I. Įžanga

II. Teisinis pagrindas

III. Bylos aplinkybės

A. Faktinės aplinkybės ir administracinė procedūra

B. Procesas pirmosios instancijos teisme

IV. Procesas Teisingumo Teisme

V. Vertinimas

A. Dėl pagrindų, susijusių su Komisijos įgaliojimais atlikti patikrinimus kartelio byloje (pirmasis–trečiasis apeliacinio skundo pagrindai)

1. Dėl patikrinimo eigos nagrinėjamu atveju

2. Dėl kopijų darymo iš anksto nepatikrinus kaip Komisijos įgaliojimų atlikti patikrinimus dalies (pirmasis apeliacinio skundo pagrindas)

a) Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumo ir svarbos sprendimui byloje priimti

b) Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pagrįstumo

3. Dėl Komisijos įgaliojimų atlikti patikrinimus teritorinio pobūdžio ribojimo (antrasis ir trečiasis apeliacinio skundo pagrindai)

a) Dėl Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo (antrasis apeliacinio skundo pagrindas)

b) Dėl nurodomo patikrinimo teritorinio ribojimo pačiu sprendimu atlikti patikrinimą (trečiasis apeliacinio skundo pagrindas)

B. Dėl su bauda susijusių prieštaravimų (ketvirtasis ir penktasis apeliacinio skundo pagrindai)

1. Dėl Bendrojo Teismo naudojimosi savo neribota jurisdikcija peržiūrėti baudą (ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas)

2. Dėl europinio kartelio lygmens vertinimo atsižvelgiant į baudą (penktasis apeliacinio skundo pagrindas)

C. Santrauka

VI. Bylinėjimosi išlaidos

VII. Išvada

1.

Ar Europos Komisija, atlikdama patikrinimą pagal kartelių teisę pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 ( 2 ) 20 straipsnį, turi teisę įmonėje daryti duomenų kopijas prieš tai neįvertinusi, ar šie duomenys turi reikšmės atitinkamo patikrinimo objektui ir tikslui, ir ar ji turi teisę šias kopijas išsinešti, kad vėliau Komisijos patalpose Briuselyje (Belgija) galėtų ieškoti tyrimui reikšmingos informacijos? Toks iš esmės yra teisinis klausimas, kurį Teisingumo Teismas turi išspręsti šioje prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje ( 3 ).

2.

Jis susijęs su elektros kabelių kartelio byla, kurioje Komisija 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu skyrė sankcijas pagrindiniams Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos aukštos ir labai aukštos įtampos povandeninių ir požeminių elektros kabelių gamintojams, tarp jų ir Nexans France SAS ir Nexans SA, kurios šioje byloje yra apeliantės (toliau kartu – Nexans arba apeliantės) už tai, kad jie dalyvavo kone visame pasaulyje veikusiame kartelyje (toliau – ginčijamas sprendimas) ( 4 ).

3.

Nexans ieškinį dėl ginčijamo sprendimo Bendrasis Teismas pirmojoje instancijoje atmetė 2018 m. liepos 12 d. sprendimu (toliau – skundžiamas teismo sprendimas) ( 5 ). Nexans kaltina Bendrąjį Teismą ne tik padarius teisės klaidą aiškinant Komisijos įgaliojimus, turimus patikrinimo procedūros metu, bet ir neteisingai ir nepakankamai pasinaudojus savo paties neribota jurisdikcija peržiūrėti Komisijos nustatytą baudą.

4.

Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas per šį apeliacinį procesą, bus labai svarbus būsimai Komisijos administracinei praktikai, susijusiai su patikrinimais pagal kartelių teisę.

5.

Šios bylos teisinis pagrindas yra SESV 101 straipsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 1/2003.

6.

Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio „Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimus“ 1, 2 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.

2.   Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi teisę:

4.   Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradžios data ir nurodomos nuobaudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija.“

7.

Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnio „Kitų patalpų tikrinimas“ 1 ir 4 dalyse nustatyta:

„1.   Kilus pagrįstam įtarimui, kad knygos ar kiti dokumentai, susiję su veikla ir patikrinimo objektu ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų Sutarties 81 ar 82 straipsnio pažeidimą, laikomi kitose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, įskaitant įmonių ar įmonių asociacijų direktorių, vadovų ir darbuotojų namus, Komisija gali savo sprendimu nurodyti atlikti patikrinimą minėtose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse.

4.   Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą pagal šio straipsnio pirmąją dalį, turi įgaliojimus, išdėstytus 20 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose. <…>“

8.

2008 m. spalį įmonė ABB pranešė Komisijai apie tam tikrus antikonkurencinius veiksmus požeminių ir povandeninių elektros kabelių rinkoje ( 6 ).

9.

2009 m. sausio 9 d. Sprendimu K(2009) 92/1 Komisija nurodė Nexans ir visoms jų kontroliuojamoms įmonėms leisti atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį (toliau – sprendimas atlikti patikrinimą) ( 7 ). Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 30 d. ir vasario 3 d. Komisija Nexans France patalpose atliko patikrinimą ( 8 ), padarydama tam tikrų duomenų kopijas, kurias peržiūrėjo vėliau Briuselyje ( 9 ).

10.

2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Nexans France ir Nexans / Komisija ( 10 ) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Nexans skirtą sprendimą atlikti patikrinimą, kiek jis susijęs su kitais elektros kabeliais nei aukštos įtampos povandeniniai ir požeminiai elektros kabeliai ir įranga, susijusia su šiais kitais kabeliais, ir atmetė likusią ieškinio dalį. Nexans šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau jų skundas nebuvo patenkintas ( 11 ). Šiuose sprendimuose nebuvo nagrinėjami per šį procesą iškelti klausimai dėl Komisijos veiksmų patikrinimo metu teisėtumo ( 12 ).

11.

2014 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Jame Komisija konstatavo, kad nuo 1999 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. pabaigos pagrindiniai Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos povandeninių ir požeminių elektros kabelių gamintojai dalyvavo aukštos ir labai aukštos įtampos požeminių ir (arba) povandeninių elektros kabelių kartelyje, kuris buvo dviejų lygių: „kartelio lygmuo A / R“, apimantis Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos įmones, kurio tikslas buvo pasidalyti šių gamintojų teritorijas ir klientus; ir „europinis kartelio lygmuo“, apimantis teritorijų ir klientų paskirstymą Europos gamintojams jų „nacionalinėje teritorijoje“ ( 13 ).

12.

Apskaičiuodama bazinį baudų dydį Komisija, atsižvelgdama į rinkos pasidalijimo pažeidimo sunkumą, rėmėsi 15 % reikšmingų pardavimų verte. Taip pat visų adresačių baudą ji padidino, pritaikydama 2 % sunkumo koeficientą dėl bendros rinkos dalies ir dėl beveik pasaulinės kartelio geografinės aprėpties, apimančios, be kita ko, visą Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją. Galiausiai ji taip pat manė, kad Europos įmonių elgesys padarė didesnę žalą konkurencijai nei kitų įmonių elgesys, nes Europos įmonės ne tik dalyvavo „A / R lygmens kartelyje“, bet ir tarpusavyje dalijosi projektus pagal „europinį šio kartelio lygmenį“. Todėl dėl pažeidimo sunkumo Europos įmonėms ji padidino pardavimų vertės procentines dalis dar 2 % ( 14 ).

13.

2014 m. birželio 17 d.Nexans dėl ginčijamo sprendimo padavė ieškinį dėl panaikinimo Bendrajam Teismui. Ieškinį šis teismas 2018 m. liepos 12 d. skundžiamu sprendimu atmetė, nurodydamas Nexans apmokėti bylinėjimosi išlaidas.

14.

2018 m. rugsėjo 24 d.Nexans pateikė apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo.

15.

Nexans prašo:

16.

Komisija prašo:

17.

Teisingumo Teisme apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinės procedūros tvarka, o 2019 m. spalio 16 d. surengtas teismo posėdis.

18.

