TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. sausio 29 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Saugoma kilmės vietos nuoroda „Comté“ – Nereikšmingas produkto specifikacijos keitimas – Pakeitimo paraiška, užginčyta nacionaliniuose teismuose – Nacionalinių teismų jurisprudencija, pagal kurią ieškinys netenka dalyko, kai Europos Komisija patvirtina pakeitimą – Veiksminga teisminė gynyba – Pareiga priimti sprendimą dėl ieškinio“

Byloje C‑785/18

dėl Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. gruodžio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

GAEC Jeanningros

prieš

Institut National de l’origine et de la qualité (INAO),

Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation,

Ministre de l’Économie et des Finances,

dalyvaujant

Comité interprofessionnel de gestion du Comté,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai S. Rodin (pranešėjas), D. Šváby, K. Jürimäe ir N. Piçarra,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–	Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, A.‑L. Desjonquères ir C. Mosser,

–	Europos Komisijos, atstovaujamos D. Bianchi ir I. Naglis,

susipažinęs su 2019 m. rugsėjo 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktams ir maisto produktams taikomų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1) 53 straipsnio, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 papildomas nuostata dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių Sąjungos simbolių nustatymo, tam tikromis gavimo šaltinių taisyklėmis, tam tikromis procedūrinėmis taisyklėmis ir tam tikromis papildomomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis (OL L 179, 2014, p. 17), 6 straipsnio ir 2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (OL L 179, 2014, p. 36), 10 straipsnio, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant žemės ūkio bendro eksploatavimo grupės GAEC Jeanningros ginčą su Institut national de l’origine et de la qualité (Nacionalinis kilmės ir kokybės institutas, toliau – INAO, Prancūzija), ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation (žemės ūkio ir maisto ministras, Prancūzija) ir ministre de l’Économie et des Finances (ekonomikos ir finansų ministras, Prancūzija) dėl saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) „Comté“ specifikacijos pakeitimo.

Teisinis pagrindas

Reglamento Nr. 1151/2012 58 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„siekiant užtikrinti, kad registruoti kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių pavadinimai atitiktų šiuo reglamentu nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimo procedūrą. Komisija turėtų paraiškas tikrinti ir taip užtikrinti, kad jose nebūtų akivaizdžių klaidų ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų iš kitų valstybių nei paraiškos valstybė narė, interesus.“

Šio reglamento 7 straipsnio „Produkto specifikacija“ 1 dalyje nustatyta:

„1. Saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a)	pavadinimas, kuris turi būti saugomas kaip kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kai jis naudojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje, ir tik tomis kalbomis, kuriomis konkretus produktas dabar yra arba anksčiau buvo apibūdinamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje;

b)	produkto apibūdinimas, įskaitant žaliavas, jei taikytina, taip pat pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba organoleptines produkto savybes;

c)	geografinės vietovės apibrėžimas, nustatytas atsižvelgiant į šios dalies f punkto i arba ii papunktyje nurodytą ryšį, ir atitinkamais atvejais išsamūs duomenys apie 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi;

d)	įrodymai, kad produktas yra kilęs iš 5 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos apibrėžtos geografinės vietovės;

produkto gaminimo būdo ir atitinkamais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių gamybos būdų apibūdinimas, taip pat informacija apie pakavimą, jei pareiškėjų grupė taip nustato ir pateikia pakankamą su produktu susijusį pagrindimą, kodėl produktas turi būti pakuojamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugota kokybė, užtikrinta kilmė ar užtikrinta kontrolė, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas srityse;

išsamūs duomenys, kuriais nustatomas:

i)	produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos, nurodytos 5 straipsnio 1 dalyje, ryšys; arba

ii)	atitinkamais atvejais, produkto tam tikros kokybės, reputacijos ar kitos savybės ir geografinės kilmės, nurodytos 5 straipsnio 2 dalyje, ryšys;

g)	valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, pagal 37 straipsnį tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai, adresai ir jų konkrečios užduotys;

h)	specialios atitinkamo produkto ženklinimo taisyklės.“

Šio reglamento 49 straipsnio „Pavadinimų registravimo paraiškos“ 2–4 dalyse nustatyta:

„2. <…>

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis išnagrinėja paraišką siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka atitinkamos sistemos sąlygas.

3. Valstybė narė, nagrinėdama paraišką pagal šio straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, kuria užtikrinamas tinkamas paraiškos paskelbimas ir numatomas pakankamas laikotarpis, per kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą dėl paraiškos.

<…>

4. Jeigu, įvertinusi gautus prieštaravimus, valstybė narė nusprendžia, kad šio reglamento reikalavimų laikomasi, ji gali priimti palankų sprendimą ir paraiškos dokumentus pateikti Komisijai. Tokiu atveju ji informuoja Komisiją apie priimtinus prieštaravimus, gautus iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie ne trumpiau kaip penkerius metus iki 3 dalyje nurodytos paskelbimo dienos teisėtai prekiavo atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus.

Valstybė narė užtikrina, kad jos priimtas palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kuris teisėtą interesą turintis fizinis ar juridinis asmuo turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

<…>“

6	To paties reglamento 50 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja visas paraiškas, kurias ji gauna pagal 49 straipsnį, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar tenkina atitinkamos sistemos sąlygas. <…>“

Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio „Produkto specifikacijos keitimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Teisėtą interesą turinti grupė gali teikti paraišką dėl pritarimo produkto specifikacijos keitimui.

Paraiškose apibūdinami prašomi keitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2. Jeigu kreipiamasi dėl vieno ar daugiau specifikacijos keitimų, kurie yra reikšmingi, paraiškai dėl specifikacijos pakeitimo taikoma 49–52 straipsniuose nustatyta tvarka.

Tačiau jeigu siūlomi keitimai yra nereikšmingi, Komisija patvirtina arba atmeta paraišką. Tuo atveju, jeigu patvirtinami keitimai, dėl kurių turėtų būti koreguojami 50 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, Komisija paskelbia tuos duomenis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II antraštinėje dalyje aprašytos kokybės sistemos atveju keitimas laikomas nereikšmingu, jeigu:

a)	jis nėra susijęs su esminėmis produkto savybėmis;

b)	juo nėra pakeičiamas 7 straipsnio 1 dalies f punkto i arba ii papunktyje nurodytas ryšys;

c)	juo nekeičiamas produkto pavadinimas ar bet kuri pavadinimo dalis;

d)	jis neturi įtakos apibrėžtai geografinei vietovei; ir

e)	juo nesukuriama papildomų prekybos produktu ar jo žaliavomis apribojimų.

<…>“

Deleguotojo reglamento Nr. 664/2014 6 straipsnio „Produkto specifikacijos keitimai“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1. Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalyje nurodytoje produkto specifikacijos keitimo, kai šis yra reikšmingas, paraiškoje pateikiamas išsamus kiekvieno keitimo aprašymas ir nurodomos konkrečios jo priežastys. Aprašant kiekvieną keitimą, siūloma pakeista versija smulkiai palyginama su pirmine produkto specifikacija ir, prireikus, su pirminiu bendruoju dokumentu.

Ta paraiška turi būti savaime pakankama. Joje nurodomi visi prašomi patvirtinti produkto specifikacijos ir, prireikus, bendrojo dokumento keitimai.

<…>

2. Saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda žymimų produktų specifikacijų nereikšmingo keitimo paraiškos teikiamos valstybės narės, su kuria yra susijusi tos kilmės vietos arba geografinės nuorodos geografinė vietovė, valdžios institucijoms. <…> Jei valstybė narė mano, kad paraiška atitinka Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytus reikalavimus ir pagal tą reglamentą priimtas nuostatas, ji gali pateikti nereikšmingo keitimo paraiškos dokumentus Komisijai. <…>

Nereikšmingo keitimo paraiškoje siūlomi tik Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalyje apibrėžti nereikšmingi keitimai. Paraiškoje aprašomi tie nereikšmingi keitimai, glaustai nurodoma priežastis, dėl kurios reikalingas keitimas, ir įrodoma, kad siūlomi keitimai laikytini nereikšmingais pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalį. Aprašant kiekvieną keitimą siūloma pakeista versija smulkiai palyginama su pirmine produkto specifikacija ir, prireikus, su pirminiu bendruoju dokumentu. Paraiška turi būti savaime pakankama – joje nurodomi visi prašomi patvirtinti produkto specifikacijos ir prireikus bendrojo dokumento keitimai.

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyti nereikšmingi keitimai laikomi patvirtintais, jei Komisija neinformuoja paraiškos teikėjo kitaip per tris mėnesius nuo paraiškos gavimo.

Šios dalies antrosios pastraipos reikalavimų neatitinkanti nereikšmingo keitimo paraiška nepriimama. Tokioms paraiškoms netaikomas šios dalies trečioje pastraipoje nurodytas nebylaus patvirtinimo principas. Jei paraiška laikoma nepriimtina, Komisija informuoja apie tai paraiškos teikėją per tris mėnesius nuo paraiškos gavimo.

Komisija paviešina patvirtintus produkto specifikacijos nereikšmingus keitimus, dėl kurių nereikia keisti Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalyje nurodytų elementų.“

Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2014 10 straipsnio „Produkto specifikacijos pakeitimų procedūriniai reikalavimai“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Produkto su saugomos kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos reikšmingo pakeitimo paraiškos rengiamos remiantis šio reglamento V priede nustatyta forma. Tokios paraiškos užpildomos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Iš dalies pakeistas bendrasis dokumentas parengiamas remiantis šio reglamento I priede pateikta forma. Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją, pateikta iš dalies pakeistame bendrajame dokumente, turi nurodyti į atnaujintą siūlomos produkto specifikacijos redakciją.

<…>

2. Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto nereikšmingo pakeitimo paraiškos rengiamos remiantis šio reglamento VII priede nustatyta forma.

Kartu su saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų nereikšmingo pakeitimo paraiškomis pateikiamas atnaujintas bendrasis dokumentas (jeigu jis buvo pakeistas), kuris rengiamas remiantis I priede nustatyta forma. Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją, pateikta iš dalies pakeistame bendrajame dokumente, turi nurodyti į atnaujintą siūlomos produkto specifikacijos redakciją.

Kai paraiškas teikia Sąjungos valstybės narės, jos pateikia pareiškimą, kad, jų nuomone, tam tikra paraiška atitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 sąlygas bei pagal jį priimtas nuostatas, ir nuorodą į paskelbtą atnaujintą produkto specifikaciją. Kai paraiškas teikia trečiosios šalys, susijusi grupė arba trečiosios šalies valdžios institucijos prideda atnaujintą produkto specifikaciją. Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje nurodytais atvejais, kai nereikšmingo pakeitimo paraiškas teikia Sąjungos valstybės narės, jose pateikiama nuoroda į paskelbtą [atnaujintą] produkto specifikaciją, o kai tokias paraiškas teikia trečiosios šalys – atnaujinta produkto specifikacija.

<…>“

10	SKVN „Comté“ specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraiška buvo patvirtinta 2018 m. birželio 1 d. Komisijos sprendimu (OL C 187, 2018, p. 7).

11	SKVN „Comté“ specifikacijos 5.1.18 punkte nurodyta: „Karvės turi būti melžiamos du kartus per dieną, ryte ir vakare, tuo pačiu laiku, todėl melžimas negali būti automatizuotas pagal karvių poreikius. Draudžiama naudoti melžimo robotus. <…>“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

2017 m. rugsėjo 8 d. žemės ūkio ir maisto ministras bei ekonomikos ir finansų ministras priėmė nutarimą, juo patvirtino SKVN „Comté“ specifikaciją, iš dalies pakeistą remiantis INAO pateiktu pasiūlymu, siekiant perduoti šią specifikaciją Komisijai patvirtinti pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnyje nustatytą tvarką.

13	Šio specifikacijos pakeitimo, laikomo nereikšmingu, tikslas – įterpti jos 5.1.18 punkte draudimą naudoti melžimo robotus gaunant pieną, skirtą „Comté“ gaminti.

14	2017 m. lapkričio 16 d.Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) pateiktame skunde GAEC Jeanningros prašė panaikinti minėtą 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, kiek juo patvirtintas šis draudimas.

Kol ši byla dar buvo nagrinėjama, Komisija, remdamasi Deleguotojo reglamento Nr. 664/2014 6 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, 2018 m. birželio 1 d. paskelbtu sprendimu (OL C 187, 2018, p. 7) patvirtino pagrindinėje byloje nagrinėjamos SKVN „Comté“ specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraišką pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar dėl to, kad Komisija pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą patvirtino SKVN specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraišką, reiškia, kad jam pateiktas skundas dėl akto, kuriuo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos perdavė Komisijai patvirtinti naują iš dalies pakeistą specifikaciją, netenka dalyko.

17	Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad šis aiškinimas, išplaukiantis iš jo suformuotos jurisprudencijos, vis dėlto lemtų, jog nebūtų priimtas sprendimas dėl atitinkamos specifikacijos teisėtumo.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl savo jurisprudencijos suderinamumo su Sąjungos teise, visų pirma su Chartijos 47 straipsniu, atsižvelgiant į poveikį, kurį nacionalinių valdžios institucijų sprendimo dėl SKVN specifikacijos pakeitimo paraiškos panaikinimas gali turėti Komisijos atliktos registracijos galiojimui.

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1151/2012] 53 straipsnis, [Deleguotojo reglamento Nr. 664/2014] 6 straipsnis ir [Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2014] 10 straipsnis, siejami su [Chartijos] 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad konkrečiu atveju, kai <…> Komisija patvirtina tam tikros valstybės narės nacionalinių institucijų paraišką iš dalies pakeisti tam tikros nuorodos specifikaciją ir įregistruoti [SKVN], nors skundas dėl tos paraiškos vis dar yra nagrinėjamas šios valstybės narės nacionaliniuose teismuose, tie teismai gali nuspręsti, kad sprendimo jų nagrinėjamoje byloje priimti nebereikia, arba, atsižvelgdami į galimą ginčijamo akto panaikinimo poveikį <…> Komisijos atliktos registracijos galiojimui, turi priimti sprendimą dėl tokio nacionalinių institucijų akto teisėtumo?“

Dėl prejudicinio klausimo

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalis, Deleguotojo reglamento Nr. 664/2014 6 straipsnis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2014 10 straipsnis, siejami su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad, kai Komisija patenkina valstybės narės valdžios institucijų paraišką dėl SKVN specifikacijos nereikšmingo pakeitimo, nacionaliniai teismai, nagrinėjantys skundą dėl šių institucijų sprendimo, priimto dėl šios paraiškos, siekiant ją perduoti Komisijai pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalį, teisėtumo, gali nuspręsti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl jų nagrinėjamo ginčo.

Pirmiausia pažymėtina, kad specifikacija, kuria remiantis SKVN įregistruota Reglamento Nr. 1151/2012 49–52 straipsniuose numatyta tvarka, gali būti pakeista laikantis šio reglamento 53 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalyje daromas skirtumas tarp pakeitimų, „kurie yra reikšmingi“ ir kuriems taikoma šio reglamento 49–52 straipsniuose numatyta SKVN įregistravimo tvarka, ir „nereikšmingų“ pakeitimų, kurie apibrėžti to paties reglamento 53 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir kuriems taikoma šioje nuostatoje numatyta supaprastinta procedūra.

22	Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nagrinėjamas sprendimas dėl nereikšmingo specifikacijos pakeitimo, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, paraiškos.

Norint įvertinti, kokį poveikį Komisijos atliktas pakeitimo patvirtinimas turės skundui dėl nacionalinių valdžios institucijų sprendimo dėl tokio pakeitimo panaikinimo, nagrinėjamam nacionaliniame teisme, konstatuotina, kad Reglamente Nr. 1151/2012 įtvirtintas atitinkamos valstybės narės ir Komisijos kompetencijos padalijimas (pagal analogiją žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Carl Kühne ir kt., C‑269/99, EU:C:2001:659, 50 punktą).

Teisingumo Teismas konstatavo, kad 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 208, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 4), kuriame buvo numatyta registracijos procedūra, iš esmės atitinkanti Reglamento Nr. 1151/2012 49–52 straipsniuose nustatytą registravimo procedūrą, įtvirtinta kompetencijos padalijimo sistema, t. y. Komisija gali priimti sprendimą įregistruoti pavadinimą kaip SKVN, tik jeigu atitinkama valstybė narė jai šiuo tikslu perdavė paraišką, o tokia paraiška gali būti perduota, tik jeigu valstybė narė patikrino, kad ji pagrįsta. Šią kompetencijos padalijimo sistemą visų pirma paaiškina tai, kad registruojant daroma prielaida, jog patikrinta, ar įvykdyti tam tikri reikalavimai, o tam daugiausia reikia išsamių žinių apie ypatingas aplinkybes atitinkamoje valstybėje narėje, kurias kompetentingos šios valstybės valdžios institucijos geriausiai gali patikrinti (pagal analogiją žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Carl Kühne ir kt., C‑269/99, EU:C:2001:659, 53 punktą ir 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, EU:C:2009:415, 66 punktą).

Be to, atsižvelgiant į pagal kompetencijos padalijimo sistemą nacionalinės valdžios institucijoms tenkančius įgaliojimus priimti sprendimus, tik nacionaliniai teismai turi nuspręsti dėl tokių šių institucijų priimtų aktų, kaip antai aktų dėl pavadinimo įregistravimo paraiškų, teisėtumo; šie aktai yra būtinas Sąjungos teisės akto priėmimo procedūros etapas, nes Sąjungos institucijos dėl šių aktų turi tik ribotą diskreciją arba jos visai neturi, o šių institucijų priimtų aktų, pavyzdžiui, sprendimų dėl įregistravimo, teisminę kontrolę savo ruožtu atlieka Teisingumo Teismas (pagal analogiją žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Carl Kühne ir kt., C‑269/99, EU:C:2001:659, 57 ir 58 punktus ir 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, EU:C:2009:415, 70 ir 71 punktus).

Vadinasi, būtent nacionaliniai teismai turi nuspręsti dėl pažeidimų, galimai padarytų tokiu nacionalinės teisės aktu, kaip antai aktu dėl pavadinimo registracijos paraiškos, prireikus pateikdami Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pagal tokias pačias kontrolės sąlygas, kokios taikomos kiekvienam galutiniam teisės aktui, kurį priėmė ta pati nacionalinė institucija ir kuris gali pažeisti tretiesiems asmenims suteikiamas teises (šiuo klausimu žr. 1992 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Oleificio Borelli / Komisija, C‑97/91, EU:C:1992:491, 11–13 punktus; 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Carl Kühne ir kt., C‑269/99, EU:C:2001:659, 58 punktą ir 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, EU:C:2009:415, 57 punktą).

Taigi Sąjungos teismas, nagrinėdamas pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį, neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl nacionalinės valdžios institucijos priimto akto teisėtumo; šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad aptariamas aktas yra Sąjungos sprendimų priėmimo proceso dalis (pagal analogiją žr. 1992 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Oleificio Borelli / Komisija, C‑97/91, EU:C:1992:491, 9 ir 10 punktus).

28	Kaip savo išvados 51–59 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, ši jurisprudencija, susijusi su SKVN įregistravimo procedūra, taikytina ir šio sprendimo 21 punkte apibūdintoms tiek reikšmingų, tiek nereikšmingų pakeitimų procedūroms.

29	Šiuo klausimu, kiek tai susiję su SKVN specifikacijos nereikšmingų pakeitimų paraiškomis, šio sprendimo 21 punkte nurodyta, kad, remiantis Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje daroma nuoroda, joms taikoma ta pati tvarka, kuri taikoma SKVN registracijai.

Dėl nereikšmingų pakeitimų, kurie patenka į šio reglamento 53 straipsnio 2 dalies antros pastraipos taikymo sritį, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas pakeitimas, paraiškų pasakytina, kad pagal Deleguotojo reglamento Nr. 664/2014 6 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2014 10 straipsnio 2 dalį joms taikoma supaprastinta procedūra, bet iš esmės panaši į minėtą registracijos procedūrą, nes pagal ją taip pat įtvirtinta atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų ir Komisijos kompetencijos pasidalijimo sistema, kiek tai susiję, pirma, su patikrinimu, ar paraiška atitinka šiuose reglamentuose ir Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytus reikalavimus, ir, antra, su šios paraiškos patvirtinimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šio sprendimo 26 punkte primintą jurisprudenciją būtent nacionaliniai teismai turi nuspręsti dėl pažeidimų, galimai padarytų tokiu nacionalinės teisės aktu dėl SKVN specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraiškos, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimas.

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją valstybių narių teismai, vadovaudamiesi ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, turi užtikrinti teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių teisminę apsaugą, be to, ESS 19 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei apsaugai Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK, C‑243/15, EU:C:2016:838, 50 punktas ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Sacko, C‑348/16, EU:C:2017:591, 29 punktas).

Ši valstybėms narėms nustatyta pareiga atitinka teisę į veiksmingą teisinę gynybą nešališkame teisme, įtvirtintą Chartijos 47 straipsnyje, kuriame patvirtintas veiksmingos teisminės apsaugos principas (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Sacko, C‑348/16, EU:C:2017:591, 30 ir 31 punktus ir 2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Craeynest ir kt., C‑723/17, EU:C:2019:533, 54 punktą); šiuo principu remiamasi Reglamento Nr. 1151/2012 49 straipsnio 4 dalyje, kiek tai susiję su registracijos procedūra.

Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsižvelgiant į šį principą reikia nustatyti, ar nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi su skundu dėl nacionalinių valdžios institucijų akto dėl SKVN specifikacijos nereikšmingo pakeitimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paraiškos, gali nuspręsti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl jo nagrinėjamo ginčo, nes Komisija patenkino šią paraišką dėl pakeitimo.

Šiuo klausimu pasakytina, kad, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 58 punkte, nacionalinių valdžios institucijų sprendimai dėl nereikšmingų pakeitimų, kaip savarankiški teisės aktai, kurie būtini tam, kad vėliau Komisija nuspręstų dėl tų institucijų sprendimų, nepatenka į išimtinės Sąjungos teismo kompetencijos sritį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu Komisijos diskrecija yra labai ribota, būtent nacionalinių valdžios institucijų sprendimuose iš tiesų atsižvelgiama į visus duomenis, pateisinančius šių specifikacijų pakeitimų patvirtinimą.

Darytina išvada, kad sprendimas, kuriuo Komisija patvirtina pakeitimo paraišką, grindžiamas atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų dėl šios paraiškos priimtu sprendimu, taigi tas sprendimas yra būtina Komisijos sprendimo sąlyga, nes diskrecija, kuria Komisija gali naudotis atlikdama šį patvirtinimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1151/2012 58 konstatuojamojoje dalyje, apribota patikrinimu, kad paraiškoje pateikti reikalaujami duomenys ir kad šie duomenys nėra akivaizdžiai klaidingi (pagal analogiją žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Carl Kühne ir kt., C‑269/99, EU:C:2001:659, 54 punktą ir 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C‑343/07, EU:C:2009:415, 67 punktą).

Šiomis aplinkybėmis tai, kad nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi su skundu dėl nacionalinių valdžios institucijų sprendimo, priimto dėl SKVN specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraiškos, teisėtumo, mano, kad nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio, nes Komisija patvirtino šią paraišką, pakenktų veiksmingai teisminei gynybai, kurią šis teismas turi užtikrinti, kiek tai susiję su tokiomis pakeitimo paraiškomis.

A fortiori taip yra todėl, kad pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą procedūrą, susijusią su specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraiška, skirtingai nei reikšmingo specifikacijos pakeitimo atveju, nenumatyta galimybės pateikti prieštaravimą dėl siūlomo pakeitimo. Šiomis aplinkybėmis skundas dėl nacionalinių valdžios institucijų sprendimo, kuriuo patvirtinama nereikšmingo pakeitimo paraiška, teisėtumo yra vienintelė galimybė fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems toks sprendimas turi įtakos, užginčyti šį sprendimą.

Dėl galimo tokio nacionalinių valdžios institucijų sprendimo panaikinimo Komisijos sprendimas netektų pagrindo, todėl ji turėtų iš naujo nagrinėti tokį atvejį (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 26 d. Sprendimo Global Steel Wire ir kt. / Komisija, C‑454/16 P–C‑456/16 P ir C‑458/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:818, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalis, Deleguotojo reglamento Nr. 664/2014 6 straipsnis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2014 10 straipsnis, siejami su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad, kai Komisija patenkina valstybės narės valdžios institucijų paraišką dėl SKVN specifikacijos nereikšmingo pakeitimo, nacionaliniai teismai, nagrinėjantys skundą dėl šių institucijų sprendimo, priimto dėl šios paraiškos, siekiant ją perduoti Komisijai pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalį, teisėtumo, negali vien dėl šios priežasties nuspręsti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl jų nagrinėjamo ginčo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 53 straipsnio 2 dalis, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012, 6 straipsnis ir 2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1151/2012 taikymo taisyklės, 10 straipsnis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad, kai Europos Komisija patenkina valstybės narės valdžios institucijų paraišką dėl saugomos kilmės vietos nuorodos specifikacijos nereikšmingo pakeitimo, nacionaliniai teismai, nagrinėjantys skundą dėl šių institucijų sprendimo, priimto dėl šios paraiškos, siekiant ją perduoti Komisijai pagal Reglamento Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalį, teisėtumo, negali vien dėl šios priežasties nuspręsti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl jų nagrinėjamo ginčo.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.