1.

Nuo 2014 m. vyksta procedūra, kuria siekiama sukurti saugomą kilmės nuorodą, suteikiančią Kipro gamintojams teisę naudoti sūriui pavadinimą Halloumi, tačiau Komisija jos dar neužbaigė ( 2 ). Tuo pačiu metu Kipras ir kiti subjektai stengiasi sutrukdyti tam tikroms įmonėms naudoti Halloumi pavadinimą pagal prekių ženklus reglamentuojančius teisės aktus ( 3 ).

2.

Šioje byloje Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi (Tradicinio Kipro sūrio, kurio pavadinimas Halloumi, apsaugos fondas, toliau – Foundation) užtikrino HALLOUMI pavadinimą kaip Sąjungos kolektyvinį ženklą, taikomą sūriui. Nuo šiol jis stengiasi, remdamasis šiuo prekių ženklu, sutrukdyti vienai Bulgarijos įmonei įregistruoti vaizdinį prekių ženklą, skirtą sūriui, kuriame būtų žodis BBQLOUMI. Kitas bylas, iškeltas remiantis kolektyviniu ženklu, kaip teigia Foundation, nagrinėja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) ir Bendrasis Teismas; pirmojoje byloje Teisingumo Teismas jau įsiteisėjusiame sprendime atmetė Foundation argumentus ( 4 ).

3.

Iki šiol Foundation pastangos šiame procese buvo bevaisės, nes EUIPO ir Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad HALLOUMI pavadinimas pasižymi silpnu skiriamuoju požymiu, kadangi skirtas minėtam sūriui apibūdinti. Todėl, nors žodis BBQLOUMI tam tikra prasme panašus į šį pavadinimą, neverta būgštauti, kad atitinkama visuomenė susies jį su Foundation vienijamais gamintojais.

4.

Vis dėlto Foundation mano, kad kolektyviniam ženklui automatiškai taikoma didesnė apsauga, į kurią Bendrasis Teismas nepakankamai atsižvelgė.

5.

Bendrijos prekių ženklų reglamento ( 5 ) aštuntojoje konstatuojamojoje dalyje kalbama apie prekių ženklo funkciją nurodyti kilmę:

„Bendrijos prekių ženklo, kurio svarbiausia paskirtis – garantuoti, kad prekių ženklas taps kilmės nuoroda, suteikiama apsauga ženklo, žymens ir prekių ar paslaugų tapatumo atvejais turi būti absoliuti. Ši apsauga taip pat turėtų galioti ženklo, žymens ir prekių ar paslaugų panašumo atvejais. Panašumo koncepcija turėtų būti aiškinama susietai su suklaidinimo galimybe. Suklaidinimo galimybė, kurios įvertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, galimas susiejimas su vartojamu ar registruotu žymeniu, tarp prekių ženklo ar žymens ir tarp nurodytų prekių ar paslaugų egzistuojantis panašumas turėtų sudaryti ypatingas aplinkybes, dėl kurių būtina suteikti tokią apsaugą;“

6.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 4 straipsnyje pateikiami esminiai prekių ženklui keliami reikalavimai:

„Bendrijos prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.“

7.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose draudžiama registruoti aprašomojo pobūdžio prekių ženklus:

„Neregistruojami šie žymenys:

8.

Pagrindas protestuoti, kai kyla suklaidinimo pavojus, atsiranda pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame kalbama santykinius atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindus:

„1)   Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

9.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 65 straipsnio 3 dalyje nurodomi Sąjungos teismų įgaliojimai, kalbant apie skundus remiantis Bendrijos prekių ženklų reglamentu:

„Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.“

10.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnyje leidžiama įregistruoti kolektyvinius ženklus:

„1)   Bendrijos kolektyvinis ženklas yra Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiškoje buvo nurodyta, kad jis yra toks, ir dėl kurio galima ženklo savininke esančios asociacijos narių prekes arba paslaugas atskirti nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių arba paslaugų. Bendrijos kolektyvinių ženklų paraiškas gali paduoti gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų asociacijos, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali savo vardu turėti visų rūšių teises ir pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme, taip pat ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

2)   Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal 1 dalį Bendrijos kolektyviniais ženklais gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą. Kolektyvinis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo prekyboje naudoti tokius ženklus arba nuorodas, jeigu jie naudojami laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos; konkrečiai kalbant, tokiu ženklu negalima pasinaudoti prieš trečiąją šalį, turinčią teisę vartoti geografinį pavadinimą.

3)   Šis reglamentas galioja Bendrijos kolektyviniams ženklams tiek, kiek 67–74 straipsnių nuostatos nenustato kitaip.“

11.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 67 straipsnyje numatytas prekių ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių priėmimas:

„1)   Pareiškėjas Bendrijos kolektyviniam ženklui privalo per nurodytą laiką pateikti jo naudojimą reglamentuojančias taisykles.

2)   Naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse nurodomi asmenys, kuriems leidžiama naudoti ženklą, narystės asociacijoje sąlygos ir, jei jos yra, ženklo naudojimo sąlygos kartu su sankcijomis. 66 straipsnio 2 dalyje minimos prekių ženklo naudojimo taisyklės privalo leisti kiekvienam asmeniui, kurio prekės arba paslaugos yra kilusios iš aptariamos geografinės vietovės, tapti asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, nariu.“

12.

2014 m. liepos 9 d.M. J. Dairies EOOD EUIPO pateikė paraišką įregistruoti toliau pavaizduotą spalvotą vaizdinį prekių ženklą ( 6 ):

13.

Prekės ir paslaugos, dėl kurių pateikta prekių ženklo registracijos paraiška, priskiriamos prie 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruot 29, 30 ir 43 klasių ir apima maisto produktus, įskaitant sūrį ir tam tikras maitinimo paslaugas.

14.

Foundation yra kolektyvinio žodinio prekių ženklo HALLOUMI, 2000 m. liepos 14 d. EUIPO įregistruoto Nr. 1082965 29 klasės prekėms, apibūdinamoms kaip „sūris“ ( 7 ), savininkas. 2014 m. lapkričio 12 d. jis pateikė protestą dėl šio prekių ženklo įregistravimo, remdamasis pirmiausia suklaidinimo galimybe, kaip apibrėžta Bendrijos prekių ženklo reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte.

15.

Protestų skyrius atmetė protestą, o dėl to pateikta apeliacija taip pat nebuvo patenkinta. Skundžiamu 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimu byloje Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi / EUIPO – M. J. Dairies (BBQLOUMI) (T-328/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:594) Bendrasis Teismas galiausiai atmetė ieškinį dėl Apeliacinės tarybos sprendimo.

16.

Šie sprendimai iš principo pagrįsti prielaida, kad prekių ženklas HALLOUMI atitinka žinomo Kipro sūrio pavadinimą, todėl jis turi silpną skiriamąjį požymį. Taigi, atsižvelgę į skirtumus, palyginti su įregistruotu prekių ženklu, EUIPO instancijos ir Bendrasis Teismas neįžvelgė suklaidinimo galimybės.

17.

Dabar Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo, kurį 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė Foundation.

18.

Foundation prašo:

19.

EUIPO ir M. J. Dairies EOOD prašo:

20.

Proceso šalys pateikė argumentus raštu ir išreiškė savo poziciją žodžiu 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje.

21.

Foundation apeliaciniame skunde remiamasi keturiais pagrindais, kurie iš dalies yra susiję tarpusavyje. Pirmaisiais dviem apeliacinio skundo pagrindais keliamas klausimas, ar gali būti pripažintas kolektyvinių prekių ženklų išskirtinis skiriamasis požymis (B punktas). Remdamasis trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu Foundation tvirtina, kad Bendrasis Teismas, vertindamas galimybę supainioti abu prekių ženklus, taikė netinkamą kriterijų (A punktas). O nurodydamas ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą jis teigia, kad nors Bendrasis Teismas nustatė, kad Apeliacinė taryba padarė klaidų, vertindama jo prekių ženklą, bylos vis tiek negrąžino Apeliacinei tarybai (C punkte).

22.

Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą tik dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo, nes pirminiame tekste anglų kalba, t. y. proceso kalba, skundžiamo sprendimo 71 punkte padaryta teisės klaida.

23.

Jame Bendrasis Teismas konstatuoja, kad atitinkama visuomenė neturi galimybės supainioti ženklų, nors ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės, išskyrus įregistruotu prekių ženklu žymimas paslaugas, iš dalies yra tapačios ir tam tikra dalimi panašios. Ankstesnio apibūdinamojo prekių ženklo, kuris nepasižymi aiškiais skiriamaisiais požymiais, vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo nepakanka norint pagrįsti prielaidą, kad prekių ženklus galima supainioti ( 8 ).

24.

Šis argumentas pats savaime yra nesuprantamas, nes suklaidinimo galimybės vertinimas nėra prezumpcijos klausimas. Remiantis suformuota jurisprudencija, galimybė visuomenei supainioti prekių ženklus išsamiai vertinama atsižvelgiant į visas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes ( 9 ). Vadinasi, reikia nuspręsti, ar yra konkreti suklaidinimo galimybė.

25.

