TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. sausio 27 d. ( *1 )

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Elektros kabelių Europos rinka – Rinkos pasidalijimas pagal projektus – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – 23 straipsnio 2 dalis – Vienos bendrovės padaryto pažeidimo priskyrimas kitai – Faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcija – Subjektas, kuris kontroliuoja 100 % balsavimo teisių, susietų su kitos bendrovės akcijomis“

Byloje C‑595/18 P

dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

The Goldman Sachs Group Inc., įsteigta Niujorke (JAV), atstovaujama avvocatessa A. Mangiaracin ir advokat J. Koponen,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Komisijai, atstovaujamai P. Rossi ir C. Sjödin, T. Vecchi ir J. Norris,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

Prysmian SpA, įsteigtai Milane (Italija),

Prysmian Cavi e Sistemi Srl, įsteigtai Milane,

atstovaujamoms avvocati C. Tesauro ir L. Armati,

įstojusioms į bylą šalims pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai A. Kumin, T. von Danwitz, P. G. Xuereb (pranešėjas) ir I. Ziemele,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Apeliaciniu skundu The Goldman Sachs Group, Inc. prašo panaikinti 2018 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą The Goldman Sachs Group / Komisija (T‑419/14, EU:T:2018:445; toliau – skundžiamas sprendimas); juo šis teismas atmetė jos ieškinį, kuriame prašoma, pirma, panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2014) 2139 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39610 – Elektros kabeliai) (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jis su ja susijęs, ir, antra, sumažinti jai ginčijamame sprendime skirtos baudos dydį.

Teisinis pagrindas

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

a)

pažeidžia [SESV 101 ar 102] straipsnio nuostatas <…>

<…>“

Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

3

Ginčo aplinkybės, išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–22 ir 47 punktuose, šioje byloje gali būti apibendrintos taip, kaip nurodyta toliau.

4

Ieškovė The Goldman Sachs Group, Inc. – tai JAV bendrovė, kuri pagrindinėse pasaulio finansų rinkose veikia kaip komercinis bankas ir investicinė bendrovė. Nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. ji, tarpininkaujant fondui GS Capital Partners V (toliau – fondas GSCP V) ir kitoms tarpininkaujančioms bendrovėms, buvo netiesioginė Prysmian SpA (toliau – Prysmian) ir visiškai pastarajai priklausančios šios įmonės patronuojamosios bendrovės Prysmian Cavi e Sistemi Srl (toliau – PrysmianCS), kuri iš pradžių vadinosi Pirelli Cavi e Sistemi Energia SpA, vėliau – Prysmian Cavi e Sistemi Energia Srl., patronuojančioji bendrovė. Prysmian ir PrysmianCS, t. y. dvi Italijoje įsteigtos bendrovės, kartu sudaro Prysmian grupę, kuri pasauliniu mastu vykdo veiklą povandeninių ir požeminių elektros kabelių sektoriuje.

5

Nors ieškovė iš pradžių valdė 100 % Prysmian kapitalo, šio kapitalo dalis po dviejų 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2006 m. liepos 21 d. įvykdytų akcijų perleidimų sumažėjo, pirma, iki 91,1 %, o vėliau iki 84,4 % – iki 2007 m. gegužės 3 d., kai dalis Prysmian akcijų buvo pasiūlyta Milano (Italija) vertybinių popierių biržoje pateikiant pirminį viešąjį pasiūlymą (toliau – PVP).

6

Pasibaigus procedūrai pagal SESV 101 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3) 53 straipsnį, 2014 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

7

To sprendimo 1 straipsnyje Komisija konstatavo, kad apeliantė ir kitos 25 bendrovės, įskaitant Prysmian ir PrysmianCS, dalyvavo kartelyje, kuris sudaro vieną ir tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą požeminių ir (arba) povandeninių (labai) aukštos įtampos elektros kabelių sektoriuje (toliau – aptariamas pažeidimas).

8

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 5 dalies c punkte apeliantė pripažinta atsakinga už aptariamą pažeidimą kaip Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia patronuojančioji bendrovė laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2009 m. sausio 28 d. (toliau – pažeidimo laikotarpis).

9

Šiuo aspektu Komisija preziumavo, pirma, kad Prysmian darė lemiamą įtaką Prysmian Cavi e Sistemi Energia elgesiui rinkoje šiuo laikotarpiu, ir, antra, nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. apeliantė darė lemiamą įtaką Prysmian, taigi ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia elgesiui rinkoje.

10

Be to, Komisija, remdamasi ekonominių, organizacinių ir teisinių apeliantės ryšių su šiomis bendrovėmis analize, padarė išvadą, kad apeliantė faktiškai darė lemiamą įtaką Prysmian ir atitinkamai Prysmian Cavi e Sistemi Energia pažeidimo laikotarpiu.

11

Tokiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punkto, Komisija apeliantei solidariai su Prysmian ir PrysmianCS skyrė 37303000 EUR baudą.

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

12

2014 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, juo ši prašė, pirma, panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs, ir, antra, sumažinti skirtos baudos dydį.

13

Grįsdama savo reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą apeliantė Bendrajame Teisme nurodė penkis pagrindus, kurių pirmasis grindžiamas SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, taip pat teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida.

14

2015 m. birželio 25 d. nutartimi Bendrasis Teismas leido Prysmian ir PrysmianCS įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

15

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

16

Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d., pagrįstai rėmėsi prezumpcija, kad apeliantė faktiškai darė lemiamą įtaką Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia elgesiui rinkoje.

17

Anot Bendrojo Teismo, jei patronuojančiajai bendrovei priklauso visos balsavimo teisės, susietos su jos patronuojamosios bendrovės akcijomis, visų pirma kai, kaip šiuo atveju, turima labai didelė šios patronuojamosios bendrovės kapitalo dalis, šios patronuojančiosios bendrovės situacija yra analogiška vienintelio tos patronuojamosios bendrovės savininko situacijai, todėl patronuojančioji bendrovė gali lemti ekonominę ir komercinę patronuojamosios bendrovės strategiją, net jeigu neturi viso ar beveik viso šios bendrovės akcinio kapitalo.

