–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo ir J. Heliskoski,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir M. Huttunen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42, klaidų ištaisymas OL L 290, 2014, p. 11) 43 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ML ir Aktiva Finants OÜ ginčą dėl Estijos teismo sprendimo, kuriuo iš ML priteista pinigų suma šiai bendrovei, vykdymo.

3

Reglamento Nr. 44/2001 6 ir 16–18 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

<…>

4

Šio reglamento 41 straipsnyje nurodyta:

„Sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami 53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir 35 straipsniuose nurodyta tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturi jokios teisės pateikti prašymo [pastabų].“

5

Minėto reglamento 43 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Bet kuri šalis gali apskųsti nutartį, susijusią su prašymu dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu.

2.   Skundas turi būti pateiktas III priedo sąraše nurodytam teismui.

3.   Skundas nagrinėjamas pagal konfliktų sprendimo tvarką [rungimosi procesą] reglamentuojančias taisykles.“

6

To paties reglamento 45 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Teismas, kuriam pateikiama[s] 43 arba 44 straipsnyje nurodytas skundas, vykdymo reikalavimą atmeta arba patenkina [gali atsisakyti pripažinti sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą] tik esant vienai iš priežasčių, nustatytų 34 ir 35 straipsniuose. Teismas nutartį priima iš karto.

2.   Užsienio teismo priimtas sprendimas iš esmės negali būti peržiūrimas jokiomis aplinkybėmis.“

7

Pagal oikeudenkäymiskaari (Teismo proceso kodeksas) 25a skyriaus 5 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, reikia leidimo toliau nagrinėti skundą.

8

Teismo proceso kodekso 25a skyriaus 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis leidimas toliau nagrinėti skundą turi būti suteiktas, jeigu kyla abejonių dėl nagrinėjamo sprendimo teisingumo, jeigu neleidus toliau nagrinėti skundo neįmanoma įvertinti šio sprendimo teisingumo, jeigu tai yra svarbu taikant įstatymą kitose panašiose bylose arba jeigu yra kita svarbi priežastis suteikti leidimą toliau nagrinėti skundą.

9

Šio kodekso 25a skyriaus 13 straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, jei apeliacinis teismas mano, jog tai būtina, prieš leisdamas toliau nagrinėti skundą jis turi pasiūlyti atsakovui raštu atsakyti į skundą.

10

Pagal minėto kodekso 25a skyriaus 14 straipsnio 1 dalį procedūra, susijusi su leidimu toliau nagrinėti skundą, yra rašytinė ir apeliacinis teismas priima sprendimą, remdamasis pirmojoje instancijoje priimtu sprendimu, jam pateiktu skundu, atsakovo pastabomis, jeigu jų pateikta, ir prireikus atsižvelgdamas į kitus bylos duomenis.

11

Pagal to paties kodekso 25a skyriaus 18 straipsnį leidimas toliau nagrinėti skundą suteikiamas, jei bent vienas iš trijų teismo kolegijos narių mano, kad šis leidimas turėtų būti suteiktas.

12

2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas, Estija) nurodė ML, gyvenančiam Helsinkyje (Suomija), sumokėti 14838,50 Estijos kronų (EEK) (apie 948 EUR) Estijos bendrovei Aktiva Finants.

13

Aktiva Finants prašymu Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio pirmosios instancijos teismas, Suomija), taikydamas Reglamentą Nr. 44/2001, paskelbė 2009 m. gruodžio 7 d. prieš ML priimtą sprendimą vykdytinu Suomijoje.

14

Kai ML apie tai buvo pranešta, jis pateikė Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas, Suomija) skundą, juo prašė tokią nutartį panaikinti.

15

Skunde, kurį pateikė Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas), ML visų pirma nurodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d.Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas) sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant. Toliau ML tvirtina, kad bylos iškėlimo dokumentas jam nebuvo įteiktas ir apie jį nebuvo pranešta nei laiku, nei tokiu būdu, kad jis galėtų gintis. Be to, apie visą procedūrą jis sužinojo tik tada, kai Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio pirmosios instancijos teismas) jam pranešė apie nutartį dėl Harju Maakohus (Harju pirmosios instancijos teismas) sprendimo paskelbimo vykdytinu. Be to, ML teigimu, pastarasis teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti bylą, nes jo gyvenamoji vieta nuo 2007 m. lapkričio 26 d. yra Suomijoje. Šiuo atžvilgiu savo argumentams pagrįsti ML rėmėsi Reglamento Nr. 44/2001 34 ir 35 straipsniais.

16

Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) nusprendė nesuteikti leidimo, numatyto Teismo proceso kodekso 25a skyriaus 5 straipsnio 1 dalyje, toliau nagrinėti ML skundą, todėl jo nagrinėjimas buvo baigtas. Taigi, Helsingin käräjäoikeus (Helsinkio pirmosios instancijos teismas) nutartis buvo patvirtinta.

