1

Ieškovė Metrans a.s. yra pagal Čekijos Respublikos teisę įsteigta bendrovė, daugiausia eksploatuojanti įvairių rūšių transporto terminalus Čekijos Respublikoje.

2

2015 m. lapkričio 5 d. Europos Komisija pateikė du kvietimus teikti paraiškas: „kvietimą [teikti paraiškas] remiantis sanglaudos politika“ ir „bendrą kvietimą [teikti paraiškas]“ pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansinės pagalbos daugiametę darbo programą „Transporto sektorius 2014–2020 m. laikotarpiu“, iš dalies pakeistą 2015 m. spalio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2015) 7358 final. 2016 m. vasario 16 d. buvo nustatyta kaip galutinis projektų paraiškų pateikimo terminas.

3

Iš viso buvo gautos 427 paraiškos, iš kurių 140 paraiškų buvo pateikta pagal „kvietimą [teikti paraiškas] remiantis sanglaudos politika“. Neginčijama, kad ieškovė nepateikė paraiškų pagal šiuos du kvietimus pateikti paraiškas. Tarp dalyvių, pateikusių paraiškas pagal „kvietimą [pateikti paraiškas] remiantis sanglaudos politika“ buvo bendrovės Advanced World Transport a.s. (toliau – AWT) ir České přístavy a.s.

4

2016 m. birželio 17 d. pranešime spaudai Komisija atskleidė 195 transporto projektų paraiškų, kurioms finansavimas skirtas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) transporto sektoriuje, sąrašą ir pripažino, kad siūlomą finansavimo sprendimą formaliai turi patvirtinti EITP koordinavimo komitetas, turėjęs susirinkti 2016 m. liepos 8 d.

5

2016 m. liepos 8 d. pranešime spaudai, kurį Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA), 2014 m. įsteigta 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama INEA ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB, iš dalies pakeistas Sprendimu 2008/593/EB (OL L 352, 2013, p. 65), savo interneto svetainėje paskelbė EITP koordinavimo komiteto nuomonę, kuria pritariama Komisijos parengtam projektų paraiškų, kurioms Europos Sąjungos finansavimas skirtas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) transporto sektoriuje, sąrašui. Prie pranešimo spaudai buvo pridėtas per saitą pasiekiamas bukletas apie atrinktus projektus, kuriame pateikiama, be kita ko, informacija apie minėtus projektus. AWT pateiktas projektas (t. y. Paskov projektas) ir České přístavy pateiktas projektas (t. y. Mělník projektas) buvo atitinkamai nurodyti šio bukleto 271 ir 272 puslapiuose (žr. šios nutarties 8 punktą).

6

2016 m. rugpjūčio 5 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2016) 5047 final, kuriuo patvirtinamas paraiškų, atrinktų finansinei Europos Sąjungos paramai Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) (Transporto sektorius) srityje gauti, remiantis 2015 m. lapkričio 5 d. kvietimais teikti paraiškas pagal daugiametę darbo programą (toliau – Įgyvendinimo sprendimas), sąrašas. Šis sąrašas pateiktas Įgyvendinimo sprendimo priede.

7

Įgyvendinimo sprendimas ir jo priedas 2015 m. rugpjūčio 30 d. buvo paskelbti atitinkamo Komisijos generalinio direktorato (Mobilumo ir transporto GD) interneto svetainėje adresu https://ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure-ten-t-connecting-europe/reference-documents-work-programmes-selection_en, o 2015 m. rugsėjo 29 d. – Komisijos dokumentų registro interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/ po to, kai buvo patenkintas prašymas leisti susipažinti su šiais dokumentais.

8

České přístavy pateikta paraiška, kurios numeris 2015‑CZ‑TM‑0406‑W, pavadinimas „Intermodal Terminal Mělník, II ir III etapai“ (toliau – Mělník projektas), ir AWT pateikta paraiška, kurios numeris 2015‑CZ‑TM‑0330‑M, pavadinimas „Multimodal Container Terminal Paskov, III etapas“ (toliau – Paskov projektas), buvo nurodytos Įgyvendinimo sprendimo priede, o finansavimas joms buvo suteiktas pagal prioriteto „daugiarūšių logistikos platformų jungtys ir plėtojimas“ rubriką „B) Finansavimo skyrimas pagal kvietimą [teikti paraiškas] remiantis sanglaudos politika“.

