Byla C‑575/18 P

Čekijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

2020 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Apeliacinis skundas – Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Valstybių narių finansinė atsakomybė – Prašymas atleisti nuo pareigos perduoti nuosavus išteklius – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Europos Komisijos raštas – Sąvoka „aktas, kurį galima ginčyti“ – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Veiksminga teisminė gynyba – Ieškinys, grindžiamas nepagrįstu Sąjungos praturtėjimu“

  1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Komisijos raštas, kuriame ji neformaliai ragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius – Netaikymas

    (SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1150/2000; Tarybos sprendimas 2007/436)

    (žr. 46–48 punktus)

  2. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Galimybė atmesti šią sąlygą remiantis teise į veiksmingą teisminę gynybą – Nebuvimas

    (SESV 263 straipsnio 4 pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

    (žr. 52 ir 53 punktus)

  3. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Komisijos raštas, kuriame ji neformaliai ragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius – Šiame rašte nustatytas terminas Sąjungos nuosaviems ištekliams perduoti, už kurio nesilaikymą mokamos palūkanos – Privalomų teisinių padarinių sukėlimas – Nebuvimas

    (SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 9 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis)

    (žr. 54 punktą)

  4. Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl Komisijos rašto, kuriame ji neformaliai ragina valstybę narę perduoti į Sąjungos biudžetą tradicinius nuosavus išteklius – Šios valstybės narės pareigos perduoti šiuos išteklius pagrįstumo kontrolė – Sąjungos nuosavų išteklių sistemos pažeidimas – Neleistinumas

    (SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1150/2000, Tarybos sprendimai 2000/597 ir 2007/436)

    (žr. 55–64 punktus)

  5. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir perdavimas – Perdavimas su išlygomis – Lojalaus bendradarbiavimo principas – Komisijos pareiga pradėti su atitinkama valstybe nare konstruktyvų dialogą – Šios institucijos pareiga pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Nebuvimas

    (ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 258 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1150/2000)

    (žr. 68, 73–75 ir 77–80 punktus)

  6. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir perdavimas – Perdavimas su išlygomis – Ieškinys, grindžiamas nepagrįstu Sąjungos praturtėjimu – Teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymas

    (SESV 268 ir 340 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

    (žr. 81–83 punktus)

Santrauka

2008 m. gegužės 30 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) parengė ataskaitą, susijusią su tyrimu dėl Laoso kilmės kišeninių žiebtuvėlių su akmenėliais importo patikrinimų. Šioje ataskaitoje, kuri, be kita ko, buvo susijusi su 28 prekių importo į Čekijos Respubliką atvejais, nurodyta, kad valstybės narės turi atlikti atitinkamų importuotojų auditą ir pradėti administracinę mokesčių perskaičiavimo procedūrą. Čekijos valdžios institucijos ėmėsi priemonių, kad būtų įvykdytas mokesčių perskaičiavimas ir išieškojimas, tačiau nurodė, kad kai kuriais minėtais atvejais nebuvo įmanoma išieškoti Sąjungos nuosavų išteklių sumos. 2015 m. sausio 20 d. raštu Europos Komisija pranešė šioms valdžios institucijoms, kad pagal Reglamentą Nr. 1150/2000 ( 1 ) Čekijos Respublika negali būti atleista nuo pareigos perduoti Sąjungos nuosavus išteklius, ir paragino jas sumokėti nagrinėjamą sumą, nurodydama, kad už bet kokį vėlavimą reikia mokėti palūkanas.

Nesutikdama su šiame rašte išreikšta Komisijos pozicija, Čekijos Respublika Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl šios institucijos sprendimo, tariamai esančio tame rašte, panaikinimo. Nutartyje ( 2 ) Bendrasis Teismas pritarė Komisijos pateiktam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui ir atmetė ieškinį. Jis nusprendė, kad šis ieškinys pareikštas dėl akto, kuris negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, nes nesukelia privalomų teisinių padarinių. Čekijos Respublika Teisingumo Teisme pateikė apeliacinį skundą, iš esmės teigdama, kad ieškinį dėl panaikinimo pripažinus nepriimtinu ji neteko teisminės gynybos, nes neturi jokios veiksmingos teisių gynimo priemonės, kuri jai leistų pasiekti, kad būtų atlikta Komisijos pozicijos teisminė kontrolė.

2020 m. liepos 9 d. didžiosios kolegijos priimtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė dėl valstybių narių galimybės pasinaudoti veiksminga teismine gynyba sąlygų, kilus ginčui dėl jų finansinės atsakomybės pagal Sąjungos teisę Sąjungos nuosavų išteklių srityje.

Visų pirma Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę pareigos surinkti, nustatyti ir įtraukti į sąskaitą šiuos nuosavus išteklius yra tiesiogiai taikomos valstybėms narėms. Taigi Komisija neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimus, leidžiančius jai įpareigoti valstybes nares nustatyti ir perduoti jai šių išteklių sumas. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad leidus dėl rašto, kaip antai ginčijamo rašto, pareikšti ieškinį, kuriuo siekiama patikrinti šiai valstybei narei tenkančios pareigos perduoti Komisijai tokias sumas pagrįstumą, būtų pažeista Sąjungos nuosavų išteklių sistema, numatyta Sąjungos teisėje. Teisingumo Teismas negali pakeisti Sąjungos teisės aktų leidėjo šiuo klausimu padaryto pasirinkimo.

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę Komisijos galimybė kreiptis į Teisingumo Teismą pareiškiant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kilus ginčui su valstybe nare dėl jos pareigos perduoti šiai institucijai tam tikrą Sąjungos nuosavų išteklių sumą, yra būdinga šių nuosavų išteklių sistemai. Jis pridūrė, kad jei valstybė narė perduoda minėtų išteklių sumą, kartu nurodydama išlygas dėl savo pareigos tai padaryti, Komisija, laikydamasi lojalaus bendradarbiavimo principo, turi pradėti konstruktyvų dialogą su šia valstybe nare, kad nustatytų jai tenkančias pareigas. Jei šis dialogas būtų nesėkmingas, ši institucija galėtų tai valstybei narei pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Iš tiesų Sąjungos nuosavų išteklių perdavimas su išlygomis pateisintų įsipareigojimų neįvykdymo konstatavimą, jeigu atitinkama valstybė narė iš tikrųjų privalėjo atlikti tokį perdavimą.

Vis dėlto atsižvelgdamas į Komisijos diskreciją pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ieškinio pareiškimas nesuteikia jokios garantijos atitinkamai valstybei narei, kad teismas išnagrinės jos ginčą su šia institucija dėl Sąjungos nuosavų išteklių perdavimo. Vis dėlto jis pridūrė, kad, jeigu valstybė narė perdavė Komisijai Sąjungos nuosavų išteklių sumą, nurodydama išlygas dėl šios institucijos pozicijos pagrįstumo, ir per dialogo procedūrą nepavyko užbaigti minėtos institucijos ir šios valstybės narės ginčo, pastaroji gali prašyti atlyginti žalą dėl nepagrįsto Sąjungos praturtėjimo ir prireikus pareikšti Bendrajame Teisme ieškinį šiuo klausimu.

Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas priminė, kad pagal SESV 268 straipsnį ir SESV 340 straipsnio antrą pastraipą pareikštame ieškinyje dėl nepagrįsto Sąjungos praturtėjimo turi būti įrodytas atsakovės praturtėjimas be galiojančio teisinio pagrindo ir tai, kad dėl šio praturtėjimo ieškovas patyrė nuostolių. Taigi nagrinėdamas tokį ieškinį Bendrasis Teismas turėtų, be kita ko, įvertinti, ar valstybės narės ieškovės nuostoliai, atitinkantys Komisijai perduotą Sąjungos nuosavų išteklių sumą, kurią ši valstybė narė ginčijo, ir atitinkamas šios institucijos praturtėjimas yra pagrįsti šiai valstybei narei pagal Sąjungos teisę tenkančiomis pareigomis Sąjungos nuosavų išteklių srityje, ar, priešingai, tokio pagrindimo nėra. Todėl paneigęs, kad valstybei narei nesuteikiama jokios veiksmingos teisminės gynybos tuo atveju, jeigu ji nesutinka su Komisija dėl savo pareigų Sąjungos nuosavų išteklių srityje, Teisingumo Teismas atmetė visą apeliacinį skundą.

( 1 ) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 169), iš dalies pakeistas 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2028/2004 (OL L 352, 2004, p. 1) ir 2009 m. sausio 26 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 105/2009 (OL L 36, 2009, p. 1). Žr., be kita ko, šio reglamento 17 straipsnio 2 dalį.

( 2 ) 2018 m. birželio 28 d.Bendrojo Teismo nutartis Čekijos Respublika / Komisija (T‑147/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:395).