Apeliaciniame skunde Nexans iš viso reiškia penkis pagrindus, iš kurių trys pirmieji susiję su Komisijos įgaliojimais atlikti patikrinimus kartelio byloje (žr. A dalį). Paskutiniai du apeliacinio skundo pagrindai susiję su baudos nustatymu (žr. B dalį).

19.

Šioje byloje nagrinėjamame apeliaciniame skunde, kiek žinoma, pirmą kartą keliamas klausimas, ar pagal Reglamentą Nr. 1/2003 atliekant patikrinimą pagal kartelių teisę Komisijai suteikiamas įgaliojimas ne tik susipažinti su originaliais duomenimis ir juos peržiūrėti vietoje, tikrinamos įmonės patalpose, bet ir kopijuoti duomenis, paskui juos peržiūrėti savo patalpose Briuselyje, ieškant su atitinkamo patikrinimo objektu ir tikslu susijusių dokumentų, kurie vėliau pridedami prie bylos.

20.

Tokių veiksmų Komisija ėmėsi nagrinėjamu atveju, ir juos Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime laikė leistinais. Pirmajame ir trečiajame apeliacinio skundo pagrinduose Nexans kaltina Bendrąjį Teismą šiuo atžvilgiu padarius įvairių teisės klaidų.

21.

Viena vertus, Nexans kritikuoja tai, kad Komisija kopijavo duomenis prieš tai neįvertinusi, ar jie turi reikšmės patikrinimo objektui ir tikslui (pirmasis apeliacinio skundo pagrindas). Kita vertus, Nexans mano, kad, nesant įstatyminio pagrindo, Komisija neturėjo įgaliojimų tęsti patikrinimą Briuselyje, už įmonės patalpų ribų (antrasis apeliacinio skundo pagrindas). Be to, kaip teigia Nexans, pats sprendimas atlikti patikrinimą to neapėmė (trečiasis apeliacinio skundo pagrindas).

22.

Prieš imantis nagrinėti apeliacinio skundo pagrindus pirmiausia reikia trumpai priminti, kaip nagrinėjamu atveju konkrečiai vyko Komisijos patikrinimas ir vėlesnis nukopijuotų duomenų tyrimas.

23.

Kaip skundžiamo sprendimo 42–47 punktuose ( 15 ) nustatė Bendrasis Teismas, kurio faktinių išvadų Nexans nekritikuoja, Komisijos nuo 2009 m. sausio 28 d., trečiadienio, iki sausio 30 d., penktadienio, ir vasario 3 d., antradienį, Nexans France patalpose vykdytas patikrinimas ir vėlesnis per šį patikrinimą nukopijuotų duomenų tyrimas Komisijos patalpose Briuselyje vyko, kaip nurodyta toliau.

24.

Atvykę į Nexans patalpas, inspektoriai pageidavo patikrinti tam tikrų darbuotojų, t. y. R., B. ir J., dokumentus ir kompiuterius. J. buvo išvykęs atostogų. Pasinaudodama skaitmeninio tyrimo technologija Komisija padarė veidrodines R., B. ir D. kompiuterių standžiųjų diskų kopijas inspektoriams suteiktoje susirinkimų salėje, kad pagal indeksą galėtų atlikti tam tikrų raktinių žodžių paiešką. Indeksavimas turėjo būti užbaigtas antrąją dieną. Pirmosios patikrinimo dienos pabaigoje Komisija užplombavo J. kabinetą ir susirinkimų salę. Antrąją patikrinimo dieną buvo tęsiama informacijos minėtose kopijose paieška. Dienos pabaigoje Komisijai suteikta susirinkimų salė taip pat buvo užplombuota.

25.

J. kompiuterį inspektoriai galėjo patikrinti tik jam grįžus į darbą, t. y. 2009 m. sausio 30 d., penktadienį. Iš pradžių nebuvo padaryta minėto kompiuterio turinio kopija. Tačiau skaitmeninio tyrimo technologija leido peržiūrėti failus, dokumentus ir el. laiškus, kurie buvo ištrinti iš šio kompiuterio standžiojo disko; buvo konstatuota, kad šie dokumentai yra reikšmingi tyrimui. Inspektoriai nusprendė padaryti šio kietojo disko veidrodinę kopiją, bet per tyrimą nebeturėjo pakankamai laiko padaryti tokią kopiją. Todėl pasirinkti duomenys buvo nukopijuoti į duomenų įrašymo kompiuterines laikmenas, kurios įdėtos į vokus, užplombuotos ir paimtos į Briuselį. J. kompiuteris ir jo kabinete rasta kompiuterinė laikmena buvo palikti užplombuotoje spintoje Nexans France patalpose. Komisijos tyrimui naudotų kompiuterių standžiuosiuose diskuose buvusi informacija vėliau pašalinta ir po šios operacijos minėtuose kompiuteriuose nebeliko jokių duomenų, kurie buvo įrašyti per patikrinimą.

26.

2009 m. vasario 3 d., antradienį, Komisijos atstovai grįžo į Nexans France patalpas, atidarė užplombuotą spintą ir padarė J. kompiuterio standžiojo disko veidrodines kopijas, įdėjo jas į vokus, juos užantspaudavo ir išsivežė į Briuselį.

27.

Užantspauduoti vokai su Komisijos parsivežtomis kompiuterinėmis laikmenomis buvo atplėšti 2009 m. kovo 2 d. Komisijos patalpose Briuselyje, dalyvaujant Nexans advokatams. Vokuose buvusias kompiuterines laikmenas Komisija tyrė aštuonias darbo dienas, iki 2009 m. kovo 11 d. Kabinetas, kuriame buvo nagrinėjami dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, prieš tyrimo pradžią kasdien būdavo atidaromas, o kiekvienos darbo dienos pabaigoje užplombuojamas. Atidarant ir vėl užplombuojant kabinetą dalyvaudavo Nexans advokatai. Į kompiuterines laikmenas įrašyti dokumentai buvo patikrinti, o ant popieriaus inspektoriai atsispausdino tuos dokumentus, kurie, kaip jie manė, buvo reikšmingi tyrimui. Antra popierinė kopija ir šių dokumentų sąrašas buvo perduoti Nexans advokatams. Po šio tyrimo kompiuterių standieji diskai, su kuriais dirbo Komisijos inspektoriai, buvo ištrinti.

28.

Šiame apeliaciniame procese apeliantės pripažįsta, kad Komisija nepridėjo prie bylos jokių duomenų ar dokumentų, prieš tai jų neištyrusi. Jos taip pat neteigia, kad buvo pažeistos jų teisės į gynybą, ir nekvestionuoja to, kad tiriant iš Nexans nukopijuotus duomenis Komisijos patalpose Briuselyje buvo užtikrintos tokios pat procesinės garantijos (pavyzdžiui, dėl visų tikrinamų objektų plombavimo ir advokatų dalyvavimo), kurios būtų buvusios užtikrintos, jeigu tyrimas būtų vykęs Nexans patalpose. Tačiau apeliantės remiasi tuo, kad Komisijos veiksmai viršijo įgaliojimus, jai suteiktus pagal Reglamentą Nr. 1/2003. Todėl, jų teigimu, Komisija veikė ultra vires, ir to niekaip nekeičia faktas, kad jų teisės į gynybą konkrečiai nebuvo pažeistos.

29.

Visi trys pirmieji Nexans apeliacinio skundo pagrindai iš esmės susiję su klausimu, ar Komisija, atlikdama patikrinimą, turi teisę daryti kietųjų diskų kopijas, prieš tai jų nepatikrinusi ir neatsirinkusi tik tyrimui reikšmingų duomenų, ir ar ji turi teisę šias kopijas išsivežti į Briuselį ir ten ištirti. Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde Nexans pirmiausia konkrečiai ginčija Komisijos įgaliojimą daryti duomenų kopijas prieš tai nepatikrinus, kiek jie reikšmingi atliekamam tyrimui.

30.

Atsižvelgiant į tai, atrodo prasminga atskirai išnagrinėti, viena vertus, duomenų kopijavimą iš anksto jų nepatikrinus ir, kita vertus, šių kopijų tyrimą Komisijos patalpose, nors šie procesai neabejotinai yra glaudžiai susiję. Visiškai įmanoma, kad Komisija kopijuoja duomenis prieš tai jų nepatikrinusi tam, kad paskui juos ištirtų čia pat vietoje. Beje, iš dalies taip ji elgėsi ir nagrinėjamoje byloje ( 16 ). Toks būdas visų pirma leidžia einamojo patikrinimo metu vėl grąžinti darbuotojams jų darbo vietas ir priemones.

31.

Vis dėlto prieš imantis nagrinėti, ar pirmasis apeliacinio skundo pagrindas pagrįstas, reikia įvertinti Komisijos prieštaravimus, susijusius su jo priimtinumu ir svarba sprendimui byloje priimti.

32.

Pirmiausia Komisija reiškia abejones dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumo, teigdama, kad juo siekiama, kad būtų iš naujo išnagrinėtas ieškinys Bendrajame Teisme.

33.

Vis dėlto šis prieštaravimas neįtikina, nes jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą ( 17 ).

34.

Nagrinėjamoje byloje pirmajame apeliacinio skundo pagrinde keliamas klausimas, ar Komisija turi teisę daryti kietųjų diskų kopijas prieš tai jų nepatikrinusi, yra susijęs su šios institucijos įgaliojimų pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalį aprėptimi, vadinasi, su teisės klausimu. Dėl šios priežasties apeliantės, norėdamos, kad Teisingumo Teismas išaiškintų šį klausimą, yra priverstos kartoti atitinkamus pirmojoje instancijoje išsakytus argumentus ir jais remtis.

35.

Komisija taip pat teigia, kad apeliantės savo apeliaciniame skunde pirmą kartą pareiškė kaltinimą dėl advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumo pažeidimo.

36.

Šis prieštaravimas taip pat turi būti atmestas.

37.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 127 straipsnio 1 dalį, siejamą su 190 straipsniu, vykstant apeliaciniam procesui draudžiama reikšti naujus pagrindus. Tačiau šių nuostatų tikslas yra tik užkirsti kelią tam, kad apeliaciniu skundu būtų išplėstas pirmosios instancijos teisme nagrinėtas bylos dalykas ( 18 ). Todėl argumentai yra priimtini, jeigu jais tik išplečiamas argumentas, pateiktas pagrinde, išdėstytame pirmojoje instancijoje nagrinėtame ieškinyje ( 19 ).

38.

Argumentas, kad su dokumentų kopijavimu prieš tai jų nepatikrinus gali būti susijęs advokatų profesinės paslapties pažeidimas, nes gali būti nukopijuoti ir dokumentai, patenkantys į šios profesinės paslapties saugomą sritį, nagrinėjamu atveju taip glaudžiai susijęs su pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu, kad tai nėra naujas pagrindas. Veikiau šis argumentas papildo veiksmų, kai duomenys kopijuojami prieš tai jų nepatikrinus, kritiką, nes nurodo galimus tokių veiksmų padarinius.

39.

Galiausiai Komisija mano, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra netinkamas („inopérant“), nes apeliantės nekritikuoja Bendrojo Teismo išvadų skundžiamo sprendimo 52–59 punktuose. Šiuose punktuose Bendrasis Teismas konstatuoja, kad duomenų kopijavimas yra tik tarpinis etapas, techniškai būtinas vėliau duomenims indeksuoti, ir kad Komisija bet kuriuo atveju prie ikiteisminio tyrimo bylos nepridėjo jokių dokumentų, kurie prieš tai nebūtų buvę įvertinti dėl to, ar jie reikšmingi patikrinimo objektui. Todėl, kaip mano Komisija, netgi išvada, kad išankstinis kopijavimas buvo draudžiamas, negali reikšti, kad atitinkami įrodymai negali būti naudojami procese.

40.

Šis prieštaravimas taip pat atmestinas.

41.

Viena vertus, klausimas, ar apeliacinis skundas yra visiškai ar iš dalies netinkamas („inopérant“), susijęs su šio apeliacinio skundo pagrįstumu, todėl negali būti nagrinėjamas atskirai, nesusiejant su atskirų apeliaciniame skunde pareikštų kaltinimų pagrįstumu ( 20 ).

42.

Kita vertus, išvada, kad Komisija neturėjo įgaliojimų kopijuoti duomenis prieš tai jų nepatikrinusi, gali turėti rimtų pasekmių ir skundžiamo teismo sprendimo, ir ginčijamo sprendimo galiojimui. Net jeigu Komisija galiausiai prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėjo tik patikrintus dokumentus, tai niekaip nekeičia fakto, kad bylai reikšmingą įrodomąją medžiagą buvo įmanoma rasti tik padarius viso kietųjų diskų turinio kopijas, jas išsivežus į Briuselį ir ten ištyrus. Jeigu paaiškėtų, kad Komisija neturėjo įgaliojimų daryti kopijas, savaime kiltų klausimas, ar procese galėjo būti naudojami įrodymai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas.

43.

Taigi pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas ir, jeigu paaiškės, kad jis yra pagrįstas, tai gali lemti, kad skundžiamas teismo sprendimas ir ginčijamas sprendimas turės būti panaikinti.

44.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde reiškiamą pagrindinį kaltinimą Nexans grindžia tuo, kad ir iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies formuluotės, ir iš struktūros matyti, kad veiksmai, kurių imamasi patikrinimo metu, privalo būti atliekami tam tikra eilės tvarka. Nexans teigimu, laikantis šios eilės tvarkos visi duomenys ir dokumentai, su kuriais buvo susipažinta įmonėje, iš pradžių pirmajame etape patikrinami dėl reikšmingumo atitinkamam tyrimui; antrajame etape leidžiama padaryti kopijas tik tų duomenų ir dokumentų, kurie buvo pripažinti reikšmingais, todėl pridėtinais prie bylos.

45.

Skundžiamo sprendimo 52–59 punktuose Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nematyti, kad Komisijos įgaliojimai pasidaryti ar gauti tikrinamos įmonės komercinių knygų ar dokumentų kopijas ar išrašus apima tik komercines knygas ar dokumentus, kurie jau buvo patikrinti. Veikiau prieš tai nepatikrintų duomenų kopijų darymas įeina į įgaliojimus, numatytus Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, kiek šios kopijos daromos tyrimo atlikimo tikslais, visų pirma duomenų indeksavimo naudojant skaitmeninio tyrimo technologiją tikslais, ir jeigu galiausiai prie bylos nebuvo pridėta jokių dokumentų, kurie prieš tai nebūtų buvę patikrinti dėl reikšmingumo atitinkamo patikrinimo objektui.

46.

Šiose pastabose nematyti teisės klaidų.

47.

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Nexans argumentas dėl Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų formuluočių atrodo įtikinamas, kiek remiamasi šio reglamento versija proceso kalba, t. y. anglų kalba, ir versijomis keliomis kitomis kalbomis, tačiau bendra Reglamento Nr. 1/2003 versijų visomis kalbomis analizė galiausiai rodo, kad jis nėra pagrįstas.

48.

Nexans teigia, kad sąvokų „tokių knygų ar dokumentų“ vartojimas Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punkto versijose atitinkamomis kalbomis rodo, kad jame reglamentuojamas įgaliojimas daryti kopijas apima tik pagal tos pačios dalies b punktą patikrintas, jame nurodytas knygas ir dokumentus.

49.

Komisija, priešingai, mano, kad sąvokų „tokių knygų ar dokumentų“ vartojimą Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punkto versijose atitinkamomis kalbomis veikiau galima paaiškinti tuo, kad daroma nuoroda į tos pačios dalies b punkte minimas „knygas ir kitus veiklos dokumentus“.

50.

Vis dėlto pažvelgus atidžiau matyti, kad ir pirmoji, ir antroji argumentacija grindžiama Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų versijomis tik kai kuriomis, bet ne visomis, kalbomis ir kad šių versijų visuma rodo, jog nuorodos šioje nuostatoje yra gana nenuoseklios. Viena vertus, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punkto versijose dauguma ( 21 ) kalbų, bet ne visomis ( 22 ), vartojant sąvoką „tokių“ ar panašias sąvokas daroma nuoroda į ankstesnį tos pačios dalies b punktą; kita vertus, c punkto versijose kai kuriomis kalbomis tiesiog pakartojama ankstesniame b punkte pavartota sąvoka „veiklos dokumentai“ ( 23 ).