17

ML paprašė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, t. y. Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas, Suomija), leistų jam paduoti skundą dėl šios Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) nutarties, ir 2017 m. sausio 24 d. jam buvo leista tai padaryti. Savo skundu, paduotu Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas), ML prašė panaikinti tą nutartį, leisti toliau nagrinėti skundą ir grąžinti bylą Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas), kad šis išnagrinėtų jo skundą.

18

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar leidimo toliau nagrinėti skundą procedūra, kaip antai numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, susijusios su teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu ir vykdymu, atveju atitinka Reglamentą Nr. 44/2001, be kita ko, jo 43 straipsnio 1 ir 3 dalis.

19

Viena vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš šių nacionalinės teisės aktų matyti, jog visose bylose skundo nagrinėjimo procedūra vyksta dviem etapais. Pirmajame etape nagrinėjamos nacionalinėje teisėje numatytos leidimo toliau nagrinėti skundą suteikimo sąlygos. Antrajame etape, jei šis leidimas suteikiamas, skundas turi būti išnagrinėtas iš esmės. Tačiau kai tokio leidimo nesuteikiama, pirmosios instancijos teismo sprendimas tampa galutinis, jei toks nesuteikimas nepanaikinamas išnagrinėjus skundą.

20

Kita vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nėra tikras, ar įvykdytas Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas užtikrinti rungimosi procesą, nes nutartis dėl leidimo toliau nagrinėti skundą suteikimo pagal nacionalinę teisę taip pat gali būti priimta, šaliai, kurios atžvilgiu prašoma įvykdyti sprendimą, nagrinėjamu atveju – ML, nesuteikus galimybės prieš tai pateikti pastabų.

21

Šiomis aplinkybėmis Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama leidimo toliau nagrinėti skundą procedūra, per kurią, pirma, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia dėl tokio leidimo suteikimo, remdamasis pirmojoje instancijoje priimta nutartimi, jam pateiktu skundu, atsakovo pastabomis, jeigu jų pateikta, ir prireikus atsižvelgdamas į kitus bylos duomenis, ir, antra, leidimas toliau nagrinėti skundą turi būti suteiktas, be kita ko, jeigu yra abejonių dėl skundžiamos nutarties teisingumo, jeigu neįmanoma įvertinti šios nutarties teisingumo neleidus toliau nagrinėti skundo arba yra kita svarbi priežastis suteikti leidimą toliau nagrinėti skundą.

23

Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 44/2001, ratione temporis taikytino pagrindinėje byloje, 16 ir 17 konstatuojamųjų dalių, jame numatyta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka yra grindžiama tarpusavio pasitikėjimu vykdant teisingumą Europos Sąjungoje. Toks pasitikėjimas reikalauja, kad vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai būtų ne tik visiškai pripažįstami kitoje valstybėje narėje, bet ir to, kad procedūra, kuria siekiama vienoje valstybėje narėje priimtą sprendimą padaryti vykdytiną kitoje valstybėje narėje, būtų veiksminga ir greita. Pagal šią procedūrą turi būti tik formaliai patikrinami dokumentai, kurių reikalaujama, kad sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, nes sprendimas, kuriuo paskelbiama, kad sprendimas vykdytinas, yra išduodamas beveik automatiškai (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Prism Investments, C‑139/10, EU:C:2011:653, 27 ir 28 punktus).

24

Dėl šios priežasties pagal Reglamento Nr. 44/2001 41 straipsnį sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami 53 straipsnyje nurodyti formalumai, nenagrinėjant atsisakymo pagrindų, numatytų to reglamento 34 ir 35 straipsnyje.

25

Iš tiesų, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, to paties reglamento nuostatomis siekiama užtikrinti laisvą valstybių narių civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų judėjimą, supaprastinant formalumus, kad tų sprendimų pripažinimas ir vykdymas būtų greitas ir paprastas.

26

Šis tikslas negali būti pasiekiamas kaip nors apribojant teisę į gynybą (2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo ASML, C‑283/05, EU:C:2006:787, 24 punktas). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad visomis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatomis išreiškiamas ketinimas užtikrinti, kad, atsižvelgiant į jo tikslus, procesai, per kuriuos priimami teismo sprendimai, vyktų paisant teisės į gynybą (2012 m. kovo 15 d. Sprendimo G, C‑292/10, EU:C:2012:142, 47 punktas).

27

Vis dėlto, siekiant užtikrinti teisės į gynybą paisymą, pagal Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 18 konstatuojamąja dalimi, vienai ar kitai šaliai pripažįstama teisė pateikti skundą dėl nutarties, susijusios su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, jeigu, atsakovo atveju, jis mano, kad yra vienas iš sprendimo nevykdymo pagrindų, arba, ieškovu atveju, jeigu jo prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu atmetamas.

28

Reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 44/2001 nenumatytas šios nutarties apskundimo pobūdis ar konkreti tvarka.

29

Šiuo klausimu, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, nesant Sąjungos teisės nuostatų konkrečioje srityje, pagal valstybių narių procesinės autonomijos principą kiekviena valstybė narė turi nustatyti proceso taisykles, skirtas asmenų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugai užtikrinti. Vis dėlto šios procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios, nei taikomos panašiems ieškiniams ir skundams dėl teisių, kylančių iš nacionalinės teisės sistemos, apsaugos (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisės sistemoje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimo ElHassani, C‑403/16, EU:C:2017:960, 26 punktas).

30

Viena vertus, pagal lygiavertiškumo principą reikalaujama, kad visos ieškiniams ir skundams taikytinos teisės normos būtų vienodai taikomos tiek Sąjungos teisės pažeidimu, tiek panašiems nacionalinės teisės pažeidimu grindžiamiems ieškiniams ir skundams (2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Kantarev, C‑571/16, EU:C:2018:807, 124 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas neturi jokių duomenų, kurie leistų suabejoti pagrindinėje byloje nagrinėjamų procedūrinių taisyklių atitiktimi šiam principui. Atvirkščiai, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad nacionalinė taisyklė, pagal kurią apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atveju būtinas leidimas toliau nagrinėti skundą, yra taikoma visuotinai, ne tik skundui dėl nutarties, susijusios su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pagal Reglamentą Nr. 44/2001.

32

Antra, kalbant apie veiksmingumo principą, primintina, jog iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad kiekvienas atvejis, kai kyla klausimas, ar dėl nacionalinės procesinės nuostatos subjektams tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šios nuostatos vietą visame procese, vykstančiame įvairiose nacionalinėse instancijose, šio proceso eigą ir jo ypatumus. Šiomis aplinkybėmis prireikus reikia atsižvelgti į valstybės narės teismų sistemą pagrindžiančius principus, pavyzdžiui, teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo ir tinkamos proceso eigos principus (2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Călin, C‑676/17, EU:C:2019:700, 42 punktas).

33

Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Teismo proceso kodekso 25a skyriaus 11 straipsnio 1 dalį leidimas toliau nagrinėti skundą turi būti suteiktas, jeigu kyla abejonių dėl skundžiamo sprendimo teisingumo, jei neįmanoma įvertinti šio sprendimo teisingumo neleidus toliau nagrinėti skundo, jei tai yra svarbu taikant įstatymą kitose panašiose bylose arba jei yra kita svarbi priežastis suteikti leidimą toliau nagrinėti skundą.

34

Vis dėlto, kaip savo išvados 51 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Suomijos teisės aktuose numatytos priežastys, dėl kurių šis leidimas turi būti suteiktas, leidžia atsižvelgti į atsisakymo paskelbti atitinkamą sprendimą vykdytinu pagrindus, numatytus Reglamento Nr. 44/2001 34 ir 35 straipsniuose, kuriems esant pagal šio reglamento 45 straipsnį teismui, nagrinėjančiam 43 straipsnyje numatytą skundą, leidžiama atsisakyti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą.

35

Taigi neatrodo, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės normos taptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti pagal Sąjungos teisę suteiktomis teisėmis.

36

Vis dėlto reikia pažymėti, kad teisė kreiptis į teismą apima ne vien galimybę kreiptis į teismą, bet ir garantiją, kad jis turėtų jurisdikciją nagrinėti visus klausimus, susijusius su jo nagrinėjamai bylai svarbiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, EU:C:2012:684, 49 punktą).

37

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagal Suomijos teisės aktus apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirmajame etape apeliacinis teismas rašytine tvarka priima nutartį dėl leidimo toliau nagrinėti skundą suteikimo, remdamasis pirmojoje instancijoje priimtu sprendimu, jam pateiktu skundu, atsakovo pastabomis, jeigu jų pateikta, ir prireikus atsižvelgdamas į kitus bylos duomenis. Šis leidimas toliau nagrinėti skundą suteikiamas, jei bent vienas iš trijų atitinkamos teismo kolegijos narių mano, kad šis leidimas turėtų būti suteiktas. Bet kuriuo atveju leidimas toliau nagrinėti skundą turi būti suteiktas, jei yra vienas iš Teismo proceso kodekso 25a skyriaus 11 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Antrajame etape, jei šis leidimas suteiktas, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundą iš esmės.

38

Taigi apeliacinis teismas jau tame etape, kai sprendžiama dėl leidimo toliau nagrinėti skundą, gali patikrinti, ar Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsniu grindžiamo skundo atveju būtina išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nutartį, susijusią su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, atsižvelgiant į šio reglamento 34 ir 35 straipsniuose numatytus nevykdymo pagrindus.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją nedraudžiama leidimo toliau nagrinėti skundą procedūra, per kurią, pirma, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį dėl tokio leidimo suteikimo, remdamasis pirmojoje instancijoje priimta nutartimi, jam pateiktu skundu, atsakovo pastabomis, jeigu jų pateikta, ir prireikus atsižvelgdamas į kitus bylos duomenis, ir, antra, leidimas toliau nagrinėti skundą turi būti suteiktas, be kita ko, jeigu yra abejonių dėl skundžiamos nutarties teisingumo, jeigu neįmanoma įvertinti šios nutarties teisingumo neleidus toliau nagrinėti skundo arba yra kita svarbi priežastis suteikti leidimą toliau nagrinėti skundą.

40

Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama skundo dėl nutarties, susijusios su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nagrinėjimo procedūra, pagal kurią nereikalaujama, kad atsakovas būtų išklausytas prieš priimant jam palankų sprendimą.

41

Pagal Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 3 dalį, siejamą su šio reglamento 18 konstatuojamąja dalimi, siekiant užtikrinti teisę į gynybą, skundas dėl nutarties, susijusios su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nagrinėjamas pagal rungimosi procesą reglamentuojančias taisykles.

42

Šiuo atveju, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atsižvelgiant į Teismo proceso kodekso 25a skyriaus 13 straipsnį, prieš nuspręsdamas dėl leidimo toliau nagrinėti skundą Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas) turi, jei mano, kad tai būtina, pasiūlyti atsakovui raštu atsakyti į skundą. Iš to matyti, kad nutartis, susijusi su tokiu leidimu toliau nagrinėti skundą, gali būti priimta nesuteikus atsakovui galimybės pateikti pastabų.

43

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad, atsižvelgiant į Teismo proceso kodekso 25a skyriaus 5 straipsnio 1 dalyje numatytą pirmąjį etapą, kuris susijęs su leidimu toliau nagrinėti skundą, apeliacinis teismas negali priimti atsakovui nepalankaus sprendimo, jo neišklausęs. Iš tiesų, viena vertus, jei skundas pateiktas dėl nutarties, susijusios su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, tai, kad apeliacinis teismas atsisako suteikti leidimą toliau nagrinėti skundą, negali neigiamai paveikti šalies, kuriai buvo palanki ta nutartis, t. y. šalies, kurios naudai nurodyta vykdyti sprendimą, interesų. Kita vertus, jei skundas pateiktas dėl nutarties, kuria atsisakoma sprendimą paskelbti vykdytinu, apeliacinio teismo atsisakymas suteikti leidimą toliau nagrinėti skundą negali neigiamai paveikti šalies, kuriai buvo palanki ta nutartis, t. y. šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, interesų.

44

Taigi, kaip savo išvados 76 ir 82 punktuose pažymėjo ir generalinis advokatas, tame etape, kai sprendžiama dėl leidimo toliau nagrinėti skundą, apeliacinis teismas negali priimti sprendimo, nepalankaus atsakovui ar neigiamai paveikiančio jo interesus, todėl tai, kad šiai šaliai nebuvo pasiūlyta pateikti pastabų, nepažeidžia jos teisės į rungimosi procesą. Be to, skundo nagrinėjimo iš esmės etape privaloma pasiūlyti šiai šaliai pareikšti nuomonę, o tai užtikrina rungimosi principo paisymą etape, kuriame apeliacinio teismo sprendimas gali neigiamai paveikti šios šalies interesus.

45

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, jog pagal ją nedraudžiama skundo dėl nutarties, susijusios su prašymu paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nagrinėjimo procedūra, pagal kurią nereikalaujama, kad atsakovas būtų išklausytas prieš priimant jam palankų sprendimą.

46

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia dėl pasekmių, kurių galėtų kiltų dėl to, kad skundą gali pareikšti ne tik šalis, kuri prašė vykdyti teismo sprendimą, bet ir šalis, kurios atžvilgiu nurodoma jį vykdyti.

47

Šiuo klausimu, nors tiesa, kad prejudiciniams klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija, reikia pabrėžti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad reikia veiksmingai išspręsti ginčą (2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Wightman ir kt., C‑621/18, EU:C:2018:999, 28 punktas).

48

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo priežasčių, dėl kurių pateikė šį klausimą. Jis nenurodo ir šio klausimo ryšio su pagrindine byla ar priežasčių, dėl kurių Teisingumo Teismo atsakymas būtų reikalingas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti.

49

Taigi reikia konstatuoti, kad trečiasis klausimas yra nepriimtinas.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: