuose nustatyti iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo padarytų pažeidimų viešųjų pirkimų srityje tyrimui, bendrai leidžiama kompetentingai (priežiūros) institucijai, kol nesibaigė naujuose teisės aktuose nustatytas terminas, savo iniciatyva pradėti procedūrą siekiant ištirti tam tikrą pažeidimą viešųjų pirkimų srityje ir nuspręsti dėl esmės, taigi ir pripažinti, kad padarytas pažeidimas, skirti sankciją viešųjų pirkimų srityje ir, kaip to pasekmę, pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia?

2.

Ar pagal valstybės narės teisės sistemą įsteigtų (priežiūros) institucijų, kurioms suteikta teisė savo iniciatyva nustatyti ir tirti pažeidimus viešųjų pirkimų srityje ir kurių paskirtis yra viešojo intereso gynimas, teisei pradėti peržiūros procedūrą ir ją vykdyti gali būti taikomos pirmajame klausime nurodytos teisės normos ir principai ir kartu veiksmingai įgyvendinama (subjektyvi ir asmeninė) teisė pateikti skundą, kurią turi viešųjų pirkimų sutarties sudarymu suinteresuoti asmenys?

3.

Ar 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (3), kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (4), 83 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad priimdama naują įstatymą valstybė narė, siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus viešųjų pirkimų srityje, gali apskritai leisti (priežiūros) institucijoms, kurioms pagal valstybės narės teisės sistemą suteikta teisė savo iniciatyva nustatyti ir tirti pažeidimus viešųjų pirkimų srityje ir kurių funkcija yra ginti viešąjį interesą, tirti pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, padarytus iki minėto įstatymo įsigaliojimo ir pradėti bei vykdyti procedūrą nepaisant to, kad ankstesniuose teisės aktuose nustatyti naikinamieji terminai jau suėjo?

4.

Ar, siekiant įvertinti antrajame ir trečiajame klausimuose aprašytos (priežiūros) institucijoms suteiktos teisės vykdyti tyrimą atitiktį Sąjungos teisei atsižvelgiant į pirmajame klausime nurodytas teisės normas ir principus, kokio nors reikšmės turi teisės, reguliacinės, techninės ar organizacinės spragos ar kitokio pobūdžio kliūtys, dėl kurių pažeidimas viešųjų pirkimų srityje nebuvo tiriamas tuo metu, kai jis buvo padarytas?

5.

Ar Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnis, 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2, 25, 27 ir 36 konstatuojamosios dalys, 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, taip pat šiame kontekste teisinio saugumo principas, kaip bendrasis Sąjungos teisės principas, ir viešųjų pirkimų srityje prieinamų perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūrų veiksmingumo ir greitumo reikalavimas bei proporcingumo principas turi būti aiškinami taip, kad, net jei atsižvelgiant į šiuos principus gali būti laikoma, kad pirmajame ir ketvirtajame klausimuose nurodyta teisė gali būti suteikiama (priežiūros) institucijoms, kurioms pagal valstybės narės teisinę sistemą suteikta teisė savo iniciatyva nustatyti ir tirti pažeidimus viešųjų pirkimų srityje ir kurių funkcija yra ginti viešąjį interesą, nacionalinis teismas gali vertinti tarp pažeidimo padarymo, anksčiau nustatyto naikinamojo termino peržiūrai vykdyti pasibaigimo ir pažeidimo tyrimo procedūros pradžios praėjusio laiko tarpo pagrįstumą ir proporcingumą bei tuo remdamasis padaryti išvadą, kad to teisinė pasekmė yra ginčijamo sprendimo negaliojimas ar kita valstybės narės teisėje nustatyta pasekmė?