1.

Ar valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, paskirto bankroto administratoriaus ieškinys, kuriuo siekiama, kad šioje byloje būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje esančių skolininkui priklausančių pastatų hipotekos registracijos ir šioje valstybėje sudarytų tų pastatų pardavimo sandorių negaliojimas, tam, kad šis turtas vėl būtų priskirtas prie skolininko turto, tiesiogiai kyla iš bankroto bylos ir yra glaudžiai su ja susijęs?

2.

Jeigu atsakymas teigiamas, ar valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šį bankroto administratoriaus ieškinį, ar, priešingai, šiuo tikslu jurisdikciją turi tik valstybės narės, kurioje yra turto buvimo vieta, teismai; ar ir kokiomis sąlygomis egzistuoja šių skirtingų teismų konkuruojanti jurisdikcija?

3.

Ar valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismo sprendimas, leidžiantis bankroto administratoriui pareikšti ieškinį kitoje valstybėje narėje, iš esmės priskiriamas teismo, kuriame iškelta bankroto byla, jurisdikcijai, gali lemti tai, kad bus nustatyta šios kitos valstybės narės teismų jurisdikcija būtent dėl to, kad šis sprendimas gali būti laikomas sprendimu, susijusiu su bankroto bylos eiga, kaip tai suprantama pagal Reglamento [Nr. 1346/2000] (1) 25 straipsnio 1 dalį, ir todėl, remiantis šia nuostata, gali būti pripažįstamas be tolesnių formalumų?