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad įregistruotam apibūdinamajam prekių ženklui turi būti pripažintas tam tikro laipsnio skiriamasis požymis, todėl neatmestina galimybė supainioti jį su vėlesniu prekių ženklu ( 10 ). Be to, kalbėdamas apie abu prekių ženklus skundžiamo sprendimo 49 punkte Bendrasis Teismas irgi pripažįsta teorinę galimybę supainioti šiuos du prekių ženklus.

26.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 71 punkto pirminio teksto anglų kalba, Bendrasis Teismas vis dėlto konkrečiai nevertino, ar yra supainiojimo galimybė, tačiau pritaikė taisyklę, pagal kurią ankstesnio apibūdinamojo prekių ženklo, kuris nepasižymi aiškiais skiriamaisiais požymiais, vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo nepakanka norint pagrįsti prielaidą, kad prekių ženklus galima supainioti.

27.

Taigi pirminiame skundžiamo sprendimo 71 punkte, parašytame proceso kalba, padaryta teisės klaida, dėl kurios iš principo reikia panaikinti šį punktą. Kadangi Teisingumo Teismas pats negali atlikti esminių aspektų įvertinimo, kurio nepadarė Bendrasis Teismas, ši byla turėtų būti grąžinta Bendrajam Teismui.

28.

Kaip pažymi ir EUIPO, Bendrasis Teismas skundžiamą sprendimą faktiškai priėmė remdamasis jo tekstu prancūzų kalba, kuri yra Teisingumo Teismo darbo kalba. Teksto šia kalba 71 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia konstatuoja, kad nurodytų elementų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą apie supainiojimo galimybę. Vadinasi, Bendrasis Teismas faktiškai išnagrinėjo konkrečią bylą, tik jo sprendimo vertimas į proceso kalbą yra neteisingas.

29.

Tiesa, EUIPO ir M. J. Dairies siūlo skundžiamo sprendimo 71 punktą, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, aiškinti kaip tekstą prancūzų kalba, tačiau manau, kad šis pasiūlymas atmestinas bent jau vertinant supainiojimo galimybę. Žinoma, rekomenduotina, kilus abejonių dėl Teisingumo Teismo teiginių jo tam tikra kalba surašytuose sprendimuose, pasitikslinti pagal tekstą prancūzų kalba, tačiau nuostatos dėl proceso kalbos būtų taikomos ad absurdum, jei aiškius teiginius šia kalba būtų galima pakeisti contra iudicium ( 11 ), tiesiog atsižvelgiant į išaiškinimą remiantis tekstu prancūzų kalba. Tokie pakeitimai atliktini ištaisant klaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 164 straipsnį.

30.

Priešingai, negu teigia Foundation, toks vertimo klaidos ištaisymas vis dėlto nedraudžiamas remiantis dviejų savaičių terminu nuo sprendimo paskelbimo, nustatytu Bendrojo Teismo procedūros reglamento 164 straipsnio 2 punkte. M. J. Dairies teisingai pabrėžia, kad šis terminas yra taikomas šalių pateiktiems prašymams ištaisyti klaidas, o ne ištaisant klaidas savo iniciatyva ( 12 ).

31.

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 164 straipsnio 1 dalį klaidos gali būti ištaisomos nustačius rašybos ar skaičiavimo klaidas ir akivaizdžius netikslumus. Ši apibrėžtis apima vertimo klaidas ( 13 ), ko gero, priskirtinas prie akivaizdžių netikslumų.

32.

Vis dėlto reikšmingesnis yra argumentas, kad Bendrasis Teismas, ištaisydamas klaidą, bent iš dalies panaikintų apeliacinio skundo pagrindą. Tačiau bylos nagrinėjimas tik išsitęstų ir susidarytų papildomos išlaidos, jei skundžiamas sprendimas būtų panaikintas dėl akivaizdžios vertimo klaidos, nors Bendrasis Teismas jau ištaisė šią klaidą. Gražinus bylą Bendrasis Teismas galiausiai vėl atmestų ieškinį, pateikdamas tuos pačius motyvus, tik šįkart teisingai išverstus.

33.

Be to, pažymėtina, kad klaidos ištaisymas negali neigiamai paveikti proceso šalių teisinės apsaugos. Todėl ištaisius klaidą visada turi būti pradedamas skaičiuoti naujas terminas apeliaciniam skundui dėl pataisytų sprendimo dalių pateikti – tačiau tik dėl pataisytų dalių. Kitas variantas – Teisingumo Teismas galėtų šios bylos šalims suteikti terminą, per kurį jos galėtų iš dalies pakeisti savo argumentus.

34.

Kadangi Bendrasis Teismas šią vertimo klaidą pataisė 2019 m. Rugsėjo 17 d. Nutartimi Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi / EUIPO – M. J. Dairies (BBQLOUMI) (T-328/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:662), trečiasis apeliacinio skundo pagrindas, toks koks jis yra dabar, netenka prasmės.

35.

Taigi nagrinėsiu kitus apeliacinio skundo pagrindus.

36.

Savo pirmaisiais dviem apeliacinio skundo pagrindais Foundation pirmiausia ginčija skundžiamo sprendimo 41 punktą, taip pat 71 punktą, tačiau faktiškai reikalauja Bendrijos prekių ženklų reglamentą, ypač taisykles dėl supainiojimo galimybės, taikyti kolektyviniams ženklams kitaip, nei jos taikomos individualiems prekių ženklams. Foundation apeliaciniame skunde skiriamos trys argumentavimo pakopos: Pirma, Foundation teigia, kad Bendrasis Teismas reikalauja įrodyti, kad jo įregistruotas kolektyvinis prekių ženklas turi skiriamąjį požymį. Antra, jis mano, kad įregistruotam kolektyviniam prekių ženklui turi būti automatiškai pripažįstamas stipresnis skiriamasis požymis, net jeigu jis yra apibūdinamasis. Trečia, jis nurodo, kad bet kuriuo atveju kolektyvinių geografinių ženklų, kaip tai suprantama pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalį, t. y. kolektyvinių ženklų, kuriuose yra žymenų arba nuorodų, kuriomis prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą, skiriamasis požymis negali būti vertinamas remiantis bendraisiais kriterijais.

37.

Šie argumentai pirmiausia turi būti susieti su atsisakymu įregistruoti paraiškas dėl suklaidinimo galimybės, kuriuo remiasi Foundation.

38.

Foundation argumentai susiję su jo nurodoma galimybe supainioti jo paties prekių ženklą su ginčijamu prekių ženklu.

39.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte (kuris pagal 66 straipsnio 3 dalį taikytinas kolektyviniams ženklams, nes jo 67–74 straipsniuose nieko daugiau nenurodyta) nustatyta, kad, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas ( 14 ).

40.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais suklaidinimo galimybė reiškia, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį prekių ženklą ir kad registracijos paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos yra tapačios arba panašios į tas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas; šios sąlygos yra kumuliacinės ( 15 ).

41.

Išsamus suklaidinimo galimybės vertinimas reiškia tam tikrą tarpusavio ryšį tarp svarstytinų veiksnių, pirmiausia tarp prekių ženklų panašumo ir jais žymimų prekių ir paslaugų panašumo. Tokiu atveju mažesnis žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnis gali būti atsvertas aukštesnio prekių ženklų panašumo laipsnio, iš atvirkščiai. Šių veiksnių tarpusavio sąveika išreiškiama Bendrijos prekių ženklų reglamento aštuntojoje konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią panašumo koncepcija turėtų būti aiškinama susietai su suklaidinimo galimybe, kurios vertinimas savo ruožtu pirmiausia priklauso nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje ir nuo panašumo tarp prekių ženklo bei žymens, ir tarp nurodytų prekių ar paslaugų laipsnio ( 16 ).

42.

Be to, remiantis jurisprudencija dėl individualių prekių ženklų, suklaidinimo galimybė yra tuo didesnė, kuo stipresnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ( 17 ). Todėl prekių ženklai, kurie iš pat pradžių arba dėl pripažinimo rinkoje turi stiprų skiriamąjį požymį, yra labiau apsaugoti už prekių ženklus, kurių skiriamasis požymis yra silpnesnis ( 18 ). Tik reikia išsiaiškinti, kiek šie argumentai gali būti pritaikyti geografiniams kolektyviniams ženklams (žr. 4 skyrių).

43.

Skiriamojo požymio sąvoka, taikoma individualiems prekių ženklams, reiškia tinkamumą žymėti prekę ar paslaugą, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą, kaip priklausančią konkrečiai įmonei ir siekiant atskirti šią prekę nuo kitų įmonių prekių ( 19 ).

44.

O pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 1 dalį kolektyviniu ženklu atskiriamos asociacijos, kuri yra prekių ženklo savininkė, narių prekės arba paslaugos nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų. Vadinasi, kolektyvinio ženklo esminė funkcija yra garantuoti prekių ir paslaugų kolektyvinę komercinę kilmę ( 20 ).

45.

Foundation pirmiausia kritikuoja skundžiamo sprendimo 41 punktą. Pagal šį punktą kolektyvinio prekių ženklo savininkas privalo įrodyti, kokio lygio yra tokio prekių ženklo skiriamasis požymis, nes savininkas ketina remtis šiuo aspektu per protesto procedūrą.

46.

Akivaizdu, kad Foundation iš dalies aiškina Bendrojo Teismo motyvus ta prasme, kad reikia įrodyti net įregistruoto kolektyvinio ženklo skiriamąjį požymį.

47.

Bendrojo Teismo argumentas iš tiesų atrodo abejotinas, nes nei Bendrojo Teismo tiesiogiai cituojamame Sprendime Tulliallan Burlington / EUIPO ( 21 ), kuriuo grindžiamas šis argumentas, nei netiesiogiai nurodytame Sprendime Anheuser-Busch / Budějovický Budvar ( 22 ) nieko nesakoma apie reikalavimą įrodyti įregistruoto kolektyvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį.

48.

Bendrojo Teismo taip pat cituojamas Bendrijos prekių ženklų reglamento 76 straipsnis taikytinas tik tiek, kiek pagal jo 1 dalies antrą sakinį procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus, taip pat siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą. Tačiau šia nuostata, kaip ir abiem minėtais sprendimais, neprašoma specialiai įrodyti įregistruotų kolektyvinių prekių ženklų skiriamojo požymio.

49.

Aiškesnį vaizdą galima susidaryti iš Bendrojo Teismo „analogiškai“ taikomo (kaip ieškinyje reikalavo Foundation ( 23 )) Sprendimo Formula One Licensing / VRDT ( 24 ). Šį sprendimą aiškinčiau taip, kad įregistruotam prekių ženklui būdingas minimalus skiriamasis požymis tol, kol jis nebuvo išbrauktas iš registro ( 25 ). Šiuo tikslu negalima reikalauti specialių įrodymų.

50.

Lygiai tokia pati išvada darytina iš skundžiamo sprendimo 41 punkto, nes pagal jį reikia įrodyti tik skiriamojo požymio lygį („level“, „niveau“), kadangi Bendrasis Teismas pripažino minimalų skiriamąjį požymį („a certain degree“, „un certain degré), o tai dar kartą patvirtinta 47 punkte. Tai patvirtinama Foundation taip pat kritikuojamame skundžiamo sprendimo 71 punkte, kuriame, tiesa, Bendrasis Teismas argumentuoja, kad kolektyvinis ženklas HALLOUMI turi tik silpną skiriamąjį požymį, tačiau kartu nurodo, kad jis atitinka reikalavimus dėl minimalaus skiriamojo požymio.

51.

Teigdamas, kad Bendrasis Teismas reikalavo įrodyti, jog įregistruotas kolektyvinis prekių ženklas apskritai turi skiriamąjį požymį, Foundation remiasi neteisingai aiškinamu skundžiamu sprendimu. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

52.

Iš tiesų Foundation nėra svarbiausia, ar jo kolektyviniam prekių ženklui bus pripažintas minimalus skiriamasis požymis, nes jis apskritai reikalauja, kad kolektyviniams ženklams būtų pripažintas stipresnis skiriamasis požymis. Tokiu atveju nebereikia pateikti specialių įrodymų.

53.

Vis dėlto šis reikalavimas turi būti atmestas.

54.

Kadangi pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 1 dalį kolektyvinis prekių ženklas turi garantuoti kolektyvinę komercinę kilmę, pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 4 straipsnį, kuris pagal 66 straipsnio 3 dalį taikomas kolektyviniams ženklams, Sąjungos prekių ženklai gali būti tik tokie žymenys, kurie leidžia atpažinti šią jais paženklintų prekių ir paslaugų kilmę ( 26 ). Vadinasi, kolektyvinis ženklas, kaip ir kiti prekių ženklai, įregistruojamas su sąlyga, kad turi skiriamąjį požymį.

55.

Vis dėlto nėra jokio pagrindo prielaidai, kad kolektyviniam ženklui automatiškai (nors ir dėl to, kad jis buvo įregistruotas) būdingas išskirtinis skiriamasis požymis ( 27 ). Kolektyviniai ženklai, lygiai kaip ir kiti prekių ženklai, gali turėti stipresnius arba ne tokius stiprius skiriamuosius požymius. Kaip vaizdingai pademonstravo EUIPO, skiriamojo požymio lygis priklauso, viena vertus, nuo atitinkamo pasirinkto žymens, o kita vertus – nuo papildomo skiriamojo požymio, atsirandančio naudojant žymenį. Todėl kolektyvinių prekių ženklų skiriamasis požymis iš principo turi būti vertinamas remiantis bendromis taisyklėmis.

56.

Vadinasi, abu pirmieji apeliacinio skundo pagrindai yra nepagrįsti tiek, kiek Foundation tvirtina, kad įregistruotų kolektyvinių prekių ženklų skiriamasis požymis yra neišvengiamai stipresnis.

57.

Sunkiau atsakyti į klausimą, ar geografinių kolektyvinių prekių ženklų skiriamasis požymis pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalį gali būti vertinamas remiantis bendraisiais kriterijais.

58.

Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalimi leidžiama, kad, nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c punkto, Bendrijos kolektyviniai ženklai galėtų būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmės vietą. Pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą pirmiausia neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti prekių ar paslaugų geografinei kilmei.

59.

Kolektyvinis ženklas DARJEELING ( 28 ), kuris buvo nagrinėjamas iki šiol svarbiausiame sprendime dėl kolektyvinių prekių ženklų, yra puikus Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalies taikymo pavyzdys, nes toks yra Indijos miesto ir srities pavadinimas. Kartu šis ženklas reiškia ten auginamą puikiai žinomą juodosios arbatos rūšį.

60.

Foundation argumentus galima aiškinti taip, kad bent geografinių kolektyvinių prekių ženklų skiriamasis požymis negali būti vertinamas remiantis bendraisiais kriterijais, nes automatiškai turi būti pripažįstamas jų stipresnis skiriamasis požymis.

61.

Fondation argumentų priimtinumas yra abejotinas.

62.

Foundation argumentais dėl Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalies nebent labai netiesiogiai nurodomos galimos skundžiamo sprendimo teisės klaidos, tačiau jais nėra tiksliai nurodoma, kaip reikalaujama Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalyje, kokie Bendrojo Teismo teiginiai galėtų būti neteisingi teisės požiūriu.

63.

Foundation savo argumentuose pirmiausia aiškiai neatskiria kolektyvinio prekių ženklo bendrąja prasme nuo geografinio kolektyvinio prekių ženklo.

64.

Foundation argumentas dėl galimo Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalies pažeidimo taip pat yra prieštaringas: viena vertus, jis nurodo, kad jo protestas turėtų būti patenkintas ne dėl šios nuostatos ( 29 ), kita vertus, jis tvirtina, kad ši nuostata vis dėlto yra reikšminga ( 30 ). Toks nenuoseklumas nesuderinamas su apeliaciniam skundui keliamais reikalavimais pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą, todėl jos argumentai gali būti nepriimtini ( 31 ).

65.

Vadinasi, Foundation argumentas dėl geografinių kolektyvinių prekių ženklų skiriamojo požymio yra nepriimtinas.

66.

Net jei būtų priimtinas Foundation argumentas dėl teisinių pasekmių, kurios susijusios su geografiniu kolektyviniu prekių ženklu, jis vis tiek nebūtų veiksmingas.

67.

EUIPO teisingai nurodo, kad abejotina, ar prekių ženklas HALLOUMI apskritai laikytinas prekių ženklu, kaip apibrėžta Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalyje, ir kad Bendrasis Teismas šiuo klausimu neišreiškė savo nuomonės.

68.

Foundation neginčija, kad Bendrasis Teismas nenusprendė dėl šio klausimo.

69.

Kitaip negu DARJEELING atveju, pavadinimu HALLOUMI nėra vadinama konkreti vieta, nes jis tik susiejamas su viena vieta – Kipru (bent jau ligšiolinėje Bendrojo Teismo jurisprudencijoje) ( 32 ). Net ir tokiu teiginiu būtų galima abejoti, nes šis sūris, dažnai vadinamas tuo pačiu arba panašiu pavadinimu, regis, yra paplitęs kitose šio regiono valstybėse.

70.

Taigi negalima tvirtinti, kad pavadinimas HALLOUMI laikytinas prekių ženklu, kaip apibrėžta Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalyje, ir galimi teiginiai dėl šios nuostatos teisinio poveikio nebegalėtų paveikti bylos baigties.

71.

Jei Teisingumo Teismas vis dėlto norėtų išnagrinėti Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalies turinį, pirmiausia konstatuotina, kad ši nuostata yra svetimkūnis prekių ženklus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Draudimas taikyti apibūdinamuosius prekių ženklus 7 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose yra akivaizdžiai pagrįstas poreikiu laisvai vartoti šias sąvokas ( 33 ). Kitiems rinkos dalyviams turi būti suteikta teisė naudoti šiuos apibūdinimus savo prekėms ir paslaugoms. Tačiau visuomenė apibūdinamuosius prekių ženklus nebūtinai supranta kaip nuorodą į jų komercinę kilmę, šie ženklai laikomi prekės aprašymu ( 34 ).

72.

Tas pats pasakytina apie geografines nuorodas pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą. Visuomenė gali suprasti jas kaip nuorodą į geografinę kilmę arba netgi kaip prekės aprašymą, kuris susiejamas su tam tikra vieta, užuot supratusi jas kaip nuorodą į (kolektyvinę) komercinę kilmę.

73.

Taigi teismo posėdyje EUIPO teisingai nurodė, kad Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalyje numatyto privileginio vertinimo pasekmės panašios į tas, kurias sukelia apibūdinamojo prekių ženklą įregistravimas priėmus jau minėtą Sprendimą Formula One Licensing / VRDT ( 35 ). Tokiam prekių ženklui pripažįstamas reikalaujamas minimalus skiriamasis požymis, kad būtų galima pateisinti jo registraciją, tačiau nebūtinai pripažįstamas stipresnis skiriamasis požymis.

74.

Tokią pačią išvadą daro Bendrasis Teismas, kai prekių ženklui HALLOUMI skundžiamo sprendimo 71 punkte pripažįsta minimalų skiriamąjį požymį, todėl atmeta supainiojimo galimybę.

75.

Skundžiamo sprendimo 50–53 ir 70 punktuose jis aiškiai konstatavo, kad prekių ženklas HALLOUMI suprantamas ne kaip (individualios ar kolektyvinės) komercinės kilmės apibūdinimas, bet kaip sūrio pavadinimas ( 36 ). Tačiau pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalį nėra suteikiama pirmenybė tam tikros prekės apibūdinimui, net jei visuomenė ją galbūt susieja su tam tikra geografine kilme. Be to, prekių ženklo suvokimo vertinimas yra faktinių aplinkybių vertinimo klausimas, todėl jo negali atlikti Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą ( 37 ).

76.

Ši išvada paaiškina Foundation požiūrį, kad aiškus leidimas naudoti geografinius kolektyvinius prekių ženklus netektų praktinės reikšmės, jei vertinant supainiojimo galimybę šiems kolektyviniams ženklams būtų pripažįstamas tik silpnas skiriamasis požymis.

77.

Vis dėlto Foundation tikslas – sustiprinti savo prekių ženklą HALLOUMI, negali būti pasiektas reikalaujant, kad geografiniams kolektyviniams prekių ženklams būtų automatiškai pripažįstamas stipresnis skiriamasis požymis. Šis skiriamasis požymis būtų fiktyvus: vis tiek geografinės nuorodos visuomenė nelaikytų nuoroda į produkto kolektyvinę komercinę kilmę.

78.

Geografiniam kolektyviniam prekių ženklui reikėtų priskirti visiškai kitokią funkciją, pavyzdžiui, kad tokiais prekių ženklais išskirtinai užtikrinama tam tikra atitinkamų prekių ar paslaugų geografinė kilmė.

79.

Tam reikėtų aiškesnės nuostatos, nes pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 3 dalį šio reglamento (bendrosios) nuostatos galioja tiek, kiek 67–74 straipsnių nuostatos nenustato kitaip.

80.

Taigi Teisingumo Teismas sprendimu dėl geografinio kolektyvinio ženklo DARJEELING patvirtino bendrųjų principų taikymą geografiniams kolektyviniams ženklams. Jis pabrėžė, kad kolektyviniai ženklai, kuriuos sudaro žymenys arba nuorodos, prekyboje galintys būti naudojami prekių arba paslaugų geografinei kilmei nurodyti, kaip matyti iš Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalies teksto, yra kolektyviniai ženklai, kaip tai suprantama pagal to paties straipsnio 1 dalį. Tačiau pagal šią 1 dalį Europos Sąjungos kolektyvinius ženklus gali sudaryti tik žymenys, dėl kurių galima asociacijos, kuri yra prekių ženklo savininkė, narių prekes arba paslaugas atskirti nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų ( 38 ).

81.

Esminė prekių ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojams prekės kilmę, t. y. leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kuri pažymėta prekių ženklu, kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų ( 39 ).

82.

Taigi tvirtinimas, kad geografinio kolektyvinio ženklo, nurodyto Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalyje, esminė funkcija yra nurodyti tokiu prekių ženklu pažymėtų prekių arba paslaugų geografinę, o ne jų komercinę kilmę, laikytinas šios esminės funkcijos nepaisymu ( 40 ).

83.

Vadinasi, ir geografinio kolektyvinio ženklo skiriamasis požymis vertintinas pagal tai, kiek juo pažymima atitinkamos prekės ar paslaugos kolektyvinė komercinė kilmė.

84.

Kaip jau minėta, remiantis Bendrojo Teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, prekių ženklas HALLOUMI tinka šiam žymėjimui nebent minimaliai. Vadinasi, Bendrojo Teismo svarstymai apie prekių ženklo HALLOUMI skiriamąjį požymį, apie supainiojimo galimybę ir ypač apie skundžiamo sprendimo 41 ir 71 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas prekių ženklui HALLOUMI pripažįsta tik minimalų skiriamąjį požymį, kurio nepakanka, kad atsirastų galimybė supainioti su ginčijamu prekių ženklu, nėra klaidingi teisiniu požiūriu.

85.

Šiai išvadai neprieštarauja net faktas, kad ji labai apriboja praktinį Bendrijos prekių ženklų reglamento 66 straipsnio 2 dalies veikimą ir geografinių kolektyvinių ženklų apsaugą. Geografinio kolektyvinio ženklo savininkams lieka minimali apsauga, leidžianti jiems sutrukdyti įregistruoti tapačius prekių ženklus toms pačioms prekėms. Be to, jie gali daryti poveikį prekių ženklo suvokimui, jei naudoja šį ženklą tokiu būdu, kad jis įgytų skiriamąjį požymį ( 41 ).

86.

Galiausiai net nereikia taikyti platesnės apimties apsaugos, nes nuostatos, susijusios su saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis ( 42 ), gali padėti užtikrinti pakankamą, nuo prekių ženklo nepriklausančią apsaugą. Šios nuostatos, kalbant apie geografinį kolektyvinį prekių ženklą, pasižymi papildomu pranašumu: pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 12 straipsnio 1 dalį saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys veiklos vykdytojai. Tokiu atveju nėra būtina narystė asociacijoje, numatytoje Bendrijos prekių ženklų reglamento 67 straipsnio 2 dalyje. Be to, EUIPO teisingai pabrėžia, kad būtų nenuoseklu, jei gamintojų asociacijos, remdamosi prekių ženklų teise, galėtų gauti tokią pačią arba netgi didesnę geografinių nuorodų apsaugą nei ta, kuri taikoma pagal saugomų kilmės nuorodų sistemą.

87.

Taigi abu pirmuosius apeliacinio skundo pagrindus reikia atmesti.

88.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde Foundation tvirtina, kad Bendrasis Teismas pats atliko Apeliacinės tarybos funkcijas, užuot grąžinęs jai bylą.

89.

Skundžiamo sprendimo 63 ir 64 punktuose Bendrasis Teismas prieštarauja Apeliacinės tarybos teiginiui, kad abu žymenys yra skirtingi fonetiniu požiūriu. Be to, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 64–68 punktuose prieštarauja Apeliacinės tarybos teiginiui, kad žymenų koncepcija yra skirtinga. Jo nuomone, matyti nedidelis fonetinis ir konceptualus panašumas.

90.

Be to, skundžiamo sprendimo 71 punkte Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šiuos teiginius, pats atliko supainiojimo galimybės bendrą vertinimą ir padarė išvadą, kad tokios galimybės nėra.

91.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu siekiama, kad Apeliacinė taryba atliktų bent bendrąjį vertinimą.

92.

Šis požiūris neteisingas, nes pagal Bendrijos prekių ženklų reglamento 65 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali ne tik panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą, bet ir jį pakeisti.

93.

Bendrojo Teismo turima kompetencija keisti sprendimus nesuteikia jam teisės keisti Apeliacinės tarybos vertinimo savuoju ir vertinti klausimus, dėl kurių Apeliacinė taryba dar nepareiškė nuomonės. Tačiau sprendimų pakeitimo kompetencija apima tuos atvejus, kai, patikrinęs Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą, Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba ( 43 ).

94.

Bendrasis Teismas būtent taip ir padarė skundžiamame sprendime – jis ištaisė fonetinio ir konceptualaus panašumo vertinimą, kurį atliko Apeliacinė taryba, ir, atsižvelgdamas į šiuos pakeistus vertinimus, atliko naują bendrąjį vertinimą, kurio išvados buvo tokios pačios kaip ir Apeliacinės tarybos vertinimo.

95.

Taigi ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

96.

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal 138 straipsnio 1 dalį, kuri pagal 184 straipsnio 1 dalį taikoma apeliaciniame procese, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

97.

Kadangi Foundation yra pralaimėjusi šalis, ji iš principo turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

98.

Vis dėlto būtų nepagrįsta reikalauti iš Foundation padengti bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo, nes šis apeliacinio skundo pagrindas pagrįstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vertimo klaida. Šiuo atžvilgiu visos proceso šalys turėtų pirmiausia padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Paskui jos galės išsiaiškinti, ar gali iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reikalauti atlyginti nuostolius.

99.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip: