Byla C‑386/18
Coöperatieve Producentenorganisatie en Beheersgroep Texel UA
prieš
Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit
(College van Beroep voor het Bedrijfsleven prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žuvininkystės politika – Reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, 1379/2013 ir 508/2014 – Žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos – Gamybos ir prekybos planai – Finansinė parama šiems planams rengti ir įgyvendinti – Išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos – Valstybių narių diskrecija – Galimybės pateikti paraišką dėl paramos nebuvimas pagal nacionalinę teisę“
Žuvininkystė – Bendra žuvininkystės politika – Žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos – Gamybos ir prekybos planas – Finansinė parama šiam planui rengti ir įgyvendinti – Išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Galimybės pateikti paraišką dėl paramos nebuvimas pagal nacionalinę teisę – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1303/2013 4 straipsnio 4 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 508/2014 66 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys)
(žr. 53–55, 58, 59 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
Žuvininkystė – Bendra žuvininkystės politika – Žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos – Gamybos ir prekybos planas – Finansinė parama šiam planui rengti ir įgyvendinti – Besąlyginė teisė į paramą – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 508/2014 66 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys)
(žr. 61–65, 67 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Žuvininkystė – Bendra žuvininkystės politika – Žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos – Gamybos ir prekybos planas – Finansinė parama šiam planui rengti ir įgyvendinti – Išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos – Subsidijos suteikimas pagal paraišką, pateiktą parengus ir įgyvendinus tokį planą – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnis ir 65 straipsnio 6 dalis, Reglamento Nr. 1379/2013 28 straipsnis ir Reglamento Nr. 508/2014 66 straipsnio 1 ir 2 dalys)
(žr. 70–73 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
Santrauka
Valstybė narė negali atsisakyti tenkinti žvejybos produktų gamintojų organizacijos paraiškos dėl subsidijos, remdamasi tuo, kad tos paraiškos pateikimo dieną ši valstybė dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką
2019 m. gruodžio 19 d. priimtame Sprendime Coöperatieve Producentenorganisatie en Beheersgroep Texel (C‑386/18) Teisingumo Teismas patikslino valstybių narių pareigas, susijusias su žvejybos produktų gamintojų organizacijos (toliau – gamintojų organizacija) paraiška dėl subsidijos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF), pateikta prieš tai, kai valstybė narė numatė galimybę pateikti tokią paraišką, ir po to, kai tos organizacijos gamybos ir prekybos planas jau buvo parengtas ir įgyvendintas.
Šioje byloje PO Texel, kuri yra gamintojų organizacija, 2015 m. gegužės 19 d. Nyderlandų valdžios institucijoms pateikė paraišką dėl subsidijos, kad gautų iš EJRŽF teikiamą finansinę paramą išlaidoms, patirtoms rengiant ir įgyvendinant 2014 m. gamybos ir prekybos planą. Nors 2015 m. vasario 25 d. Komisija patvirtino Nyderlandų Karalystės pateiktą veiksmų programą laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., galimybę teikti paraiškas dėl subsidijų ši valstybė narė numatė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d. Taigi PO Texel prašymas buvo atmestas, remiantis tuo, kad tuo metu, kai buvo pateikta paraiška dėl subsidijos, Nyderlandų Karalystė dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką, be to, tą paraišką PO Texel pateikė tik įgyvendinusi planą. Nagrinėdamas bylą, Ekonominių bylų apeliacinis administracinis teismas (Nyderlandai) pateikė Teisingumo Teismui klausimų dėl valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tokia paraiška dėl subsidijos.
Pirma, Teisingumo Teismas pabrėžė būtinybę gamintojų organizacijoms teikti reikiamą finansinę paramą, kad jos galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, įgyvendindamos tuomet paskutine bendros žuvininkystės politikos reforma, įsigaliojusia 2014 m. sausio 1 d., siekiamus tikslus ( 1 ). Paskui Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 508/2014 ( 2 ) (toliau – EJRŽF reglamentas) 66 straipsnio 1 dalyje imperatyviai suformulavęs, kad EJRŽF „remia“ gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino nustatyti pareigą valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad gamintojų organizacijoms būtų skirtas finansavimas iš EJRŽF gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti. Kad įvykdytų šią pareigą, valstybės narės privalo nacionalinės teisės sistemoje numatyti, kad gamintojų organizacijos gali teikti paraiškas dėl subsidijos iš EJRŽF ir priimti reikiamas įgyvendinimo priemones, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, ir, svarbiausia, kriterijais dėl šių išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios datos ir dėl kiekvienai iš tų organizacijų skiriamos subsidijos dydžio skaičiavimo tvarkos.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandų Karalystė tokią galimybę nacionalinės teisės sistemoje numatė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., nusprendė, kad toks Nyderlandų valdžios institucijų pademonstruotas neveikimas negali būti laikomas valstybėms narėms suteikta diskrecija įgyvendinant atitinkamas jų veiksmų programas. Dėl tos priežasties Teisingumo Teismas nusprendė, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją valstybei narei draudžiama atsisakyti tenkinti gamintojų organizacijos paraišką dėl subsidijos išlaidoms, kurių ji patyrė rengdama ir įgyvendindama gamybos ir prekybos planą, motyvuojant tuo, kad paraiškos pateikimo momentu ta valstybė narė nacionalinės teisės sistemoje dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką.
Antra, dėl klausimo, ar EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalyje gamintojų organizacijoms tiesiogiai suteikiama teisė į finansinę paramą, Teisingumo teismas priminė, kad Sąjungos reglamento nuostata gali asmenims suteikti teises, kuriomis jie gali remtis teisme, tik jeigu ta nuostata yra aiški, tiksli ir besąlyginė. Tačiau, atsižvelgiant į EJRŽF reglamento 66 straipsnio sąlygiškumą, ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad ja tiesiogiai nesuteikiama teisė į finansinę paramą iš EJRŽF.
Trečia, dėl Reglamento Nr. 1303/2013 ( 3 ) (toliau – BSP reglamentas) 65 straipsnio 6 dalies aiškinimo, kad negalima naudotis finansine parama, kai veiksmai buvo visiškai įgyvendinti prieš pateikiant paraišką dėl finansavimo vadovaujančiajai institucijai, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad gamybos ir prekybos planų rengimas ir įgyvendinimas turi būti vertinamas ne kaip grupė savarankiškų atskirai įgyvendinamų veiksmų, bet kaip vienas tęstinis veiksmas, dėl kurio nuolat patiriama veiklos išlaidų. Todėl tokio plano rengimas ir įgyvendinimas negali būti laikomi „visiškai įgyvendintais“ prieš programavimo laikotarpio pabaigą 2020 m. gruodžio 31 d. Dėl tos priežasties Teisingumo Teismas nusprendė, kad BSP reglamento 65 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama skirti subsidijos iš EJRŽF gamybos ir prekybos planui rengti ir įgyvendinti, jeigu paraiška dėl subsidijos pateikta po to, kai tas planas buvo parengtas ir įgyvendintas.
( 1 ) Sąjungos teisės aktų leidėjas šią būtinybę pabrėžė 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013, p. 1), 7 konstatuojamojoje dalyje.
( 2 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014, p. 1).
( 3 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320).