18

Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo nuspręsti, kad apeliantė darė lemiamą įtaką Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia elgesiui rinkoje per visą pažeidimo laikotarpį, remdamasi, pirma, apeliantės turėtais įgaliojimais skirti įvairių Prysmian valdybų narius, antra, apeliantės įgaliojimais sukviesti Prysmian akcininkus į akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti jos valdybos narius arba visą valdybą, trečia, apeliantės tiesioginių investicijų skyriaus Merchant Banking (Principal Investment Area; toliau – PIA) valdybos narių deleguotaisiais įgaliojimais Prysmian valdybose ir jų dalyvavimu šios bendrovės strateginiame komitete, ketvirta, tuo, kad apeliantė išPrysmian gaudavo reguliarius informacijos atnaujinimus ir kasmėnesines ataskaitas, penkta, ginčijamame sprendime Komisijos išvardytomis priemonėmis, skirtomis užtikrinti apeliantės lemiamos kontrolės tęsimui po PVP pateikimo, ir, šešta, įrodymais, kad apeliantė elgėsi kaip verslo savininkė.

Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme

19

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

iš dalies arba visiškai (pavyzdžiui, nuo 2007 m. gegužės ar lapkričio mėn., kai apeliantė ir jos patronuojamosios bendrovės turėjo atitinkamai tik apie 45 % ir 26 % Prysmian akcijų) panaikinti ginčijamo sprendimo 1–4 straipsnius, kiek jie susiję su apeliante, ir (arba)

sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje apeliantei skirtą baudą bei

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pirmąja ir apeliacine instancijomis.

20

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

atmesti apeliacinį skundą ir

priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

21

Prysmian ir PrysmianCS Teisingumo Teismo prašo:

atmesti apeliacinį skundą ir

priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su jų įstojimu į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

Dėl apeliacinio skundo

22

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi dviem pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas SESV 101 straipsnio ir Reglamento 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, kiek apeliantė buvo pripažinta atsakinga už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą, kurį Prysmian ir PrysmianCS padarė laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. (toliau – laikotarpis iki PVP). Antrasis pagrindas susijęs su SESV 101 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pažeidimu, kiek apeliantė buvo pripažinta atsakinga už tą patį pažeidimą laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2009 m. sausio 28 d. (toliau – laikotarpis po PVP). Be to, apeliantė prašo Teisingumo Teismo taikyti jai Prysmian ir PrysmianCS suteiktą baudos sumažinimą ir sumažinti jai solidariai su jomis skirtos baudos dydį tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas patenkintų minėtų bendrovių pateiktą apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija (T‑475/14, EU:T:2018:448).

Dėl pirmojo pagrindo

23

Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys.

Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

– Šalių argumentai

24

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, susijusioje su skundžiamo sprendimo 49, 50 ir 52 punktais, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog Komisija nepadarė klaidos, kai pripažino apeliantę atsakinga už aptariamą pažeidimą dėl laikotarpio iki PVP, remdamasi prezumpcija, kad apeliantė faktiškai darė lemiamą įtaką Prysmian ir PrysmianCS.

25

Šiuo aspektu apeliantė teigia, kad jos turima fondo GSCP V kapitalo dalis sudarė tik apie 33 %, o likusi dalis priklausė nepriklausomiems tretiesiems investuotojams. Be to, šio fondo turima Prysmian kapitalo dalis laikotarpiu iki PVP, išskyrus pirmąsias 41 dienas, iš pradžių sudarė apie 91 %, o vėliau – apie 84 %. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad faktinės lemiamos įtakos prezumpcija taikoma tik tuo atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso visas arba beveik visas jos patronuojamosios bendrovės kapitalas. Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė turi visas balsavimo teises, susietas su jos patronuojamosios bendrovės akcijomis, be kita ko, kartu su labai didele šios patronuojamosios bendrovės kapitalo dalimi, šios patronuojančiosios bendrovės padėtis yra analogiška vienintelio šios patronuojamosios bendrovės savininko padėčiai.

26

Anot apeliantės, faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcija tokiomis aplinkybėmis negali būti taikoma remiantis pagrindiniu principu, pagal kurį prezumpcijos turi būti taikomos siaurai. Šiuo klausimu Bendrojo Teismo požiūris neatitinka 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija (C‑97/08 P, EU:C:2009:536), kuriame Teisingumo Teismas pripažino, kad tokia prezumpcija egzistuoja. Be to, Bendrojo Teismo aiškinimas yra klaidingas atsižvelgiant į minėtos prezumpcijos tikslą, nes pagal jį nesunkus viso kapitalo turėjimo įrodymas greitai patikrinant įmonių registre, kuris yra teisiškai saugus ir lengvai taikomas, pakeičiamas išsamiu įrodymu, kad konkrečiu atveju esama aplinkybių, kurios patronuojančiajai bendrovei leidžia daryti faktinę lemiamą įtaką. Galiausiai, 2018 m. liepos 12 d. Sprendime Pirelli & amp, C. / Komisija (T‑455/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:450) Bendrasis Teismas pateikė visiškai priešingą aiškinimą dėl tos pačios patronuojamosios bendrovės ir to paties pažeidimo.

27

Komisija, palaikoma Prysmian ir PrysmianCS, nesutinka su šiais argumentais. Ji teigia, kad apeliantės argumentas, jog dėl to, kad jai priklausė tik 33 % fondo GSCP V kapitalo, šioje byloje negalima taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme. Bet kuriuo atveju šis argumentas nepagrįstas, nes apeliantė viena ir visiškai kontroliavo sprendimus dėl fondo GSCP V investicijų.

28

Dublike apeliantė teigia, kad Bendrajame Teisme buvo aiškiai nurodžiusi, jog jai priklausiusios faktinės fondo GSCP V kapitalo dalies nepakako, kad Komisija galėtų remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija šiuo atžvilgiu.

– Teisingumo Teismo vertinimas

29

Pirma, kalbant apie apeliantės argumentus, kad jurisprudencijoje pripažinta faktinės lemiamos įtakos prezumpcija šiuo atveju negali būti taikoma, nes jos turima fondo GSCP V kapitalo dalis sudarė tik apie 33 %, o likusi šio fondo kapitalo dalis priklausė nepriklausomiems tretiesiems investuotojams, reikia priminti, kad, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 48 ir 64 punktuose, ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi prezumpcija, kad apeliantė darė faktinę lemiamą įtaką Prysmian ir netiesiogiai PrysmianCS elgesiui, remdamasi ne apeliantės netiesiogiai turima Prysmian kapitalo dalimi, bet išvada, kad apeliantė kontroliavo visas balsavimo teises, susietas su Prysmian akcijomis.

30

Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija nei šios Bendrojo Teismo išvados, nei to, kad ji ir toliau kontroliavo 100 % šių balsavimo teisių per visą laikotarpį iki PVP pateikimo net po to, kai 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2006 m. liepos 21 d. buvo perleistos Prysmian akcijos. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės argumentas, susijęs su tuo, kad jai priklausė tik apie 33 % fondo GSCP V kapitalo, bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

31

Antra, dėl apeliantės argumentų, susijusių su Bendrojo Teismo išvada, kad Komisija turėjo teisę remtis prezumpcija, jog patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką savo patronuojamosios bendrovės elgesiui, reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog patronuojamosios bendrovės elgesys gali būti priskiriamas patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, ši patronuojamoji bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, bet iš esmės laikosi nurodymų, kuriuos jai duoda patronuojančioji bendrovė, visų pirma atsižvelgiant į šiuos du teisės subjektus siejančius ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius (2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Fresh Del Monte Produce / Komisija ir Komisija / Fresh Del Monte Produce, C‑293/13 P ir C‑294/13 P, EU:C:2015:416, 75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visas konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios jos patronuojamosios bendrovės kapitalas, pirma, ši patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui ir, antra, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad patronuojančioji bendrovė faktiškai daro tokią įtaką. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog visas arba beveik visas patronuojamosios bendrovės kapitalas priklauso patronuojančiajai bendrovei, kad būtų galima daryti prielaidą, jog patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės komercinei politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojančioji bendrovė yra solidariai atsakinga už jos patronuojamajai bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent ši patronuojančioji bendrovė, kuri turi paneigti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos patronuojamoji bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai (2020 m. spalio 28 d. Sprendimo Pirelli & C. / Komisija, C‑611/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:868, 68 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Taigi tokia prezumpcija, nebent ji būtų paneigta, reiškia, kad faktinis patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos darymas jos patronuojamajai bendrovei yra laikomas nustatytu ir Komisija gali pirmąją pripažinti atsakinga už antrosios elgesį, nepateikdama papildomų įrodymų. Taigi faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpcijos taikymas nepriklauso nuo papildomų įrodymų, susijusių su patronuojančiosios bendrovės faktinės įtakos darymu, pateikimo (2017 m. spalio 26 d. Sprendimo Global Steel Wire ir kt. / Komisija, C‑457/16 P ir C‑459/16 P–C‑461/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:819, 85 ir 86 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

34

Žinoma, neginčijama, kad apeliantė laikotarpiu iki PVP turėjo ne visą Prysmian kapitalą, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 47 punkto, šiuo laikotarpiu fondo GSCP V dalis Prysmian kapitale, išskyrus pirmąsias 41 dienas, iš pradžių sudarė apie 91 %, o vėliau – apie 84 %. Taip pat neginčijama, kad ginčijamame sprendime Komisija nesilaikė nuomonės, jog ši akcinio kapitalo dalis reiškia, kad apeliantei priklausė beveik visas Prysmian kapitalas.

35

Vis dėlto iš šio sprendimo 31–33 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad faktinio lemiamos įtakos darymo prezumpciją pagrindžia ne pats viso arba beveik viso patronuojamosios bendrovės kapitalo turėjimas, o tai, kokį patronuojančiosios bendrovės jos patronuojamajai bendrovei daromos kontrolės laipsnį šis turėjimas reiškia. Todėl Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 50 punkte iš esmės galėjo nuspręsti, kad patronuojančiosios bendrovės, turinčios visas balsavimo teises, susietas su patronuojamosios bendrovės akcijomis, padėtis šiuo atžvilgiu yra analogiška bendrovės, kuriai priklauso visas arba beveik visas patronuojamosios bendrovės kapitalas, padėčiai, todėl ši patronuojančioji bendrovė gali nustatyti patronuojamosios bendrovės ekonominę ir komercinę strategiją. Iš tiesų patronuojančioji bendrovė, turinti visas balsavimo teises, susietas su jos patronuojamosios bendrovės akcijomis, kaip ir patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso visas arba beveik visas jos patronuojamosios bendrovės kapitalas, gali daryti lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui.

36

Vadinasi, priešingai, nei teigia apeliantė, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad, jeigu patronuojančioji bendrovė turi visas balsavimo teises, susietas su jos patronuojamosios bendrovės akcijomis, Komisija turi teisę remtis prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui rinkoje.

37

Šios išvados nepaneigia kiti apeliantės argumentai.

38

Pirma, prezumpcija, kad patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką savo patronuojamajai bendrovei, be kita ko, skirta užtikrinti pusiausvyrai tarp, viena vertus, tikslo nutraukti konkurencijos taisyklėms, visų pirma SESV 101 straipsniui, prieštaraujančius veiksmus ir užkirsti kelią jų atnaujinimui svarbos ir, kita vertus, tam tikrų bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo ir teisinio saugumo principų, reikalavimų bei teisės į gynybą, įskaitant procesinio lygiateisiškumo principą (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, EU:C:2013:522, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Žinoma, kaip tvirtina apeliantė, asmenų, turinčių balsavimo teises, susietas su bendrovės akcijomis, identifikavimas tam tikrais atvejais gali būti sudėtingesnis nei asmenų, kuriems priklauso šios akcijos, nustatymas. Vis dėlto, viena vertus, nėra pagrindo manyti, kad tokie sunkumai galėtų pakenkti teisiniam saugumui. Iš tikrųjų akivaizdu, kad patronuojančioji bendrovė, kuri neturi visų arba beveik visų savo patronuojamosios bendrovės akcijų, bet yra pasilikusi ar įgijusi visas su šiomis akcijomis susietas balsavimo teises, negali to nežinoti.

40

Kita vertus, reikia priminti, kad Komisija neprivalo remtis vien šia prezumpcija. Iš tiesų ši institucija gali įrodyti, kad patronuojančioji bendrovė faktiškai darė lemiamą įtaką savo patronuojamajai bendrovei, remdamasi kitais įrodymais arba tokiais įrodymais kartu su minėta prezumpcija (2017 m. spalio 26 d. Sprendimo Global Steel Wire ir kt. / Komisija, C‑457/16 P ir C‑459/16 P-C‑461/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:819, 88 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Antra, apeliantė ne tik nenurodo, kodėl Bendrojo Teismo aiškinimas šioje byloje prieštarauja ankstesniame sprendime pateiktam aiškinimui, bet toks argumentas yra ir nereikšmingas, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 31–36 punktų, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Komisija galėjo remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija.

42

Vadinasi, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

– Šalių argumentai

43

Pirmojo pagrindo antroje dalyje, susijusioje su skundžiamo sprendimo 71–78 punktais, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis, pirma, klaidingai nusprendė, jog, kiek tai susiję su laikotarpiu iki PVP, ji turėjo paneigti faktinės lemiamos įtakos savo patronuojamosios bendrovės elgesiui rinkoje prezumpciją, nes šis teismas negalėjo reikalauti, kad ji paneigtų prezumpciją, kuri nebuvo taikoma.

44

Antra, bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas, klaidingai aiškindamas šiuo atveju taikytinus teisinius reikalavimus, tinkamai neįvertino apeliantės pateiktų argumentų ir įrodymų, kuriais ji siekė paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją.

45

Šiuo klausimu apeliantė pažymi, pirma, kad tam tikri Bendrojo Teismo nurodyti įrodymai neįrodo, jog fondo GSCP V elgesys skyrėsi nuo paprasto investuotojo elgesio. Antra, Bendrasis Teismas, atmesdamas apeliantės argumentą, kad Prysmian komercinę politiką nustatydavo jos valdyba, dėl to, kad apeliantė nepateikė konkretaus šį argumentą patvirtinančio elektroninio laiško ar protokolo, taikė jai probatio diabolica reikalavimą. Trečia, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai neatsižvelgė į tai, kad Prysmian atsakyme į Komisijos prašymą pateikti informacijos nebuvo jokios nuorodos į fondą GSCP V ar į apeliantę. Ketvirta, Bendrasis Teismas, to nepagrįsdamas, laikėsi nuomonės, kad Prysmian valdybos tuo metu padaryti vieši pareiškimai dėl nepriklausomumo ir kontrolės nebuvimo buvo melagingi ir padaryti pažeidžiant Italijos teisę. Penkta, Bendrasis Teismas klaidingai atmetė jos argumentą, kad fondas GSCP V nedavė nurodymų Prysmian, motyvuodamas tuo, jog šis argumentas buvo pateiktas nenuosekliai.

46

Komisija, palaikoma Prysmian ir PrysmianCS, nesutinka su šiais argumentais. Anot jos, apeliantės argumentu, susijusiu su įrodymų, kuriuos ji pateikė siekdama užginčyti faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos taikymą, nagrinėjimu, iš tikrųjų siekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų šiuos įrodymus, todėl jis yra nepriimtinas.

– Teisingumo Teismo vertinimas

47

Pirma, reikia pažymėti, jog apeliantės argumentas, kad Bendrasis Teismas tariamai perkėlė įrodinėjimo pareigą, grindžiamas prielaida, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad šiuo atveju Komisija galėjo remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, siekdama pripažinti apeliantę atsakinga už aptariamą pažeidimą, kiek tai susiję su laikotarpiu iki PVP. Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkto, skundžiamame sprendime šiuo aspektu nėra padaryta jokios teisės klaidos, šį argumentą reikia atmesti.

48

Antra, reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat – įrodymus. Taigi šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, nebent jie buvo iškraipyti (2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Philips ir Philips France / Komisija, C‑98/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:774, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Kita vertus, Teisingumo Teismo įgaliojimai tikrinti Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes visų pirma apima klausimą, ar buvo laikomasi taisyklių, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodymų rinkimui (2017 m. sausio 18 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, C‑623/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:21, 39 punktas ir 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑458/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:441, 57 punktas).

50

Kadangi šioje byloje apeliantė nesirėmė tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktus ir įrodymus, jos argumentai, susiję su įrodymų, pateiktų siekiant paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, nagrinėjimu, turi būti atmesti kaip nepriimtini.

51

Trečia, kadangi pirmojo pagrindo antroje dalyje pateikti argumentai galėtų būti laikomi priimtinais pagal šio sprendimo 48 ir 49 punktuose primintą jurisprudenciją, reikia pažymėti, pirma, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktuose Bendrasis Teismas netaikė jai probatio diabolica reikalavimo, o iš esmės tik priminė, kad pareiga pateikti įrodymus, kuriais būtų paneigta nagrinėjama prezumpcija, tenka apeliantei.

52

Antra, skundžiamo sprendimo 73 ir 74 punktuose Bendrasis Teismas nenusprendė, kad vieši pareiškimai dėl nepriklausomumo, kuriuos padarė Prysmian valdyba, buvo melagingi ir prieštaraujantys Italijos teisei. Iš tiesų Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad šie pareiškimai patys savaime negali įrodyti jų turinio teisingumo ir kad lemiamos įtakos darymas turi būti vertinamas remiantis konkrečiais įrodymais.

53

Trečia, nors apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis klaidingai atmetė ieškinio 50 punkte nurodytą jos argumentą, jog fondas GSCP V nedavė nurodymų Prysmian, reikia pažymėti, kad ji nepaaiškina, nei kodėl Bendrasis Teismas galėjo jį suprasti priešingai, nei jis pažymėjo skundžiamo sprendimo 76 punkte, nei kokių įrodymų jis neišnagrinėjo šiuo aspektu, pabrėžiant, kad jis atsakė į argumentus, į kuriuos apeliantė pateikė nuorodą tame ieškinio punkte, nagrinėdamas atitinkamo pagrindo antrą dalį.

54

Vadinasi, pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

– Šalių argumentai

55

Pirmojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino ginčijamame sprendime Komisijos padarytą išvadą, kad ji faktiškai darė lemiamą įtaką Prysmian laikotarpiu iki PVP.

56

Komisija, Prysmian ir PrysmianCS mano, kad ši dalis nepriimtina, nes ja Teisingumo Teismo prašoma iš naujo įvertinti pirmojoje instancijoje nagrinėtus faktus ir įrodymus. Bet kuriuo atveju ši dalis nepagrįsta.

– Teisingumo Teismo vertinimas

57

Šiuo aspektu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 9 ir 10 punktų, ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi dviem motyvais, pripažindama apeliantę atsakinga už aptariamą pažeidimą laikotarpiu iki PVP. Pirma, Komisija rėmėsi faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, motyvuodama tuo, kad apeliantė turėjo visas balsavimo teises, susietas su Prysmian akcijomis. Antra, ji padarė išvadą, kad apeliantė faktiškai darė tokią įtaką Prysmian.

58

Kaip matyti iš šio pagrindo pirmos dalies nagrinėjimo, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad šiuo atveju Komisija turėjo teisę remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, kad nustatytų apeliantės atsakomybę už aptariamą pažeidimą, kiek tai susiję su laikotarpiu iki PVP. Be to, išnagrinėjus šio pagrindo antrą dalį matyti, jog Bendrasis Teismas taip pat nepadarė teisės klaidos, kai nagrinėjamu atveju priėjo prie išvados, kad apeliantė šios prezumpcijos nepaneigė.

59

Tokiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo trečia dalis, susijusi su Bendrojo Teismo išvadomis dėl antro motyvo, kuriuo Komisija rėmėsi, pripažindama apeliantę atsakinga už aptariamą pažeidimą laikotarpiu iki PVP, turi būti atmesta kaip nereikšminga.

60

Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

Dėl antrojo pagrindo

61

Antrąjį pagrindą, susijusį su skundžiamo sprendimo 81–144 punktais, sudaro trys dalys.

Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies

– Šalių argumentai

62

Antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pirma, kai patvirtindamas Komisijos vertinimą, pagal kurį apeliantės atsakomybė galėjo būti pripažinta ir už laikotarpį po PVP, rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su laikotarpiu iki PVP, antra, kai apsiribojo teiginiu, kad PVP nieko nepakeitė, ir, trečia, kai praktiškai perkėlė įrodinėjimo pareigą apeliantės nenaudai. Prysmian PVP turėjo lemiamą reikšmę šiai bendrovei. Nuo 2007 m. gegužės 3 d. fondas GSCP V turėjo tik apie 46 % Prysmian kapitalo, o 2007 m. lapkričio 12 d. jam priklausė tik apie 26 % šio kapitalo. Be to, nuo 2007 m. gegužės 3 d.Prysmian buvo taikoma skaidrumo prievolė rinkos atžvilgiu.

63

Bendrojo Teismo požiūris taip pat prieštarauja išvadoms, išplaukiančioms, be kita ko, iš 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija (C‑155/14 P, EU:C:2016:446) 34 punkto, pagal kurias, viena vertus, šis teismas, siekdamas nustatyti, ar patronuojamoji bendrovė savarankiškai sprendžia dėl savo elgesio rinkoje, ar iš esmės vykdo patronuojančiosios bendrovės nurodymus, turi vertinti pažeidimo laikotarpio faktines aplinkybes ir, kita vertus, į aplinkybes, susijusias su kitu laikotarpiu, galima atsižvelgti tik jeigu Bendrasis Teismas turi galimybę nustatyti šių aplinkybių reikšmingumą atitinkamam laikotarpiui ir šiam laikotarpiui automatiškai netaiko išvadų, padarytų vertinant šias aplinkybes.

64

Anot apeliantės, Bendrasis Teismas klaidingai taikė šią jurisprudenciją, kai skundžiamo sprendimo 93, 94 ir 133 punktuose nurodė, pirma, vienintelį atvejį po pažeidimo laikotarpio, kai fondas GSCP V atšaukė Prysmian valdybos narių paskyrimą, ir, antra, tai, kad iki PVP paskirta valdyba liko nepakeista po PVP, nes nė viena iš šių dviejų aplinkybių neturėjo poveikio tariamai faktinei lemiamai įtakai, kurią apeliantė darė Prysmian laikotarpiu po PVP. Be to, skundžiamo sprendimo 92 punkte Bendrasis Teismas neturėjo remtis balsavimo teisių kontrole ar daugumos balsų turėjimu Prysmian akcininkų susirinkime, nes to jau nebuvo laikotarpiu po PVP. Be to, pripažindamas, jog tam, kad galėtų priskirti patronuojamosios bendrovės elgesį patronuojančiajai bendrovei, Komisija negali apsiriboti konstatavimu, kad patronuojančioji bendrovė turi galimybę daryti lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui, bet dar turi patikrinti, ar ši įtaka iš tikrųjų buvo daroma, Bendrasis Teismas savo išvadas grindė įrodymais, galinčiais nebent patvirtinti galimybę daryti tam tikrą įtaką, ir patvirtino išvadas, grindžiamas Prysmian pranešimais.

65

Komisija teigia, kad antrasis pagrindas nepriimtinas, nes juo siekiama, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų pirmojoje instancijoje išnagrinėtus faktus ir įrodymus. Bet kuriuo atveju šis pagrindas nepagrįstas.

66

Prysmian ir PrysmianCS tvirtina, kad antrojo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.

– Teisingumo Teismo vertinimas

67

Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies priimtinumo reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog nagrinėjant klausimą, ar patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką savo patronuojamosios bendrovės elgesiui rinkoje, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus duomenis apie ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, siejančius patronuojamąją bendrovę su patronuojančiąja bendrove, ir taip atsižvelgti į ekonominę realybę. Be to, tai, kad patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui, galima nustatyti atsižvelgiant į nuoseklių veiksnių visumą, net jeigu nė vieno iš šių veiksnių, vertinamo atskirai, nepakanka, kad būtų nustatyta tokia įtaka (2017 m. sausio 18 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, C‑623/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:21, 46 ir 47 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

68

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad tai darydamas Bendrasis Teismas turi įvertinti pažeidimo laikotarpio faktines aplinkybes, tačiau gali remtis ir ankstesnio laikotarpio aplinkybėmis, jei turi galimybę nustatyti jų reikšmę pažeidimo laikotarpiui ir šiam laikotarpiui automatiškai netaiko išvadų, padarytų vertinant ankstesnio laikotarpio aplinkybes (2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija, C‑155/14 P, EU:C:2016:446, 34 punktas).

69

Tiek, kiek savo argumentais, pateiktais antrojo pagrindo pirmoje dalyje, apeliantė Bendrąjį Teismą iš esmės kaltina tuo, kad atlikdamas šį nagrinėjimą jis rėmėsi aplinkybėmis, kurios neturi reikšmės nagrinėjamam laikotarpiui, ir perkėlė įrodinėjimo pareigą, šie argumentai susiję su teisės klausimais, kurie gali būti keliami apeliaciniame procese.

70

Kita vertus, argumentai, kuriais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo atliekant šį nagrinėjimą pateiktą įrodymų vertinimą, atsižvelgiant į šio sprendimo 48 ir 49 punktuose primintą jurisprudenciją, nėra priimtini apeliaciniame procese, nes apeliantė nenurodė, kad Bendrasis Teismas iškraipė šiuos įrodymus.

71

Dėl esmės reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 81–144 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo klausimą, ar apeliantė, pirma, laikotarpiu iki PVP ir, antra, laikotarpiu po PVP darė lemiamą įtaką Prysmian elgesiui rinkoje. Tai darydamas jis išsamiai išnagrinėjo aštuonias aplinkybes, kuriomis šiuo atžvilgiu rėmėsi Komisija. Kalbant apie aplinkybes, susijusias su visu pažeidimo laikotarpiu, Bendrasis Teismas, be kita ko, nagrinėjo įgaliojimus skirti įvairių Prysmian valdybų narius, taip pat įgaliojimus sušaukti akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti valdybų narius ar visą valdybą.

72

Iš šio nagrinėjimo visiškai nematyti, kad siekdamas išsiaiškinti, ar apeliantė darė lemiamą įtaką Prysmian elgesiui rinkoje laikotarpiu po PVP, Bendrasis Teismas rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su laikotarpiu iki PVP, ar kad perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantės nenaudai. Iš šio nagrinėjimo, visų pirma skundžiamo sprendimo 93, 94 ir 133 punktų, matyti, kad Bendrasis Teismas ne tik nemanė, kad PVP šiuo aspektu nieko nepakeitė, bet ir kruopščiai atsižvelgė į ginčijamame sprendime Komisijos nurodytas aplinkybes, aiškiai atskyręs laikotarpį iki PVP nuo laikotarpio po PVP. Todėl šio sprendimo 62 punkte nurodyti apeliantės argumentai yra grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu ir turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

73

Šiomis aplinkybėmis antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

Dėl antrojo pagrindo antros ir trečios dalių

– Šalių argumentai

74

Antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, jog Prysmian valdyboje ji turėjo reikiamą atstovavimo lygį, kad galėtų daryti įtaką šios bendrovės elgesiui rinkoje.

75

Pirma, Bendrojo Teismo teiginys, kad tos pačios Prysmian valdybos sudėties išsaugojimas laikotarpiu po PVP yra požymis, jog po PVP ji ir toliau kontroliavo šią valdybą, yra visiškai klaidingas. Šią valdybą, paskirtą per 2007 m. vasario 28 d. akcininkų susirinkimą, sudarė dešimt narių, iš kurių tik trys buvo PIA vykdomieji direktoriai. Taigi, kadangi šios valdybos rezoliucijos priimamos paprastąja balsų dauguma, tai valdybai priklausantys PIA vykdomieji direktoriai niekada neturėjo galimybės veiksmingai kontroliuoti visos Prysmian valdybos. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino bylos medžiagoje esančius įrodymus, kai neatsižvelgė į tai, kad kiekvienam PIA vykdomajam direktoriui, taip pat Prysmian valdybos nariams, laikotarpiu po PVP buvo draudžiama veikti tik arba iš esmės kitų šalių, įskaitant apeliantę, naudai.

76

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, susijusią su dviejų nepriklausomų nevykdomųjų direktorių (toliau – atitinkami direktoriai), priklausančių Prysmian valdybai, vaidmeniu.

77

Šiuo aspektu apeliantė nurodo, pirma, kad, kiek tai susiję su Bendrojo Teismo teiginiu, jog, atsižvelgiant į ryšius su atitinkamais direktoriais, apeliantė palaikė ryšius su mažiausiai 50 % Prysmian valdybos narių, šie tariami ryšiai, be kita ko, naudojantis „ankstesnėmis konsultavimo paslaugomis“ ar vykdant „konsultanto sutartis“, nebuvo išnagrinėti ir nebuvo teisingai apibūdinti skundžiamame sprendime. Bendrasis Teismas taip pat nenustatė, kad šie tariami ryšiai galėjo būti svarbesni ar buvo svarbesni už atitinkamiems direktoriams tenkančią nepriklausomumo pareigą visų akcininkų atžvilgiu.

78

Iš jurisprudencijos matyti, kad tik funkcijų kumuliacija neišvengiamai leidžia patronuojančiajai bendrovei daryti lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui rinkoje. Nagrinėjamu atveju atitinkami direktoriai nebuvo nei apeliantės valdybos nariai, nei jos tarnautojai ar vadovai. Be to, nė vienas iš jų neužėmė apeliantės vadovaujamųjų pareigų.

79

Nusprendęs, kad apeliantė nepateikė ryšio su atitinkamais direktoriais nebuvimo įrodymų, Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą.

80

Galiausiai, net jeigu prie atitinkamų direktorių būtų pridėti PIA vykdomieji direktoriai, jie kartu sudarė ne Prysmian valdybos narių daugumą, o tik penkis iš dešimties narių, taigi pusę šios valdybos, o tai reiškia, kad jie vieni negalėjo priimti valdybos rezoliucijų.

81

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kuri reiškia nagrinėjamų įrodymų iškraipymą, kai atmetė Prysmian valdybos pareiškimų, patvirtinančių nepriklausomų jos narių nepriklausomumą, įrodomąją galią ir taip dar kartą perkėlė įrodinėjimo pareigą. Kaip teigiama PVP, Prysmian buvo įpareigota į savo valdybą paskirti tam tikrą nepriklausomų narių skaičių. Šiuo atžvilgiu buvo užkirstas kelias bet kokiai valdybos nario ir bendrovės, įskaitant kitas grupės įmones arba pagrindinius akcininkus, giminystės ar profesinių santykių formai. Prysmian valdyba kelis kartus oficialiai patvirtino, kad nepriklausomi valdybos nariai iš tikrųjų buvo nepriklausomi. Jei Prysmian būtų turėjusi menkiausių abejonių dėl šių teiginių teisingumo, pagal Italijos teisę už tai jai būtų skirtos civilinės, administracinės ir galbūt baudžiamosios sankcijos.

82

Trečia, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nenuosekliai vertino įrodymus, nes, viena vertus, skundžiamo sprendimo 108 punkte padarė išvadą, kad vien tai, jog Prysmian valdyba kai kuriuos savo narius įvertino kaip nepriklausomus, negali įrodyti ryšio su apeliante nebuvimo, taigi, ir tikro jų nepriklausomumo, ir, kita vertus, to sprendimo 136 punkte pažymėjo, kad, kiek tai susiję su šios valdybos susirinkimo protokolu, į kurį buvo įtrauktos dalyvių pastabos, apeliantė turėjo pateikti priešingų įrodymų.

83

Antrojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė teigia, kad nė vienos kitos Bendrojo Teismo nurodytos aplinkybės savaime arba kartu su kitomis aplinkybėmis nepakanka, kad būtų įrodyta, jog apeliantė faktiškai darė lemiamą įtaką Prysmian laikotarpiu po PVP.

84

Pirma, fondo GSCP V turėti įgaliojimai skirti Prysmian valdybos narius ir šio fondo įgaliojimai sušaukti akcininkų susirinkimus ir pasiūlyti atšaukti valdybos narius arba visą valdybą neįrodo, kad apeliantė turėjo galimybę per tą fondą daryti lemiamą įtaką Prysmian. Iš tiesų, kiek tai susiję su paskyrimo įgaliojimais, Bendrojo Teismo jurisprudencijoje reikalaujama įrodyti, kad taip paskirti valdybos nariai turi įgaliojimus veiksmingai kontroliuoti visą valdybą.

85

Antra, kalbant apie įgaliojimus, suteiktus PIA vykdomiesiems direktoriams iki PVP, jų paskyrimą į Prysmian strateginį komitetą po PVP, reguliarių atnaujinimų ir mėnesinių ataskaitų gavimą, taip pat kitas po PVP priimtas priemones, minėtas skundžiamo sprendimo 130 punkte, pažymėtina, kad nė vienas iš šių veiksnių, vertinamų atskirai ar kartu, nėra faktinio lemiamos įtakos darymo Prysmian įrodymas.

86

Trečia, skundžiamo sprendimo 140–142 punktuose Bendrojo Teismo padaryta išvada, kad apeliantė Prysmian atžvilgiu elgėsi kaip tipinė verslo savininkė, yra klaidinga. Be to, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą, kai nepaisė jurisprudencijos, pagal kurią atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus negali būti priskirta paprastam investuotojui, kaip antai apeliantei.

87

Komisija teigia, kad antrojo pagrindo antra ir trečia dalys yra nepriimtinos dėl šio sprendimo 65 punkte jau išdėstytų priežasčių. Be to, antra dalis yra nereikšminga. Papildomai Komisija tvirtina, kad šios dvi dalys yra nepagrįstos.

88

Prysmian ir PrysmianCS teigia, kad šios dvi dalys yra nepriimtinos ir subsidiariai – nepagrįstos.

– Teisingumo Teismo vertinimas

89

Pirma, kiek apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą neatsakius į jos argumentus, susijusius su jos ryšių su Prysmian valdybos nariais buvimu ir reikšmingumu, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 106 punkte, remdamasis ginčijamo sprendimo 761 ir 762 konstatuojamosiomis dalimis ir atitinkamomis jų išnašomis, Bendrasis Teismas pakankamai nustatė nagrinėjamus ryšius. Be to, iš to sprendimo 106–108 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju šie ryšiai galėjo būti laikomi vienu iš veiksnių, kuriais Komisija galėjo remtis, siekdama įrodyti, kad apeliantė darė lemiamą įtaką Prysmian elgesiui.

90

Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš šio sprendimo 67 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, jog tai, kad patronuojančioji bendrovė faktiškai daro lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui, galima nustatyti atsižvelgiant į nuoseklių veiksnių visumą, net jeigu nė vieno iš šių veiksnių, vertinamo atskirai, nepakanka, kad būtų nustatyta tokia įtaka.

91

Antra, dėl tariamai nenuoseklaus Bendrojo Teismo atlikto įrodymų vertinimo reikia pažymėti, kad apeliantės argumentai yra susiję su skundžiamo sprendimo 108 ir 136 punktais. To sprendimo 108 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, kad ši valdyba tam tikrus savo narius laikė nepriklausomais ar net paskelbė tokį vertinimą savo įmonės valdymo ataskaitose, kaip teigia apeliantė, savaime negali paneigti Komisijos išvados, kad tie nariai iš tikrųjų nenutraukė ryšių su apeliante. Taigi Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo, kad valdybos vertinimus gali paneigti Komisijos išvados. Šis vertinimas visiškai neprieštarauja skundžiamo sprendimo 136 punkte išdėstytam motyvui, susijusiam su oficialiame Prysmian valdybos protokole aprašyta pastaba, kad tokiame dokumente turėjo būti pateiktos pastabos, kurias pageidavo užfiksuoti minėtos valdybos dalyviai.

92

Trečia, dėl tariamo įrodinėjimo pareigos perkėlimo, kiek tai susiję su atitinkamų direktorių vaidmeniu, pakanka pažymėti, kad apeliantės argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų to sprendimo 106 punkte Bendrasis Teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus įrodymus ir padaręs išvadą, kad šiais įrodymais pagrįsti asmeniniai ryšiai yra svarbus veiksnys nagrinėjant klausimą, ar apeliantė faktiškai kontroliavo Prysmian, iš esmės tik konstatavo, kad apeliantė nepaneigė šios išvados.

93

Ketvirta, kalbant apie apeliantės argumentą, kad, remiantis jurisprudencija, tik funkcijų kumuliacija neišvengiamai leidžia patronuojančiajai bendrovei daryti lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui rinkoje ir kad šioje byloje taip nėra, reikia priminti, jog iš jurisprudencijos matyti, jog, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 107 punkte, išvada, kad egzistuoja ekonominis vienetas, kurį sudaro patronuojančioji bendrovė ir patronuojamoji bendrovė, gali būti daroma atsižvelgiant ne tik į formalius šių bendrovių tarpusavio ryšius, bet ir neformaliai, be kita ko, į tai, kad teisės subjektus, sudarančius tokį ekonominį vienetą, sieja asmeniniai ryšiai (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Stichting Administratiekantoor Portielje, C‑440/11 P, EU:C:2013:514, 68 punktą).

94

Vis dėlto remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija negalima daryti išvados, kad asmeniniai dviejų bendrovių ryšiai šiuo atžvilgiu galėtų būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu yra funkcijų kumuliacija. Iš tiesų tokių asmeninių ryšių svarbą lemia tai, kad jie gali leisti manyti, jog, nors asmuo veikia tam tikros bendrovės vardu, jis, atsižvelgiant į jo ryšius su kita bendrove, iš tikrųjų siekia pastarosios interesų. Taip gali būti ir tuo atveju, kai asmuo, kuris yra vienos bendrovės valdybos narys, susijęs su kita bendrove, nes naudojasi „ankstesnėmis konsultavimo paslaugomis“ arba vykdo „konsultavimo sutartis“, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 106 punkte.

95

Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad tokie asmeniniai ryšiai iš principo gali būti svarbūs nustatant, ar patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką patronuojamosios bendrovės elgesiui rinkoje.

96

Penkta, dėl kitų apeliantės argumentų, pateiktų antrojo pagrindo antroje ir trečioje dalyse, pažymėtina, kad visais šiais argumentais apeliantė iš tikrųjų ginčija tik faktinių aplinkybių vertinimą, kurį Bendrasis Teismas pateikė, analizuodamas šioje byloje reikšmingus įrodymus, ir taip siekia, kad Teisingumo Teismas pakeistų Bendrojo Teismo vertinimą savuoju.

97

Kaip priminta šio sprendimo 48 ir 49 punktuose, tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat – įrodymus, taigi šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, nebent jie buvo iškraipyti.

98

Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad jei apeliantas teigia, jog Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, jis privalo aiškiai nurodyti, kokie įrodymai buvo iškreipti, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių mano, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus (2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Brugg Kabel ir Kabelwerke Brugg / Komisija, C‑591/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1026, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

99

Žinoma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė Prysmian valdybos padarytų pareiškimų, kuriais patvirtinama, kad nepriklausomi šios valdybos nariai iš tikrųjų yra nepriklausomi, turinį. Vis dėlto apeliantė neparodė, kaip Bendrasis Teismas iškraipė atitinkamus įrodymus.

100

Šiuo aspektu reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 108 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog vien aplinkybė, kad ši valdyba tam tikrus savo narius laikė nepriklausomais ar net paskelbė tokį vertinimą savo įmonės valdymo ataskaitose, savaime negali paneigti Komisijos išvados, kad tie nariai iš tikrųjų nenutraukė ryšių su apeliante.

101

Kadangi apeliantė neįrodė jokio faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo, jos argumentai, kuriais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo atliktą šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, turi būti atmesti kaip nepriimtini.

102

Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

103

Dėl apeliantės prašymo taikyti jai Prysmian ir PrysmianCS suteiktą baudos sumažinimą, sumažinant solidariai jai su jomis skirtos baudos dydį tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas patenkintų minėtų bendrovių pateiktą apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija (T‑475/14, EU:T:2018:448), pakanka pažymėti, kad Teisingumo Teismas šį apeliacinį skundą atmetė 2020 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija (C‑601/18 P, EU:C:2020:751).

104

Taigi, kadangi nė vienam iš apeliantės nurodytų apeliacinio skundo pagrindų negalima pritarti, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

105

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

106

Kadangi apeliantė pralaimėjo bylą, o Komisija reikalavo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, apeliantė turi padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

107

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš šios šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

108

Kadangi Prysmian ir PrysmianCS dalyvavo procese Teisingumo Teisme, šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad jos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

 

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

 

2.

The Goldman Sachs Group Inc . padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

3.

Prysmian SpA ir Prysmian Cavi e Sistemi Srl padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: anglų.