51.

Aiškinimą, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punktą galima kopijuoti tik prieš tai pagal tos pačios dalies b punktą patikrintus dokumentus, kiek matyti, aiškiai pagrindžia tik Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punkto versija portugalų kalba, nes joje minimi „patikrinti dokumentai“ ( 24 ). Vis dėlto, turint galvoje šiuo aspektu nevienareikšmiškas versijas visomis kitomis kalbomis, neįmanoma tik iš versijos portugalų kalba formuluotės daryti išvadų apie šios nuostatos rengėjo valią ( 25 ).

52.

Veikiau tokiomis aplinkybėmis tenka konstatuoti, kad tik iš 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų formuluočių neįmanoma nustatyti, ar c punkte reglamentuojamas įgaliojimas daryti kopijas apima tik prieš tai pagal b punktą patikrintus dokumentus, ar ne tik juos. Todėl, siekiant suprasti šios normos rengėjo valią, reikia atsižvelgti ir į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, struktūrą, kontekstą ir juo siekiamus tikslus ( 26 ).

53.

Šiuo klausimu, pirma, pažymėtina, kad pagal Reglamentą Nr. 1/2003 Komisijai yra suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus ir taip įgyvendinti užduotį – apsaugoti konkurenciją bendrojoje rinkoje nuo iškraipymų ir taikyti sankcijas už galimus konkurencijos teisės pažeidimus šioje rinkoje ( 27 ).

54.

Antra, primintina, kad nors kartelių teisėje bylos nagrinėjimas ginčo teisena prasideda nuo pranešimo apie kaltinimus, Teisingumo Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad tikrinamų įmonių teisės į gynybą privalo būti užtikrintos jau per parengtinio tyrimo procedūrą. Kaip Bendrasis Teismas teisingai nurodė skundžiamo sprendimo 80 punkte, svarbu vengti, kad per parengtinio tyrimo procedūrą būtų negrįžtamai pažeista teisė į gynybą. Tai ypač pasakytina apie patikrinimus, kurie gali turėti lemiamos reikšmės renkant įrodymus apie įmonių veiksmų neteisėtumą ( 28 ). Todėl Komisijos turimų patikrinimo įgaliojimų ribos yra aiškiai nustatytos ( 29 ).

55.

Atitinkamai Komisijos sprendimams atlikti patikrinimą taikomi griežti reikalavimai juos motyvuoti. Šioje stadijoje Komisija dar neprivalo pateikti išsamaus ir galutinio teisinio tikrinamoms įmonėms reiškiamų kaltinimų vertinimo ( 30 ), taip pat turi teisę ieškoti informacijos šaltinių, kurie dar nėra žinomi ar aiškiai įvardyti ( 31 ). Tačiau savo sprendimuose atlikti patikrinimą ji privalo nurodyti patikrinimo objektą ir tikslą, kad tikrinamos įmonės galėtų suprasti pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant jų teisę į gynybą ( 32 ). Taigi Komisija privalo kiek įmanoma tiksliau nurodyti, ko ieško ir ką siekia patikrinti, ir jokiu būdu negali imtis aklų patikrinimų, neturėdama konkrečių įtarimų – vadinamųjų „fishing expeditions“ ( 33 ).

56.

Vadinasi, atlikdama patikrinimą Komisija gali ieškoti tik dokumentų, kurie yra reikšmingi sprendime atlikti patikrinimą nurodytam objektui ir tikslui, ir tik tokius dokumentus pridėti prie bylos ir vėliau naudoti kaip įrodymus. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad vėliau kartelio byloje nebus naudojami įrodymai, gauti pažeidžiant tikrinamų įmonių teises į gynybą ( 34 ). Todėl per Komisijos patikrinimą atsitiktinai nustatytos aplinkybės, susijusios su kitu objektu nei šiuo metu tikrinamas, gali būti naudojamos tik pirminiam įtarimui pagrįsti ir naujam tyrimui, kurio objektas yra visiškai kitas, pradėti ( 35 ).

57.

Atsižvelgiant į tai, Komisija neabejotinai neturi jokios teisės pridėti prie bylos ir vėliau naudoti kaip įrodymus dokumentus, prieš tai jų nepatikrinusi dėl reikšmingumo atitinkamo patikrinimo objektui. Antraip bet kokios procesinės tikrinamų įmonių garantijos netektų prasmės, o neteisėtai gauti įrodymai galėtų būti naudojami be jokių ribų.

58.

Šiuo aspektu iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies struktūros aiškiai matyti logiška patikrinimo metu atliktinų procedūrinių veiksmų eiga: duomenys ir dokumentai bet kuriuo atveju pirmiausia patikrinami dėl jų reikšmingumo atitinkamo tyrimo objektui ir paskui gali būti pridėti prie Komisijos vedamos bylos. Vis dėlto, priešingai, nei argumentuoja Nexans, 20 straipsnio 2 dalyje nėra nenustatytos privalomos chronologinės veiksmų sekos, pagal kurią duomenys, prieš juos kopijuojant, pirmiausia privalo būti patikrinti. Tai visų pirma pasakytina, jeigu kopijos daromos siekiant tik peržiūrėti duomenis.

59.

Atrodo, kad tokiu atveju atimti iš Komisijos galimybę prieš tai nepatikrinus kopijuoti duomenis yra neproporcingas jos įgaliojimų apribojimas, ypač jeigu užtikrinama, kad tai tik techninis tarpinis veiksmas tikrinant šiuos duomenis ir jeigu galiausiai prie bylos nepridedama jokių prieš tai nepatikrintų dokumentų. Apeliantės neginčija, kad nagrinėjamu atveju taip ir buvo ( 36 ).

60.

Tiesa, kad patikrinimą lydi kišimasis į įmonės privatumą, o reikalavimas apsaugoti nuo savavališko ar neproporcingo valdžios institucijų kišimosi į bet kurio – tiek fizinio, tiek juridinio – asmens privačios veiklos sritį yra bendrasis Sąjungos teisės principas ( 37 ), šiuo metu jau kodifikuotas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje.

61.

Bet tai nereiškia, kad Komisijos įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį per se reikia aiškinti siaurai, kaip teigia Nexans. Veikiau šiuos įgaliojimus reikia aiškinti ir traktuoti taip, kad būtų užtikrintas griežtas tikrinamų įmonių teisių gerbimas. Apribojimai, taikomi šiuo atžvilgiu savo įgaliojimais besinaudojančiai Komisijai, nėra savitiksliai, o skirti garantuoti, kad šios teisės bus gerbiamos ( 38 ).

62.

Vis dėlto teisės į gynybą ir tokių teisių, kaip Nexans nurodoma advokatų profesinė paslaptis arba paralelinėje byloje Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi / Komisija ( 39 ) nagrinėjama teisė į privataus gyvenimo apsaugą, apsauga užtikrinama, jeigu Komisija, kaip yra šiuo atveju, nors ir kopijuoja duomenis prieš tai jų nepatikrinusi, vėliau, siekdama nustatyti šių duomenų reikšmingumą patikrinimo objektui, juos tiria griežtai laikydamasi atitinkamų procesinių garantijų tikrinamų įmonių gynybos teisėms užtikrinti, t. y. visų pirma dalyvaujant šių įmonių advokatams, ir tik paskui prie administracinės bylos prideda šiam tyrimui reikšmingais pripažintus dokumentus, o likusius nukopijuotus duomenis sunaikina.

63.

Net jei įmonės kietuosiuose diskuose ir būtų privačių arba advokatų profesinės paslapties saugomų duomenų, kurie pirmajame etape būtų nukopijuoti, taikant pirma nurodytą metodą duomenys paskui peržiūrimi, įrodomąją galią galintys turėti dokumentai atskiriami nuo likusių duomenų ir pastarieji sunaikinami, kaip įvyko ir nagrinėjamoje byloje ( 40 ). Todėl toks kopijavimas peržiūros tikslais nėra rimtesnis kišimasis nei pats peržiūros veiksmas.