9

Tada, kai buvo priimtas Įgyvendinimo sprendimas, atitinkamai 2016 m. spalio 21 d. ir lapkričio 7 d., INEA sudarė susitarimus dėl dotacijų (toliau kartu su Įgyvendinimo sprendimu – skundžiami dokumentai) su České přístavy (numeris INEA/CEF/TRAN/M2015/1138714, toliau – susitarimas dėl dotacijų Mělník projektui, ir su AWT (numeris INEA/CEF/TRAN/M2015/1133813, toliau – susitarimas dėl dotacijų Paskov projektui).

10

Informacija apie Mělník ir Paskov projektus buvo paskelbta INEA interneto svetainėje kartu su parsisiunčiamais failais šiomis datomis ir laiku: apie Mělník projektą – 2016 m. lapkričio 7 d. 19 val.5 min., o apie Paskov projektą – 2016 m. lapkričio 11 d. 11 val. 58 min.

11

2016 m. gruodžio 5 d. Komisijai adresuotu elektroniniu laišku A. Schwarz, ieškovės atstovas šiame procese, paprašė leisti susipažinti su skundžiamais dokumentais, kiek jie susiję su Mělník projektu.

12

2016 m. gruodžio 22 d. A. Schwarz, naudodamasis INEA interneto svetainėje esančia anketa, pateikė naują prašymą leisti susipažinti su skundžiamais dokumentais.

13

2017 m. sausio 20 d. raštu INEA, atsakydama į šiuos prašymus, perdavė A. Schwarz skundžiamus dokumentus.

14

2017 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

15

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

16

Atskirais dokumentais (Bendrojo Teismo kanceliarija juos gavo atitinkamai 2017 m. rugsėjo 6 ir 8 d.) Komisija ir INEA, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus.

17

2017 m. spalio 21 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl šių dviejų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

18

Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija Bendrojo Teismo prašo:

19

Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime INEA Bendrojo Teismo prašo:

20

Ieškovė pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų Bendrojo Teismo prašo:

21

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį atsakovas gali paprašyti, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą dėl nepriimtinumo, nenagrinėjęs bylos iš esmės. Pagal minėto reglamento 130 straipsnio 6 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

22

Šiuo atveju, kadangi Komisija ir INEA prašė nuspręsti dėl nepriimtinumo, Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendžia priimti sprendimą dėl šių prašymų ir nepradėti žodinės proceso dalies.

23

Grįsdama savo nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus Komisija nurodo du nepriimtinumo pagrindus. Pirmasis susijęs su pavėluotu ieškinio pateikimu, o antrasis – su konkrečios sąsajos su ieškove nebuvimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

24

Grįsdama savo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą INEA pateikia tris nepriimtinumo pagrindus, susijusius su, pirma, kaip nurodo Komisija, pavėluotu ieškinio pateikimu, antra, tiesioginės ir konkrečios sąsajos su ieškove nebuvimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir, trečia, su tuo, kad Įgyvendinimo sprendimo ginčijimas neturėtų būti nukreiptas prieš ją.

25

Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikėtų išnagrinėti nepriimtinumo pagrindą, susijusį su pavėluotu ieškinio pateikimu.

26

Komisija tvirtina, kad šiuo atveju kriterijus, svarbus apskaičiuojant SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatyto dviejų mėnesių termino eigos pradžią, yra diena, kurią ieškovė sužinojo apie skundžiamus dokumentus, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d., arba A. Schwarz, ieškovės atstovo šiame procese, pirmojo prašymo leisti susipažinti su skundžiamais dokumentais pateikimo diena, arba vėliausiai 2017 m. sausio 20 d., t. y. diena, kurią visi dokumentai buvo perduoti A. Schwarz po to, kai 2016 m. gruodžio 5 ir 22 d. jis pateikė prašymus. Todėl ieškinio pateikimas 2017 m. balandžio 30 d. įvyko pasibaigus nustatytam terminui.

27

Konkrečiai, Komisija konstatuoja, kad po susitikimo su Komisijos atstovais, kuris įvyko 2016 m. lapkričio 28 d., A. Schwarz, „veikiantis ieškovės vardu“, 2016 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku, kuris buvo išsiųstas ir ieškovės generaliniam direktoriui M. S., Komisijos paprašė leisti jam susipažinti su dokumentais, susijusiais su „svarbiais tarnybų sprendimais, kuriais patvirtinamos EITP dotacijos toliau nurodytiems projektams“, įskaitant su tuo susijusius kitus dokumentus ir „susitarimus dėl dotacijų, kuriomis finansuojami toliau nurodyti projektai“. 2016 m. gruodžio 22 d. A. Schwarz panašų prašymą pateikė INEA. 2017 m. sausio 20 d. INEA, kuriai tenka pareiga atsakyti į Komisijai pateiktus prašymus leisti susipažinti su dokumentais, savo pačios ir Komisijos vardu pateikė atsakymą A. Schwarz ir perdavė jam skundžiamus dokumentus.

