|
23.4.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 142/29 |
2018 m. sausio 26 d.Oberlandesgericht Wien (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Generalny Dyrektor Dróg Krajowych i Autostrad / Stephanas Rielis – bankroto administratorius bankroto byloje dėl Alpine Bau GmbH turto
(Byla C-47/18)
(2018/C 142/39)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberlandesgericht Wien
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Skarb Pánstwa Rzeczpospolitej Polskiej – Generalny Dyrektor Dróg Krajowych i Autostrad
Atsakovas: Stephanas Rielis – bankroto administratorius bankroto byloje dėl Alpine Bau GmbH turto
Prejudiciniai klausimai
1 klausimas
Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, 1 straipsnio 2 dalies b punktas aiškintinas taip, kad ieškinys dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinimo pagal Austrijos teisę, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 (1) 1 straipsnio 2 dalies b punktu, yra susijęs su bankrotu, todėl jis nepatenka į šio reglamento ratione materiae taikymo sritį?
2a klausimas (tik jei į 1 klausimą būtų atsakyta teigiamai):
Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, 29 straipsnio 1 dalis pagal analogiją taikoma į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį patenkantiems susijusiems ieškiniams?
2b klausimas (tik jei į 1 klausimą būtų atsakyta neigiamai arba į 2a klausimą būtų atsakyta teigiamai):
Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, 29 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad jei kreditorius (ieškovė), kuris pateikė (iš esmės) identišką reikalavimą pagrindinėje bankroto byloje Austrijoje ir šalutinėje bankroto byloje Lenkijoje, kurį (didžiąja dalimi) užginčijo atitinkamas bankroto administratorius, pirmiausia Lenkijos bankroto administratoriui šalutinėje bankroto byloje, o vėliau – Austrijos bankroto administratoriui pagrindinėje bankroto byloje (atsakovui), pareiškia ieškinius dėl tam tikro dydžio reikalavimų bankroto byloje pripažinimo, tuomet galima teigti, kad yra pateiktas ieškinys bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu?
3a klausimas:
Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (2) 41 straipsnis aiškintinas taip, kad reikalavimas pranešti apie „reikalavimo pobūdį, atsiradimo datą ir dydį“ įvykdomas, jei kreditorius, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, o ne valstybėje, kurioje iškelta bankroto byla, (ieškovė) su reikalavimu pagrindinėje bankroto byloje (kaip šioje byloje) pateikiamuose dokumentuose
|
a) |
tik aprašo reikalavimą, nurodydamas konkrečią sumą, tačiau nenurodydamas jo atsiradimo datos (pvz., „subrangovo JSV Slawomir Kubica reikalavimas už kelių darbus“); |
|
b) |
nenurodo reikalavimo atsiradimo momento, tačiau iš kartu su dokumentais pateiktų priedų galima nustatyti reikalavimo atsiradimo momentą (pvz., pagal datą ant pateiktos sąskaitos faktūros)? |
3b klausimas:
Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 41 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal šią nuostatą draudžiama taikyti reikalavimą pateikiančiam kreditoriui, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, o ne valstybėje, kurioje iškelta bankroto byla, konkrečiu atveju palankesnes nacionalines nuostatas, pvz., kalbant apie pareigą nurodyti reikalavimo atsiradimo momentą?