1.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą, dažniausiai yra jaunesni ir paprastai turi mažesnį darbo stažą nei antrieji, tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar turi atlikti reikiamus patikrinimus.

2.

ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teisėjų nepriklausomumo principas nedraudžia taikyti ieškovui pagrindinėje byloje tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, neatsižvelgiant į vykdomų funkcijų pobūdį, darbo stažą ar atliekamų užduočių svarbą, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą nei antrieji, su sąlyga, kad atlyginimas, kurį, pritaikius pagrindinėje byloje nagrinėjamą atlyginimų sumažinimą, gauna ieškovas pagrindinėje byloje, yra tokio dydžio, kad atitiktų jo vykdomų funkcijų svarbą, taigi ir užtikrintų nepriklausomą jo sprendimų priėmimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.