28

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirma, Komisija nurodo, kad savo pirmojo 2016 m. gruodžio 5 d. prašymo leisti susipažinti su dokumentais pateikimo dieną arba iki šios dienos ieškovė žinojo ne tik apie Įgyvendinimo sprendimo egzistavimą, bet ir apie jo ir priedo turinį. Prašymai leisti susipažinti buvo pateikti po susitikimo su Komisijos atstovais. Antra, ji nurodo, kad 2016 m. gruodžio 5 ir 22 d. pateiktuose prašymuose leisti susipažinti su dokumentais Paskov ir Mělník projektų aprašymai buvo tokie išsamūs ir tikslūs, kad jais galėjo būti tik patvirtinta tai, ką ieškovė jau žinojo. Įgyvendinimo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. paviešinant jį Komisijos interneto svetainėje, o informacija apie susitarimus dėl dotacijų Mělník ir Paskov projektams buvo paskelbta INEA interneto svetainėje atitinkamai 2016 m. lapkričio 7 ir 11 d. Trečia, bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad ieškovė skundžiamus dokumentus turi nuo 2017 m. sausio 20 d., o tai reiškia, kad ieškovė galėjo prie savo ieškinio pridėti susitarimus dėl dotacijų Mělník ir Paskov projektams, kurie nėra viešai prieinami. Tačiau, net jeigu ši data būtų laikoma ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia, ieškinys buvo pareikštas pasibaigus nustatytam terminui.

29

Pirma, INEA nurodo, kad SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatyta, jog ieškiniai pateikiami per du mėnesius nuo skundžiamo akto paskelbimo, ir kad pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo PPG ir SNF / ECHA (C‑625/11 P, EU:C:2013:594) 32 punktą paskelbimas pagal šį straipsnį apima ir tokio akto paskelbimą internete. Šiuo klausimu INEA primena, kad Įgyvendinimo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas, be kita ko, 2016 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos interneto svetainėje, susitarimas dėl dotacijų Paskov projektui buvo paskelbtas INEA interneto svetainėje 2016 m. lapkričio 11 d., o susitarimas dėl dotacijų Mělník projektui – 2016 m. lapkričio 7 d. INEA nurodo, kad pagal Procedūros reglamento 59 straipsnį šio ieškinio pareiškimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo keturioliktos dienos po to, kai kiekvienas iš skundžiamų dokumentų paskelbiamas internete.

30

Antra, INEA nurodo, kad, viena vertus, apie susitarimą dėl dotacijų Mělník projektui ir apie tai, kad dotacijas gavo České přístavy, ieškovė sužinojo vėliausiai 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. tą dieną, kurią jos advokatas pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su minėto projekto finansavimu, ir, kita vertus, apie susitarimą dėl dotacijų Paskov projektui ji sužinojo vėliausiai 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. tą dieną, kurią ieškovės advokatas pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Paskov ir Mělník projektais. Atsakydama į raštu pateiktą Bendrojo Teismo klausimą, INEA, kaip ir Komisija, paaiškino, kad ieškinio pareiškimo terminas galėjo būti pradėtas skaičiuoti vėliausiai 2017 m. sausio 20 d., t. y. tą dieną, kurią ieškovė gavo susitarimų dėl dotacijų Paskov ir Mělník projektams kopijas.

31

Pirma, ieškovė nurodo, kad būtent skundžiamų dokumentų paskelbimas paprastai turi būti laikomas pagrindiniu kriterijumi nustatant taikytino ieškinio pareiškimo termino eigos pradžią ir kad Komisija ir INEA negali remtis sužinojimo apie dokumentus kriterijumi, nes, viena vertus, skundžiamų dokumentų jos tinkamai nepaviešino paskelbdamos trumpą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip reikalaujama jurisprudencijoje, ir, kita vertus, paskelbimas Komisijos ir INEA interneto svetainėse negali būti laikomas paskelbimu pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą.