64.

Be to, priešingai nei paslėpti apeliančių kaltinimai, Komisija, kaip ji pati teigia šiame apeliaciniame procese, ir apeliantės šio jos teiginio neginčija, jokiu būdu savavališkai tiesiogine to žodžio prasme „nenusiurbė“ visų visose Nexans laikmenose ir diskuose buvusių duomenų aklai, nedarydama tarp jų jokio skirtumo. Veikiau Komisija nukopijavo tik tuos duomenis, kuriuos prieš tai buvo identifikavusi kaip galinčius būti reikšmingus tyrimui, nes tie duomenys buvo kompiuteriuose ar duomenų laikmenose, priklausančiose asmenims, kurie atliko esminį vaidmenį darant patikrinimo metu tiriamą galimą pažeidimą ( 41 ).

65.

Be to, kaip teisingai teigia Komisija, duomenų indeksavimas naudojant skaitmeninio tyrimo technologiją ir vėlesnė taip indeksuotų duomenų peržiūra gali užimti labai daug laiko. Juo labiau kad įmonės šiuo metu elektroniniu būdu saugo milžiniškus kiekius duomenų. Todėl atrodo visiškai prasminga nukopijuoti duomenis tam, kad prietaisus ar laikmenas, kuriose šie duomenys buvo išsaugoti, galima būtų iš karto vėl grąžinti naudotojams, neblokuojant jų tol, koks truks tyrimas.

66.

Šiomis aplinkybėmis bendras draudimas kopijuoti duomenis prieš tai jų nepatikrinus atrodo netikslingas ir galiausiai nepagrįstas apsunkinimas, trukdantis Komisijai naudotis įgaliojimais atlikti patikrinimus ir viršijantis tai, kas būtina tikrinamų įmonių teisėms apsaugoti. Toks draudimas būtų nepateisinama kliūtis Komisijai, kaip Sutarties sergėtojai, atlikti savo užduotį prižiūrėti konkurencijos taisyklių laikymąsi ( 42 ).

67.

Taigi apibendrinant reikia konstatuoti, kad Komisija pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies c punktą turi teisę daryti duomenų kopijas tarpiniame etape jų vėlesnio tyrimo tikslais, jeigu tai atrodo tikslinga atsižvelgiant į atitinkamo patikrinimo vykdymą, jeigu galiausiai prie bylos nepridedami duomenys, kurie prieš tai nebuvo ištirti dėl jų reikšmingumo atitinkamo patikrinimo objektui ir jeigu visi kiti duomenys po peržiūros sunaikinami. Jeigu tai užtikrinama, neatrodo būtina iš Komisijos reikalauti, kad įrodytų, jog nukopijuoti duomenis buvo ne tik tikslinga, bet ir neišvengiamai būtina, nes iš anksto jų nenukopijavus būtų buvę neįmanoma atlikti patikrinimo.

68.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

69.

Tiesa, kol kas vis dar lieka neatsakytas klausimas, ar nukopijuotus duomenis Komisija privalo tirti įmonės patalpose, ar ji turi teisę juos tirti savo patalpose Briuselyje.

70.

Kad Komisija neturi teisės tirti nukopijuotų duomenų savo patalpose, apeliantės teigia antrajame ir trečiajame apeliacinio skundo pagrinduose, be kita ko, remdamosi Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotėmis, struktūriniu nenuoseklumu aiškinant plačiai ir paties sprendimo atlikti patikrinimą tekstu.

71.

Nexans argumentus, kad Komisija neturi įgaliojimų įmonės patikrinimo metu nukopijuotus duomenis vėliau tirti savo patalpose Briuselyje, Bendrasis Teismas atmetė skundžiamo sprendimo 60–64 punktuose, iš esmės motyvuodamas tuo, kad iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkto neišplaukia, jog įmonės komercinių knygų ir dokumentų tyrimas turi būti vykdomas tik šios įmonės patalpose. Veikiau pagal šią nuostatą Komisija tik įpareigojama atliekant dokumentų tyrimą savo patalpose suteikti tikrinamoms įmonėms tokias pačias garantijas, kokios turi būti užtikrintos atliekant patikrinimą vietoje; nagrinėjamu atveju taip ir buvo.

72.

Ir šios pastabos nėra teisiškai klaidingos.

73.

Pirma, kitaip, nei mano Nexans, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 dalies formuluotės, pagal kurią „Komisija <…> gali atlikti visus reikiamus įmonių <…> patikrinimus“, neišplaukia, kad visas patikrinimas privalo būti atliekamas įmonės patalpose.

74.

Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 dalyje vartojant sąvoką „įmonių“, daroma nuoroda į tikrinamų įmonių patalpas. Tačiau tai yra logiška, nes patikrinimas neišvengiamai prasideda įmonės patalpose. Bet ši formuluotė nereiškia, kad įmonės patalpose nukopijuotų duomenų Komisija vėliau negali tirti savo patalpose, ieškodama tarp jų tų, kurie būtų reikšmingi atliekamo patikrinimo objektui.

75.

Tas pats pasakytina apie Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies bendrą struktūrą. Iš šios struktūros matyti, kad teisės aktų leidėjas šia nuostata siekė numatyti įgaliojimus, būtinus tam, kad Komisija galėtų atlikti patikrinimą įmonių patalpose (patekti į patalpas, tikrinti dokumentus, daryti kopijas, užplombuoti patalpas ir dokumentus, apklausti įmonės atstovus). Bet ir tai nereiškia, kad įmonės patalpose pradėtas patikrinimas negali būti tęsiamas Komisijos patalpose.

76.

Nematyti, kad toks patikrinimo tęsimas Komisijos patalpose, palyginti su patikrinimo vykdymu įmonės patalpose, papildomai suvaržytų tikrinamų įmonių teises taip rimtai, kad tam reikėtų numatyti specialų įgaliojimą, kuris negalėtų netiesiogiai išplaukti iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų įgaliojimų, aiškinant pastaruosius taip, kad būtų atsižvelgta į būtinybę apsaugoti tikrinamų įmonių teises.

77.

Juo labiau kad Reglamente Nr. 1/2003 numatyti įgaliojimai, kaip jau minėta, turi sudaryti Komisijai galimybes veiksmingai kovoti su antikonkurenciniais veiksmais ( 43 ). Todėl, ypač atsižvelgiant į nuo Reglamento Nr. 1/2003 įsigaliojimo smarkiai išaugusius įmonių generuojamus ir saugomus elektroninių duomenų kiekius, atrodo visiškai pagrįsta sudaryti Komisijai galimybes daug laiko reikalaujantį tokių duomenų tyrimą atlikti savo patalpose, kad Komisijos darbuotojams nereikėtų neproporcingai ilgai užsibūti tikrinamų įmonių patalpose; o tai irgi gali sukelti papildomų išlaidų.

78.

Atsižvelgiant į tai, neatrodo būtina apriboti Komisijos įgaliojimo patikrinti duomenis nuosavose patalpose, nustatant, kad tai leidžiama tik tais atvejais, kai, pavyzdžiui, dėl techninių priežasčių neįmanoma ištirti atitinkamų duomenų vietoje. Tiesa, Komisijos sprendimas tirti duomenis savo, o ne tikrinamos įmonės patalpose turi būti tikslingas ir pagrįstas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes: pavyzdžiui, kai Komisija kurį laiką jau tyrė duomenis vietoje, bet dar liko labai daug jų ištirti.

79.

Nagrinėjamoje byloje šis pagrįstumas išplaukia iš to, kad nagrinėjami duomenys tapo prieinami tik besibaigiant patikrinimui įmonėje ( 44 ). Taip pat labiau pagrįstas tyrimas Komisijos patalpose atrodo tada, kai įmonei (kaip nagrinėjamu atveju) atstovauja Briuselyje reziduojantys advokatai, kurie be didesnių sąnaudų gali dalyvauti tiriant duomenis.

80.

Vis dėlto apeliantės nepateikia jokių argumentų, galinčių pagrįsti teiginį, kad nagrinėjamu atveju nebūtų buvę tikslinga tęsti patikrinimą Komisijos patalpose, o tik tvirtina, kad Komisija tai dariusi dėl „patogumo“.

81.

Tiesa, kaip ir kopijuojant duomenis ( 45 ), taip ir juos tiriant Komisijos patalpose, svarbiausia, kad tai darant nebūtų pažeidžiamos tikrinamų įmonių teisės į gynybą.

82.

Kaip Bendrasis Teismas teisingai nurodė skundžiamo sprendimo 60 punkte, atlikdama dokumentų tyrimą savo patalpose Komisija privalo suteikti tikrinamoms įmonėms tokias pačias garantijas, kokios turi būti užtikrintos atliekant patikrinimą vietoje. Nes, kaip jau minėta, atliekant patikrinimą svarbiausia, kad prie bylos būtų pridėti tik tie dokumentai, dėl kurių įrodoma, kad jie yra reikšmingi sprendime atlikti patikrinimą nurodytam objektui ir tikslui, nes tik taip įmanoma užtikrinti, kad vėlesniame procese nebus naudojami įrodymai, gauti pažeidžiant tikrinamų įmonių teises ( 46 ). Tam būtina užtikrinti, kad Komisijai peržiūrint visus duomenis ir dokumentus visą laiką dalyvautų šių įmonių advokatai, kurie galėtų patikrinti, kokius dokumentus Komisija laikė reikšmingais.

83.

Atitinkamai tai, kad įmonėje nukopijuotus duomenis Komisija išsiveža į savo patalpas Briuselyje ir ten tiria, jokiu būdu negali reikšti, kad tikrinama įmonė netenka galimybės kontroliuoti šiuos duomenis, o Komisija gali visiškai laisvai juos nagrinėti. Veikiau reikia užtikrinti, kad duomenis Komisija vežtų užplombuotus ir juos peržiūrinėtų tik dalyvaujant įmonės advokatams – nagrinėjamu atveju taip ir buvo ( 47 ). Beje, kaip per teismo posėdį teisingai pažymėjo Komisija, pervežant užplombuotus duomenis garantuojamas įmonės patalpose pradėto ir Komisijos patalpose tęsiamo patikrinimo tęstinumas.

84.

Be to, tai būtų taip pat nesuderinama su reikalavimu užtikrinti šių įmonių teises į gynybą, jeigu patikrinimo vykdymas Komisijos patalpose Briuselyje tikrinamoms įmonėms reikštų neproporcingą naštą ar išlaidas. Tiesa, kad Komisijai atliekant patikrinimą įmonės privalo bendradarbiauti. Tačiau Komisija neturi teisės kelti neproporcingų su bendradarbiavimu susijusių reikalavimų, ir šis bendradarbiavimas negali tapti įmonei nepakeliama našta ( 48 ).

85.

Šiuo klausimu Nexans teigia, kad jeigu Komisija įmonėje nukopijuotus duomenis pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktus galėtų tirti savo patalpose Briuselyje, Komisijos tos pačios dalies e punkte numatyta teisė apklausti tikrinamos įmonės darbuotojus irgi turėtų būti taikoma Komisijos patalpose. Tačiau tai atrodo nesuderinama su Komisijos įgaliojimų tyrimo srityje galutiniu reglamentavimu.

86.

Dėl prieš tai galiojusios nuostatos – Reglamento Nr. 17 ( 49 ) 14 straipsnio 1 dalies c punkto – konstatuotina, kad jame dar esančios frazės, jog prašyti pateikti žodinių paaiškinimų galima „iš karto“, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies e punkte nebeliko. Šiomis aplinkybėmis tai nereiškia, kad įmonės darbuotojai negali per se būti apklausiami Briuselyje, remiantis šia nuostata. Tačiau tai taikoma tik tiek, kiek tai nesukelia įmonei neproporcingų sąnaudų.

87.

Atitinkamai tikrinamų įmonių advokatų dalyvavimo atliekant patikrinimą Komisijos patalpose Briuselyje būtinybė, visų pirma su tuo susijusios išlaidos, neturi tapti neproporcinga našta šioms įmonėms, palyginti su tyrimu, atliekamu jų pačių patalpose.

88.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju Nexans nepateikia jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad patikrinimo vykdymas Komisijos patalpose šiai įmonei būtų buvusi neproporcinga našta; to nematyti ir iš bylos aplinkybių.

89.

Galiausiai pažymėtina, kad, priešingai, nei argumentuoja Nexans, toks Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas, pagal kurį Komisija gali tęsti patikrinimą savo patalpose, neprieštarauja ir kitoms šio reglamento nuostatoms.

90.

Nexans manymu, Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnio 4 dalis, kurioje dėl „kitų patalpų tikrinimo“ daroma nuoroda į Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies a–c punktuose numatytus įgaliojimus, netektų prasmės, jeigu Komisijos įgaliojimą tirti dokumentus už įmonės patalpų ribų būtų galima kildinti iš paties 20 straipsnio.

91.

Bet, kaip teisingai pažymi Komisija, Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnis susijęs su visiškai kita situacija nei patikrinimo pagal to paties reglamento 20 straipsnį situacija. 21 straipsnyje Komisijai suteikiama teisė atlikti patikrinimus ir rinkti įrodymus kitose nei priklausančios įmonei patalpose, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų namuose ar transporto priemonėse, ir šiuo tikslu daroma nuoroda į 20 straipsnio 2 dalies a–c punktuose numatytus įgaliojimus. Taigi 20 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimas, pagal kurį remiantis tos pačios dalies c punktu įmonės patalpose nukopijuotus duomenis leidžiama toliau tirti už šių patalpų ribų, neturi jokios įtakos Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnio taikymo sričiai.

92.

Taigi galiausiai reikia konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 ir 2 dalis Komisija turi įgaliojimus patikrinimo metu įmonės patalpose nukopijuotus duomenis vėliau tirti savo patalpose, jeigu tai atrodo tikslinga atsižvelgiant į atitinkamo patikrinimo vykdymą, o tikrinamoms įmonėms suteikiamos tokios pat procesinės garantijos jų gynybos teisėms užtikrinti kaip ir atliekant tyrimą jų pačių patalpose. Be to, jeigu tai užtikrinama, neatrodo būtina reikalauti iš Komisijos įrodymų, patvirtinančių, kad būtų buvę visiškai neįmanoma patikrinimą atlikti įmonės patalpose.

93.

Iš to, kas išdėstyta, aišku, kad ir antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

94.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, atmesdamas jų argumentą, kad ribotas Komisijos įgaliojimas atlikti tyrimą tik Nexans patalpose išplaukia iš paties sprendimo atlikti patikrinimą teksto. Šiame sprendime nustatyta, kad „[p]atikrinimas gali būti atliktas visose įmonės kontroliuojamose patalpose, visų pirma esančiose šiuo adresu: <…>“ ( 50 ).

95.

Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą skundžiamo sprendimo 67 punkte, motyvuodamas tuo, kad nors iš sprendimo atlikti patikrinimą matyti, jog patikrinimas galėjo būti atliekamas minėtose patalpose, iš šio sprendimo nematyti, kad jis neturėjo būti atliekamas tik jų patalpose. Taigi, Bendrojo Teismo manymu, sprendime atlikti patikrinimą nebuvo atmesta Komisijos galimybė tęsti patikrinimą Briuselyje.

96.

Kitaip, nei teigia Nexans, šioje išvadoje nematyti teisės klaidų.

97.

Kaip teisingai pažymi Komisija, darydama nuorodą į pačių Nexans minimą Bendrojo Teismo sprendimą byloje Minoan Lines / Komisija, tokia formuluote siekiama tik suteikti Komisijai įgaliojimą patekti į minėtojo juridinio vieneto patalpas – ir tik į jas. Tai reiškia, kad Komisija, remdamasi tokiu sprendimu, negali patekti į kito juridinio vieneto nei nurodytasis patalpas ir ten atlikti patikrinimus ( 51 ).

98.

Taigi sprendimas atlikti patikrinimą nedraudžia Komisijai duomenis, kurie buvo nukopijuoti šiame sprendime nurodytoje įmonėje, vėliau tirti savo patalpose, jeigu Komisija užtikrina, kad įmonė niekada nebuvo netekusi galimybės kontroliuoti šiuos duomenis; nagrinėjamu atveju taip ir buvo ( 52 ).

99.

Apeliantės taip pat neteisios, kai teigia, jog tam, kad sprendimas atlikti patikrinimą apimtų ir Komisijos galimybę tirti duomenis savo patalpose, jis turėjo būti priimtas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsniu, o ne 20 straipsniu. Kaip minėta ( 53 ), 21 straipsnis susijęs su patikrinimų vykdymu kitose nei priklausančios įmonei patalpose, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų namuose ar transporto priemonėse, taigi jis taikomas esant visiškai kitai situacijai nei situacija, kai remiantis 20 straipsniu įmonės patalpose pradėtas patikrinimas tęsiamas Komisijos patalpose.

100.

Taigi ir trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

101.

Ketvirtajame ir penktajame apeliacinio skundo pagrinduose apeliantės kritikuoja Bendrojo Teismo išvadas dėl baudos apskaičiavimo. Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Bendrojo Teismo neribota jurisdikcija peržiūrėti Komisijos nustatytą baudą, o penktojo apeliacinio skundo pagrindo dalykas yra tariama Bendrojo Teismo vertinimo klaida.

102.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai suprato savo SESV 261 straipsnyje, siejamame su Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu, numatytos neribotos jurisdikcijos peržiūrėti Komisijos nustatytą baudą apimtį.

103.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją patikrinti, kaip kiekvienu konkrečiu atveju Komisija įvertino neteisėtos veiklos sunkumą. Nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas patikrina, ar, pirma, Bendrasis Teismas teisiškai teisingai atsižvelgė į visus veiksnius, kurie yra esminiai nustatant konkrečios veiklos sunkumą pagal SESV 101 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį, ir, antra, ar Bendrasis Teismas teisės požiūriu pakankamai atsakė į visus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti baudą ar sumažinti jos dydį ( 54 ).

104.

Nagrinėjamu atveju, kaip mano apeliantės, bazinis baudų dydis, nustatytas remiantis 15 % reikšmingų pardavimų verte, turėjo būti sumažintas, nes pažeidimas, jų teigimu, reikšmingai rinkai neturėjo jokio ar tik ribotą poveikį. Tačiau skundžiamo sprendimo 156 punkte Bendrasis Teismas, apeliančių teigimu, tik padarė nuorodą į 2006 m. pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skiriamų baudų apskaičiavimo gairių (toliau – 2006 m. gairės) ( 55 ) 22 punktą, kuriame pažeidimo įtaka rinkai neįvardijama kaip baudos dydį lemiantis veiksnys. Todėl apeliantės mano, kad neįvertinęs jų argumento ir nepasinaudojęs savo neribota jurisdikcija peržiūrėti Komisijos sprendimą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

105.

Šio argumento pagrįstumas priklauso nuo to, ar remiamasi skundžiamo sprendimo 156 punkto versija proceso kalba, t. y. anglų k., ar šio sprendimo punkto versija Bendrojo Teismo darbo kalba, t. y. prancūzų k., ir visomis kitomis skundžiamo sprendimo kalbinėmis versijomis.

106.

Visų pirma reikia pažymėti, kad neribota jurisdikcija, Sąjungos teismui suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį remiantis SESV 261 straipsniu, be sankcijos teisėtumo paprastos kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir atitinkamai panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą ( 56 ).

107.

Nors šios neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva ( 57 ), siekdamas įvykdyti kontrolės pasinaudojant neribota jurisdikcija, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, reikalavimus dėl baudos Sąjungos teismas, įgyvendindamas SESV 261 ir 263 straipsniuose numatytus įgaliojimus, turi išnagrinėti visus su teisės ar fakto klausimais susijusius kaltinimus, kuriais siekiama parodyti, kad baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo ir trukmės ( 58 ).

108.

Jeigu remiamasi skundžiamo sprendimo versija prancūzų kalba ir visomis kitomis kalbinėmis versijomis, išskyrus anglišką versiją, skundžiamo sprendimo 156 punkte išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai, priešingai, nei teigia apeliantės, atitinka šios jurisprudencijos reikalavimus.

109.

Tiesa, kad argumentą, jog Komisija privalėjo atsižvelgti į tariamą pažeidimo poveikio rinkai nebuvimą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 156 punkte atmetė, darydamas nuorodą į 2006 m. gairių 22 punktą ir konstatuodamas, kad Komisija nebūtinai turi atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai ar jo nebuvimą kaip į sunkinančią ar lengvinančią aplinkybę.

110.

Be to, skundžiamo sprendimo versijoje prancūzų kalba ir visose kitose kalbinėse versijose, išskyrus anglišką versiją, Bendrasis Teismas vis dėlto toliau paaiškino, kad veikiau pakanka, jog, kaip šiuo atveju, Komisijos nustatytą pardavimų vertės procentinės dalies, į kurią turi būti atsižvelgta, dydį pateisintų kiti veiksniai, galintys būti reikšmingi sunkumo nustatymui pagal minėtą nuostatą, kaip antai pats pažeidimo pobūdis, bendra visų susijusių asmenų rinkos dalis ir jo geografinė aprėptis.

111.

Šios pastabos rodo, kad, priešingai, nei teigia Nexans, argumentą dėl tariamo poveikio rinkai nebuvimo Bendrasis Teismas atmetė ne tik padarydamas bendrą nuorodą į 2006 m. gaires. Veikiau intarpas „kaip šiuo atveju“ rodo, kad, Bendrojo Teismo manymu ir konkretaus atvejo vertinimu, pardavimų vertės procentinės dalies, į kurią Komisija atsižvelgė nustatydama bazinį baudos dydį, dydis, nepaisant galimo poveikio rinkai nebuvimo, buvo pagrįstas dėl kitų 2006 m. gairėse nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdžio. Kadangi prancūzų kalba yra Bendrojo Teismo darbo kalba, reikia manyti, kad prancūziškoje kalbinėje versijoje esančią formuluotę „kaip šiuo atveju“ („comme en l‘occurrence“) Bendrasis Teismas įtraukė sąmoningai ir kad tai atspindi šio teismo atliekamą šios bylos vertinimą.

112.

Taigi Bendrasis Teismas negali būti kaltinamas tuo, kad nepakankamai įvertino Nexans argumentus pirmojoje instancijoje ir nepakankamai pasinaudojo savo neribota jurisdikcija peržiūrėti Komisijos sprendimą dėl baudos. Kadangi skundžiamo sprendimo 156 punkto angliškoje kalbinėje versijoje nėra formuluotės „kaip šiuo atveju“, šiame sprendime, parašytame proceso kalba, vis dėlto padaryta teisės klaida, dėl kurios iš principo jį reikėtų panaikinti. Neįtraukus tokios formuluotės, neįmanoma žinoti, ar Bendrasis Teismas pakankamai pasinaudojo savo neribota jurisdikcija peržiūrėti baudą. Todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti Bendrajam Teismui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos formuluotės nėra tik skundžiamo sprendimo angliškoje kalbinėje versijoje ir kad tai akivaizdžiai susiję su vertimo klaida, Bendrasis Teismas dar galėtų pašalinti šią teisės klaidą iki Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo, ištaisydamas šią klaidą pagal savo Procedūros reglamento 164 straipsnį. Tai bet kuriuo atveju būtų geresnis sprendimas nei skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas nagrinėti Bendrajam Teismui, nes pastaruoju atveju tik be reikalo būtų pratęsta procedūra ir kiltų papildomų išlaidų, bet galiausiai niekas nebūtų pakeista, nes Bendrasis Teismas, gavęs bylą nagrinėti iš naujo, ieškinį atmestų dar kartą grįsdamas tais pačiais motyvais – tik šį kartą išverstais teisingai. Vis dėlto, nepakenkiant teisinei Nexans apsaugai, ištaisius skundžiamo sprendimo anglišką kalbinę versiją turėtų būti nustatytas naujas terminas pateikti apeliacinį skundą dėl ištaisytos šio sprendimo dalies. Kitas variantas – Teisingumo Teismas galėtų šios bylos šalims suteikti terminą, per kurį jos galėtų pakeisti savo argumentus ( 59 ).

113.

Jei Bendrasis Teismas laiku ištaisytų skundžiamą sprendimą proceso kalba ir jei Teisingumo Teismas galėtų pagrįsti savo sprendimą Bendrojo Teismo pasinaudota neribota jurisdikcija, Bendrojo Teismo vertinimas dėl pažeidimo sunkumo iš esmės taip pat atrodytų pateisinamas juo labiau todėl, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją 15 % norma susitarimo pasidalyti rinkas atveju gali būti pagrįsta vien dėl pažeidimo sunkumo, nes tai vienas sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 23 punktą, o toks koeficiento dydis atitinka mažiausią už tokius pažeidimus pagal šias gaires nustatytos sankcijų skalės dydį ( 60 ). Atitinkamai Teisingumo Teismas (tiesa, jau po to, kai buvo paskelbtas skundžiamas teismo sprendimas) savo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime byloje Philips ir Philips France / Komisija paaiškino, kad su pažeidimo sunkumu susijusiu argumentu grindžiamas kaltinimas Bendrajam Teismui dėl nepakankamo išnagrinėjimo neturi prasmės, jeigu Komisijos pasirinktą sunkumo koeficientą galima pagrįsti vien pažeidimo pobūdžiu ( 61 ).

114.

Galiausiai pirma pateiktų svarstymų nepaneigia ir apeliančių primygtinai nurodomas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Infineon Technologies / Komisija ( 62 ).

115.

Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas negalėjo nepažeisdamas savo neribotos jurisdikcijos apimties neatsakyti į Infineon argumentą, jog nustatydama baudos dydį Komisija pažeidė proporcingumo principą, kai neatsižvelgė į ribotą ryšių, kuriuos palaikant dalyvavo Infineon, skaičių ( 63 ).

116.

Vis dėlto byla Infineon yra ypatinga tuo, kad joje, kitaip nei šios išvados 113 punkte nurodytoje byloje Philips ( 64 ) ir šioje byloje, buvo kilęs klausimas, ar reikia atsižvelgti į Infineon individualaus dalyvavimo darant nagrinėjamą pažeidimą apimtį, visų pirma kaip į lengvinančią aplinkybę, galinčią pateisinti baudos sumažinimą ( 65 ). Todėl, kaip aiškiai konstatavo Teisingumo Teismas, šios išvados 113 punkte nurodytų Sprendimo Philips ir Philips France / Komisija išvadų Sprendimas Infineon Technologies / Komisija niekaip nepaneigia ( 66 ).

117.

Taigi pirma pateikti svarstymai rodo, kad, jeigu Bendrasis Teismas laiku ištaisys skundžiamo sprendimo anglišką kalbinę versiją, reikia atmesti ir ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą.

118.

Galiausiai penktasis Nexans apeliacinio skundo pagrindas susijęs su europinio kartelio lygmens vertinimu nustatant baudą. Kaip jau minėta, Europos įmonėms Komisija padidino bazinį baudos dydį 2 %, nes manė, kad jos, be to, kad pasidalijo rinką tarp Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos įmonių (A / R lygmens kartelis), buvo papildomai pasidalijusios rinką tarp Europos įmonių ( 67 ).

119.

Per procesą Bendrajame Teisme Nexans nesutiko su tuo, kad dėl europinio kartelio lygmens buvo padaryta papildoma žala, galinti pateisinti baudos padidinimą. Šį argumentą Bendrasis Teismas atmetė.

120.

Šiame apeliaciniame procese Nexans kritikuoja atitinkamą Bendrojo Teismo išvadą skundžiamo teismo sprendimo 182 punkte. Jame Bendrasis Teismas konstatavo, kad, priešingai, nei tvirtina Nexans, nėra jokių abejonių, kad aukštos įtampos požeminių ir povandeninių elektros kabelių projektų dalijimasis pagal „europinį kartelio lygmenį“ padidino žalą konkurencijai, kurią EEE darė šio kartelio „lygmuo A / R“.

121.

Pasak Nexans, prieidamas prie šios išvados Bendrasis Teismas ne tik padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, bet ir netinkamai ją motyvavo. Jų teigimu, ir Komisija, ir Bendrasis Teismas pripažino, kad Nexans pateikė įrodymų, jog pažeidimas neturėjo poveikio jokiems pardavimams Europoje. Atsižvelgiant į tai, sprendimo padidinti baudą negalima grįsti tik tuo, kad nėra jokių abejonių, jog europinis kartelio lygmuo padidino žalą konkurencijai. Apeliantės teigia, kad dėl šios priežasties Bendrasis Teismas, patvirtindamas baudos padidinimo teisėtumą, padarė vertinimo klaidą.

122.

Šis argumentas neįtikina. Jis iš dalies pagrįstas akivaizdžiai klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu.

123.

Pirmiausia Bendrasis Teismas jokiu būdu nemanė, kad apeliantės įrodė, jog pažeidimas neturėjo poveikio pardavimams Europoje. Veikiau Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 181 punkte konstatavo, kad europinis kartelio lygmuo apėmė papildomą susitarimą, viršijantį priskyrimo taisykles „A / R lygmens kartelyje“.

124.

Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas, kaip jau minėta, skundžiamo sprendimo 182 punkte priėjo prie išvados, kad nėra jokių abejonių, jog „europinis kartelio lygmuo“ padidino žalą konkurencijai, kurią EEE darė „A / R lygmens kartelis“. Šių Bendrojo Teismo išvadų Nexans per apeliacinį procesą nekvestionuoja ir nėra jokio pagrindo manyti, kad šios išvados būtų pagrįstos kokių nors Nexans pirmojoje instancijoje pateiktų įrodymų iškraipymu.

125.

Atsižvelgiant į tai, viena vertus, nematyti, kiek Bendrojo Teismo išvada skundžiamo sprendimo 182 punkte yra netinkamai motyvuota.

126.

Kita vertus, Bendrasis Teismas visiškai teisingai preziumavo, kad besidalydamos projektais tarpusavyje Europos įmonės padarė papildomą žalą, be tos, kurią sukėlė rinkų pasidalijimas tarp Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos įmonių. Glaudus abiejų kartelio lygmenų ryšys nekeičia fakto, kad „europinis kartelio lygmuo“ apėmė savarankiškos reikšmės susitarimą, kurio nebuvo „A / R lygmens kartelyje“. Šis pasidalijimas Europos viduje būtų buvęs kvalifikuotinas kaip ribojantis konkurenciją ir nepriklausomai nuo rinkų pasidalijimo tarp Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos įmonių. Todėl Bendrasis Teismas nepadarė vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad už šį „papildomą“ pažeidimo elementą galėjo būti baudžiama padidinant skirtą baudą.

127.

Taigi penktąjį apeliacinio skundo pagrindą taip pat reikia atmesti.

128.

Kadangi visi Nexans pateikti apeliacinio skundo pagrindai atmestini, reikia atmesti ir visą apeliacinį skundą.

129.

Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

130.

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su 184 straipsnio 1 dalimi, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė; jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Teisingumo Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o apeliantės pralaimėjo bylą, jos turi jas padengti. Išlaidas jos turi padengti solidariai, nes buvo kartu pateikusios apeliacinį skundą. Tačiau netikslinga priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo ketvirtuoju pagrindu, nes šį pagrindą lemia vertimo klaida, kurią padarė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Taigi šiuo požiūriu visos proceso šalys turėtų pirmiausia padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Paskui jos galės išsiaiškinti, ar gali iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reikalauti atlyginti nuostolius.

131.

Dėl šių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą: