1.

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 punktą, 67 straipsnį ir 71 straipsnio 1 dalį, taip pat 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, Europos bendrijos vardu patvirtintos 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB, 33 straipsnį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės teismas, gavęs ieškinį, kuriuo prašoma tuo pačiu metu užtikrinti, kad būtų laikomasi teisių į fiksuotas vienodas išmokas, nustatytas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, ir būtų papildomai atlyginta žala, patenkanti į šios konvencijos taikymo sritį, savo jurisdikciją dėl pirmos reikalavimų dalies turi vertinti atsižvelgdamas į Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą, o dėl antrosios – į minėtos konvencijos 33 straipsnį.

2.

1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 33 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad, kiek tai susiję su ieškiniais dėl žalos atlyginimo, patenkančiais į šios konvencijos taikymo sritį, joje reglamentuojamas ne tik teismų jurisdikcijos paskirstymas tarp valstybių, jos šalių, bet ir teritorinės jurisdikcijos paskirstymas tarp kiekvienos iš šių valstybių teismų.