1.

Ši byla iškelta dėl SC, buvusios sutartininkės, ir Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (toliau – Eulex Kosovo), kuri yra ES tarptautinė misija vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), ginčo.

2.

Remdamasi SC ir Eulex Kosovo darbo sutarties nuostata, pagal kurią jurisdikcija suteikta Sąjungos teismams, SC pareiškė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pagal SESV 272 straipsnį ir užginčijo šios misijos priimtų sprendimų, pagal kuriuos ji nelaimėjo vidaus konkurso ir jos darbo sutartis nebuvo pratęsta, teisėtumą ir pareikalavo taikyti SESV 340 straipsnyje numatytą Sąjungos sutartinę bei deliktinę atsakomybę ir atlyginti patirtą žalą.

3.

Šį apeliacinį skundą SC pateikė dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo nutarties SC / Eulex Kosovo (T‑242/17, EU:T:2018:586, toliau – skundžiama nutartis), kuria Bendrasis Teismas atmetė SC ieškinį. Jame keliami trys klausimai, susiję, su, pirma, Teisingumo Teismo jurisdikcija pagal SESV 272 straipsnį BUSP srityje, antra, 263 ir 272 straipsnių atskyrimu ir, trečia, galimybe perkvalifikuoti SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl sutarties į ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

4.

Šis apeliacinis skundas susijęs su tam tikromis kitomis šiuo metu Teisingumo Teismo nagrinėjamomis bylomis, kuriose keliami panašūs, tačiau ne identiški, klausimai dėl SESV 263 ir 272 straipsnių atskyrimo ir kuriose taip pat siekiama užtikrinti veiksmingą ieškovų teisminę apsaugą ginčuose su Sąjungos institucijomis bei organais ir aiškinamasi, kokiomis procesinėmis galimybėmis reikėtų pasinaudoti siekiant šio tikslo ( 2 ).

5.

Iš esmės šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma išplėtoti jurisprudenciją dėl SESV 272 straipsnio taikymo ir dėl šios nuostatos santykio su SESV 263 straipsniu Sutartyse numatytoje ES teisių gynimo priemonių sistemoje. Ši byla taip pat turi didelę praktinę reikšmę Sąjungos išorės veiksmams ir Sąjungos tarptautinių misijų veikimui visame pasaulyje.

6.

Skundžiamos nutarties 1–15 punktuose išdėstytas šios bylos faktines aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau. Būtina pateikti kelias pirmines pastabas dėl BSGP misijų ir Eulex Kosovo (A skirsnis) ir dėl SC bei Eulex Kosovo sutartinių santykių (B skirsnis), paskui galima aptarti aplinkybes, kuriomis buvo iškelta byla Bendrajame Teisme (C skirsnis).

7.

Su BUSP sritimi susijusioje ESS V antraštinėje dalyje išdėstytose nuostatose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos ( 3 ) nustatytas Sąjungos operacinis veiksnumas už ES ribų dislokuoti civilines ir karines misijas įvairioms užduotims atlikti, įskaitant konfliktų prevenciją ir taikos palaikymą ( 4 ). BSGP misijų „tikslas – reaguoti į kilusius išorės konfliktus ir krizes, didinti partnerių pajėgumus ir galiausiai išorės veiksmais apsaugoti Europos Sąjungą bei jos piliečius“ ( 5 ). Naujausiais duomenimis, šiuo metu vykdoma 16 BSGP misijų – 10 civilinių misijų ir 6 karinės misijos – ir jose visame pasaulyje dirba daugiau kaip 5000 asmenų ( 6 ).

8.

BSGP misijų ir jų darbuotojų teisinis statusas skiriasi nuo kitų Sąjungos išorės veiksmų srityje veikiančių subjektų teisinio statuso ( 7 ). Visų pirma BSGP misijos susijusios su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ( 8 ), kuri yra Sąjungos diplomatinė tarnyba ir padeda ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – VĮ) vykdyti BUSP. Vis dėlto ne visi BSGP misijų darbuotojai priklauso EIVT, kurios darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Tarnybos nuostatai) ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – KTĮS) ( 9 ). Be to, BSGP misijos nėra ES delegacijos, sudarytos atstovauti Sąjungai pagal SESV 221 straipsnį, už kurių veiksmus iš esmės atsako įgaliojimus suteikusi Sąjungos institucija ( 10 ). Be to, BSGP misijos formaliai nelaikomos tokiomis BSGP srityje veikiančiomis ES agentūromis kaip Europos gynybos agentūra ir Europos Sąjungos palydovų centras, kurie turi savo tarnybos nuostatus arba kurių personalui taikomi Tarnybos nuostatai ir KTĮS ( 11 ).

9.

Eulex Kosovo yra BSGP misija, įsteigta pagal 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, Eulex Kosovo ( 12 ), pastarąjį kartą iš dalies pakeistus 2018 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2018/856 ( 13 ). Bendrųjų veiksmų 2008/124 galiojimas buvo kelis kartus pratęstas ir šiuo metu Eulex Kosovo suteikti įgaliojimai iki 2020 m. birželio 14 d.Eulex Kosovo yra didžiausia iki šiol vykdyta BSGP civilinė misija ( 14 ).

10.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 2 straipsnyje nurodyta, kad apskritai Eulex Kosovo misija yra „teikti paramą atrinktoms Kosovo teisinės valstybės institucijoms joms dedant pastangas siekiant didesnio veiksmingumo, tvarumo ir daugiaetniškumo ir atskaitomybės, be politinio kišimosi ir visapusiškai laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir geriausios Europos praktikos <…> siekiant perduoti likusias užduotis kitoms ilgalaikėms ES priemonėms ir palaipsniui panaikinti likusias vykdomąsias funkcijas“.

11.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 7 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad civilinės operacijos vadas strateginiu lygiu vadovauja Eulex Kosovo ir vykdo jos kontrolę, o misijos vadovas vadovauja Eulex Kosovo ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje, yra atsakingas už jos koordinavimą ir kasdienį administravimą ( 15 ).

12.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Eulex Kosovo personalą sudaro visų pirma valstybių narių ar ES institucijų komandiruoti darbuotojai. Kiekviena valstybė narė ar ES institucija padengia išlaidas, susijusias su visais jų komandiruotais darbuotojais, įskaitant tam tikras kelionės išlaidas ir išmokas, atlyginimus ir sveikatos draudimą ( 16 ).

13.

Pagal iš dalies pakeistą Bendrųjų veiksmų 2008/124 9 straipsnio 3 dalį ( 17 ) prireikus Eulex Kosovo pagal sutartį taip pat gali įdarbinti tarptautinius civilius darbuotojus ir vietos darbuotojus, jeigu valstybių narių komandiruoti darbuotojai reikiamų funkcijų įvykdyti negali ( 18 ).

14.

Iš dalies pakeistų Bendrųjų veiksmų 2008/124 10 straipsnio 3 dalyje ( 19 ) nurodyta, kad tarptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos Eulex Kosovo ir atitinkamų personalo narių sudarytose sutartyse.

15.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 15a straipsnyje, kuris buvo įterptas 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu 2014/349 ( 20 ), nustatyta, kad Eulex Kosovo turi teisę įsigyti paslaugų ir prekių, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti turtą ir juo disponuoti, vykdyti įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiems bendriesiems veiksmams įgyvendinti.

16.

SC yra buvusi Eulex Kosovo tarptautinė sutartininkė.

17.

SC Eulex Kosovo dirbo prokurore pagal penkias viena po kitos galiojusias terminuotas darbo sutartis: 1) 2014 m. sausio 4 d.–2014 m. birželio 14 d.; 2) 2014 m. birželio 15 d.–2014 m. spalio 14 d.; 3) 2014 m. spalio 15 d.–2015 m. birželio 14 d.; 4) 2015 m. birželio 15 d.–2016 m. birželio 14 d.; ir 5) 2016 m. birželio 15 d.–2016 m. lapkričio 14 d.

18.

Pirmosios ir antrosios darbo sutarčių 21 straipsnyje nustatyta, kad iš šių sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai sprendžiami Briuselio (Belgija) teismuose. Trečiosios, ketvirtosios ir penktosios darbo sutarčių 21 straipsnyje nustatyta, kad iš šių sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai sprendžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal SESV 272 straipsnį.

19.

Pagal darbo sutarčių nuostatas Eulex Kosovo operacijų planas (toliau – OPLAN), operacijų koncepcija (toliau – CONOPS), elgesio kodeksas (toliau – EK) ir standartinės veiklos procedūros (toliau – SVP) yra šių sutarčių sudėtinė dalis ( 21 ). Tai pagrindiniai planavimo ir organizaciniai dokumentai, taikomi Eulex Kosovo vykdant savo įgaliojimus. Jie nėra viešai prieinami ( 22 ).

20.

Į darbo sutartis taip pat įtrauktos nuostatos, pagal kurias pasirašydamas sutartį darbuotojas patvirtina, kad sutinka su sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis bei principais ir jų laikysis ir kad kilus prieštaravimams darbo sutartis laikoma viršesne už, be kita ko, OPLAN, CANOPS, EK ir SVP ( 23 ).

21.

Be to, darbo sutarčių 20 straipsnyje nustatyta, kad visi šalių ginčai „dėl [šių sutarčių] vykdymo aiškinimo“ perduodami spręsti arbitražo institucijai ir tai neriboja teisės perduoti ginčą spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

22.

2014 m. balandžio 28 d. SC pateikė skundą Eulex Kosovo dėl 2014 m. balandžio 14 d. pirmosios jos darbo rezultatų vertinimo ataskaitos (toliau – RVA). Šiuo skundu SC ginčijo toje ataskaitoje jos vadovų, įskaitant jos tiesioginę vadovę Eulex Kosovo generalinę prokurorę J. Novotna, pateiktą vertinimą ir bendrai per vertinimo procedūrą padarytus pažeidimus. 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu misijos vadovė patenkino skundą ir panaikino RVA.

23.

2014 m. birželio 26 d. raštu Eulex Kosovo Žmogiškųjų išteklių tarnybos vadovas (toliau – ŽITV) SC pranešė, kad organizuojamas vidaus konkursas prokuroro pareigoms eiti (toliau – 2014 m. vidaus konkursas). Tame rašte, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2014 m. birželio 24 d. valstybėms narėms peržiūrėjus Eulex Kosovo veiklos poreikius ir patvirtinus OPLAN, Eulex Kosovo buvo pertvarkyta ir sumažintas laisvų etatų skaičius. SC dalyvavo šiame konkurse ir jo nelaimėjo.

24.

2014 m. rugpjūčio 25 d. SC apskundė 2014 m. vidaus konkurso rezultatus Eulex Kosovo. Šiuo skundu SC ginčijo, be kita ko, atrankos komisijos sudėtį ir J. Novotna dalyvavimą šioje komisijoje, nes ji buvo susijusi su SC skundu dėl RVA ir tariamai buvo šališka SC atžvilgiu. 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu misijos vadovė patenkino šį skundą ir panaikino 2014 m. vidaus konkurso rezultatus, remdamasi tuo, kad du komisijos nariai buvo tos pačios pilietybės, ir taip buvo pažeistos SVP dėl personalo atrankos.

25.

2014 m. Eulex Kosovo paprašė SC išlaikyti vairavimo egzaminą. Per tuos metus SC šio egzamino neišlaikė tris kartus. 2014 m. spalio mėn. SC pateikė ŽITV dokumentus, patvirtinančius jos plaštakos negalią. 2015 m. lapkričio mėn. ir 2016 m. vasario mėn. Eulex Kosovo dar kartą paprašė SC išlaikyti vairavimo egzaminą.

26.

2016 m. birželio 24 d. raštu Eulex Kosovo ŽITV pranešė SC, kad numatytas naujas vidaus konkursas prokuroro pareigoms eiti (toliau – 2016 m. vidaus konkursas). Šiame rašte buvo nurodyta, be kita ko, kad peržiūrėjus Eulex Kosovo veiklos poreikius, 2016 m. birželio 17 d. valstybėms narėms patvirtinus OPLAN ir 2016 m. birželio 20 d. civilinės operacijos vadui patvirtinus Dislokavimo planą, Eulex Kosovo buvo pertvarkyta ir buvo sumažintas laisvų etatų skaičius.

27.

2016 m. liepos 19 d. SC dalyvavo pokalbyje su 2016 m. vidaus konkurso atrankos komisija, kuriai vadovavo J. Novotna. Prieš pokalbį ir per jį SC ginčijo šios komisijos sudėtį, remdamasi tuo, kad J. Novotna buvo susijusi su dviem ankstesniais SC pateiktais skundais dėl RVA ir 2014 m. vidaus konkurso.

28.

2016 m. rugsėjo 30 d. raštu ŽITV informavo SC, kad ji nelaimėjo 2016 m. vidaus konkurso (toliau – sprendimas dėl 2016 m. vidaus konkurso), todėl jos darbo sutartis baigiasi 2016 m. lapkričio 14 d. ir nebus pratęsta (toliau – sprendimas nepratęsti darbo sutarties) (toliau kartu – ginčijami sprendimai).

29.

2016 m. spalio 10 d. SC apskundė ginčijamus sprendimus Eulex Kosovo. Iš esmės SC nurodė: kadangi 2016 m. vidaus konkurso atrankos komisijoje dalyvavo J. Novotna, procedūra buvo nesąžininga ir neteisinga, ir taip buvo pažeistos SVP nuostatos dėl personalo atrankos bei SVP dėl pertvarkos principų ir tvarkos (toliau – SVP dėl pertvarkos).

30.

2016 m. spalio 31 d. misijos vadovė atmetė šį skundą, nes nusprendė, kad personalo atrankos principai nebuvo pažeisti. Šiame sprendime misijos vadovė, be kita ko, nurodė, kad nebuvo įrodytas joks šališkumas arba interesų konfliktas. Misijos vadovė taip pat nurodė, kad pagal OPLAN 13 priedą Eulex Kosovo vykdomojo skyriaus vadovas ir vyriausiasis prokuroras turėjo būti atrankos komisijos nariai ir kad ta pati komisija turėjo vertinti visus kandidatus.

31.

Susipažinusi su šiuo sprendimu, 2016 m. lapkričio 1 d. SC kreipėsi į misijos vadovę ir paprašė ginčą spręsti arbitraže pagal jos darbo sutarties 20 straipsnį. 2016 m. lapkričio 14 d. raštu misijos vadovė šį prašymą atmetė.

32.

2017 m. balandžio 25 d. SC pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme ir Bendrojo Teismo paprašė:

33.

SC pareikštas ieškinys sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis susijusi su SESV 272 straipsniu grindžiamu reikalavimu, kurį sudaro penki pagrindai ( 24 ). Antroji dalis susijusi su reikalavimu pagal SESV 340 straipsnį atlyginti žalą, patirtą Eulex Kosovo pažeidus sutartinius ir nesutartinius įsipareigojimus.

34.

2017 d. rugpjūčio 24 d. pateiktame atskirame dokumente Eulex Kosovo pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir iš esmės nurodė, kad Bendrasis Teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti ieškinio, nes jis iš dalies susijęs su sutartimis, kuriose numatyta Briuselio teismų jurisdikcija. 2017 m. spalio 20 d. SC pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.

35.

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė visą SC ieškinį. Pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį Bendrasis Teismas nutarė, kad ieškinys yra iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ir nėra reikalo nagrinėti Eulex Kosovo pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (skundžiamos nutarties 22, 23 ir 77 punktai).

36.

Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nurodė, kad ieškinys suskirstytas į keturis reikalavimus (skundžiamos nutarties 24–30 punktai). Visų pirma jis atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtiną trečiąjį reikalavimą, susijusį su ginčijamų sprendimų neteisėtumu (skundžiamos nutarties 31–52 punktai), ir iš esmės nutarė, kad šie sprendimai negali būti ginčijami pagal SESV 272 straipsnį ir net jeigu šis reikalavimas būtų perkvalifikuotas į ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, jis buvo pareikštas praleidus terminą.

37.

Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, susijusius su sutartine ir deliktine atsakomybe (skundžiamos nutarties 53–69 punktai), ir ketvirtąjį reikalavimą atlyginti žalą (skundžiamos nutarties 70–76 punktai) kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtinus ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstus. Be to, jis priteisė iš SC bylinėjimosi išlaidas.

38.

Skundžiamos nutarties motyvai prireikus bus pakartoti nagrinėjant apeliacinio skundo pagrindus.

39.

2018 m. lapkričio 23 d. pateiktu apeliaciniu skundu SC Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, patenkinti ieškinį, išskyrus jo penktąjį pagrindą ( 25 ), arba subsidiariai – grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išnagrinėtų iš esmės. SC taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Eulex Kosovo bylinėjimosi išlaidas.

40.

2019 m. gegužės 7 d. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą Eulex Kosovo Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą arba subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas panaikintų skundžiamą nutartį, grąžinti bylą Bendrajam Teismui išnagrinėti iš esmės. Ji taip pat Teisingumo Teismo prašo priteisti iš SC bylinėjimosi išlaidas.

41.

2019 m. gegužės 22 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė SC prašymą pateikti dubliką.

42.

SC ir Eulex Kosovo dalyvavo 2019 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo posėdyje.

43.

SC nurodo penkis apeliacinio skundo pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas trečiojo reikalavimo pagal SESV 272 straipsnį perkvalifikavimu į ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. Antrasis pagrindas susijęs su jurisdikcijos nepripažinimu pagal SESV 272 straipsnį. Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad nebuvo išnagrinėti keli argumentai, iš esmės susiję su SVP pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas reikalavimų atlyginti žalą, kylančių iš ginčijamų sprendimų, klaidingu vertinimu kaip nepriimtinų dėl to, kad ieškinys dėl šių sprendimų panaikinimo buvo nepriimtinas. Penktasis pagrindas grindžiamas reikalavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl pakartotinių prašymų išlaikyti vairavimo egzaminą, klaidingu vertinimu.

44.

Toliau išnagrinėsiu apeliacinio skundo pirmąjį ir antrąjį pagrindus (atvirkštine tvarka), kurie, mano manymu, turi būti pripažinti pagrįstais. Trečiojo ir ketvirtojo pagrindų likimas savo ruožtu iš esmės priklausys nuo Teisingumo Teismas sprendimo dėl apeliacinio skundo pirmojo ir antrojo pagrindų. Konkrečiai kalbant, prie apeliacinio skundo trečiojo pagrindo SC nurodo, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo jos argumentų, susijusių būtent su SVP pažeidimu; šie argumentai buvo pateikti siekiant pagrįsti reikalavimą, kurį Bendrasis Teismas pripažino nepriimtinu, todėl šiam pagrindui gali būti pritarta tik jeigu Teisingumo Teismas pritartų apeliacinio skundo antrajam pagrindui. Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo SC nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog tam tikri reikalavimai yra nepriimtini, nes jie glaudžiai susiję su reikalavimu dėl panaikinimo, kuris buvo pripažintas nepriimtinu, tačiau Bendrasis Teismas klaidingai perkvalifikavo pagal SESV 272 straipsnį pareikštą priimtiną ieškinį į SESV 263 straipsniu grindžiamą nepriimtiną ieškinį; taigi, šis motyvas negali būti pripažintas pagrįstu, jeigu Teisingumo Teismas atmestų apeliacinio skundo pirmąjį ir antrąjį pagrindus. Todėl manau, kad šioje išvadoje nereikia atskirai nagrinėti apeliacinio skundo trečiojo ir ketvirtojo pagrindų. Mano manymu, apeliacinio skundo penktasis pagrindas yra teisiškai nepagrįstas. Šiomis aplinkybėmis manau, kad skundžiamą nutartį reikėtų iš dalies panaikinti ir ši byla turės būti grąžinta nagrinėti Bendrajam Teismui.

45.

Prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo pagrindus (B, C ir D skirsniai) būtina patikrinti Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėti šią bylą (A skirsnis).

46.

Šalys neginčija Teisingumo Teismo jurisdikcijos nagrinėti šią bylą ( 26 ). Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją su Sąjungos teismų jurisdikcija susijusį klausimą Teisingumo Teismas privalo iškelti savo iniciatyva, net jeigu nė viena šalis to neprašo ( 27 ).

47.

Kadangi Eulex Kosovo yra BSGP misija, veikianti BUSP srityje, visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar Teisingumo Teismo jurisdikcijai pagal SESV 272 straipsnį galėtų turėti įtakos nuostatos, ribojančios Sąjungos teismų jurisdikciją BUSP srityje pagal ESS 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir SESV 275 straipsnio pirmą pastraipą. Tuomet aptarsiu Teisingumo Teismo jurisdikcijos pagal SESV 272 straipsnį spręsti su SC ir Eulex Kosovo sudarytomis darbo sutartimis susijusius klausimus apimtį, taip pat, ar Eulex Kosovo gali būti šios bylos šalis.

48.

Visų pirma pažymėtina, kad, ko gera, dar nėra Teisingumo Teismo jurisprudencijos, konkrečiai susijusios su Sąjungos teismų jurisdikcija nagrinėti SESV 272 straipsniu grindžiamus ieškinius atsižvelgiant į jų jurisdikcijos apribojimus BUSP srityje.

49.

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, pagal ESS 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir SESV 275 straipsnio pirmą pastraipą Sąjungos teismai iš principo neturi jurisdikcijos dėl nuostatų, susijusių su BUSP, ir jų pagrindu priimtų aktų ( 28 ). Vis dėlto, kadangi šiomis nuostatomis įtvirtinta ESS 19 straipsnyje nustatytos bendrosios jurisdikcijos taisyklės išimtis, jos turi būti aiškinamos siaurai ( 29 ).

50.

Taip pat yra suformuota jurisprudencija dėl su BUSP susijusių jurisdikcijos klausimų, pagal kurią faktas, jog tam tikros bylos aplinkybės yra susijusios su BUSP, automatiškai nereiškia, kad taikomi Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai pagal ESS 24 straipsnio 1 dalį ir SESV 275 straipsnį ( 30 ). Kadangi ši jurisprudencija iš dalies susijusi su BSGP misijomis, būtų naudinga išdėstyti tam tikrų sprendimų šiai bylai svarbiausius aspektus.

51.

Pavyzdžiui, Sprendime Elitaliana / Eulex Kosovo ( 31 ) Teisingumo Teismas patvirtino Sąjungos teismų jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl panaikinimo ir nuostolių atlyginimo, kurį ieškovė pareiškė dėl to, kad Eulex Kosovo sraigtasparniu teikiamų paslaugų viešojo pirkimo sutartį sudarė su kitu dalyviu. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ginčijami aktai, kuriuos buvo prašoma panaikinti dėl to, kad jais pažeidžiamos ES viešiesiems pirkimams taikomos teisės nuostatos, buvo susiję su viešojo pirkimo sutartimi, dėl kurios atsirado išlaidų Europos Sąjungos biudžetui, todėl nagrinėjamam pirkimui buvo taikytinos ES finansinio reglamento nuostatos ( 32 ). Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal ESS 24 straipsnio 1 dalį ir SESV 275 straipsnį neatmetama jo jurisdikcija aiškinti ir taikyti ES finansinio reglamento nuostatas viešųjų pirkimų srityje.

52.

Be to, Sprendime H / Taryba ir kt. ( 33 ) Teisingumo Teismas patvirtino Sąjungos teismų jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo, kurį į BSGP civilinę misiją, Europos Sąjungos policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje, deleguota tarnautoja pareiškė dėl sprendimų, kuriuos priėmė misijos vadovas, siekdamas ją paskirti į pareigas regioniniame biure. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors ginčijami sprendimai buvo priimti BUSP srityje ir buvo susiję su BUSP srityje vykdoma operatyvine veikla, jie taip pat buvo personalo valdymo aktai kaip ir bet kurie kiti panašūs Sąjungos institucijų įgyvendinant savo kompetencijas priimti sprendimai. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai BUSP srityje nebuvo kliūtis kontroliuoti personalo valdymo aktus dėl valstybių narių deleguotų tarnautojų tais atvejais, kai Sąjungos teismai pagal SESV 270 straipsnį turi jurisdikciją kontroliuoti tokius aktus, kai jie susiję su Sąjungos institucijų komandiruotais tarnautojais. Priešingu atveju, jeigu tas pat su operacijomis „vietoje“ susijęs personalo valdymo aktas būtų taikytinas tiek valstybių narių, tiek Sąjungos institucijų deleguotiems tarnautojams, dėl pirmųjų priimtas sprendimas galėtų būti nesuderinamas su dėl antrųjų priimtu sprendimu.

53.

Atsižvelgdamas į tai pažymiu, kad minėtos bylos susijusios su ieškiniais dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo, pareikštais pagal SESV 263 straipsnį ir SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, ir jose nekeliamas klausimas dėl galimo SESV 272 straipsnio taikymo, nes tose bylose nebuvo kilęs šalių ginčas dėl jų tarpusavio sutartinių santykių. Be to, aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas H / Taryba ir kt., susijusios su deleguotu (komandiruotu) BSGP civilinės misijos darbuotoju, o ne su sutartininku, ir savo sprendimu Teisingumo Teismas iš dalies siekė išvengti nesuderinamo požiūrio bylose, susijusiose su valstybių narių ir Sąjungos institucijų deleguotu (komandiruotu) personalu. Vis dėlto, atsižvelgiant į šį sprendimą galima padaryti išvadą, kad ESS 24 straipsnio 1 dalis ir SESV 275 straipsnis nepanaikina Sąjungos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškinius, susijusius su BSGP misijų bendru personalo administravimu, net jei šis administravimas susijęs su veiksmais „vietoje“ ( 34 ). Atlikdamas analizę, vėliau prie šio klausimo dar grįšiu (žr. šios išvados 138 punktą).

54.

Taigi pirma nurodyta jurisprudencija patvirtina požiūrį, kad pagal ESS 24 straipsnio 1 dalį ir SESV 275 straipsnį nustatyti Sąjungos teismų jurisdikcijos BUSP srityje apribojimai nepanaikina Teisingumo Teismo jurisdikcijos pagal arbitražinę išlygą, kaip tai suprantama pagal SESV 272 straipsnį, šios bylos aplinkybėmis ( 35 ).

55.

Žinoma, tai, kad Eulex Kosovo sudaro darbo sutartis, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, numatyta Bendruosiuose veiksmuose 2008/124, kuriais įsteigta ši misija, kurios teisinis pagrindas patenka į BUSP sritį (žr. šios išvados 14 punktą). Vis dėlto iš SESV 272 straipsnio, kuriame numatyta Sąjungos teismų jurisdikcija priimti sprendimus pagal „bet kurią Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar pagal privatinę teisę“, išplaukia, kad ši nuostata nepatenka į BUSP taikymo sritį ir yra bendrai taikoma įvairioms sutartims, įskaitant personalo darbo sutartis ( 36 ). Dar daugiau, SESV 272 straipsnyje numatyta Sąjungos teismų jurisdikcija grindžiama šalių sudaryta sutartimi, o ne aktu, priimtu remiantis Sutarties nuostatomis BUSP srityje.

56.

Be to, nors šioje byloje aptariamos darbo sutartys gali būti sudarytos BUSP srityje, iš esmės jos yra tipiniai personalo valdymo aktai Eulex Kosovo žmogiškųjų išteklių organizacijoje. Atrodo, kad išvada, jog Sąjungos teismai neturi jurisdikcijos pagal SESV 272 straipsnį vien todėl, kad darbo sutartis sudaryta BUSP srityje, prieštarauja šalių aiškiam ketinimui į sutartį įtrauktoje arbitražinėje išlygoje nustatyti Sąjungos teismų jurisdikciją, ir ši išvada panaikina SESV 272 straipsnio esmę.

57.

Taigi reikėtų konstatuoti, kad kaip išimtys ESS 24 straipsnio 1 dalyje ir SESV 275 straipsnyje nustatyti Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai BUSP srityje nepanaikina Teisingumo Teismo jurisdikcijos pagal arbitražinę išlygą, kaip numatyta SESV 272 straipsnyje, šios bylos aplinkybėmis.

58.

Taip pat nekyla klausimų dėl to, kad Eulex Kosovo gali būti šios bylos šalis arba kad Teisingumo Teismo jurisdikcija pagal SESV 272 straipsnį gali būti taikoma visoms šioje byloje nagrinėjamoms darbo sutartims.

59.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 15a straipsnyje, įterptame Sprendimu 2014/349, kuris taikomas nuo 2014 m. birželio 12 d. (žr. šios išvados 15 punktą), numatyta Eulex Kosovo teisė sudaryti sutartis ir būti teismo proceso šalimi, ir taip jai suteiktas atitinkamas teisinis subjektiškumas. Atsižvelgiant į Bendrųjų veiksmų 2008/124 9 straipsnio 3 dalį kartu su jų 10 straipsnio 3 dalimi, kuri taip pat taikoma nuo 2014 m. birželio 12 d. (žr. šios išvados 13 ir 14 punktus), taip pat akivaizdu, kad Eulex Kosovo gali įdarbinti personalą pagal sutartis ir kad tokių darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos jos ir personalo narių sudarytose sutartyse. Todėl, atsižvelgiant į Sprendimu 2014/349 padarytus pakeitimus, Eulex Kosovo turi teisinį subjektiškumą ir gali būti atsakovė šioje byloje ( 37 ).

60.

Be to, kaip nurodyta šalių rašytinėse pastabose ( 38 ), iš Sprendimo Jenkinson / Taryba ir kt. (toliau – Sprendimas Jenkinson) ( 39 ) išplaukia, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ginčus, kylančius iš SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių, net jeigu tokie santykiai iš dalies gali būti susiję su įvykiais, vykusiais laikotarpiais, kai galiojo pirmoji ir antroji darbo sutartys, kuriose numatyta Briuselio teismų jurisdikcija (žr. šios išvados 18 punktą).

61.

Sprendimas Jenkinson ( 40 ) susijęs su ieškiniu, iš esmės grindžiamu SESV 272 straipsniu, kurį pareiškė tam tikrų ES tarptautinių misijų, įskaitant Eulex Kosovo, buvęs tarptautinis sutartininkas. Ieškovas visų pirma reikalavo atlyginti žalą, patirtą dėl piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo sprendimu neatnaujinti jo darbo sutarties. Arbitražinė išlyga pagal SESV 272 straipsnį buvo įtraukta tik į paskutinę ieškovo ir Eulex Kosovo sudarytą darbo sutartį, o visose ankstesnėse darbo sutartyse buvo numatyta Briuselio teismų jurisdikcija.

62.

Sprendime ( 41 ) Teisingumo Teismas priminė, kad Sąjungos teismai iš esmės gali nagrinėti tik tuos prašymus, kurie kyla iš sutarties, į kurią yra įtraukta arbitražinė išlyga, arba kurie tiesiogiai susiję su iš tokios sutarties kylančiomis pareigomis. Tačiau jeigu darbo santykiai grindžiami keliomis paeiliui sudarytomis sutartimis, aplinkybė, kad ankstesnėse sutartyse nebuvo arbitražinės išlygos, nekliudo Teisingumo Teismui vertinant šalių santykius atsižvelgti į visas sudarytas sutartis. Todėl Teisingumo Teismo jurisdikcijai pagal SESV 272 straipsnį gali priklausyti ankstesnės sutartys, kuriose numatyta nacionalinių teismų jurisdikcija, jeigu ieškinyje nurodyti reikalavimai, kurie kyla iš sutarties, į kurią yra įtraukta arbitražinė išlyga, arba kurie yra tiesiogiai susiję su iš šios sutarties kylančiomis pareigomis, kaip buvo toje byloje išnagrinėtu atveju.

63.

Šioje byloje, atsižvelgiant į Sprendimą Jenkinson, Teisingumo Teismo jurisdikcija pagal SESV 272 straipsnį gali apimti visas SC ir Eulex Kosovo sudarytas darbo sutartis, jeigu SC reikalavimai yra susieti su vienų tęstinių darbo santykių, grindžiamų penkiomis paeiliui sudarytomis sutartimis, buvimu ir jie yra pareikšti dėl sutarčių, į kurias įtraukta arbitražinė išlyga. Prie šio sprendimo grįšiu vėliau (žr. šios išvados 105–107 ir 138 punktus).

64.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą.

65.

Prie apeliacinio skundo antrojo pagrindo, susijusio su SESV 272 straipsnio, teisės į veiksmingą teisinę gynybą pagal Chartijos 47 straipsnį ir vienodo požiūrio principo pažeidimu, SC nurodo, kad skundžiamos nutarties 31, 37, 40, 42, 43, 45, 46 ir 64 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepripažino jurisdikcijos pagal SESV 272 straipsnį dėl trečiojo reikalavimo, susijusio su ginčijamų sprendimų neteisėtumu, ir šio reikalavimo neišnagrinėjo iš esmės. Šį apeliacinio skundo pagrindą sudaro trys dalys.

66.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje SC teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes paliko neišspręstą klausimą, ar jis turėjo teisę vertinti faktines aplinkybes, atsiradusias laikotarpiu, kai galiojo pirmosios ir antrosios darbo sutarčių nuostata, pagal kurią jurisdikcija suteikta Briuselio teismams, nes atsižvelgiant į Sprendimą Jenkinson galima padaryti išvadą, kad jis turi jurisdikciją pagal SESV 272 straipsnį.

67.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje SC teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad jos reikalavimas pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais buvo reikalavimas dėl panaikinimo, nes sutartinių įsipareigojimų pažeidimų pripažinimas yra tinkama teisių gynimo priemonė pagal SESV 272 straipsnį ( 42 ).

68.

Prie apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečios dalies SC nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra administracinės priemonės, kurias galima atskirti nuo sutarties. Sprendimas dėl 2016 m. vidaus konkurso buvo priimtas pagal SVP, kurios pagal darbo sutarties 1.2 straipsnį yra jos sudėtinė dalis ir yra šiai sutarčiai taikytina teisė ( 43 ). Bendrasis Teismas suklydo, kai konstatavo, kad SC nenurodė jokių su sutarčių nuostatomis susijusių pagrindų, nes ji nurodė kelis pagrindus, susijusius su sutartiniams santykiams taikomų nuostatų, įskaitant SVP, pažeidimu. Be to, vien tai, kad sutartyje nėra nuostatos dėl jos pratęsimo, nekeičia aplinkybės, kad sprendimas nepratęsti darbo sutarties yra sutartinio pobūdžio. Per posėdį SC taip pat pabrėžė, kad SVP yra sutartinės SC darbo santykių su Eulex Kosovo požiūriu ir arbitražinė išlyga netektų prasmės, jeigu ji būtų taikoma tik pačiai sutarčiai.

69.

SC priduria, kad Bendrojo Teismo požiūris neatitinka kitos jurisprudencijos ( 44 ) ir dėl jo BSGP misijų sutartininkai daugelio darbo ginčų negali spręsti Sąjungos teismuose. Taikant šį Bendrojo Teismo požiūrį, iš tokių darbuotojų atimama vienintelė aiški galimybė pagal SESV 272 straipsnį ginčyti dėl jų priimtus sprendimus, ir taip pažeidžiama pagal Chartijos 47 straipsnį garantuojama SC teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir vienodo požiūrio principas, nes į BSGP misijas komandiruotiems darbuotojams suteikta teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ( 45 ).

70.

Eulex Kosovo nurodo, kad Bendrojo Teismo požiūris atitinka suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią SESV 272 straipsnis turi būti aiškinamas siaurai ( 46 ). Sprendimas dėl 2016 m. vidaus konkurso buvo priimtas dėl to, kad Taryboje buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkos, kuris buvo įformintas OPLAN, todėl jis yra atskiriamas nuo sutarties. Be to, Bendrasis Teismas buvo teisus, kai išvadas dėl sprendimo nepratęsti darbo sutarties grindė aplinkybe, kad toje sutartyje nėra nuostatos dėl jos pratęsimo. Eulex Kosovo neginčija, kad OPLAN, CONOPS, EK ir SVP yra darbo sutarties sudėtinės dalys, tačiau ji atmeta SC teiginį, kad šie dokumentai yra sutartinio pobūdžio, nes, kaip ji pabrėžė per posėdį, jie yra bendrieji veiklos dokumentai, dėl kurių šalys nesiderėjo.

71.

Be to, Eulex Kosovo nurodo, kad Bendrasis Teismas nepažeidė SC teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir vienodą požiūrį, nes SC turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. Dar daugiau, bylos, kuriomis remiasi SC, susijusios su skirtingomis aplinkybėmis ir tebėra nagrinėjamos atitinkamuose teismuose.

72.

Visų pirma turėčiau nurodyti, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečia dalis turėtų būti atidžiai išnagrinėta, o šio pagrindo pirmą ir antrą dalis galima iš karto atmesti.

73.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje SC teigia, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į Sprendimą Jenkinson, nenurodė, ar jis gali atsižvelgti į faktines aplinkybes, susiklosčiusias laikotarpiu, kai į darbo sutartis nebuvo įtrauktos arbitražinės išlygos dėl Sąjungos teismų jurisdikcijos. Manau, kad Bendrasis Teismas neprivalėjo išspręsti šio klausimo tam, kad galėtų įvertinti, ar ginčijami sprendimai yra nuo sutarties atskiriamos priemonės, nes nebuvo teigiama, kad jų ryšys su sutartimi atsirado šiuo laikotarpiu. Todėl siūlau atmesti apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.

74.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje SC kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis atmetė galimybę, jog ieškinys pagal SESV 272 straipsnį gali būti deklaratyvaus pobūdžio. Tačiau Bendrasis Teismas neišdėstė savo nuomonės šiuo klausimu ir rėmėsi ginčijamų sprendimų pobūdžiu, o ne dėl jų pateiktų skundų pobūdžiu. Todėl siūlau apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrą dalį atmesti kaip nepagrįstą.

75.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečioje dalyje SC ginčija Bendrojo Teismo ginčijamų sprendimų vertinimą kaip nuo sutarties atskiriamų priemonių, kurių negalima ginčyti pagal SESV 272 straipsnį.

76.

Pažymėtina, kad šiame apeliacinio skundo pagrinde keliami sudėtingi klausimai, kurie dar nebuvo nagrinėti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su aktų, kuriuos galima ginčyti SESV 263 ir 272 straipsniais grindžiamais ieškiniais, atskyrimu tais atvejais, kai darbo ginčas yra susijęs su BSGP civilinės misijos buvusiu sutartininku. Šios bylos sudėtingumą visų pirma lemia aplinkybė, kad nagrinėjami aktai yra administracinio pobūdžio ir nėra grindžiami nė viena konkrečia šalių sudarytos darbo sutarties nuostata.

77.

Manau, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečia dalis yra pagrįsta ir kad ji yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Toliau išdėstyti motyvai, kuriais remdamasis padariau šią išvadą.

78.

Pirma, reikėtų nepamiršti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 272 straipsnis yra specialioji nuostata, pagal kurią Sąjungos teismai gali nagrinėti ginčus pagal vadinamąją arbitražinę išlygą, dėl kurios šalys susitaria, sudarydamos viešosios arba privatinės teisės reglamentuojamas sutartis ( 47 ). Kadangi tokie ginčai priklauso nacionalinių teismų bendrajai jurisdikcijai pagal SESV 274 straipsnį, išskyrus atvejus, kai yra arbitražinė išlyga, Sąjungos teismų jurisdikcija pagal SESV 272 straipsnį nukrypstama nuo bendrųjų teisės nuostatų ir dėl šios priežasties ją reikia aiškinti siaurai ( 48 ). Be to, ši jurisdikcija vertinama remiantis tik SESV 272 straipsniu ir arbitražinės išlygos sąlygomis ir jiems negali būti taikomos nacionalinės teisės nuostatos, kurios tariamai kliudytų ES teismų jurisdikcijai ( 49 ). Vadinasi, Sąjungos teismai gali nagrinėti tik tuos prašymus, kurie kyla iš Sąjungos sudarytos sutarties, į kurią įtraukta arbitražinė išlyga, arba kurie tiesiogiai susiję su iš šios sutarties kylančiomis pareigomis ( 50 ).

79.

O pagal SESV 263 straipsnį Sąjungos teismams suteikta išimtinė kompetencija kontroliuoti Sąjungos įstaigų ar organų priimtų aktų teisėtumą pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo ( 51 ). Pagal jurisprudenciją ieškinys dėl panaikinimo gali būti teikiamas dėl visų aktų, kuriuos priima Sąjungos institucijos ir organai, nepaisant tų aktų pobūdžio ar formos, kuriais sukeliama teisinių pasekmių, darančių įtaką ieškovo interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį ( 52 ).

80.

Taigi, Teisingumo Teismas yra nustatęs kriterijus, pagal kuriuos atskiriami aktai, kuriuos galima ginčyti pagal SESV 263 ir 272 straipsnius. Visų pirma jurisprudencijoje, kuri buvo suformuota daugiausia atsižvelgiant į Sprendimą Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro / Komisija (toliau – Sprendimas Lito) ( 53 ), Teisingumo Teismas konstatavo, kad esant sutarčiai, pagal kurią ieškovas yra įsipareigojęs vienai iš institucijų, ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį galima pareikšti „tik tuomet, jei skundžiamu aktu siekiama privalomų teisinių pasekmių, kurios viršija šalis saistančių sutartinių santykių ribas ir kurios lemia tai, kad susitariančioji institucija, kaip administracinė institucija, įgyvendina viešosios valdžios prerogatyvas“.

81.

Taigi Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad, jeigu Sąjungos teismai pripažintų savo jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl aktų, kurie patenka vien į sutartinių santykių sritį, panaikinimo, jie rizikuotų ne tik paneigti SESV 272 straipsnio prasmę, bet ir tuo atveju, kai sutartyje nėra arbitražinės išlygos, išplėsti Sąjungos teismų jurisdikciją ir peržengti SESV 274 straipsnyje, kuriuo nacionaliniams teismams priskiriama kompetencija spręsti tokius ginčus, nustatytas ribas ( 54 ).

82.

Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ieškinys dėl debeto avizos negali būti grindžiamas SESV 263 straipsniu. Tokia aviza yra sutartinių santykių dalis, nes ja siekiama išieškoti skolinį įsipareigojimą, kylantį pagal minėtos sutarties nuostatas. Tokia aviza negali būti prilyginama SESV 299 straipsnyje nurodytam vykdomajam raštui, kuriuo gali pasinaudoti institucija, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimo iki nustatyto termino pabaigos. Taigi, tokia aviza nesukelia teisinių pasekmių dėl naudojimosi viešosios valdžios prerogatyvomis, ir turi būti laikoma neatsiejama nuo šalių sutartinių santykių ( 55 ).

83.

Be to, panašias išvadas Teisingumo Teismas padarė su trišaliais sutartiniais santykiais susijusiomis aplinkybėmis, kai ieškovas sutartį buvo sudaręs ne tiesiogiai su institucija, o su kita šalimi, kuri buvo sudariusi sutartį su ES. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad institucijos priimti aktai dėl ieškovo nepatenkinamų darbo rezultatų, darbo užmokesčio sumažinimo ir darbo nutraukimo negali būti skundžiami pagal SESV 263 straipsnį, nes visas tokių aktų poveikis atsiranda ir baigiasi institucijos ir kitos sutarties šalies sutartiniuose santykiuose, kurių atžvilgiu ieškovas yra trečioji šalis ( 56 ).

84.

Pažymėtina, kad jurisprudencija dėl SESV 272 ir 263 straipsnių atskyrimo siejasi su jurisprudencija, kurioje SESV 272 straipsnis atskiriamas nuo SESV 268 straipsnio ( 57 ), kuriame nustatyta Sąjungos teismų išimtinė jurisdikcija priimti sprendimus pagal ieškinius dėl ES deliktinės atsakomybės ( 58 ). Konkrečiai tariant, Teisingumo Teismas nusprendė, jog tam, kad nustatytų ginčo sutartinį arba nesutartinį pobūdį ir galėtų įvertinti savo jurisdikciją, Sąjungos teismai, atsižvelgdami į skirtingus bylos elementus, kaip antai tariamai pažeistas teisės normas, nurodytos žalos pobūdį, inkriminuojamą elgesį ir šalis siejančius teisinius santykius, turi patikrinti, ar tarp šių elementų egzistuoja „tikrasis sutartinis kontekstas, susijęs su ginčo dalyku, kurį, norint išspręsti minėtą ieškinį, būtina nagrinėti išsamiai“. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad Sąjungos teismai turi remtis ne tik tomis normomis, kurias nurodė šalys, nes tokiu atveju ginčo pobūdis ir kompetentingas teismas galėtų būti pakeisti, nelygu šalių valia nurodytos teisės normos.

85.

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečia dalis turėtų būti nagrinėjama atsižvelgiant būtent į pirma nurodytą jurisprudenciją.

86.

Šioje byloje pažymėtina, kad skundžiamos nutarties 35, 36 ir 42 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytomis sąlygomis ir visų pirma Sprendimu Lito, siekdamas išsiaiškinti, ar ginčijami sprendimai patenka į šalių sutartinių santykių taikymo sritį.

87.

Vis dėlto manau, kad skundžiamos nutarties 37–45 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nurodė, kad šie sprendimai turi būti laikomi priemonėmis, atskiriamomis nuo tų santykių.

88.

Nereikėtų užmiršti, kad ginčijami sprendimai susiję su SC pralaimėjimu 2016 m. vidaus konkurse ir su atsisakymu atnaujinti jos darbo sutartį. Taigi, ginčijami sprendimai yra Eulex Kosovo priimti aktai, susiję su SC darbo santykiais su Eulex Kosovo. Sąjungos teismuose pareikštu ieškiniu SC reikalauja atlikti misijos vadovės sprendimo, pagal kurį ginčijami sprendimai atitinka OPLAN ir SVP nuostatas (žr. šios išvados 30 punktą), teisminę kontrolę.

89.

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, ir visų pirma į Sprendime Lito nustatytus kriterijus, galima užtikrintai teigti, kad ginčijami sprendimai patenka į SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių sritį. Kaip nurodysiu toliau, šie sprendimai grindžiami iš SC ir Eulex Kosovo sudarytos darbo sutarties kylančiomis teisėmis bei pareigomis ir jie iš esmės susiję su šios sutarties vykdymu. Todėl ginčijami sprendimai nesukelia teisinių pasekmių, kylančių Eulex Kosovo naudojantis viešosios valdžios prerogatyvomis, o priešingai – jie turėtų būti laikomi neatskiriamais nuo SC ir Eulex Kosovo tarpusavio sutartinių santykių. Priešingai, nei teigia Eulex Kosovo, nors SESV 272 straipsnis aiškinamas siaurai, kaip nurodyta šios išvados 78 punkte, SESV 272 straipsnis akivaizdžiai taikomas ginčams, kylantiems dėl sutarties arba tiesiogiai susijusiems su iš jos kylančiomis pareigomis, kaip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju.

90.

Skundžiamos nutarties 38–42 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad sprendimas dėl 2016 m. vidaus konkurso nėra grindžiamas SC ir Eulex Kosovo sudarytos darbo sutarties sąlygomis, o 2016 m. vidaus konkurso atrankos komisija jį priėmė įgyvendindama planą sumažinti darbuotojų skaičių pagal OPLAN bei Dislokavimo planą ir jis grindžiamas administraciniu sprendimu organizuoti šį konkursą. Taigi, sprendimas dėl 2016 m. vidaus konkurso yra atskiriamas nuo sutarties.

91.

Skundžiamos nutarties 43 punkte Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad SC nurodyti trečiojo reikalavimo pagrindai susiję ne su SC ir Eulex Kosovo sudarytos darbo sutarties nuostatomis, o su tariamais administraciniams aktams būdingais trūkumais.

92.

Sutinku su SC nuomone, kad šis požiūris yra klaidingas.

93.

Visų pirma Bendrasis Teismas iš esmės rėmėsi sprendimo dėl 2016 m. vidaus konkurso administracinėmis aplinkybėmis, būtent aplinkybe, kad šis sprendimas buvo priimtas remiantis Tarybos ir civilinės operacijos vado sprendimais dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, ir atsižvelgdamas į tai jis padarė išvadą, kad šis sprendimas buvo priimtas šiomis aplinkybėmis, o ne tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių kontekste. Tačiau Bendrasis Teismas neįvertino šio sprendimo ir šalių sutartinių santykių tikslios sąsajos. Toks vertinimas ypač svarbus, kalbant apie BSGP civilines misijas, nes aktai dėl darbo santykių su sutartininkais dažnai gali būti priimami kaip Tarybos arba kitų institucijų priimtų sprendimų dėl tokių misijų organizavimo ir strateginio valdymo pasekmė.

94.

Nors šioje byloje aptariami administraciniai sprendimai yra susiję su Eulex Kosovo darbuotojų skaičiaus mažinimu, nėra jokių duomenų apie tai, kad jie būtų susiję su konkrečiu darbuotojų vertinimu per konkursą arba su tokių darbuotojų statusu, įgytu dėl to konkurso. Taigi, kai Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad su 2016 m. vidaus konkursu susijęs sprendimas yra administracinis vien todėl, kad jis priimtas dėl administracinio sprendimo, susijusio su Eulex Kosovo organizavimu, jis neteisingai taikė Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nes atsižvelgiant į šią išvadą gali būti panaikinti aktai, patenkantys į šalių sutartinių santykių sritį, ir taip SESV 272 straipsnis netektų prasmės.

95.

Be to, akivaizdu, kad 2016 m. vidaus konkursui visų pirma buvo taikomos OPLAN ir SVP nuostatos. Tačiau Bendrasis Teismas nenagrinėjo klausimo, ar OPLAN, CANOPS, EK ir SVP, kuriuos, kaip teigia SC, pažeidė Eulex Kosovo, yra sutartiniai dokumentai, todėl yra SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių dalis.

96.

Priešingai Eulex Kosovo teiginiams, kaip nurodo SC, aplinkybė, kad šie dokumentai yra bendro operacinio pobūdžio ir sutarties šalys dėl jų nesidera, nėra lemiama. Šiuos dokumentus galima laikyti sutartiniais SC ir Eulex Kosovo santykiuose, nes darbo sutartyje nurodyta, kad jie yra šios sutarties sudėtinė dalis ir sudaro šalių teisių ir pareigų vykdant šią sutartį pagrindą (žr. šios išvados 19 ir 20 punktus) ( 59 ).

97.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad prie Eulex Kosovo rašytinių pastabų pridėtos SVP dėl pertvarkos galiojančios redakcijos ( 60 ) 5 straipsnyje „Peržiūra“ nustatyta: „Neribojant darbo sutartyse numatytų teisių gynimo priemonių taikymo nustatoma, kad bet kuris darbuotojas, kuriam pertvarka turi įtakos, gali prašyti misijos vadovą peržiūrėti procedūras, jeigu toks darbuotojas turi pagrįstų abejonių dėl įvykdytų procedūrų teisingumo ir tinkamumo“. Tai reiškia, kad darbuotojas gali pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis pagal sutartį, būtent – pareikšti ieškinį pagal SESV 272 straipsnį, remdamasis į darbo sutartį įtraukta arbitražine išlyga, ir taip užginčyti tokiam darbuotojui įtakos turinčios vidaus konkurso procedūros teisingumą, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju.

98.

Taip pat naudinga pažymėti, kad, kaip nurodo SC, atrodo, jog išvada, kad šie dokumentai nėra sutartinio pobūdžio, prieštarauja skundžiamoje nutartyje nepaminėtai Bendrojo Teismo jurisprudencijai, kurioje tokie dokumentai laikomi šalių sutartinių įsipareigojimų pagrindu. Pavyzdžiui, byloje, kurioje priimtas Sprendimas PY / EUCAP Sahel Niger ( 61 ), buvęs BSGP civilinės misijos sutartininkas pareiškė ieškinį pagal SESV 272 straipsnį dėl jo darbo sutarties pažeidimo pagal šios misijos elgesio kodeksą. Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal elgesio kodekso nuostatas, kurios yra darbo sutarties sudėtinė dalis ir yra vertinant šiuos reikalavimus taikytina teisė.

99.

Dėl panašių priežasčių kyla abejonių dėl Bendrojo Teismo teiginio, kad SC nurodyti pagrindai susiję su administraciniams aktams būdingais trūkumais ir nėra grindžiami sutarties sąlygomis, kuriuo siekiama patvirtinti jo išvadą, kad sprendimas dėl 2016 m. vidaus konkurso buvo administracinio pobūdžio. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į SC nurodytus pagrindus, susijusius su šalių sutartinius santykius reglamentuojančių nuostatų, įskaitant OPLAN ir SVP, pažeidimu. Taigi, Bendrasis Teismas, neišnagrinėjęs klausimo, ar šie dokumentai buvo sutartiniai, neteisingai konstatavo, kad SC nesirėmė pagrindais, grindžiamais darbo sutarties sąlygomis.

100.

Taip pat pažymėtina, kad atrodo, jog ši išvada prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai, susijusiai su SESV 268 ir 272 straipsnių atskyrimu (žr. šios išvados 84 punktą), pagal kurią Sąjungos teismai turi patikrinti, ar tarp šalių egzistuoja „tikrasis sutartinis kontekstas“, ir spręsdami dėl ieškinio priimtinumo jie negali nustatytų ginčo sutartinio pobūdžio, remdamiesi tik šalių nurodytais pagrindais ( 62 ). Iš tiesų Bendrasis Teismas būtent taip ir pasielgė, kai, atsižvelgdamas į SESV 272 straipsnį, ginčo sutartinį pobūdį vertino remdamasis SC nurodytais pagrindais.

101.

Galiausiai byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių išvadą, kad, kai Eulex Kosovo priėmė sprendimą dėl 2016 m. vidaus konkurso, ji veikė ne kaip darbdavė (sutarties šalis), o kaip viešosios valdžios institucija ir taip peržengė šalių sutartinių santykių ribas. Šios bylos aplinkybės visų pirma skiriasi nuo situacijos, kai darbo santykiai peržengia sutartinių santykių ribas ir turi tarnybos nuostatų elementų, pagal kuriuos Sąjungos institucijai arba organui yra patikėta įgyvendinti „bendrojo intereso uždavinį“ ( 63 ).

102.

Skundžiamos nutarties 45 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nors paskutinės darbo sutarties 16.1 straipsnyje buvo numatyta, jog ji galioja nuo 2016 m. birželio 15 d. iki lapkričio 14 d., šioje sutartyje nebuvo nuostatų dėl jos pratęsimo. Taigi, sprendimas nepratęsti darbo sutarties buvo priimtas ne pagal SC ir Eulex Kosovo sutarties sąlygas, o atsižvelgiant į Žmogiškųjų išteklių departamento administracinį sprendimą, kuriuo buvo įforminti 2016 m. vidaus konkurso rezultatai ir SC pralaimėjimo šiame konkurse pasekmės.

103.

Taigi Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje nebuvo nuostatų dėl jos pratęsimo, padarė išvadą, kad tas sprendimas nepateko į SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių sritį. Vis dėlto, kaip nurodo SC, aplinkybė, kad SC ir Eulex Kosovo darbo sutartyje nėra nuostatų dėl jos pratęsimo, nėra lemiama vertinant, ar tas sprendimas patenka į šalių sutartinių santykių sritį, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, visų pirma į Sprendimą Lito.

104.

Iš tiesų atrodytų, kad, priešingai, sprendimas nepratęsti darbo sutarties kaip tik patenka į SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių sritį. Tai patvirtina aplinkybė, kad toliau darbo sutarties 16.2 straipsnyje numatytas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo arba darbdavio iniciatyva. Kai Eulex Kosovo nusprendė nepratęsti SC sutarties, ji veikė šalių sutartinių santykių srityje kaip darbdavė, nutraukianti SC darbo santykius su Eulex Kosovo. Taigi, nėra duomenų, patvirtinančių išvadą, kad, kai Eulex Kosovo priėmė tą sprendimą, ji peržengė šių santykių ribas ir naudojosi viešosios valdžios prerogatyvomis.

105.

Be to, manau, kad Sprendimas Jenkinson ( 64 ) rodo, jog sprendimas nepratęsti darbo sutarties patenka į SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių sritį. Kaip nurodyta šios išvados 61 ir 62 punktuose, tos bylos aplinkybės susijusios su Eulex Kosovo buvusio tarptautinio sutartininko pagal SESV 272 pareikštu ieškiniu visų pirma dėl piktnaudžiavimo atleidžiant iš darbo, kai nebuvo pratęsta jo darbo sutartis.

106.

Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas tiesiogiai neišreiškė nuomonės dėl nagrinėjamų sprendimų pobūdžio, nes nagrinėjo kitą klausimą, susijusį su Sąjungos teismų jurisdikcijos apimtimi pagal SESV 272 straipsnį dėl sutartinių santykių, grindžiamų keliomis sutartimis, iš kurių tik paskutinėje buvo arbitražinė išlyga. Vis dėlto Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai, tarp jų ir susiję su jo darbo sutarties nepratęsimu, pateko į jo jurisdikciją pagal paskutinės sutarties arbitražinę išlygą, nes jie kyla iš tos sutarties arba yra tiesiogiai susiję su iš šios sutarties kylančiomis pareigomis. Todėl tame sprendime preziumuojama, kad darbo sutarties nepratęsimu šiomis sąlygomis grindžiamas reikalavimas yra sutartinio pobūdžio.

107.

Tai aiškiai nurodyta ir generalinio advokato M. Szpunar išvadoje, pateiktoje byloje Jenkinson ( 65 ). Generalinis advokatas visų pirma manė, kad ieškovo ir Eulex Kosovo santykiai yra „sutartiniai darbo santykiai“, ir, kadangi darbo santykiai pasibaigė būtent dėl sprendimo nepratęsti darbo sutarties, sprendžiant Teisingumo Teismo jurisdikcijos pagal SESV 272 straipsnį klausimą tas sprendimas ir paskutinė sutartis, į kurią buvo įtraukta arbitražinė išlyga, buvo susiję.

108.

Taip pat šiuo klausimu vertėtų pažymėti, kad Bendrojo Teismo požiūris atrodo nesuderinamas su Bendrojo Teismo jurisprudencija, susijusia su darbo ginčais, dėl kurių ieškinius buvo pareiškę Eulex Kosovo buvę sutartininkai ir kuriuose sprendimai nepratęsti darbo sutarties buvo laikomi priemonėmis, patenkančiomis į šalių sutartinių santykių sritį. Nors šie sprendimai nėra privalomi Teisingumo Teismui, priešingai, nei teigia Eulex Kosovo, nematau priežasčių teigti, kad ši jurisprudencija nėra svarbi šiai bylai, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamų aktų panašumus.

109.

Konkrečiai kalbant, byloje, kurioje priimta Nutartis Bitiqi ir kt. / Komisija ir kt. ( 66 ), Bendrojo Teismo buvo prašoma išspręsti klausimą dėl Eulex Kosovo priimtų sprendimų nepratęsti kelių sutartininkų darbo sutarčių teisėtumo. Šiais sprendimais misijos vadovas tiems darbuotojams pranešė, kad jų darbo sutartys pasibaigs konkrečiai nurodytą dieną ir nebebus pratęstos. Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčas kilo šalių sutartinių santykių srityje tiesiogiai iš jų tarpusavio darbo santykių. Taigi, jam taikomos į darbo sutartis įtrauktos arbitražinės išlygos, pagal kurias jurisdikcija spręsti iš šių sutarčių kylančius arba su jomis susijusius ginčus suteikta Briuselio teismams.

110.

Be to, Nutartis Sógor / Taryba ir kt. ( 67 ) susijusi su Eulex Kosovo, o vėliau – Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio tarnyboje dirbusio teisės patarėjo pareikštu ieškiniu visų pirma dėl procedūros, per kurią buvo atsisakyta pratęsti jo darbo sutartį, panaikinimo. Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčui taikoma darbo sutartyje numatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią tuo metu Briuselio teismams buvo suteikta jurisdikcija nagrinėti visus ginčus, kylančius iš šios sutarties arba su ja susijusius. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovo paskutinė darbo sutartis buvo terminuota ir toje byloje jis ginčijo šio termino nepratęsimą, ir, atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai kilo iš šios sutarties arba bent jau buvo tiesiogiai susiję su iš jos kylančiomis pareigomis.

111.

Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją visų pirma pažymėtina, kad aplinkybė, jog sutartininkų su Eulex Kosovo sudarytos darbo sutartys buvo terminuotos ir jose nebuvo nuostatų dėl jų pratęsimo, nebuvo laikoma kliūtimi Eulex Kosovo sprendimus nepratęsti šių darbuotojų darbo sutarčių laikyti aktais, patenkančiais į šalių tarpusavio sutartinių santykių sritį.

112.

Galiausiai norėčiau pažymėti, kad, vertinant plačiau, gali būti laikoma, jog išvada, kad ginčijami sprendimai patenka į SC ir Eulex Kosovo sutartinių santykių sritį, padaryta atsižvelgiant į BSGP civilinių misijų specifines aplinkybes, visų pirma todėl, kad ji patvirtina sutarčių sąlygų, kurios nustatomos tokioms misijoms samdant sutartininkus, lankstumą ir tuo pat metu užtikrina, kad tokiems darbuotojams būtų suteikta veiksminga teisminė gynyba reiškiant reikalavimus, kylančius iš tokių sutarčių sąlygų, pagal darbo sutartyse šalių nustatytą arbitražinę išlygą ( 68 ). Žinoma, tokia išvada nemažina ES ir valstybių narių diskrecijos keisti BSGP civilinių misijų sutartininkų įdarbinimo sistemos. Iš tiesų pažymėtina, kad 2019 m. Komisijos ir VĮ priimtame Susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų įgyvendinimo bendrame veiksmų plane numatyta peržiūrėti tarptautinių sutartininkų darbo statusą ir nurodytos jo pagerinimo galimybės ( 69 ).

113.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečią dalį pripažinti pagrįsta ir remiantis šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

114.

Prie apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, susijusio su SESV 272 straipsnio pažeidimu, SC nurodo, kad Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 48–52 punktuose padarė teisės klaidą, kai trečiąjį reikalavimą pagal SESV 272 straipsnį pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais perkvalifikavo į SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl panaikinimo. Šį apeliacinio skundo pagrindą sudaro trys dalys.

115.

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje SC nurodo, kad Bendrasis Teismas neturėjo jurisdikcijos tokiam perkvalifikavimui atlikti. SC mano, kad Bendrasis Teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti ieškinio dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, todėl jis taip pat neturėjo jurisdikcijos perkvalifikuoti šio ieškinio.

116.

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje SC teigia, kad perkvalifikavimas prieštaravo SC aiškiai išreikštai valiai. Kaip rodo Bendrojo Teismo jurisprudencija, susijusi su pagal SESV 263 straipsnį pareikštų ieškinių perkvalifikavimu į SESV 272 straipsniu grindžiamus ieškinius ( 70 ), jis negali pagrįstai perkvalifikuoti ieškinio, jeigu tai visų pirma prieštarauja ieškovo aiškiai išreikštai valiai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju SC aiškiai nusprendė nereikšti ieškinio dėl panaikinimo, atsižvelgdama į tai, kad Bendrasis Teismas būtų atsisakęs jurisdikcijos pagal savo jurisprudenciją ir ieškinys būtų pareikštas pavėluotai. Be to, per posėdį SC teigė, kad toks perkvalifikavimas neįmanomas, nes pagal SESV 272 straipsnį reiškiamiems ieškiniams jau keliami aukšti reikalavimai, nes šalys privalo į sutartį įtraukti arbitražinę išlygą, tačiau subsidiariai nurodė, kad pagal analogiją gali būti taikomos Bendrojo Teismo jurisprudencijoje nustatytos sąlygos.

117.

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje SC kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis jai nesuteikė teisės būti išklausytai dėl perkvalifikavimo, nors šis perkvalifikavimas turėjo rimtų pasekmių SC, įskaitant tai, kad buvo atsisakyta atlikti jos ginčijamų sprendimų teisminę kontrolę ir išnagrinėti su jais susijusį jos ieškinį dėl žalos atlyginimo.

118.

Eulex Kosovo teigimu, Bendrasis Teismas skundžiamoje nutartyje iš tiesų neperkvalifikavo ieškinio, o tik nurodė, kiek šis ieškinys galėtų būti priimtinas (su tam tikromis sąlygomis), jeigu būtų pareikštas pagal SESV 263 straipsnį. Eulex Kosovo per posėdį taip pat nurodė, kad yra su šioje byloje Bendrojo Teismo išdėstytu požiūriu susijusių precedentų ( 71 ) ir kad toks perkvalifikavimas galimas pagal analogiją taikant Bendrojo Teismo jurisprudencijoje nustatytas pagal SESV 263 straipsnį pareikštų ieškinių perkvalifikavimo į SESV 272 straipsniu grindžiamus ieškinius sąlygas.

119.

Be to, Eulex Kosovo ginčija SC teiginį, kad buvo atsisakyta patenkinti jos prašymą atlikti teisminę kontrolę ir jai turėjo būti suteikta teisė būti išklausytai dėl siūlomo perkvalifikavimo. Teisminė kontrolė galėjo būti vykdoma tik tuo atveju, jeigu ieškinys būtų buvęs priimtinas, o pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį Bendrasis Teismas neprivalėjo išklausyti SC.

120.

Apeliacinio skundo pirmajame pagrindr SC ginčija Bendrojo Teismo atlikto trečiojo reikalavimo perkvalifikavimo teisėtumą. Konkrečiai kalbant, SC iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas nesilaikė tokio perkvalifikavimo sąlygų, t. y. kad: Bendrasis Teismas turi turėti jurisdikciją priimti sprendimą dėl perkvalifikuoto ieškinio (pirma dalis); aiški ieškovės valia turi tam neprieštarauti (antra dalis) ir ieškovė turi būti išklausyta (trečia dalis). Be to, kaip matyti iš šios išvados 116 punkte paminėtų SC per posėdį išdėstytų teiginių, ji nurodo, kad iš esmės neturėtų būti leidžiama taip perkvalifikuoti ieškinį, atsižvelgiant į SESV 272 straipsnio ypatumus.

121.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo pirmajame pagrinde keliami svarbūs klausimai, kurie dar nebuvo aptarti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susiję su tuo, ar galima SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį perkvalifikuoti į SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį, ir, jeigu taip, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti.

122.

Atsižvelgiant į mano pasiūlymą pripažinti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą pagrįstu, Teisingumo Teismui gali neprireikti priimti sprendimo dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo. Vis dėlto išnagrinėsiu apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, jeigu Teisingumo Teismas nesutiktų su mano požiūriu – tokiu atveju turėtų būti laikoma, kad ginčijami sprendimai yra nuo sutarties atskiriamos priemonės, kurių negalima ginčyti pagal SESV 272 straipsnį.

123.

Iš karto norėčiau nurodyti, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas man atrodo pagrįstas ir Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai iš dalies perkvalifikavo ieškinį.

124.

Prieš išdėstydamas motyvus, kuriais remdamasis padariau tokią išvadą, norėčiau pažymėti, kad negalima pritarti Eulex Kosovo argumentui, jog Bendrasis Teismas iš tiesų neperkvalifikavo SC reikalavimo.

125.

Skundžiamos nutarties 46 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad nors SC aiškiai rėmėsi SESV 272 straipsniu, trečiasis reikalavimas laikytinas ieškiniu, pareikštu pagal SESV 263 straipsnį.

126.

Taigi Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 51 ir 52 punktuose padarė išvadą, kad trečiasis reikalavimas nepriimtinas, nes jis pareikštas praleidus terminą.

127.

Beje, skundžiamos nutarties 48 punkte Bendrasis Teismas SESV 263 straipsnyje nurodyto termino aptarimą pradeda žodžiais „net darant prielaidą <…> kad Bendrasis Teismas gali perkvalifikuoti trečiojo reikalavimo pagrindą į SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl panaikinimo“. Vis dėlto Bendrasis Teismas reikalavimą formaliai perkvalifikavo jau skundžiamos nutarties 46 punkte. Be to, iš skundžiamos nutarties 51 ir 52 punktų, siejamų su jos 49 ir 50 punktais, išplaukia, kad Bendrasis Teismas ieškinio nepriimtinumą nustatė vien remdamasis ieškinio pareiškimu praleidus terminą. Tokią išvadą galima padaryti tik jeigu ieškinys yra perkvalifikuotas į ieškinį pagal SESV 263 straipsnį.

128.

Pereinant prie klausimo esmės, nereikėtų užmiršti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, paminėtą skundžiamos nutarties 27 punkte, ieškovas pasirenka savo ieškinio teisinį pagrindą, o ne Sąjungos teismai gali pasirinkti tinkamiausią teisinį pagrindą ( 72 ).

129.

Vis dėlto Bendrasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad tais atvejais, kai Bendrajam Teismui pareiškiamas ieškinys dėl panaikinimo arba ieškinys dėl žalos atlyginimo, net jeigu ginčas iš tiesų yra sutartinio pobūdžio, siekdamas proceso ekonomijos jis gali perkvalifikuoti ieškinį, jeigu yra įvykdytos tokio perkvalifikavimo sąlygos ( 73 ).

130.

Taigi SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį perkvalifikuoti į ieškinį, grindžiamą SESV 272 straipsniu, galima, jeigu nepažeidžiama institucijos arba įstaigos atsakovės teisė į gynybą, tuo atveju, jeigu: pirma, ieškovas tam aiškiai neprieštarauja ir, antra, ieškinyje yra nurodytas bent vienas pagrindas, grindžiamas teisės normų, reglamentuojančių nagrinėjamą sutartinį santykį, pažeidimu ( 74 ). Šios dvi sąlygos yra kumuliacinės ( 75 ), t. y. jos abi turi būti įvykdytos ( 76 ). Jeigu ieškovas aiškiai nenori ieškinio grįsti SESV 272 straipsniu ( 77 ) arba nenurodoma pagrindų, grindžiamų teisės nuostatų, reglamentuojančių sutartinius santykius, pažeidimu ( 78 ), ieškinio perkvalifikuoti negalima ( 79 ).

131.

Be to, Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad SESV 263 straipsniu grindžiamas ieškinys gali būti perkvalifikuotas į SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį tik jeigu yra arbitražinė išlyga, Sąjungos teismams suteikianti jurisdikciją nagrinėti remiantis šiuo pagrindu pareikštą ieškinį ( 80 ). Taigi, atrodo, kad ši sąlyga pati savaime nėra perkvalifikavimo sąlyga, tačiau ji apima savarankišką reikalavimą, skirtą patikrinti, ar Bendrasis Teismas turi jurisdikciją pagal SESV 272 straipsnį nagrinėti perkvalifikuotą ieškinį ( 81 ).

132.

Taip pat pažymėtina, kad Bendrasis Teismas yra minėjęs galimybę perkvalifikuoti SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį į SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį, nors ir ne taip išsamiai. Visų pirma Bendrasis Teismas dar nėra nustatęs, ar jo ką tik minėtoje jurisprudencijoje nurodytos sąlygos taikomos priešingu atveju. Pavyzdžiui, kai kuriose bylose ( 82 ) Bendrasis Teismas laikėsi panašaus požiūrio kaip skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad net jeigu toks perkvalifikavimas galimas, ieškinys buvo pareikštas praleidus terminą, todėl jis nepriimtinas. Kitoje byloje ( 83 ) Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad ieškovas laikėsi savo požiūrio, ir neprašė perkvalifikuoti ieškinio, todėl jis buvo atmestas kaip nepriimtinas.

133.

Atsižvelgdamas į pirma nurodytą Bendrojo Teismo jurisprudenciją manau, kad šioje byloje, remiantis Teisingumo Teismui pateikta informacija, nėra priežasčių iš esmės atmesti galimybę perkvalifikuoti SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį į SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį, jeigu yra įvykdytos tam tikros sąlygos. Mano manymu, toks perkvalifikavimas apskritai reiškia, kad ieškovas Sąjungos teismuose pareiškė vienu teisiniu pagrindu grindžiamą ieškinį, tačiau pagal savo pobūdį toks ieškinys turėjo būti grindžiamas kitu pagrindu. Todėl, siekdami proceso ekonomijos, Sąjungos teismai gali perkvalifikuoti ieškinį, remdamiesi tinkamu teisiniu pagrindu, kad ieškovui nereikėtų pateikti naujo ieškinio, grindžiamo tuo teisiniu pagrindu. Visų pirma nemanau, kad aplinkybė, jog Sąjungos teismai gali nagrinėti SESV 272 straipsniu grindžiamus ieškinius tik jeigu yra nustatyta arbitražinė išlyga, iš esmės užkerta kelią tokiam perkvalifikavimui, nes toks perkvalifikavimas reiškia, kad daroma prielaida, jog ieškinys nėra sutartinio pobūdžio, ir bet kuriuo atveju pasikeičia tik ieškinio teisinis pagrindas.

134.

Be to, kaip teigia SC ir Eulex Kosovo, yra pagrindas manyti, kad Bendrojo Teismo jurisprudencijoje nustatytos pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio perkvalifikavimo į SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį sąlygos gali būti taikomos pagal analogiją. Šis pagrindas visų pirma susijęs su interesu skatinti Sąjungos teismų jurisprudencijoje laikytis nuoseklaus požiūrio ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES procesinės teisės pagrindinių principų ir visų pirma būtų gerbiamos ginčo šalių teisės į gynybą.

135.

Atsižvelgiant į tai, galima padaryti išvadą, kad Sąjungos teismai iš esmės gali perkvalifikuoti pagal SESV 272 straipsnį pareikštą ieškinį į ieškinį, grindžiamą SESV 263 straipsniu, nepažeisdami šalių teisės į gynybą, jeigu yra įvykdytos šios dvi sąlygos: pirma, ieškovas tam aiškiai neprieštarauja ir, antra, ieškinyje pagal SESV 263 straipsnio antrą pastraipą yra nurodytas bent vienas pagrindas, susijęs su kompetencijos trūkumu, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu, Sutarčių ar kokios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimu arba piktnaudžiavimu įgaliojimais. Be to, nors tai savaime nėra aiški perkvalifikavimo sąlyga, Sąjungos teismai turi patikrinti savo jurisdikciją nagrinėti perkvalifikuotą ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

136.

Manau, kad ieškovo aiški valia šiuo požiūriu yra svarbus veiksnys. Taip yra atsižvelgiant į ieškinių dėl panaikinimo priimtinumo reikalavimus, visų pirma į terminą, nurodytą SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje, pagal kurią ieškovas apskritai įpareigojamas ieškinį dėl panaikinimo pareikšti skubiai, kitaip nei ieškinį, grindžiamą SESV 272 straipsniu, kuriame nenustatyta jokio konkretaus pareiškimo termino. Todėl tais atvejais, kai ieškovas išreiškia norą nesiremti SESV 263 straipsniu, perkvalifikuoti ieškinį neturėtų būti galima. Kaip rodo Bendrojo Teismo jurisprudencija ( 84 ), tokį norą galima nustatyti pagal atitinkamas Sąjungos teismams taikomas procesines nuostatas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į ieškovo pareiškimus arba į atsakymus, pateiktus į per procesą ieškovui užduotus rašytinius ir žodinius klausimus.

137.

SC apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes.

138.

Manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti. Tiesa, skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nepatikrino savo jurisdikcijos nagrinėti perkvalifikuotą ieškinį pagal SESV 263 straipsnį. Vis dėlto, atsižvelgiant į šios išvados 131 punkte nurodytą jurisprudenciją, prieš spręsdamas ieškinio perkvalifikavimo klausimą Bendrasis Teismas neprivalėjo patikrinti savo jurisdikcijos. Be to, nekyla abejonių, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį, atsižvelgdamas į Sprendimą Jenkinson (žr. šios išvados 60–63 punktus), ir perkvalifikuotą ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, atsižvelgdamas į Sprendimą H / Taryba ir kt. (žr. šios išvados 52–53 punktus). Todėl siūlau atmesti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.

139.

Manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį reikia pripažinti pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas perkvalifikavo trečiąjį reikalavimą, nepatikrinęs, ar įvykdytos tokio perkvalifikavimo sąlygos, visų pirma ar ieškovas tam aiškiai neprieštarauja. Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai perkvalifikavo trečiąjį reikalavimą prieš aiškiai išreikštą SC valią negrįsti trečiojo reikalavimo SESV 263 straipsniu.

140.

Dėl panašių priežasčių manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečią dalį, kuri iš esmės susijusi su to pagrindo antra dalimi, taip pat reikia pripažinti pagrįsta. Nors Bendrasis Teismas gali nuspręsti išspręsti bylą neišklausęs šalių pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį ( 85 ), vis dėlto jis turi atsižvelgti į aiškią ieškovo valią, kaip į vieną iš sąlygų, taikomų perkvalifikuojant SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį į ieškinį, grindžiamą SESV 263 straipsniu, kaip ką tik nurodyta. Taigi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai perkvalifikavo trečiąjį reikalavimą, neišklausęs SC nuomonės dėl numatomo perkvalifikavimo.

141.

Siūlau Teisingumo Teismui pritarti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrai ir trečiai dalims ir remiantis šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

142.

Apeliacinio skundo penktajame pagrinde, susijusiame su SESV 268 straipsnio ir SESV 340 straipsnio antros pastraipos, teisės į tinkamas bei teisingas darbo sąlygas ir teisės į gerą administravimą pažeidimu, taip pat su SESV 272 straipsnio, SESV 340 straipsnio pirmos pastraipos ir 2014 m. kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų pažeidimu, SC teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 57–64 punktuose, siejamuose su 74 punktu, konstatavo, kad jos reikalavimai dėl Eulex Kosovo sutartinės ir deliktinės atsakomybės, susijusios su pakartotiniais reikalavimais išlaikyti vairavimo egzaminą, teisiniu požiūriu buvo akivaizdžiai nepagrįstos.

143.

SC teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į jos argumentus, susijusius su Eulex Kosovo sutartine atsakomybe, nes kvietime teikti paraiškas nustatyto reikalavimo sugebėti vairuoti keturiais ratais varomą transporto priemonę ir išlaikyti vairavimo egzaminą negalima taikyti tuo atveju, kai darbuotojas yra neįgalus kaip SC.

144.

Be to, dėl reikalavimo taikyti deliktinę atsakomybę SC nurodo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į SC argumentus, kad tokie reikalavimai buvo neteisėti, ir pažeidė SC teisę į sveikas, jos sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas bei jos teisę į gerą administravimą. Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai nutarė, kad ieškinyje nebuvo pateikta jokių priežastinio ryšio ir žalos įrodymų, nes SC, remdamasi Tarnautojų teismo jurisprudencija ( 86 ), mano, kad atlyginti neturtinę žalą reikalaujantis ieškovas neprivalo pateikti tokių įrodymų.

145.

Eulex Kosovo teigia, kad SC gebėjimas vairuoti keturiais ratais varomą transporto priemonę buvo esminis jos darbo Eulex Kosovo elementas. Be to, SC nepagrindžia reikalavimų atlyginti žalą ir aplinkybė, kad ji neišlaikė vairavimo egzaminų, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su dėl ginčijamų sprendimų pateiktu skundu ir reikalaujama atlyginti žala.

146.

Mano manymu, apeliacinio skundo penktajam pagrindui negali būti pritarta.

147.

Skundžiamos nutarties 64 punkte Bendrasis Teismas išvadą dėl Eulex Kosovo sutartinės atsakomybės grindė aplinkybe, kad darbo sutartyje buvo nustatytas reikalavimas SC gebėti vairuoti keturias ratais varomą transporto priemonę. Tačiau pažymėtina, kad SC neginčija šios aplinkybės, kurios pakanka Bendrojo Teismo padarytai išvadai pagrįsti.

148.

Skundžiamos nutarties 57–63 punktuose Bendrasis Teismas sprendimą atmesti SC reikalavimą taikyti deliktinę atsakomybę grindžia aplinkybe, kad ieškinyje nebuvo pateikta jokios informacijos, pagal kurią Bendrasis Teismas galėtų nustatyti žalos realumą arba veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos priežastinį ryšį. Tokią išvadą Teisingumo Teismas padarė atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties 58, 59 ir 61 punktuose nurodytą suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią ES deliktinės atsakomybės sąlygos yra kumuliacinės ( 87 ), ir ieškovas privalo pateikti įtikinamų įrodymų, patvirtinančių tokios žalos buvimą ir tiesioginį priežastinį ryšį ( 88 ).

149.

Pažymėtina, kad SC nesistengia įrodyti, kad pateiktų įrodymų pakako arba kad Bendrojo Teismo vertinimas buvo grindžiamas tokių įrodymų iškraipymu, o tik nurodo, kad buvo padaryta teisės klaida, kurios negalima nustatyti atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją. Dar reikėtų pridurti, kad Tarnautojų teismo sprendimų atitinkamos išvados, kuriomis remiasi SC, buvo apeliacine tvarka panaikintos ( 89 ).

150.

Taigi siūlau apeliacinio skundo penktąjį pagrindą atmesti kaip nepagrįstą.

151.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

152.

Nemanau, kad šioje bylos stadijoje Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą. Iš tiesų Bendrasis Teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su bylos esme, nes kai kurie reikalavimai buvo pripažinti nepriimtinais. SC ir Eulex Kosovo prašymu byla turėtų būti grąžinta Bendrajam Teismui.

153.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui iš dalies panaikinti 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį SC / Eulex Kosovo (T‑242/17, EU:T:2018:586) tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė SC ieškinį, motyvuodamas tuo, kad trečiasis reikalavimas yra nepriimtinas, ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl bylos esmės, taip pat atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.