–

Südzucker AG, atstovaujamos Rechtsanwalt D. Ehle,

–

Hauptzollamt Karlsruhe, atstovaujamos A. Weins, R. Gleim-Arnold ir T.-M. Seith,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Eggers ir B. Hofstötter,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 967/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (OL L 176, 2006, p. 22), 3 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Südzucker AG ir Hauptzollamt Karlsruhe (Karlsrūjės centrinė muitinė, Vokietija; toliau – muitinės tarnyba) ginčą dėl cukraus, pagaminto 2007–2008 prekybos metais, pertekliaus mokesčio nustatymo.

3

2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 58, 2006, p. 1), iš dalies pakeisto 2007 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 318/2006), 15 straipsnyje nustatyta:

„1.   Pertekliaus mokestis taikomas:

2.   Siekiant išvengti 1 dalyje nurodytų kiekių kaupimosi, 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomas pakankamai didelis pertekliaus mokestis.

3.   Pagal 1 dalį mokamą pertekliaus mokestį valstybė narė renka iš jos teritorijoje esančių įmonių už 1 dalyje minėtus produkcijos kiekius, įmonėms nustatytus atitinkamais prekybos metais.“

4

Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnyje „Suma“ nustatyta:

„1.   Reglamento (EB) Nr. 318/2006 15 straipsnyje numatytas pertekliaus mokestis yra 500 eurų už toną.

2.   Po tų prekybos metų, kuriais buvo pagamintas perteklius, valstybė narė iki gegužės 1 d. praneša gamintojams visą mokėtiną pertekliaus mokestį. Atitinkami gamintojai sumoka šį pertekliaus mokestį iki tų pačių metų birželio 1 d.

3.   Kiekis, už kurį buvo sumokėtas pertekliaus mokestis, laikomas parduotu Bendrijos rinkoje.“

5

Šio reglamento 4 straipsnyje „Apmokestinamas perteklius“ nustatyta:

„1.   Pertekliaus mokesčiu gamintojas yra apmokestinamas už perteklių, pagamintą viršijus atitinkamais prekybos metais jam skirtą gamybos kvotą.

Tačiau pertekliaus mokesčiu neapmokestinami tie 1 dalyje nurodyti kiekiai, kurie buvo:

2.   Visi cukraus gamintojai jiems išdavusiai patvirtinimą kompetentingai valstybės narės institucijai iki atitinkamų prekybos metų vasario 1 d. perduoda informaciją apie jiems skirtą kvotą viršijančius pagaminto cukraus kiekius.

Visi cukraus gamintojai iki visų kitų mėnesių pabaigos prireikus taip pat praneša apie per tų prekybos metų praeitą mėnesį patikslintus gamybos duomenis.

3.   Ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės nustato ir praneša Komisijai 1 dalies antroje pastraipoje numatytus kiekius, visą pertekliaus kiekį ir praėjusiais prekybos metais apskaičiuotą pertekliaus mokestį.

4.   Jei force majeure atveju 1 dalies a, c ir d punktuose numatytos operacijos negali būti atliktos pagal nustatytus terminus, valstybės narės, kurios teritorijoje buvo pagamintas cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo perteklius, kompetentinga institucija dėl suinteresuotosios šalies nurodytų aplinkybių patvirtina reikiamas priemones.“

6

2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Reglamento Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (OL L 178, 2006, p. 39), iš dalies pakeisto 2008 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 707/2008 (OL L 197, 2008, p. 4) (toliau – Reglamentas Nr. 952/2006), 10 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kompetentinga valstybės narės institucija kiekvienais prekybos metais tikrina visus patvirtintus gamintojus ir rafinavimo įmones.

2.   Tikrinant siekiama nustatyti, ar 9 straipsnyje nurodytų registrų duomenys ir 21 straipsnyje minimi pranešimai yra tikslūs ir išsamūs, pirmiausia analizuojant pristatytos žaliavos kiekių sutapimą su gautų galutinių produktų kiekiais bei lyginant prekybinius dokumentus ar kitus tinkamus dokumentus.

Per patikrinimus stebimas svėrimo prietaisų tikslumas ir atliekami tyrimai laboratorijoje, siekiant suskaičiuoti pristatytus žaliavos kiekius, jų panaudojimą gamyboje, gautus produktus ir atsargų judėjimą.

Tikrinamas duomenų, naudojamų 13 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įmonės vidutinėms mėnesio pardavimo kainoms nustatyti, tikslumas ir išsamumas.

Tikrinant cukraus gamintojus, taip pat stebima, ar gamintojas laikosi įsipareigojimo runkelių gamintojui mokėti minimalią kainą.

Ne rečiau kaip kartą kas dvejus metus tikrinamos fizinės atsargos.

3.   Jei kompetentinga valstybės narės institucija nustato, jog kai kurios patikrinimo dalys gali būti atliktos remiantis mėginiais, mėginiai turi garantuoti patikimą ir reprezentatyvų kontrolės lygį.

4.   Valstybė narė gali reikalauti, kad patvirtintos įmonės prašytų suteikti auditorių, kurio statusas yra pripažintas valstybėje narėje, paslaugas, kad būtų patvirtinti 13 straipsnyje nurodyti kainos duomenys.

5.   Po kiekvieno patikrinimo sudaroma patikrinimo ataskaita, kurią pasirašo tikrintojas ir kurioje patikslinami įvairūs tikrinimo aspektai. Pirmiausia ataskaitoje nurodoma:

Visos patikrinimo ataskaitos dedamos į archyvą ir jame saugomos ne trumpiau kaip trejus metus nuo tikrinimo metų taip, kad Komisijos kontrolės tarnyboms būtų lengvai prieinamos.

6.   Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, kad užtikrintų patikrinimų veiksmingumą bei patikrintų pateiktų dokumentų tikrumą ir (arba) įsitikintų duomenų tikslumu.“

7

2005 m. birželio 24 d. redakcijos Gesetz zur Durchführung der gemeinsamen Marktorganisationen und der Direktzahlungen (Įstatymas dėl bendro rinkos organizavimo įgyvendinimo ir tiesioginių mokėjimų; BGBl. 2017 I, p. 3746; toliau – MOG) 12 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta:

„Rinkos organizavimo tikslais nustatytiems mokesčiams <…> mutatis mutandis yra taikomos Mokesčių kodekso normos <…>, jei šiame įstatyme arba šio įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nenustatyta kitaip.“

8

1983 m. kovo 13 d.Verordnung über die im Rahmen der Produktionsregelung für Zucker zu erhebenden Abgaben (Nutarimas dėl reguliuojant cukraus gamybą renkamų mokesčių; 2006 m. lapkričio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Laikydamasi 1 straipsnyje nurodytuose aktuose nustatytų terminų, kompetentinga Hauptzollamt

1) kiekvienam cukraus gamintojui pateikia aktą, kuriuo nustatomas jo laikinas ir galutinis cukraus gamybos kiekis prekybos metais <…>.

<…>“

9

Abgabenordnung (Mokesčių kodeksas; BGBl. 2002 I, p. 3866) 164 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies pirmame sakinyje ir 4 dalies pirmame sakinyje nustatyta:

„1.   Tol, kol neatliktas galutinis patikrinimas, mokesčiai bendrai arba konkrečiu atveju gali būti apskaičiuojami su peržiūrėjimo galimybe; tokio apskaičiavimo motyvuoti neprivaloma. <…>

2.   Tol, kol ši galimybė galioja, mokesčių apskaičiavimas gali būti panaikintas arba pakeistas. <…>

<…>

4.   Peržiūros galimybė išnyksta pasibaigus apskaičiavimo terminui.“

10

Šio kodekso 169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Pasibaigus apskaičiavimo terminui, apskaičiuoti, naikinti arba keisti mokesčių nebegalima. <…>

2.   Apskaičiavimo terminas yra:

11

To paties kodekso 170 straipsnio „Apskaičiavimo terminas“ 1 dalyje nustatyta:

„1.   Apskaičiavimo terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais mokestis atsirado. <…>“

12

Minėto kodekso 171 straipsnio „Termino pratęsimas“ 10 dalyje nustatyta:

„10.   Jei apskaičiuojant mokestį yra privaloma remtis sprendimu dėl pripažinimo <…> (pagrindinis sprendimas), apskaičiavimo terminas nesibaigia nepraėjus dvejiems metams po pagrindinio sprendimo paskelbimo dienos. <…>“

13

Mokesčių kodekso 179 straipsnyje nustatyta:

„1.   Nukrypstant nuo 157 straipsnio 2 dalies, mokesčių bazės nustatomos atskirai sprendimu dėl pripažinimo, jei taip numatyta šiame įstatyme ar kituose mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose.

2.   Sprendimas dėl pripažinimo skiriamas apmokestinamajam asmeniui, kuriam apmokestinimo momentu yra priskirtinas objektas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas dėl pripažinimo. <…>

3.   Jei sprendimas dėl pripažinimo turi būti papildytas, tai atliekama priimant papildomą sprendimą.“

14

Šio kodekso 181 straipsnio „Atskiro pripažinimo procedūra, pripažinimo terminas ir pareiga deklaruoti“ nustatyta:

„1.   Atskiram pripažinimui pagal analogiją taikomos apmokestinimo procedūrą reglamentuojančios normos. <…>

2.   Deklaraciją dėl atskiro pripažinimo turi pateikti tas, kuriam visiškai arba iš dalies yra priskirtinas objektas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas dėl pripažinimo. <…>

<…>

5.   Sprendimas dėl atskiro pripažinimo gali būti priimtas ir pasibaigus jam taikomam apskaičiavimo terminui tiek, kiek atskiras pripažinimas yra reikšmingas apskaičiuoti mokesčiams, kurių apskaičiavimo terminas sprendimo dėl atskiro pripažinimo priėmimo momentu dar nėra pasibaigęs <…>“

15

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Südzucker turi devynis cukraus fabrikus. Per 2007–2008 cukraus prekybos metus (nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn.) jai buvo suteikta 11788978 centnerių baltojo cukraus kvota.

16

2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu muitinės tarnyba nusprendė į 2008 m. spalio 30 d.Südzucker deklaraciją už 2007–2008 prekybos metus įtraukti 311060,6 t cukraus perteklių.

17

Tuo remiantis 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo nurodyta sumokėti 925 EUR mokestį už 1,85 t. baltojo cukraus. Šiame sprendime, grindžiamame Reglamento Nr. 318/2006 15 straipsnio 1 dalies a punktu, buvo nurodyta, kad jis priimtas su patikrinimo a posteriori sąlyga.

18

Atsižvelgdama į rezultatus, gautus atlikus Südzucker kliento patikrinimą vietoje, muitinės tarnyba 2009 m. spalio 19 d. sprendimu ištaisė mokestį, jį pakeisdama į 1083,03 EUR mokestį už 2,16606 t baltojo cukraus už 2007–2008 cukraus prekybos metus. Šis sprendimas taip pat priimtas su patikrinimo a posteriori sąlyga.

19

Südzucker apskundė šį sprendimą dėl ištaisymo. Per skundo nagrinėjimo procedūrą muitinės tarnyba atliko rinkos organizavimo patikrinimą Südzucker gamykloje, esančioje Ochsenfurte (Vokietija), ir 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ištaisė galutinį pagaminto cukraus kiekį ir nustatė 3128878,93 centnerių cukraus perteklių, kuris turi būti apmokestintas. Tos pačios dienos sprendimu ji apskaičiavo mokėtiną mokestį už cukraus perteklių už 2007–2008 cukraus prekybos metus – iš viso 914726,50 EUR už 1829,453 t baltojo cukraus. Šį sprendimą, kuris taip pat buvo priimtas su patikrinimo a posteriori sąlyga, Südzucker apskundė.

20

Remiantis rinkos organizavimo patikrinimo Südzucker gamykloje Ceice (Vokietija) rezultatais, apmokestintinas cukraus pertekliaus kiekis buvo dar kartą ištaisytas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (nustatytas 3149202,3 centnerio pertekliaus kiekis) ir nustatytas 1930895 EUR pertekliaus mokestis.

21

Vykstant apskundimo ir ieškinio nagrinėjimo procedūrai, Südzucker nurodė, be kita ko, kad buvo suėjęs ištaisyto mokesčio apskaičiavimo terminas, o konkrečiai tai, kad ji laiku negavo pranešimo apie pertekliaus apmokestinimą. 2015 m. kovo 17 d. sprendimu muitinės tarnyba atmetė skundą dėl 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dėl pagrįstumo nebuvimo, pirma, atsižvelgiant į Südzucker nurodytą apskaičiavimo taisymo termino suėjimą ir, antra, kiek tai susiję su galutinio cukraus gamybos kiekio už 2007–2008 cukraus prekybos metus nustatymu.

22

2015 m. balandžio 24 d.Südzucker pareiškė ieškinį dėl minėto 2015 m. kovo 17 d. sprendimo Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo finansų teismas, Vokietija), kiek tai susiję su pertekliaus mokesčio apskaičiavimo taisymu; tvirtinama tik tai, kad ieškovė laiku negavo pranešimo apie šį mokestį.

23

Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo finansų teismas) iš esmės mano, kad sprendimas dėl esmės priklauso nuo to, ar apie pertekliaus mokestį už 2007–2008 cukraus prekybos metus Südzucker dar galėjo būti pranešta 2010 m. gegužės 20 d. ir 2011 m. lapkričio 27 d., t. y. pasibaigus Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatytam terminui, šiuo atveju –2009 m. gegužės 1 d.

24

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal šią nuostatą po tų prekybos metų, kuriais buvo pagamintas perteklius, valstybė narė iki gegužės 1 d. praneša gamintojams visą mokėtiną pertekliaus mokestį. Taigi už 2007–2008 cukraus prekybos metus terminas pasibaigė 2009 m. gegužės 1 d. Per šį terminą (2009 m. balandžio 7 d.) Südzucker, žinoma, buvo pranešta apie perkeliaus mokestį, siekiantį 925 EUR už cukraus perteklių, apie kurį buvo pranešta, tačiau ši suma buvo du kartus ištaisyta, atitinkamai 2010 m. gegužės 20 d. ir 2011 m. lapkričio 27 d.

25

Šiuo klausimu Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo finansų teismas) tvirtina, kad Teisingumo Teismas savo 2002 m. sausio 10 d. Sprendime British Sugar (C‑101/99, EU:C:2002:7, 57 punktas) nusprendė, jog 1981 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2670/81, nustatančio išsamias įgyvendinimo taisykles dėl virškvotinės cukraus produkcijos (OL L 262, 1981, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 5 t., p. 85), 3 straipsnio 2 dalyje (ši nuostata vėliau buvo pakeista pagrindinėje byloje taikytinu Reglamento (EB) Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu) nustatytas terminas yra imperatyvus. Be to, jis patikslino, kad praleisti terminą vis dėlto galima, jei kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, išskyrus jos aplaidumą, neatsižvelgė į įmonės cukraus gamybos rezultatus ir dėl šio neatsižvelgimo pagrįstai kalta minėta įmonė, nes ji neveikė sąžiningai ir nesilaikė visų taikytinų nuostatų (2002 m. sausio 10 d. Sprendimo British Sugar, C‑101/99, EU:C:2002:7, 63 punktas).

26

Vis dėlto savo 2004 m. kovo 25 d. Sprendime Azienda Agricola Ettore Ribaldi ir kt. (C‑480/00, C‑482/00, C‑484/00, C‑489/00–C‑491/00 ir C‑497/00–C‑499/00, EU:C:2004:179, 52 ir 53 punktai), priimtame dėl pranešimų apie papildomus mokesčius organizuojant bendrą pieno rinką, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors tiesa, jog aptariami terminai yra imperatyvūs, vis dėlto jais nedraudžiama valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms atlikti patikrinimus ir taisymus a posteriori, kuriais siekiama užtikrinti, kad šios valstybės narės gamyba neviršytų bendro jai nustatyto ir garantuojamo kiekio. Priešingai, tiek šių terminų, tiek patikrinimų ir taisymų a posteriori tikslas yra užtikrinti veiksmingą papildomo mokesčio už pieną surinkimo sistemą ir tinkamai taikyti atitinkamas teises nuostatas.

27

Iš to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tokie terminai turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys valstybei narei po atliktų patikrinimų ištaisyti kiekvienam gamintojui priskirtą individualų referencinį kiekį ir todėl, perskirsčius nepanaudotą referencinį kiekį, perskaičiuoti mokėtinus papildomus mokesčius po to, kai suėjo šių mokesčių mokėjimo už aptariamus pieno prekybos metus terminas (2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Azienda Agricola Ettore Ribaldi ir kt., C‑480/00, C‑482/00, C‑484/00, C‑489/00–C‑491/00 ir C‑497/00–C‑499/00, EU:C:2004:179, 68 punktas).

28

Šiuo klausimu Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo finansų teismas) pažymi, kad, priešingai, nei konstatavo Teisingumo Teismas savo 2002 m. sausio 10 d. Sprendime British Sugar (C‑101/99, EU:C:2002:7), jis nenustatė kitų pranešimo apie mokestį ištaisymo sąlygų pasibaigus laiku pateikto pirmojo pranešimo terminui.

29

Šiomis aplinkybėmis kolegija mano, kad motyvai, Teisingumo Teismo pateikti jo 2004 m. kovo 25 d. Sprendime Azienda Agricola Ettore Ribaldi ir kt. (C‑480/00, C‑482/00, C‑484/00, C‑489/00–C‑491/00 ir C‑497/00–C‑499/00, EU:C:2004:179), taikytini ir nagrinėjamos bylos aplinkybėms, susijusioms su bendru cukraus rinkų organizavimu. Iš to išplaukia, kad apie pertekliaus mokestį, grindžiamą patikrinimo rezultatais, turi būti galima pranešti pasibaigus terminui, nepriklausomai nuo kitų sąlygų. Iš tiesų, jei toks pranešimas nebūtų atliktas dėl tariamai pasibaigusio Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatyto termino, kiltų pavojus bendro cukraus rinkų organizavimo tikslams, kuriuos nurodė Teisingumo Teismas, be kita ko, savo 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendime Pfeifer & Langen (C‑131/11, EU:C:2012:715). Tuomet pertekliaus nustatymas pats savaime neturėtų jokių pasekmių, nes cukraus gamintojas nebūtų konkrečiai skatinamas eksportuoti šį cukraus perteklių ar jį deklaruoti ir jį perkelti į kitus prekybos metus, kaip nurodė Teisingumo Teismas 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Pfeifer & Langen (C‑131/11, EU:C:2012:715) 57 punkte. Be to, patikrinimai netektų savo reikšmės ir galima būtų jų nebeatlikti.

30

Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas vis dėlto turėtų nuspręsti, kad 2004 m. kovo 25 d. Sprendimas Azienda Agricola Ettore Ribaldi ir kt. (C‑480/00, C‑482/00, C‑484/00, C‑489/00–C‑491/00 ir C‑497/00–C‑499/00, EU:C:2004:179) neturi būti taikomas pagrindinei bylai ir kad Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatytas pranešimo terminas taip pat turėjo būti taikomas ištaisytiems pranešimams, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kiltų klausimas, ar šis terminas gali būti praleistas, be kita ko, jei įvykdytos kitos papildomos sąlygos, išplaukiančios iš 2002 m. sausio 10 d. Sprendimo British Sugar (C‑101/99, EU:C:2002:7), t. y. jei gali būti įrodytas cukraus gamintojo nesąžiningumas.

31

Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

32

Savo pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad jei valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamam cukraus gamintojui apie mokestį už cukraus perteklių praneša laikydamasi šioje nuostatoje nustatyto termino, šis terminas taikomas ir tokio pranešimo taisymui, kuris atliekamas po patikrinimo remiantis Reglamento Nr. 952/2006 10 straipsniu, o gal vis dėlto 2002 m. sausio 10 d. Sprendime British Sugar (C‑101/99, EU:C:2002:7) nustatytos sąlygos, leidžiančios praleisti Reglamento Nr. 2670/81 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo terminą, taikytinos ir Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimui.

33

Šiuo atveju faktinės aplinkybės pagrindinėje byloje susijusios su 2007–2008 cukraus prekybos metais, dėl kurių terminas pasibaigė 2009 m. gegužės 1 d. Einant šiam terminui Südzucker2009 m. balandžio 7 d. buvo nustatytas 925 EUR pertekliaus mokestis už jos praneštą perteklinį cukraus kiekį. Vis dėlto atlikus patikrinimus remiantis Reglamento Nr. 952/2006 10 straipsniu, ši suma buvo ištaisyta du kartus, atitinkamai 2010 m. gegužės 20 d. ir 2011 m. lapkričio 27 d., ir lėmė pertekliaus mokestį, kurio bendra suma siekė 1930895 EUR; tai yra gerokai didesnė suma, palyginti su ta, kuri buvo nurodyta kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pirmajame sprendime.

34

Taigi savo dviem pirmaisiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar apie pertekliaus mokestį už 2007–2008 cukraus prekybos metus dar galėjo būti pranešta Südzucker2010 m. gegužės 20 d. ir 2011 m. lapkričio 27 d., t. y. pasibaigus Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatytam terminui, šiuo atveju – 2009 m. gegužės 1 d.

35

Norint atsakyti į šiuos klausimus visų pirma reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 967/2006 4 straipsnio 2 dalimi, visi cukraus gamintojai juos patvirtinusiai kompetentingai valstybės narės institucijai iki atitinkamų prekybos metų vasario 1 d. turi perduoti informaciją apie jiems skirtą kvotą viršijančius pagaminto cukraus kiekius; jie taip pat turi pranešti apie per tų prekybos metų praeitą mėnesį patikslintus šios gamybos duomenis.

36

Be to, pagal to paties reglamento 3 straipsnio 2 dalį po tų prekybos metų, kuriais buvo pagamintas perteklius, valstybė narė iki gegužės 1 d. turi pranešti gamintojams visą mokėtiną pertekliaus mokestį.

37

Šiuo klausimu savo 2002 m. sausio 10 d. Sprendime British Sugar (C‑101/99, EU:C:2002:7, 57, 58 ir 63 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 2670/81 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra imperatyvus. Vis dėlto jis taip pat konstatavo, kad praleisti terminą galima, jei kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, išskyrus jos aplaidumą, neatsižvelgė į įmonės cukraus gamybos rezultatus ir dėl šio neatsižvelgimo pagrįstai kalta minėta įmonė, nes ji neveikė sąžiningai ir nesilaikė visų taikytinų nuostatų.

38

Iš šios jurisprudencijos matyti, kad tik išimtiniais atvejais leidžiama praleisti minėtą pranešimo terminą, t. y. kai įvykdomos dvi kartu taikomos sąlygos, Teisingumo Teismo nurodytos minėtame sprendime.

39

Be to, tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinis teismas turi atlikti būtinus patikrinimus šiuo klausimu ir iš to padaryti galimas išvadas, atsižvelgdamas, be kita ko, į kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos žinių apie atitinkamą situaciją lygį ir jos įrodytą rūpestingumą (žr. 2002 m. sausio 10 d. Sprendimo British Sugar, C‑101/99, EU:C:2002:7, 59 punktą).

40

Nors minėtas sprendimas susijęs su Reglamento Nr. 2670/81 3 straipsnio 2 dalies aiškinimu, reikia konstatuoti, kad ši nuostata taikant identišką formuluotę vėliau buvo pakeista Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu, taikytinu pagrindinėje byloje. Todėl Teisingumo Teismo motyvai jo 2002 m. sausio 10 d. Sprendime British Sugar (C‑101/99, EU:C:2002:7) dėl Reglamento Nr. 2670/81 3 straipsnio 2 dalies visi taikytini šios pagrindinės bylos aplinkybėms.

41

Šiomis sąlygomis siekiant nustatyti, kaip to prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ar Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nurodyto pranešimo termino praleidimas gali būti leidžiamas esant tokioms aplinkybėms, reikia patikrinti, ar įvykdytos visos sąlygos, numatytos šio sprendimo 37 punkte minėtoje jurisprudencijoje.

42

Kalbant apie pirmąją iš šių sąlygų, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti, kad kompetentinga nacionalinė valdžios institucija neatsižvelgė į Südzucker cukraus gamybos rezultatus.

43

Dėl antrosios sąlygos, susijusios su tam tikros įmonės sąžiningumo nebuvimu, reikia konstatuoti, kad Südzucker pripažino, jog pagamino jos gamybos kvotą viršijantį cukraus kiekį. Vis dėlto, kaip buvo patvirtinta per posėdį šioje byloje, reikia konstatuoti, kad šis gamybos perteklius susidarė tik dėl iš pradžių taikyto tankio pakeitimo ir kad šis pakeitimas buvo atliktas po to, kai buvo nustatyta Südzucker skirtina gamybos kvota; be to, muitinė šios aplinkybės neginčijo.

44

Kitaip tariant, kaip pažymėjo Südzucker per posėdį, jei šis iš pradžių taikytas tankis nebūtų buvęs pakeistas, ji nebūtų pagaminusi cukraus pertekliaus.

45

Šiomis sąlygomis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar toks priežastinis ryšys įrodytas, ir į jį atsižvelgti atliekant analizę, skirtą įsitikinti, kad pagrindinėje byloje aptariamas cukraus gamintojas veikė sąžiningai.

46

Šie argumentai neturėtų būti ginčijami pasitelkus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pasiūlytą galimybę pagrindinės bylos aplinkybėmis remtis Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 25 d. Sprendime Azienda Agricola Ettore Ribaldi ir kt. (C‑480/00, C‑482/00, C‑484/00, C‑489/00–C‑491/00 ir C‑497/00–C‑499/00, EU:C:2004:179), priimtame dėl pranešimo apie papildomus mokesčius organizuojant bendrą pieno rinką, nurodytais principais, įtvirtintais šio sprendimo 26 ir 27 punktuose.

47

Iš tiesų, kaip pažymi Südzucker, tą sprendimą Teisingumo Teismas priėmė atsižvelgdamas į teisinę situaciją ir sritį, kuri skiriasi nuo nagrinėjamos pagrindinėje byloje. Šie skirtumai susiję, be kita ko, su kontrolės priemonėmis, būtinomis užtikrinti mokesčio už pieno kiekį surinkimui, ir papildomo mokesčio taikymo tvarka. Todėl Teisingumo Teismo tame sprendime išdėstyti motyvai dėl bendro pieno rinkos organizavimo pagal analogiją negali būti taikomi pagrindinėje byloje, kuri susijusi su cukraus rinkos organizavimu. Dėl to tokie motyvai neturi būti lemiami aiškinant ir taikant reikšmingas Reglamento Nr. 967/2006 nuostatas.

48

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad jei valstybės narės kompetentinga valdžios institucija apie cukraus pertekliaus mokestį atitinkamam cukraus gamintojui praneša laikydamasi šioje nuostatoje nustatyto termino, šis terminas iš principo taikomas ir tokio pranešimo taisymui, kuris atliekamas po patikrinimo, remiantis Reglamento Nr. 952/2006 10 straipsniu. Praleisti šį terminą vis dėlto galima, jei kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, išskyrus jos aplaidumą, neatsižvelgė į atitinkamos įmonės cukraus gamybos rezultatus ir dėl šio neatsižvelgimo pagrįstai kalta minėta įmonė, nes ji neveikė sąžiningai ir nesilaikė visų taikytinų nuostatų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas šios bylos aplinkybes, turi patikrinti, ar taip yra pagrindinėje byloje.

49

Savo trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo išaiškinti, ar tuo atveju, jei valstybės narės gali cukraus gamintojams pateikti pranešimą, kuriuo ištaisomas pagaminto cukraus pertekliaus mokestis, pasibaigus Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nustatytam terminui, ar pranešimo apie tokį ištaisymą terminas turi būti nustatytas iki metų, einančių po patikrinimo ataskaitos parengimo, gegužės 1 d., o gal reikia taikyti vidaus teisėje nustatytas taisykles. Tam teismui taip pat kyla klausimas, ar bendrieji Sąjungos teisės principai turi būti aiškinami taip, kad, esant aplinkybėms, kaip antai nagrinėjamoms pagrindinėje byloje, draudžiama šį pranešimą dėl 2007–2008 prekybos metų pateikti 2010 m. spalio 20 d. ir 2011 m. spalio 27 d.

50

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia pažymėti, kad nors Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį valstybė narė turi pranešti gamintojams visą mokėtiną papildomą mokestį už tam tikrus prekybos metus, joje nėra jokios nuostatos dėl termino, per kurį šiems gamintojams turi būti pranešta apie taisymus po patikrinimų, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 10 straipsnį.

51

Nesant Sąjungos teisės nuostatų šioje srityje, nacionalinės valdžios institucijos, konkrečiai kalbant – nacionaliniai teismai, pagal valstybių narių procesinės autonomijos principą turi išspręsti šiuos procesinius klausimus ir nustatyti sąlygas, kurioms esant šios valstybės gali pranešti atitinkamiems cukraus gamintojams apie sumos, mokėtinos už pagamintą cukraus perteklių, taisymus. Vis dėlto šios sąlygos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus, t. y. jos neturi būti mažiau palankios, nei panašiems reikalavimams pagal vidaus teisę taikomos sąlygos, ir neturi būti tokios, kad Sąjungos teisės suteiktų teisių įgyvendinimas taptų praktiškai neįmanomas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Zuckerfabrik Jülich ir kt., C‑113/10, C‑147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591, 60 ir 61 punktus bei nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2018 m. birželio 27 d. Sprendimo Diallo, C‑246/17, EU:C:2018:499, 59 punktą).

52

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, pirma, pagaminto cukraus pertekliaus mokesčio, kaip ir patikrinimų bei taisymų a posteriori, tikslas yra užtikrinti veiksmingą kvotų sistemos veikimą cukraus rinkoje ir, be kita ko, išvengti to, kad tam tikriems gamintojams nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos, palyginti su kitais. Konkrečiai kalbant, patikrinimais, atliktais po pirmojo pranešimo apie mokestį, aiškiai siekiama tiksliai nustatyti pagal kvotą gaminamo cukraus kiekį ir pakeisti a posteriori ankstesnius kompetentingos nacionalinės administravimo institucijos sprendimus, priimtus su patikrinimo sąlyga ir galimai numatančius sankcijų taikymą gamintojams.

53

Antra, kalbant apie pranešimus, kuriais taisomos cukraus gamintojų mokėtinos sumos, reikia pažymėti, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 38 punkte, kad praleisti pranešimo terminą galima tik išimtiniais atvejais.

54

Jei toks taisymas atlikus patikrinimus a posteriori visais atvejais ir nepriklausomai nuo kokio nors taikytino termino gali lemti naują mokėtinos sumos nustatymą, kiltų pavojus, kad Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pranešimo terminas taptų neveiksmingas. Iš tiesų kompetentingai nacionalinei administravimo institucijai pakaktų atitinkamai įmonei pateikti paprastą pranešimą prieš pasibaigiant šiam terminui ir vėliau bet kuriuo momentu pataisyti šį pranešimą keičiančiu pranešimu.

55

Be to, dėl tokio požiūrio kiltų pavojus atitinkamo cukraus gamintojo teisėms, konkrečiai kalbant – pavojus pažeisti teisinio saugumo principą, kuris reikalauja teisės aktų aiškumo bei tikslumo ir siekia užtikrinti Sąjungos teisės reglamentuojamų situacijų ir teisinių santykių numatomumą (2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Airija / Komisija, C‑199/03, EU:C:2005:548, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Taigi šiomis sąlygomis nacionalinis teismas, konkrečiu atveju atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes, turi patikrinti, ar terminu, per kurį turi būti pranešta apie pertekliaus mokesčio taisymą pasibaigus Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatytam terminui, laikomasi lygiavertiškumo, veiksmingumo ir teisinio saugumo principų.

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti taip: nesant Sąjungos teisės nuostatų dėl termino, per kurį valstybės narės cukraus gamintojams turi pranešti apie pagaminto cukraus pertekliaus mokesčio taisymą pasibaigus Reglamento Nr. 967/2006 3 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatytam terminui, nacionalinis teismas konkrečiu atveju ir atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes turi patikrinti, ar šiuo terminu laikomasi lygiavertiškumo, veiksmingumo ir teisinio saugumo principų.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: