TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. kovo 12 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – 5 ir 7 straipsniai – Teisė į kompensaciją skrydžio atidėjimo ar atšaukimo atveju – Teisė į dar vieną kompensaciją skrydžio atidėjimo ar atšaukimo atveju, susijusi ne tik su pirmine rezervacija, bet ir su paskesne skrydžio kitu maršrutu rezervacija – Apimtis – Atleidimas nuo pareigos mokėti kompensaciją – Sąvoka „ypatingos aplinkybės“ – „On condition“ dalis – Su lėktuvo priežiūra susijęs techninis trūkumas“

Byloje C‑832/18

dėl Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas, Suomija) 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. gruodžio 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

A ir kt.

prieš

Finnair Oyj

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė L. S. Rossi, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas) ir F. Biltgen,

generalinis advokatas E. Tanchev,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–	Finnair Oyj, atstovaujamos asianajaja T. Väätäinen,

–	Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,

–	Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller, M. Hellmann ir A. Berg,

–	Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Natale,

–	Austrijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos J. Schmoll ir G. Hesse, vėliau – J. Schmoll,

–	Europos Komisijos, atstovaujamos N. Yerrell ir I. Koskinen,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 ir 7 straipsnių išaiškinimo.

2	Šis prašymas pateiktas nagrinėjant aštuonių oro transporto keleivių ir oro vežėjos Finnair Oyj ginčą dėl prašymo išmokėti kompensaciją dėl šios bendrovės pasiūlyto skrydžio, nukreipto kitu maršrutu, atidėjimo.

Teisinis pagrindas

Reglamento Nr. 261/2004 1, 2 ir 12–15 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„1)	Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Be to, turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai.

2)	Atsisakymas vežti ir skrydžių atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui sukelia keleiviams rimtų nemalonumų ir nepatogumų.

<…>

12)

Nemalonumai ir nepatogumai, kuriuos sukelia keleiviams skrydžių atšaukimas, taip pat turėtų būti sumažinti. Tai turėtų būti pasiekiama skatinant vežėjus pranešti keleiviams apie skrydžių atšaukimą iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko, be to, pasisiūlyti tinkamai nukreipti juos kitu maršrutu, kad keleiviai galėtų kitaip suplanuoti kelionę. Oro vežėjai, kurie to nepadaro, turėtų išmokėti keleiviams kompensacijas, išskyrus atvejus, kai skrydžiai atšaukiami dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

13)	Keleiviai, kurių skrydžiai buvo atšaukti, turėtų turėti galimybę atgauti už bilietus sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu patenkinamomis sąlygomis, ir jais turėtų būti tinkamai pasirūpinta, kol jie laukia vėlesnio skrydžio.

14)

Kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

15)

Turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų.“

Šio reglamento 2 straipsnio l punkte nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

l)	„atšaukimas“ – tai anksčiau numatyto skrydžio, kuriame buvo rezervuota bent viena vieta, nevykdymas.“

Minėto reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Šis reglamentas taikomas:

a)	keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis;

keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas.

2. 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei keleiviai:

turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą, atvyksta registruotis,

–	oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas,

–	ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko; arba

b)	oro vežėjo arba turizmo kelionių organizatoriaus buvo perkelti iš skrydžio, kuriam jie turėjo rezervavimą, į kitą skrydį, nesvarbu, dėl kokios priežasties.“

Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ nustatyta:

„1. „Atšaukus skrydį:

a)	skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 8 straipsnį;

oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, taip pat nukreipimo kitu maršrutu atveju, jei pagrįstai tikimasi, kad naujojo skrydžio išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po atšaukto skrydžio planuoto išvykimo, – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą;

atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent:

i)	jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;

ii)

jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;

iii)

jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

2. Kai keleiviams pranešama apie skrydžio atšaukimą, jiems paaiškinama, kokiu kitu transportu jie galėtų keliauti.

3. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

4. Dėl klausimų, susijusių su tuo, ar keleiviui buvo pranešta apie skrydžio atšaukimą ir kada tai buvo padaryta, įrodinėjimo pareiga tenka skrydį vykdančiam oro vežėjui.“

Šio reglamento 7 straipsnyje „Teisė į kompensaciją“ nurodyta:

„1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

a)	250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

b)	400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;

c)	600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

2. Kai keleiviams pagal 8 straipsnį siūloma vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodytą tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką mažiau kaip

a)	dviem valandomis –1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; arba

b)	trimis valandomis – visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; arba

c)	keturiomis valandomis – visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju,

skrydį vykdantis oro vežėjas gali 50 % sumažinti 1 dalyje numatytą kompensaciją.

3. 1 dalyje numatyta kompensacija išmokama grynaisiais pinigais, elektroniniu banko pervedimu, banko pavedimu ar banko čekiu arba, keleiviui savo parašu patvirtinus, kad jis su tuo sutinka, kelionės čekiais ir (arba) jam suteikiamos kitos paslaugos.

4. 1 ir 2 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą.“

Minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis:

–

per septynias dienas 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, už neįvykusios kelionės dalį arba dalis sumokėtą sumą ir už jau įvykusią kelionės dalį ar dalis sumokėtą sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės, taip pat tam tikrais atvejais

–	kaip galima greičiau skrydį į pirmąją išvykimo vietą;

b)	kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis;

c)	nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų.“

Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai

9	Ieškovai pagrindinėje byloje per Finnair rezervavo vietas į skrydį iš Helsinkio (Suomija) į Singapūrą.

10	Šis skrydis buvo numatytas 2013 m. spalio 11 d. 23 val. 55 min. Dėl techninio orlaivio gedimo skrydis buvo atšauktas.

11	Ieškovai pagrindinėje byloje sutiko su Finnair pasiūlymu skrydį maršrutu Helsinkis–Singapūras nukreipti per Čongčingą (Kinija); skrydis turėjo įvykti kitą dieną, 2013 m. spalio 12 d. 17 val. 40 min., atvykti į Singapūrą buvo numatyta spalio 13 d. 17 val. 25 min.

12	Finnair turėjo vykdyti skrydį, nukreiptą maršrutu Helsinkis–Čongčingas–Singapūras.

13	Vis dėlto, sugedus aptariamo orlaivio vairo stiprintuvui, skrydis, kuris turėjo būti vykdomas kitu, nukreiptu, maršrutu, buvo atidėtas. Todėl į Singapūrą jie atvyko 2013 m. spalio 14 d. 00 val. 15 min.

Ieškovai pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį Finnair Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio pirmosios instancijos teismas, Suomija) prašydami priteisti jiems iš oro vežėjo po 600 EUR sumą su palūkanomis dėl pirminio skrydžio Helsinkis–Singapūras atšaukimo. Be to, jie paprašė priteisti iš Finnair sumokėti kiekvienam iš jų 600 EUR sumą su palūkanomis dėl to, kad, skrydį nukreipus maršrutu Helsinkis–Čongčingas–Singapūras, galutinė paskirties vieta buvo pasiekta vėluojant ilgiau nei tris valandas.

Finnair kiekvienam ieškovui pagrindinėje byloje skyrė 600 EUR kompensaciją už pirminio skrydžio Helsinkis–Singapūras atšaukimą. Tačiau bendrovė atsisakė patenkinti jų antrąjį prašymą sumokėti kompensaciją. Finnair laikėsi nuomonės, kad šis prašymas nepagrįstas, nes Reglamentu Nr. 261/2004 oro vežėjas neįpareigojamas išmokėti keleiviui, kurio skrydis buvo atšauktas, kompensacijos už vėliau pasiūlyto skrydžio kitu maršrutu atidėjimą. Be to, Finnair nurodė, kad skrydis kitu maršrutu, su kuriuo sutiko ieškovai pagrindinėje byloje, buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

2017 m. birželio 21 d. sprendimu Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio pirmosios instancijos teismas) atmetė ieškovų pagrindinėje byloje reikalavimus skirti kompensaciją dėl skrydžio, nukreipto kitu maršrutu, atidėjimo ir nurodė, kad pagal Reglamentą Nr. 261/2004 teisė į kompensaciją šiuo pagrindu nesuteikiama. Šis teismas nenusprendė dėl klausimo, ar techninis trūkumas, dėl kurio buvo atidėtas skrydis, laikytinas ypatinga aplinkybe, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

17	Ieškovai pagrindinėje byloje apeliacine tvarka apskundė minėtą sprendimą Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas, Suomija) ir prašė priteisti iš Finnair sumokėti kiekvienam iš jų 600 EUR sumą su palūkanomis už skrydžio, nukreipto maršrutu Helsinkis–Čongčingas–Singapūras, atidėjimą.

Finnair prašė atmesti apeliacinį skundą motyvuodama tuo, kad, pirma, ieškovai pagrindinėje byloje negali reikalauti antros kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir, antra, skrydis, nukreiptas kitu maršrutu, buvo atidėtas dėl „ypatingų aplinkybių“, kaip jos suprantamos pagal šį reglamentą. Ji tvirtina, kad vienas iš trijų vairo stiprintuvų, leidžiančių valdyti orlaivį, kuriuo turėjo būti vykdomas minėtas skrydis, sugedo. Ji pažymėjo, kad šis orlaivis yra „Airbus A330“, kurio gamintojas paskelbė (Technical Follow-up), kad keliuose tokio tipo orlaiviuose yra paslėptas gamybos ar planavimo trūkumas, turintis įtakos vairo stiprintuvams. Be to, vairo stiprintuvas yra „on condition“ dalis, kurią nauja dalimi galima pakeisti tik dėl naudojamos dalies trūkumo.

Šiomis aplinkybėmis Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar Reglamentas Nr. 261/2004 aiškintinas taip, kad keleivis turi teisę į dar vieną kompensaciją pagal 7 straipsnio 1 dalį, jei jam buvo sumokėta kompensacija už atšauktą skrydį ir jei skrydį kitu maršrutu vykdo tas pats oro vežėjas, kuris turėjo vykdyti atšauktą skrydį, o skrydis kitu maršrutu, palyginti su tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku, buvo atidėtas tokiam valandų skaičiui, kuris suteikia teisę į kompensaciją?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar skrydį vykdantis oro vežėjas gali remtis ypatingomis aplinkybėmis pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, jei, remiantis orlaivio gamintojo atliktu su jau naudojamais orlaiviais susijusiu tolesniu techniniu tyrimu, atitinkamame dokumente nagrinėjama dalis faktiškai laikoma vadinamąja „on condition“ dalimi, t. y. dalimi, kuri naudojama tol, kol sugenda, ir skrydį vykdantis oro vežėjas yra pasirengęs ją pakeisti visada turima atsargine dalimi?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 261/2004, būtent jo 7 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamas taip, kad oro transporto keleivis, kuris gavo kompensaciją už atšauktą skrydį ir sutiko su pasiūlymu skristi kitu maršrutu, gali reikalauti kompensacijos už skrydžio tuo kitu maršrutu atidėjimą, jei jis atidedamas valandų skaičiui, suteikiančiam teisę į kompensaciją, ir tą skrydį kitu maršrutu vykdo tas pats oro vežėjas, kuris turėjo vykdyti atšauktą skrydį.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su šio reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, atšaukus skrydį oro vežėjas atitinkamiems keleiviams siūlo tris skirtingas pagalbos formas, t. y. grąžinti už bilietą sumokėtą sumą, prireikus grąžinant jį į pirmąją išvykimo vietą, kuo greičiau nukreipti skrydį kitu maršrutu į galutinę paskirties arba nukreipti skrydį kitu maršrutu vėlesniu jiems patogiu laiku, jei yra laisvų vietų.

Pagrindinėje byloje, atšaukus aptariamų keleivių rezervuotą skrydį, Finnair jiems sumokėjo kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį ir pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pateikė jiems pasiūlymą skristi kitu maršrutu; su tuo pasiūlymu jie sutiko. Vis dėlto dėl orlaivio, vykdančio skrydį kitu maršrutu, techninio gedimo į galutinę paskirties vietą jie atvyko daugiau nei šešiomis valandomis vėliau, nei numatyta pasiūlyme, su kuriuo jie sutiko.

Teisingumo Teismas pripažino, kad turi būti laikoma, jog atidėtų skrydžių keleiviai turi teisę į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, jei galutinę paskirties vietą jie pasiekia trimis ar daugiau valandų vėliau, nei iš pradžių buvo numatęs oro vežėjas (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 61 punktą ir 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 38 punktą).

Taigi pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar pirmesniame punkte nurodyta teise į kompensaciją, kurią turi atidėtų skrydžių keleiviai, gali remtis ir keleiviai, kurie, atšaukus skrydį, už kurį jiems buvo sumokėta kompensacija, sutiko su oro vežėjo pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalį pateiktu pasiūlymu skristi kitu maršrutu ir galutinę paskirties vietą pasiekė trimis ar daugiau valandų vėliau už oro vežėjo numatytą atvykimo, vykstant kitu maršrutu, laiką.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio, kuriame apibrėžta šio reglamento taikymo sritis, 2 dalyje nurodyta, jog šis reglamentas taikomas su sąlyga, kad keleiviai turi patvirtintą atitinkamo skrydžio rezervaciją arba oro vežėjo ar kelionių organizatoriaus buvo perkelti iš rezervuoto skrydžio į kitą skrydį, nesvarbu, dėl kokios priežasties.

26	Iš šios nuostatos matyti, kad Reglamentas Nr. 261/2004 taikomas tuo atveju, kai, atšaukus rezervuotą skrydį, oro vežėjas perkelia oro transporto keleivį į skrydį, vykdomą kitu maršrutu į jo galutinę paskirties vietą.

27	Reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 261/2004 nėra jokios nuostatos, kuria būtų siekiama apriboti keleivių, kurių skrydis nukreiptas kitu maršrutu, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, teises, įskaitant jų teisę į kompensaciją.

Darytina išvada, kad pagal šio sprendimo 23 punkte nurodytą jurisprudenciją oro transporto keleivis, kuris, atšaukus skrydį, sutiko su oro vežėjo pasiūlymu skristi kitu maršrutu ir į galutinę paskirties vietą atvyko trimis ar daugiau valandų vėliau, nei iš pradžių šis oro vežėjas buvo numatęs atvykti skrisdamas kitu maršrutu, turi teisę į kompensaciją.

29	Tokį aiškinimą patvirtina du argumentai.

30	Pirma, iš Reglamento Nr. 261/2004 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo siekiama pašalinti rimtus nemalonumus ir nepatogumus, kylančius dėl atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui.

Keleiviai, kurių skrydis buvo atšauktas ar atidėtas ilgam laikui, kaip aptariami pagrindinėje byloje, patyrė tokių nepatogumų tiek dėl iš pradžių rezervuoto skrydžio atšaukimo, tiek vėliau dėl ilgam laikui atidėto jų skrydžio kitu maršrutu. Todėl tai, kad šiems keleiviams suteikiama teisė į kompensaciją už kiekvieną iš šių nepatogumų paeiliui, atitinka tikslą pašalinti tokius rimtus nepatogumus.

Antra, jei esant tokiai situacijai oro vežėjui nebūtų nustatyta pareiga kompensuoti atitinkamiems keleiviams numatytomis sąlygomis, Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suteikti pagalbą neįvykdymas nesukeltų pasekmių. Kadangi pareiga išmokėti kompensaciją neabejotinai skatina minėtą vežėją veiksmingai suteikti šią pagalbą, nesant tokių pasekmių būtų pakenkta keleivių teisei vykti kitu maršrutu, o tai prieštarautų šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytam tikslui užtikrinti aukštą apsaugos lygį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamentas Nr. 261/2004, būtent jo 7 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamas taip, kad oro transporto keleivis, kuris gavo kompensaciją dėl atšaukto skrydžio ir sutiko su pasiūlymu skristi kitu maršrutu, gali reikalauti kompensacijos už skrydžio kitu maršrutu atidėjimą, jei jis atidedamas valandų skaičiui, suteikiančiam teisę į kompensaciją, ir tą skrydį kitu maršrutu vykdo tas pats oro vežėjas, kuris turėjo vykdyti atšauktą skrydį.

Dėl antrojo klausimo

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad oro vežėjas, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją, gali remtis „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, susijusiomis su „on condition“ dalies, t. y. dalies, kuri keičiama tik sugedus naudojamai daliai ir kurią dėl to oro vežėjas visada turi turėti atsargoje.

Kaip nurodyta Teisingumo Teismo rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (OL C 257, 2018, p. 1) 11 punkte, nors tam, kad priimtų sprendimą, Teisingumo Teismas būtinai atsižvelgia į nacionalinio teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytą ir pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui taikomą teisę ir šio ginčo faktines aplinkybes, jis pats netaiko Sąjungos teisės šiam ginčui. Priimdamas sprendimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo Teisingumo Teismas stengiasi pateikti atsakymą, kuris būtų naudingas sprendimui pagrindinėje byloje priimti, tačiau būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į tokį atsakymą, turi nuspręsti dėl konkrečių pasekmių.

36	Atsižvelgdamas būtent į šias rekomendacijas Teisingumo Teismas pasistengs pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui informaciją, naudingą sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, siejamą su jo 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti keleiviams šio reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atvykimas atidėtas trims ar daugiau valandų dėl „ypatingų aplinkybių“, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, arba, susiklosčius tokiai aplinkybei, kad ėmėsi atitinkamoje situacijoje reikiamų veiksmų ir panaudojo visas turėtas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tokios aplinkybės (2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Moens, C‑159/18, EU:C:2019:535, 15 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

Pagal suformuotą jurisprudenciją „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti (2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 20 punktas ir 2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Moens, C‑159/18, EU:C:2019:535, 16 punktas).

39	Todėl su lėktuvo priežiūra susiję techniniai trūkumai iš esmės negali būti laikomi šio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nurodytomis „ypatingomis aplinkybėmis“ (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 25 punktą).

40	Iš tiesų Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad oro vežėjai nuolat susiduria su tokiais trūkumais dėl ypatingų oro transporto sąlygų ir orlaivių technologinio sudėtingumo laipsnio (2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41	Konkrečiai kalbant, pirmalaikis netikėtas tam tikrų orlaivio dalių trūkumas nelaikytinas ypatinga aplinkybė, nes jis iš esmės glaudžiai susijęs su orlaivio veikimo sistema (2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

Remiantis šio sprendimo 38 punkte priminta Teisingumo Teismo jurisprudencija, „on condition“ dalies, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurią oro vežėjas yra pasiruošęs pakeisti visuomet turima atsargine dalimi, trūkumas yra įvykis, kuris dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių yra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurį tas vežėjas gali realiai kontroliuoti, nebent toks trūkumas nėra susijęs su orlaivio veikimo sistema, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad oro vežėjas, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją, negali remtis „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, susijusiomis su „on condition“ dalies, t. y. dalies, kuri pakeičiama tik sugedus naudojamai daliai ir kurią todėl oro vežėjas visada turi turėti atsargoje, trūkumu, nebent, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, toks trūkumas laikytinas įvykiu, kuris dėl savo pobūdžio arba atsiradimo priežasčių nebūdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, ir tas vežėjas negali jo realiai kontroliuoti; jeigu toks trūkumas iš esmės neatsiejamas nuo orlaivio veikimo sistemos, jis negali būti laikomas tokiu įvykiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, būtent jo 7 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamas taip, kad oro transporto keleivis, kuris gavo kompensaciją dėl atšaukto skrydžio ir sutiko su pasiūlymu skristi kitu maršrutu, gali reikalauti kompensacijos už skrydžio kitu maršrutu atidėjimą, jei jis atidedamas valandų skaičiui, suteikiančiam teisę į kompensaciją, ir skrydį kitu maršrutu vykdo tas pats oro vežėjas, kuris turėjo vykdyti atšauktą skrydį.

Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad oro vežėjas, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją, negali remtis „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, susijusiomis su „on condition“ dalies, t. y. dalies, kuri pakeičiama tik sugedus naudojamai daliai ir kurią dėl to oro vežėjas visada turi turėti atsargoje, trūkumu, nebent, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, toks trūkumas laikytinas įvykiu, kuris dėl savo pobūdžio arba atsiradimo priežasčių nebūdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, ir tas vežėjas negali jo realiai kontroliuoti; jeigu toks trūkumas iš esmės neatsiejamas nuo orlaivio veikimo sistemos, jis neturi būti laikomas tokiu įvykiu.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: suomių.