29.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/35

2017 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys byloje UPF / Komisija

(Byla T-747/17)

(2018/C 032/49)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Union des Ports de France – UPF (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų C. Vannini ir E. Moraïtou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą;

—

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį dėl 2017 m. liepos 27 d. Europos Komisijos sprendimo C(2017) 5176 final, susijusio su Prancūzijos valstybės pagalba SA.38398 (2016/C, ex 2015/E) (toliau – ginčijamas sprendimas), ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos padaryta teisės klaida, kai visa mokesčių priemonė buvo kvalifikuota valstybės pagalba neatsižvelgiant į Prancūzijos uostų ekonominės veiklos pobūdį. Šiuo klausimu ieškovė mano, kad padarydama išvadą, jog Prancūzijos uostų atleidimas nuo mokesčių yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir nepatikslindama, kad kvalifikavimas valstybės pagalba yra susijęs tik su uostų veikla, Komisija iš esmės padarė teisės klaidą savo sprendime.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos padaryta teisės klaida dėl Prancūzijos uostų vykdomos ekonominės veiklos ekonominio pobūdžio vertinimo. Ieškovė mano, kad Komisija taip pat padarė teisės klaidą dėl dviejų aspektų, kai analizavo Prancūzijos uostų veiklos ekonominį pobūdį:

—

pirma, ginčijamame sprendime ji visiškai neišnagrinėjo kai kurios Prancūzijos uostų veiklos;

—

antra, tiek, kiek susiję su kita Prancūzijos uostų veikla, ji tik pakartojo Teisingumo Teismo jurisprudencijoje suformuotus bendruosius principus uostų infrastruktūros finansavimo iš valstybės lėšų srityje ir nepadarė išvados dėl jos ekonominio pobūdžio ar kad kalbama apie valstybės pagalbos taisyklių taikymo kriterijų.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida ir nepakankamu motyvavimu, susijusiu su konkurencijos iškraipymo ir prekybos tarp valstybių narių sąlygomis, nes Komisija neteisingai manė, jog nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčių sukėlė konkurencijos iškraipymų ir darė poveikį prekybai tarp valstybių narių tiek, kiek tai susiję apskritai su Prancūzijos uostais ir konkrečiai su salų uostais ir didžiaisiais užjūrio uostai. Anot ieškovės, ginčijamame sprendime trūksta motyvų tiek, kiek Komisija padarė prielaidą jos nepagrįsdama, kad šios sąlygos yra įvykdytos.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida vykdant egzistuojančių pagalbos schemų kontrolės procedūrą ir su SESV 108 straipsnio 1 ir 2 dalių, siejamų su proporcingumo principu, pažeidimu, tiek, kiek, pirma, iš Prancūzijos institucijų reikalaudama įrodyti, kad Prancūzijos uostų atleidimas nuo pelno mokesčio yra suderinamas su vidaus rinka, Komisija perkėlė įrodinėjimo naštą ir elgėsi taip, lyg jai būtų pateiktas prašymas leisti įgyvendinti nauja pagalbos schemą. Antra, Prancūzijos institucijoms nurodydama paprasčiausiai visiškai panaikinti minėtą atleidimą neįrodžius, jog dėl jokio pakeitimo ši priemonė netaps suderinama su Sąjungos taisyklėmis dėl valstybės pagalbos, Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 1 ir 2 dalis, Reglamento Nr. 2015/1589 2 straipsnį ir proporcingumo principą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su gero administravimo principo pažeidimu. Tai, kad Komisija reikalauja panaikinti atleidimą nuo mokesčių, o leidžia taikyti tokias pagalbos schemas uostams kitose valstybėse narėse, neleis užtikrinti vienodų konkurencijos sąlygų skirtinguose Europos uostuose, bet, atvirkščiai, sukels naujų konkurencijos iškraipymų ir taip bus tiesiogiai pažeistas Komisijos vaidmuo užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą. Taigi Komisija pažeidė nešališkumo principą, kuris yra būtinas, įgyvendinant gero administravimo principą.