1.

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, turi būti aiškinama taip: darbuotojo, kuris pripažintas ypač pažeidžiamu dėl su darbu susijusios rizikos, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, ir dėl šios priežasties negali vykdyti tam tikrų užduočių, antraip kiltų pavojus jo arba kitų asmenų sveikatai, sveikatos būklė patenka į sąvoką „negalia“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, tik kai ši būklė lemia darbingumo apribojimus, atsirandančius būtent dėl ilgalaikių fizinių, protinių ar psichikos sutrikimų, kurie kartu su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai užsiimti profesine veikla tokiomis pačiomis kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar pagrindinėje byloje šios sąlygos yra tenkinamos.

2.

Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis turi būti aiškinamas taip: neįgalaus darbuotojo atleidimas iš darbo dėl „objektyvių priežasčių“, nes jis atitinka kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama siekiant nustatyti asmenis, kurie turi būti atleisti iš darbo (mažesnis už nurodytąjį našumo lygis, mažesni gebėjimai atlikti įvairias užduotis įmonės darbo vietose ir didelis nebuvimo darbe rodiklis), yra netiesioginė diskriminacija dėl negalios, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nebent darbdavys, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo neįgaliųjų atžvilgiu, prieš atleisdamas šį darbuotoją iš darbo sudarė jam tinkamas sąlygas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnį, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.