|
22.1.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 22/49 |
2017 m. lapkričio 3 d. pareikštas ieškinys byloje STIF-IDF / Komisija
(Byla T-738/17)
(2018/C 022/65)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Syndicat Transport Île-de-France (STIF-IDF) (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų B. Le Bret ir C. Rydzynski
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
|
— |
iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jo 3 straipsnyje „C2 išmokos, kurias suteikė STIF pagal CT2“, kvalifikuojamos kaip „neteisėtai įgyvendinta pagalbos schema“, tačiau suderinama su vidaus rinka, |
|
— |
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.
|
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu šioje byloje ginčijamame sprendime, t. y. 2017 m. vasario 2 d. Komisijos sprendime (ES) 2017/1470 dėl pagalbos schemų SA.26763 2014/C (ex 2012/NN), kurias Prancūzija taikė autobusų transporto įmonėms Il de Franso regione (OL L 209, 2017, p. 24). Šį pažeidimą padarė Komisija kvalifikuodama C2 įmokas pagal CT2 valstybės pagalba, nurodydama, kad priemonė suteikė ekonominį pranešimą jos gavėjams. Ieškovė, be kita ko, mano, kad Komisija savo analizėje padarė kelias teisės ir vertinimo klaidas, kai nusprendė, kad netenkinama ketvirtasis Altmark jurisprudencijoje nustatytas kriterijus. |
|
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su ketvirtojo Altmark jurisprudencijoje nustatyto kriterijaus nesilaikymu ir ekonomine nauda. |