|
11.11.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 383/21 |
2019 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht Bonn (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Antonio Romano, Lidia Romano/DSL Bank – eine Niederlassung der DB Privat- und Firmenkundenbank AG, anciennement DSL Bank – unité opérationnelle de Deutsche Postbank AG
(Byla C-143/18) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 2002/65/EB - Nuotoliniu būdu sudaroma vartojimo paskolos sutartis - Teisė atsisakyti sutarties - Teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimas po to, kai aiškiu vartotojo prašymu sutartis yra visiškai įvykdyta - Informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pateikimas vartotojui)
(2019/C 383/21)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Bonn
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Antonio Romano, Lidia Romano
Atsakovas: DSL Bank – DB Privat- und Firmenkundenbank AG, anksčiau – DSL Bank – Deutsche Postbank AG padalinys
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB 6 straipsnio 2 dalies c punktas, siejamas su šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi ir 13 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinė teisės nuostata, kaip ji aiškinama nacionalinių teismų praktikoje, pagal kurią, kiek tai susiję su tarp verslininko ir vartotojo sudaryta nuotoline sutartimi dėl finansinių paslaugų, neišnyksta šio vartotojo teisė atsisakyti sutarties tuo atveju, kai šią sutartį aiškiu vartotojo prašymu abi šalys yra visiškai įvykdžiusios, vartotojui nepasinaudojus teise jos atsisakyti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visas vidaus teisės nuostatas ir taikyti jose pripažintus aiškinimo metodus tam, kad būtų priimtas šią nuostatą atitinkantis sprendimas, prireikus pakeičiant suformuotą nacionalinę teismų praktiką, jeigu ji pagrįsta nacionalinės teisės išaiškinimu, kuris nesuderinamas su minėta nuostata. |
|
2. |
Direktyvos 2002/65 5 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu ir 6 straipsnio 2 dalies c punktu, turi būti aiškinama taip, kad verslininko, kuris su vartotoju sudaro sutartį dėl finansinių paslaugų, pareiga aiškiai ir suprantamai pagal Sąjungos teisės reikalavimus informuoti pakankamai informuotą, protingai pastabų ir nuovokų vidutinį vartotoją iki jis susaistomas kokios nors nuotolinės sutarties ar ofertos apie teisę atsisakyti sutarties nepažeidžiama, jei šis verslininkas informuoja šį vartotoją apie tai, jog teisė atsisakyti sutarties netaikoma sutarčiai, kurią aiškiu vartotojo prašymu abi šalys yra visiškai įvykdžiusios, vartotojui nepasinaudojus teise jos atsisakyti, net jei ši informacija neatitinka nacionalinės teisės nuostatų, kaip jos aiškinamos nacionalinių teismų praktikoje, pagal kurią tokiu atveju taikoma teisė atsisakyti sutarties. |