–

DAF Trucks NV, atstovaujamos ügyvéd M. Boronkay ir advokatų B. Winters ir J. K. de Pree,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos D. Fehér ir Z. Wagner,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir K. Talabér-Ritz ir G. Meessen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 7 straipsnio 2 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Tibor-Trans Fuvarozó és Kereskedelmi Kft. (toliau – Tibor-Trans), pagal Vengrijos teisę įsteigtos bendrovės, ir DAF Trucks NV, pagal Nyderlandų teisę įsteigtos bendrovės, ginčą dėl žalos, padarytos tariamai pažeidus SESV 101 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3, toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnį, atlyginimo.

3

Reglamento Nr. 1215/2012 15, 16, 34 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

4

Reglamento Nr. 1215/2012 I skyriaus „Taikymo sritis ir apibrėžtys“ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose neatsižvelgiant į teismo pobūdį. <…>“

5

Minėto reglamento II skyrius „Jurisdikcija“, be kita ko, apima 1 skirsnį „Bendrosios nuostatos“ ir 2 skirsnį „Speciali jurisdikcija“. Šio reglamento minėtame 1 skirsnyje esančio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„[p]agal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“

6

Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 skirsnyje įtvirtintas 7 straipsnis suformuluotas taip:

„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:

<…>

<…>“

7

2016 m. liepos 19 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą C(2016) 4673 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39824 – Sunkvežimiai); jo santrauka paskelbta 2017 m. balandžio 6 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 108, 2017, p. 6, toliau – atitinkamas sprendimas).

8

Šiuo atitinkamu sprendimu Komisija nustatė, kad penkiolika tarptautinių sunkvežimių gamintojų, įskaitant DAF Trucks, kiek tai susiję su dviejų kategorijų produktais, konkrečiai – sunkvežimiais, kurių masė yra nuo 6 iki 16 tonų, arba sunkvežimiais, kurių masė didesnė nei 16 tonų, – tiek sunkvežimiai be priekabos, tiek vilkikai, – sudarė kartelinį susitarimą.

9

Šiame sprendime nustatyta, kad kartelinis susitarimas įgijo vieno ir tęstinio SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo, kurį darant trys įmonės dalyvavo nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d., o dvylika kitų įmonių, įskaitant DAF Trucks – nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d., formą. Pažeidimas buvo padarytas sudarant slaptus susitarimus dėl sunkvežimių kainų nustatymo ir bendrų kainų padidinimo Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE), taip pat susitariant dėl išmetamųjų teršalų technologijų, būtinų pagal EURO 3–6 standartus, naudojimo šiuose sunkvežimiuose įvedimo datų ir su tuo susijusių išlaidų perkėlimo.

10

Iš atitinkamo sprendimo matyti, kad iki 2004 m. pokalbiai dėl kainų, jų padidinimo ir naujų išmetamųjų teršalų standartų įvedimo vyko tiesiogiai bendrovių, kurioms tas sprendimas buvo skirtas, būstinėse ir kad bent jau nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. pokalbiai vyko tarpininkaujant Vokietijos dukterinėms įmonėms, kurios apie juos įvairiu mastu pranešdavo savo būstinei.

11

Komisija laikė, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas apėmė visą EEE ir tęsėsi laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d. Todėl ji paskyrė baudas visiems šiame pažeidime dalyvaujantiems subjektams, įskaitant DAF Trucks, išskyrus vieną subjektą, kuris buvo atleistas nuo baudos.

12

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, Tibor-Trans yra nacionalinė ir tarptautinė prekių pervežimo bendrovė, kuri laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2008 m. laipsniškai pradėjo įsigyti naujų sunkvežimių. Kaip galutinė naudotoja, Tibor-Trans negalėjo pirkti tiesiogiai iš gamintojų, nes turėjo naudotis Vengrijoje įsisteigusių koncesininkų paslaugomis. Ji naudojosi finansinės nuomos bendrovių, taip pat įsisteigusių Vengrijoje, paslaugomis, sudarydama finansinės nuomos sutartis su galutiniu nuosavybės teisės perdavimu, o finansinės nuomos bendrovė taikė kainą, su kuria Tibor-Trans sutiko, pridėdama finansinės nuomos sąnaudas ir savo pelno maržą. Paprastai Tibor-Trans nuosavybės teisė į sunkvežimius buvo perduodama po minėtos sutarties įpareigojimų įvykdymo pasibaigus jos galiojimui.

13

Pagrindinėje byloje neginčijama, kad Tibor-Trans niekada nepirko sunkvežimių tiesiogiai iš DAF Trucks.

14

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Vengrijos teisę veikiančios kitos bendrovės taip pat įvykdė pirkimus laikotarpiu, su kuriuo susijęs atitinkamas sprendimas. 2007 m. balandžio 4 d. šias bendroves prisijungė Tibor-Trans, ši perėmė ir jų teises su įsipareigojimais.

15

2017 m. liepos 20 d.Győri Törvényszék (Dėro bendrajame teisme, Vengrija) Tibor-Trans pareiškė DAF Trucks deliktine teise grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo; tariama žala atsirado dėl to, kad ji dėl slaptų susitarimų, kuriuose dalyvavo DAF Trucks, sunkvežimius įsigijo už iškreiptą kainą.

16

Tibor-Trans teigė, kad Vengrijos teismai įgyja tarptautinę jurisdikciją nagrinėti pagrindinę bylą pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, kaip jis išaiškintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, konkrečiai – 2015 m. gegužės 21 d. Sprendime CDC Hydrogen Peroxide (C‑352/13, EU:C:2015:335), pagal kurį, kai teisminiame ieškinyje reikalaujama, jog skirtingose valstybėse narėse įsikūrę atsakovai atlygintų žalą dėl keliose valstybėse narėse skirtingose vietose ir skirtingu laiku jų padaryto vieno ir tęstinio SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo, kurį konstatavo Komisija, kiekvienas tariamas nukentėjusysis gali nuspręsti pareikšti ieškinį savo buveinės vietos teisme.

17

DAF Trucks ginčija Vengrijos teismų tarptautinę jurisdikciją ir mano, kad dėl pagrindinės bylos ypatumų 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimas CDC Hydrogen Peroxide (C‑352/13, EU:C:2015:335) šiuo atveju nėra svarbus. Šiuo klausimu ji teigia, kad, viena vertus, slapti susitikimai vyko Vokietijoje, o tai turėtų reikšti Vokietijos teismų jurisdikciją, ir, kita vertus, ji niekada nesukūrė tiesioginių sutartinių santykių su Tibor-Trans, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis, jog byla jai gali būti iškelta Vengrijos teismuose.

18

2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Győri Törvényszék (Dėro bendrasis teismas) nusprendė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti pagrindinės bylos, pirmenybę, kaip siejamam veiksniui Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkto taikymo tikslais, teikdamas vietai, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, t. y. vietai, kurioje buvo sudaryti slapti susitarimai.

19

Gavęs apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar pagal analogiją, nesant tiesioginių sutartinių santykių tarp šalių, pagrindinėje byloje galima vadovautis svarstymais, kuriais grindžiamas 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimas CDC Hydrogen Peroxide (C‑352/13, EU:C:2015:335). Jis taip pat nėra tikras dėl to, ar sprendimas gali lemti plačiai suprantamos forum actoris taisyklės suformavimą, o tai prieštarautų Reglamento Nr. 1215/2012 tikslui.

20

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pagrindinėje byloje ginčijama, jog Vengrijos teismai savo tarptautinės jurisdikcijos negali grįsti vieta, kurioje įvyko nurodytą žalą sukėlęs įvykis, nes jokio slapto susitarimo, sudarančio SESV 101 straipsnio pažeidimą, Vengrijoje nebuvo sudaryta. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Vengrijos teismai vis dėlto gali savo jurisdikciją grįsti vieta, kur tariamai atsirado nurodyta žala.

21

Šiomis aplinkybėmis Győri Ítélőtábla (Dėro regiono apeliacinis teismas, Vengrija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„<…> Ar [R]eglamento <…> Nr. 1215/2012 <…> 7 straipsnio 2 punkte nustatytą specialiosios jurisdikcijos taisyklę reikia aiškinti taip, kad valstybės narės teismas turi jurisdikciją kaip „vietos, kurioje įvyko <…> žalą sukėlęs įvykis“ teismas, jeigu:

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nagrinėjant ieškinį dėl žalos, patirtos dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, kurį sudaro slapti susitarimai dėl sunkvežimių kainų nustatymo ir bendrų kainų didinimas, atlyginimo, „vietą, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ galima laikyti vieta, kur nukentėjusysis tariamai patyrė šią žalą, net jei ieškinys pareikštas nagrinėjimo kartelio dalyviui, su kuriuo šis nukentėjusysis nebuvo sukūręs sutartinių santykių.

23

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, atsižvelgiant į tai, jog Reglamentu Nr. 1215/2012 panaikinamas ir pakeičiamas Reglamentas Nr. 44/2001, kuris savo ruožtu pakeitė 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, su pakeitimais, padarytais vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos, Teisingumo Teismo pateiktas šių teisės aktų nuostatų aiškinimas taikomas ir Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatoms, kai šias nuostatas galima laikyti „lygiavertėmis“ (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Nothartová, C‑306/17, EU:C:2018:360, 18 punktą; 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Kuhn, C‑308/17, EU:C:2018:911, 31 punktą ir 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Gradbeništvo Korana, C‑579/17, EU:C:2019:162, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Antra, pažymėtina, kad ieškinys, kuriuo siekiama žalos, patirtos dėl tariamų Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo, kaip antai ieškinys pagrindinėje byloje, patenka į sąvoką „civilinės ir komercinės bylos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalį, vadinasi, ir į šio reglamento taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 23 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑302/13, EU:C:2014:2319, 38 punktą).

25

Trečia, taip pat primintina, kad, kaip Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė savo jurisprudencijoje, susijusioje su Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktu, sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia ir vietą, kur žala atsirado, ir vietą, kur atsirado šią žalą lėmusi aplinkybė, todėl ieškinys atsakovui ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš šių dviejų vietų teisme (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 45 punktas; 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo d. Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 28 punktas ir 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Šiuo atveju prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijama, jog Vengrijos teismai savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti pagrindinę bylą negali grįsti vieta, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis, nes jokių slaptų susitarimų, pažeidžiančių SESV 101 straipsnį, Vengrijoje nebuvo sudaryta. Pateiktas klausimas susijęs tik su tariamos žalos, kurią sudaro papildomos išlaidos, patirtos dėl dirbtinai iškeltų kainų, kaip antai kainų už sunkvežimius, dėl kurių sudarytas pagrindinėje byloje nagrinėjamas kartelis, atsiradimo vietos nustatymu.

27

Dėl tokios žalos atsiradimo vietos nustatymo reikia pažymėti, kad tai priklauso nuo to, ar tai yra pradinė žala, tiesiogiai nulemta žalą sukėlusios aplinkybės, kurios atsiradimo vieta galėtų pagrįsti jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, ar paskesni neigiami padariniai, kuriais negali būti grindžiamas jurisdikcijos priskyrimas pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 31 punktą).

28

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvokos „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ negalima aiškinti plačiai – taip, kad ji apimtų visas vietas, kur galima patirti neigiamas veiksmo, kuriuo faktiškai jau padaryta žala kitoje vietoje, pasekmes. Todėl jis nurodė, kad šios sąvokos negalima aiškinti kaip apimančios vietą, kur, kaip teigia nukentėjusysis, jis patyrė turtinę žalą, atsiradusią dėl pradinės žalos, savo ruožtu atsiradusios ir patirtos kitoje valstybėje (2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad, kiek tai susiję su 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, su pakeitimais, padarytais vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos, 5 straipsnio 3 punktu, kurio formuluotė atitinka Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, žala, kuri tėra netiesioginė pasekmė žalos, kurią iš pradžių patyrė kiti asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo žalos, patirtos kitoje vietoje nei ta, kur netiesiogiai nukentėjęs asmuo vėliau patyrė žalą, negali pagrįsti teismo jurisdikcijos pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 1990 m. sausio 11 d. Sprendimo Dumez France ir Tracoba, C‑220/88, EU:C:1990:8, 14 ir 22 punktus).

30

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos ir atsižvelgiant į faktinių aplinkybių vertinimą, kurį turės atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Tibor-Trans tariamai patirtą žalą sudaro papildomos išlaidos, patirtos dėl dirbtinai iškeltų kainų už sunkvežimius sudarius slaptus susitarimus, kurie sudaro vieną ir tęstinį SESV 101 straipsnio pažeidimą, turėjusį poveikį visoje EEE teritorijoje laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d., kurį darant dalyvavo penkiolika tarptautinių sunkvežimių gamintojų, įskaitant DAF Trucks. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Tibor-Trans nepirko sunkvežimių tiesiogiai iš nagrinėjamo kartelinio susitarimo dalyvių, nes iš pradžių jie buvo parduoti Vengrijos automobilių koncesininkams, kurie padidintas kainas perkėlė galutiniams naudotojams, kaip antai Tibor-Trans.

31

Dėl tariamos žalos pobūdžio pažymėtina, kad tai nėra paprasčiausia finansinė pasekmė žalos, kurią galėjo patirti tiesioginiai pirkėjai, kaip antai Vengrijos automobilių koncesininkai, ir kuri, padidinus kainas, galėjo pasireikšti kaip pardavimo sandorių praradimas. Kita vertus, pagrindinėje byloje nurodoma žala iš esmės atsiranda dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl dirbtinai iškeltų kainų, ir dėl šios priežasties ši žala yra tiesioginė SESV 101 straipsnio pažeidimo pasekmė, taigi tai yra tiesioginė žala, leidžianti iš principo pagrįsti valstybės narės teismų jurisdikciją teritorijoje, kurioje ši žala atsirado.

32

Kiek tai susiję su tokios žalos atsiradimo vieta, iš atitinkamo sprendimo matyti, kad nustatytas SESV 101 straipsnio pažeidimas apima visą EEE. Taigi jis apėmė konkurencijos iškraipymą šioje rinkoje, kuriai nuo 2004 m. gegužės 1 d. priklausė ir Vengrija.

33

Kai antikonkurencinių veiksmų paveikta rinka yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje tariamai atsirado nurodoma žala, reikia konstatuoti, kad žalos atsiradimo vieta pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą yra šioje valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 40 punktą).

34

Šis sprendimas iš tiesų atitinka jurisdikcijos taisyklėmis siekiamus artimumo ir nuspėjamumo tikslus, nes, viena vertus, valstybės narės, kurioje yra paveikta rinka, teismai geriausiai gali išnagrinėti tokius ieškinius dėl žalos atlyginimo; kita vertus, antikonkurencinius veiksmus vykdantis ūkio subjektas gali pagrįstai tikėtis, kad jam byla bus iškelta vietos, kur jo veiksmai iškraipė sąžiningos konkurencijos taisykles, teismuose (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 40 punktą).

35

Kaip Komisija pažymėjo savo rašytinėse pastabose ir kaip buvo nurodyta 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines (C‑27/17, EU:C:2018:533) 41 punkte, toks žalos atsiradimo vietos nustatymas taip pat atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007, p. 40) 7 konstatuojamojoje dalyje numatytus suderinamumo reikalavimus, nes, remiantis to paties reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktu, kai reikalavimas atlyginti žalą siejamas su konkurenciją ribojančiu aktu, taikytina teisė turėtų būti šalies, kurios rinka yra arba gali būti paveikta.

36

Dėl kitų konkrečių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su faktu, kad Tibor-Trans pareiškė ieškinį tik vienai įmonei iš visų darant nagrinėjamą pažeidimą dalyvavusių įmonių, su kuria ji tiesiogiai nesudarė pirkimo sandorių, pažymėtina, kaip tai padarė Komisija, kad vienas ir tęstinis konkurencijos teisės pažeidimas užtraukia jį įvykdžiusių subjektų solidariąją atsakomybę. Todėl faktas, kad Tibor-Trans pareiškė ieškinį tik vienam iš pažeidimo vykdytojų, su kuriuo tiesiogiai nesudarė pirkimo sandorių, nepaneigia šio sprendimo 31–33 punktuose nurodytų svarstymų, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte numatyta jurisdikcijos taisykle.

37

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nagrinėjant ieškinį dėl žalos, padarytos SESV 101 straipsnio pažeidimu, kurį, be kita ko, sudaro slapti susitarimai dėl sunkvežimių kainų nustatymo ir bendrų kainų didinimo, atlyginimo, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis,“ reikia laikyti rinką, kurią paveikė šis pažeidimas, t. y. vietą, kur rinkos kainos buvo iškraipytos ir kur nukentėjusysis tariamai patyrė šią žalą, net jei ieškinys pareikštas atitinkamo kartelinio susitarimo dalyviui, su kuriuo šis nukentėjusysis nebuvo sukūręs sutartinių santykių.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nagrinėjant ieškinį dėl žalos, padarytos SESV 101 straipsnio pažeidimu, kurį, be kita ko, sudaro slapti susitarimai dėl sunkvežimių kainų nustatymo ir bendrų kainų didinimo, atlyginimo, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis,“ reikia laikyti rinką, kurią paveikė šis pažeidimas, t. y. vietą, kur rinkos kainos buvo iškraipytos ir kur nukentėjusysis tariamai patyrė šią žalą, net jei ieškinys pareikštas atitinkamo kartelinio susitarimo dalyviui, su kuriuo šis nukentėjusysis nebuvo sukūręs sutartinių santykių.