32

Antra, bet kuriuo atveju ieškovė atmeta Komisijos ir INEA argumentą, kad skundžiamus dokumentus ji turėjo nuo 2017 m. sausio 20 d.; ji tvirtina, kad nei jai, nei jos atstovams Komisija ir INEA skundžiamų dokumentų nepateikė ir kad 2017 m. sausio 20 d. skundžiami dokumentai tik elektroniniu paštu buvo išsiųsti jos advokatui A. Schwarz, kuris tuo metu jai neatstovavo. Kitaip tariant, Komisija ir INEA nenustatė tikslios ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios. Pagaliau ieškovė nurodo, kad skundžiamus dokumentus iš A. Schwarz ji gavo tik 2017 m. balandžio 12 d., t. y. tą dieną, kurią advokatų kontora, kuriai jis priklausė, buvo įgaliota jai atstovauti šioje byloje.

33

Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo pateikiamas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, kad sužinojimo apie aktą datos, kaip ieškinio senaties termino eigos pradžios, kriterijus yra papildomas, palyginti su akto paskelbimu arba pranešimu apie jį (1998 m. kovo 10 d. Sprendimo Vokietija / Taryba, C‑122/95, EU:C:1998:94, 35 punktas).

34

Pagal Procedūros reglamento 59 straipsnį, jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, pradedamas skaičiuoti nuo to akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, pagal to paties reglamento 58 straipsnio 1 dalies a punktą jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo.

35

Be to, remiantis Procedūros reglamento 60 straipsniu, šis terminas turi būti pratęstas fiksuotu 10 dienų terminu dėl nuotolių.

36

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas ieškinio pareiškimo terminas yra imperatyvus, o griežtas procesinių taisyklių taikymas atitinka ir teisinio saugumo reikalavimą, nes juo išvengiama teisinių pasekmių sukeliančio neapibrėžto Sąjungos teisės aktų ginčijimo (žr. 2008 m. lapkričio 25 d. Nutarties S.A.BA.R. / Komisija, C‑501/07 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:652, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir būtinybę išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (2014 m. rugsėjo 30 d. Nutarties Faktor B. i W. Gęsina / Komisija, C‑138/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2256, 17 punktas).

37

Be to, šalis, kuri remiasi tuo, jog ieškinys pareikštas pavėluotai atsižvelgiant, visų pirma, į SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą, turi pateikti įrodymus, susijusius su data, kurią įvyko įvykis, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑167/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:651, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Šiuo atveju reikia pirmiausia konstatuoti, kad šalys neginčija, jog skundžiamų dokumentų pateikimo kriterijus, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, netaikytinas, nes ieškovė nėra šių aktų adresatė. Taigi, kad nuspręstų dėl tariamai pavėluoto ieškinio pateikimo, Bendrasis Teismas turi pirmiausia nustatyti, ar skundžiamo dokumento paskelbimo kriterijus, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, taikytinas šiuo atveju. Neigiamai atsakius į šį klausimą ir atsižvelgiant į tai, kad sužinojimo apie aktą kriterijus yra papildomas, palyginti su paskelbimo kriterijumi, reikia nuspręsti dėl faktinio klausimo, ar iš tikrųjų apie skundžiamus dokumentus ieškovė sužinojo vėliausiai 2017 m. sausio 20 d., kaip tvirtina Komisija ir INEA.

39

Reikia konstatuoti, jog tam, kad skundžiamų dokumentų paskelbimas būtų lemiamas nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, paskelbimo turi būti reikalaujama pagal Sąjungos pirminės arba antrinės teisės nuostatą arba toks reikalavimas turi bent jau išplaukti iš nusistovėjusios praktikos, kurios ieškovė galėtų pagrįstai tikėtis (šiuo klausimu žr. 1998 m. kovo 10 d. Sprendimo Vokietija / Taryba, C‑122/95, EU:C:1998:94, 36 ir 37 punktus ir 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Olsen / Komisija, T‑17/02, EU:T:2005:218, 77 punktą).

40

Pirma, dėl pareigos paskelbti pagal Sąjungos pirminę teisę ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo paskelbti Įgyvendinimo sprendimą arba bent jau trumpą pranešimą apie jį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kurioje numatyta, kad „sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“. Konkrečiai, Įgyvendinimo sprendimas, kuriame, pasak ieškovės, nenurodyta, kam jis skirtas, yra „būtent toks“, kokie yra šioje SESV 297 straipsnio nuostatoje nurodyti sprendimai. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad paraiškų sąraše, kuris yra Įgyvendinimo sprendimo priedas, nenurodyti konkretūs adresatai – jame minimi tik projektai, kuriems skirtas EITP finansavimas.

41

Šiuo klausimu primintina, kad SESV 297 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, priimtus reglamentų, direktyvų ir sprendimų, kai juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas.

Reglamentai ir visoms valstybėms narėms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi jų adresatai, pranešama tiems adresatams ir jie įsigalioja nuo tokio pranešimo momento.“

42

Šiuo atveju pirmiausia reikia konstatuoti, kad Įgyvendinimo sprendimas yra vykdymo aktas, kurį Komisija priėmė pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama [EITP] ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013, p. 129; toliau – EITP reglamentas), 18 straipsnį ir minėto reglamento 25 straipsnyje nurodytą procedūrą, vykdydama savo įgyvendinimo įgaliojimus, kaip tai suprantama pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį. Taigi tai yra ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 297 straipsnio 2 dalį.

43

Dėl klausimo, ar Įgyvendinimo sprendimas gali būti laikomas sprendimu, kuriame „nenurodyta, kam ji[s] skirt[as]“, kaip tai suprantama pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, primintina, kad pagal jurisprudenciją žodis „adresatas“ reiškia asmenį, kurio tapatybė pakankamai aiškiai apibrėžta nagrinėjamame sprendime ir kuriam jį reikia adresuoti. Be to, buvo nuspręsta, kad, palyginti su visuotinai taikomu teisės aktu, pagrindinės sprendimo ypatybės susijusios su ribotu skaičiumi nurodytų ar nustatomų adresatų, kuriems sprendimas skirtas (žr. 2015 m. kovo 13 d. Nutarties European Coalition to End Animal Experiments / ECHA, T‑673/13, EU:T:2015:167, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, reikia konstatuoti, kad Įgyvendinimo sprendime niekur aiškiai nenurodytas jo adresatas ar adresatai. Vis dėlto spendime nurodyti ir apibūdinti kandidatai, kurių paraiškos buvo atrinktos finansinei Sąjungos paramai gauti. Iš tikrųjų minėto sprendimo 1 straipsnyje „patvirtinamas priede pateiktas atrinktų [EITP] srities bendros svarbos projektų, kurie gaus finansinę ES paramą, sąrašas, nurodytos bendros reikalavimus atitinkančios priemonių sąnaudos, finansinės paramos procentinė dalis, skirta bendroms reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms padengti, ir atitinkamos maksimalios finansinės paramos sumos.“ Be to, priede, kuris yra Įgyvendinimo sprendimo sudedamoji dalis, pateiktas atrinktų paraiškų sąrašas ir kiekvieno pareiškėjo, kurio projektas atrinktas finansinei Sąjungos paramai gauti, pavardė. Priešingai, nei nurodo ieškovė, Įgyvendinimo sprendimo priede ne tik pateikiamas projektų, kuriems skirtas EITP finansavimas, sąrašas, bet ir nurodomos gavėjų, kurių tapatybė pakankamai aiškiai apibrėžta, pavardės. Iš to matyti, kad nors Įgyvendinimo sprendime adresatai nėra aiškiai nurodyti, jų buvimas išplaukia iš paties minėto sprendimo turinio (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 13 d. Nutarties European Coalition to End Animal Experiments / ECHA, T‑673/13, EU:T:2015:167, 26 punktą).

45

Todėl darytina išvada, kad, priešingai, nei nurodo ieškovė, Įgyvendinimo sprendimas turi būti laikomas ne sprendimu, kuriame „nenurodyta, kam jis skirtas“, kaip tai suprantama pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, o sprendimu, kuriame „nurodomi“ jo adresatai, kaip tai suprantama pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

46

Be to, šią išvadą patvirtina faktas, kad Įgyvendinimo sprendimo 2 straipsnyje patikslinama, jog už mobilumą ir transportą atsakingas komisaras informuoja pareiškėjus, „kurių projektai nebuvo atrinkti“, apie galutinį jų kandidatūrų vertinimo rezultatą, o apie šį sprendimą, kaip matyti iš SESV 297 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, turėjo būti informuoti pareiškėjai, kurių projektai buvo atrinkti.

47

Šiuo klausimu reikia išnagrinėti Komisijos nurodytą aplinkybę, kad apie Įgyvendinimo sprendimą „nebuvo pranešta jokiems kandidatams, nesvarbu, ar jų paraiškos buvo atmestos, ar atrinktos“. Nors šis nepranešimas apie Įgyvendinimo sprendimą gali daryti įtaką šio sprendimo įsigaliojimo datai, nagrinėjant ieškinio priimtinumą ir nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią jis neturėtų paneigti išvados, kad Komisija neprivalėjo paskelbti šio sprendimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 43 ir 44 punktus).

48

Antra, reikia konstatuoti, kad šiuo atveju antrinėje teisėje neįtvirtinta jokia pareiga paskelbti. Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad nors pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 13 straipsnio 2 dalį Įgyvendinimo sprendimas turi būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jeigu jis priskiriamas „sprendimų, išskyrus nurodytus [SESV 297 straipsnio 1 dalyje]“, kategorijai, toks paskelbimas atliekamas, „jei įmanoma“. Reikia konstatuoti, kad nors nagrinėjamas paskelbimas yra siektinas tikslas, jis nėra imperatyvus (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, T‑190/00, EU:T:2003:316, 139 punktą).

49

Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „kiekviena institucija gali savo darbo tvarkos taisyklėse numatyti, kokie dar dokumentai skelbtini Oficialiajame leidinyje“, pažymėtina, kad nei Komisijos, nei INEA vidaus taisyklėse nėra nuostatos, susijusios su „kitų galimų dokumentų“ paskelbimu.

50

Pagaliau, kaip nurodo Komisija, galiojančiose ir EITP taikomose teisės nuostatose nenumatytas EITP srityje priimtų sprendimų paskelbimas. EITP reglamento 28 straipsnio „Informavimas, komunikacija ir viešinimas“, kuris yra vienintelė nuostata, susijusi su paskelbimu, 2 dalyje numatyta, kad „Komisija įgyvendina informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EITP projektais ir rezultatais“; taigi joje neužsimenama apie galimą sprendimų, priimtų EITP srityje, paskelbimą.

51

Trečia, dėl klausimo, ar paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išplaukia ir nusistovėjusios praktikos, kurios ieškovė galėtų pagrįstai tikėtis, pažymėtina, kad ieškovė nepateikia jokio tokią praktiką patvirtinančio įrodymo.

52

Remiantis šia analize, darytina išvada, kad Komisija neprivalėjo atskleisti Įgyvendinimo sprendimo jį paskelbdama. Be to, nenustatyta, kad toks paskelbimas išplaukia iš nusistovėjusios atitinkamos institucijos praktikos, kurios ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis.

53

Šis pareigos paskelbti Įgyvendinimo sprendimą nebuvimo konstatavimas ir jį pagrindžiantys motyvai taikytini abiem nagrinėjamiems susitarimams dėl dotacijų, nes susitarimams dėl dotacijų taikoma paskelbimo tvarka nesiskiria nuo Įgyvendinimo sprendimo paskelbimo tvarkos.

54

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju paskelbimo, kaip ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios, kriterijus neturi būti laikomas svarbiu taikant SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą. Taigi remiantis sužinojimo apie skundžiamus dokumentus data, kuri yra minėtame straipsnyje numatytas papildomas kriterijus, reikia nustatyti, ar ieškinys buvo pateiktas pavėluotai.

55

Dėl ieškovės sužinojimo apie skundžiamus dokumentus pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog po 2016 m. lapkričio 28 d. Briuselyje įvykusio neformalaus susitikimo su Komisijos atstovais A. Schwarz, ieškovės atstovas šiame procese, pateikė prašymą leisti susipažinti su skundžiamais dokumentais.

56

Konkrečiai, 2016 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške, skirtame Komisijos atstovams, dalyvavusiems 2016 m. lapkričio 28 d. susitikime, kurio kopija buvo išsiųsta ir ieškovės generaliniam direktoriui M. S., A. Schwarz nurodė:

„Po mūsų susitikimo Jūsų patalpose norime paprašyti leisti susipažinti su dokumentais ir informacija, susijusiais su [Mělník projekto] finansavimu (apie jį paskelbta interneto svetainėje adresu https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-transport/2015-cz-tm-0406-w).

Malonėkite pateikti, be kita ko: susitarimą dėl dotacijų [Mělník projektui], kompetentingų Europos Sąjungos tarnybų sprendimą (‑us), kuriuo (‑iais) patvirtinamas šis finansavimas, ir, jei yra, visą kitą svarbią informaciją, kuri išsamiau ir aiškiau atskleistų, kas konkrečiai finansuojama nurodytu susitarimu.“

57

Apie šį 2016 m. gruodžio 5 d. prašymą leisti susipažinti Komisijos tarnybos INEA pranešė 2016 m. gruodžio 6 d., pagal 2016 m. vasario 15 d. INEA ir visų pirma atitinkamo Komisijos generalinio direktorato susitarimo protokolo 2.7.2 punktą „Dokumentų tvarkymas ir susipažinimas su jais“.

58

2016 m. gruodžio 22 d. A. Schwarz, naudodamasis INEA interneto svetainėje esančia anketa, pateikė tokį prašymą leisti susipažinti su dokumentais:

„Prašom pateikti šiuos dokumentus:

Minėtas prašymas susijęs su šiais projektais: [Paskov projektu] ir [Mělník projektu].“

59

2017 m. sausio 20 d. laišku INEA, kuriai pagal minėto Susitarimo protokolo 2.7.2. punktą tenka pareiga ir Komisijos vardu atsakyti į 2016 m. gruodžio 5 ir 22 d. A. Schwarz pateiktus prašymus leisti susipažinti su dokumentais, atsakė į jo prašymą ir pateikė jam skundžiamus dokumentus.

60

Taigi tai patvirtina, kad 2017 m. sausio 20 d. A. Schwarz turėjo visą svarbią informaciją ir skundžiamus dokumentus, t. y. Įgyvendinimo sprendimo kopijas ir nekonfidencialias dviejų nagrinėjamų susitarimų dėl dotacijų kopijas.

61

Taigi belieka patikrinti, ar šią dokumentų gavimo dieną A. Schwarz veikė savo iniciatyva kaip nepriklausomas konsultantas, kaip tvirtina ieškovė, ar kaip ieškovės atstovas; ši aplinkybė, Komisijos ir INEA teigimu, patvirtintų, kad sužinojimo apie skundžiamus dokumentus diena yra 2017 m. sausio 20 d., t. y. diena, kurią A. Schwarz gavo dokumentus ir juos turėjo perduoti ieškovei.

62

Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 m. lapkričio 21 d. atsakyme į elektroninį laišką, kurį Komisija jam atsiuntė siekdama susitarti dėl 2018 m. lapkričio 28 d. susitikimo, ieškovės generalinis direktorius M. S. nurodė: „Mes (mūsų advokatas [A. Schwarz] ir aš) atvyksime lapkričio 28 d. 9 val. 30 min.“ Taigi Komisijos atstovams buvo aiškiai nurodyta, kad per susitikimą A. Schwarz veikė kaip ieškovės advokatas. Be to, A. Schwarz ir M. S. buvo vieninteliai susitikimo su Komisijos atstovais dalyviai, ir A. Schwarz negalėjo sudaryti įspūdžio, kad šiame susitikime jis atstovavo ir kitai šaliai arba kad veikė jos vardu. Ieškovės pateiktas A. Schwarz vaidmens per susitikimą apibūdinimas, t. y. „pagalba M. S. tais atvejais, kai diskusija liečia teisinius ir techninius klausimų, susijusių su valstybės pagalba ir konkurencijos teise, aspektus“, visiškai atitinka kliento naudai veikiančio advokato vaidmens apibūdinimą. Be to, tai, kad, kaip nurodo ieškovė, A. Schwarz dalyvavimas „apsiribojo nepritarimo [Komisijos atstovo] nuomonei, kad Europos Komisija neprivalo laikytis Lisabonos sutartyje numatytų nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, išreiškimu“, patvirtina šį ieškovės advokato vaidmenį.

63

Antra, reikia konstatuoti, kad per 2016 m. lapkričio 28 d. susitikimą ieškovė prašė pateikti susitarimo dėl dotacijų Mělník projektui kopiją, o Komisijos atstovai ją paragino pateikti oficialų prašymą leisti susipažinti su INEA dokumentais; A. Schwarz tai padarė 2016 m. gruodžio 5 d. Taigi iš šių faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad Komisijos atstovams negali būti priekaištaujama dėl to, kad po 2016 m. lapkričio 28 d. susitikimo jie manė, jog A. Schwarz veikė kaip ieškovės ir M. S. patarėjas teisės klausimais. Aplinkybė, ar A. Schwarz turėjo įgaliojimą atstovauti, nėra svarbi.

64

Trečia, savo pirmajame prašyme leisti susipažinti su dokumentais A. Schwarz aiškiai nurodė 2016 m. lapkričio 28 d. susitikimą; šis prašymas buvo nusiųstas ir M. S. Taigi, kaip nurodo INEA, sunku įsivaizduoti, kad tokie veiksmai galėtų būti laikomi asmenine A. Schwarz iniciatyva, kurios jis ėmėsi ieškovei nežinant ir neturint jos sutikimo. Paprasčiausia aplinkybė, kad prašymas buvo nusiųstas ir M. S., rodo, kad tai yra veiksmas, kuriam pritarė ieškovė ir, bet kuriuo atveju, kad ieškovė puikiai žinojo apie A. Schwarz veiksmus. Be to, aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 22 d. teikdamas antrąjį prašymą leisti susipažinti su dokumentais A. Schwarz šio prašymo nepateikė ir ieškovei, galima paaiškinti tuo, kad šis prašymas buvo pateiktas naudojantis INEA interneto svetainėje esančia anketa, kuri nesuteikė tokios galimybės.

65

Tokį konstatavimą pagrindžia tai, jog abiejuose prašymuose leisti susipažinti su dokumentais A. Schwarz nuolat vartojo daugiskaitą, kuri aiškiai siejasi su vieninteliu kitu asmeniu, kuriam pirmasis prašymas taip pat buvo persiųstas, t. y. M. S. Šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovės paaiškinimui, kad „daugiskaitinės formos vartojimas yra standartinis formalus stilius, ypač kai formalų elektroninį laišką siunčia advokatų kontora“, negali būti pritarta.

66

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neginčijama, jog apie skundžiamus dokumentus ieškovė sužinojo iš A. Schwarz 2017 m. sausio 20 d., todėl ieškinys buvo pateiktas pasibaigus nustatytam terminui.

67

Šios išvados negali paneigti ieškovės nurodyta jurisprudencija, kuri susijusi su pranešimu apie priemonę ir pagal kurią, „jei ieškovas apie skundžiamą dokumentą sužino [iš laiško], kurio gavimo data negali būti aiškiai nustatyta, ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada ieškovas pats pateikia nuorodą į atitinkamą aktą laiške“. Kadangi apie Įgyvendinimo sprendimą ieškovei nebuvo pranešta, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, ši jurisprudencija yra nesvarbi. Bet kuriuo atveju ieškovės nurodyta jurisprudencija nepaneigia tokio principo. 1994 m. balandžio 28 d. Nutarties Pevasa ir Inpesca / Komisija (T‑452/93 ir T‑453/93, EU:T:1994:45) 36 punkte paaiškinama, kad apie nagrinėjamus skundžiamus dokumentus neišvengiamai vėliausiai sužinota tą dieną, kurią nuoroda į minėtus aktus buvo pateikta ieškovių išsiųstame laiške. Tai nereiškia, priešingai, nei tvirtina ieškovė, kad negali būti atsižvelgiama į ankstesnę datą. Dėl 2000 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dreyfus / Komisija (T‑485/93, T‑491/93, T‑494/93 ir T‑61/98, EU:T:2000:255), kurį taip pat nurodė ieškovė, pažymėtina, kad jame nenagrinėjamas aiškios tam tikro pranešimo gavimo datos nebuvimo klausimas.

68

Komisijai ir INEA taip pat negali būti priekaištaujama dėl to, kad jos nepaprašė A. Schwarz pateikti ieškovės įgaliojimo atstovauti. Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį ir jurisprudenciją susipažinimas su dokumentais nepriklauso nuo asmens teisinio suinteresuotumo gauti leidimą susipažinti su dokumentais (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 26 d. Nutarties Edeka‑Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija, T‑611/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:643, 45 punktą). Taigi Komisija neprivalėjo A. Schwarz paklausti, kai jis pateikė savo prašymą, ar jis veikia kito asmens ar subjekto vardu ir sąskaita, nei a fortiori prašyti, kad jis pateiktų atitinkamą įgaliojimą.

69

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, susijusiam su ieškinio pateikimu pavėluotai, ir atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, nesant būtinybės toliau nagrinėti nepriimtinumo pagrindus, susijusius, pirma, su tiesioginės ir konkrečios sąsajos su ieškove nebuvimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir, antra, su tuo, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo ginčijimas negali būti nukreiptas prieš INEA.

70

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

71

Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos ir INEA reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nutaria: