Byla T‑337/17

(Ištraukų skelbimas)

Air France-KLM

prieš

Europos Komisiją

2022 m. kovo 30 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Konkurencija – Karteliai – Krovininio oro transporto rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio, taip pat Bendrijos ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimas – Krovinių vežimo oro transportu paslaugų kainos elementų derinimas (papildomi mokesčiai už kurą ir saugumą, komisiniai už šiuos papildomus mokesčius) – Keitimasis informacija – Komisijos teritorinė kompetencija – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Neteisėto elgesio priskyrimas – Atleidimo nuo baudų suteikimo sąlygos – Vienodas požiūris – Pareiga motyvuoti – Baudos dydis – Pardavimų vertė – Pažeidimo sunkumas – Dalyvavimo darant pažeidimą trukmė – Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – Valdžios institucijų vykdomas antikonkurencinio elgesio skatinimas – Proporcingumas – Neribota jurisdikcija“

1. Konkurencija – Transportas – Konkurencijos taisyklės – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 411/2004 – Taikymo sritis – Sąjungos–trečiosios šalies maršrutai ir EEE maršrutai (išskyrus Sąjungos–trečiosios šalies maršrutus) – Krovinių pervežimo oro transportu paslaugos – Įtraukimas

(SESV 101 ir 102 straipsniai; EEE susitarimo 53 ir 54 straipsniai, taip pat XIII priedas ir 21 protokolas, iš dalies pakeisti EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 40/2005; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 32 straipsnio c punktas ir Reglamento Nr. 411/2004 1 ir 3 straipsniai)

(žr. 90–97 punktus)

2. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Teritorinė taikymo sritis – Komisijos kompetencija – Leistinumas pagal tarptautinę viešąją teisę – Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama, įgyvendinimas arba apibrėžtas poveikis EEE – Alternatyvūs būdai – Iš karto atsirandančio, esminio ir numatomo poveikio kriterijus – Elgesio, kurio tikslas – riboti konkurenciją, apimtis

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

(žr. 99–101, 116, 118–127, 138–140, 146–154, 156–158 ir 167–173 punktus)

3. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Ginčijamą aktą priėmusios institucijos kompetencijos nebuvimas – Sąjungos teismo iniciatyva atliekamas nagrinėjimas – Sąlyga – Rungimosi principo paisymas

(SESV 263 straipsnis)

(žr. 188 ir 189 punktus)

4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pažeidimų, už kuriuos skirtos sankcijos, identifikavimas – Iš veiksmingos teisminės gynybos principo kylantys reikalavimai – Sprendimo rezoliucinės dalies aiškumas ir tikslumas – Vertinimas – Rezoliucinės dalies viršenybė prieš motyvus

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis ir 11 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

(žr. 195, 196 ir 200–205 punktus)

5. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir patronuojamosios bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Faktinis lemiamos įtakos darymas patronuojamosios bendrovės veiksmams, kurį galima nustatyti remiantis įrodymų, susijusių su ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais su jos patronuojančiąja bendrove, visuma – Aplinkybės, leidžiančios patvirtinti lemiamos įtakos darymą – Beveik viso patronuojamosios bendrovės kapitalo ir beveik pusės jos balsavimo teisių turėjimas – Įtaka strateginiams sprendimams – Lygiagretus įgaliojimų patronuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamosios bendrovės valdymo organuose vykdymas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

(žr. 220, 221, 255 ir 270–278 punktus)

6. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir patronuojamosios bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės daromos lemiamos įtakos visiškai jos kontroliuojamoms patronuojamosioms bendrovėms prezumpcija – Nuginčijamumas – Patronuojančiajai bendrovei tenkanti pareiga pateikti paneigiantį įrodymą – Įrodymai, kurių nepakanka prezumpcijai paneigti

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

(žr. 223, 224, 254, 256 ir 258–268 punktus)

7. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus ir kuris skirtas keliems adresatams – Patronuojamosios bendrovės veiksmų priskyrimas jos patronuojančiajai bendrovei – Būtinybė pakankamai motyvuoti – Patronuojančiosios bendrovės realios lemiamos įtakos darymo jai visiškai priklausančiai patronuojamajai bendrovei derinimas su kitais įrodymais

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

(žr. 224–228 punktus)

8. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir patronuojamosios bendrovės – Ekonominis vienetas – Patronuojamosios bendrovės padarytas pažeidimas – Priskyrimas patronuojančiajai bendrovei, pagrįstas lemiamos įtakos darymu šiai patronuojamajai bendrovei nuo jos įsigijimo – Patronuojančiosios bendrovės pertvarkymas į kontroliuojančiąją bendrovę ir bendrovės pavadinimo pakeitimas – Poveikio nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

(žr. 243–248 punktus)

9. Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Juridinis asmuo, atsakingas už įmonės valdymą pažeidimo padarymo metu – Šio juridinio asmens pertvarkymas į kontroliuojančiąją bendrovę kartu perduodant jo veiklą kitai, pastarosios valdomai bendrovei – Kontroliuojančiosios bendrovės, kaip teisių perėmėjos, atsakomybė – Asmeninės atsakomybės ir bausmių bei sankcijų individualumo principų laikymasis

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

(žr. 245, 303, 309–313 ir 318 punktus)

10. Ieškinys dėl panaikinimo – Patronuojančiosios bendrovės ir jos patronuojamosios bendrovės atskirai pareikšti ieškiniai dėl Komisijos sprendimo, kuriuo joms priskirtas prieš jas egzistavusios bendrovės neteisėtas elgesys – Patronuojančiosios bendrovės, kaip teisių perėmėjos, atsakomybė – Patronuojančiosios bendrovės prieštaravimas dėl ginčijamų veiksmų priskyrimo jos patronuojamajai bendrovei, kaip ekonominės veiklos perėmėjai – Priekaištų nepriimtinumas

(SESV 101 ir 263 straipsniai; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis)

(žr. 313 ir 314 punktus)

11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įmonės paraiškoje atleisti nuo baudos pateiktos informacijos ir įrodymų naudojimas – Priimtinumas, neatsižvelgiant į paraiškos atleisti nuo baudos ar ją sumažinti baigtį

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 11 punkto b papunktis ir 33 punktas, taip pat Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 31 ir 37 punktai)

(žr. 326–338 punktus)

12. Konkurencija – Baudos – Vertinimas, atsižvelgiant į įmonės individualius veiksmus – Sankcijos kitam ūkio subjektui nebuvimo pasekmės – Nebuvimas – Vienodo požiūrio principo, derinamo su teisėtumo principu, paisymas – Pareigos motyvuoti apimtis

(SESV 101 ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnis)

(žr. 347, 351, 352 ir 357–361 punktus)

13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pardavimų vertės nustatymas – Tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susiję pardavimai – Kartelis krovinių vežimo oro transportu paslaugų sektoriuje – Kartelis, susijęs su keliais krovinių vežimo paslaugų kainos elementais – Atsižvelgimas į bendrą pardavimo sandorių, susijusių su krovinių vežimo paslaugomis, dydį – Priimtinumas – Proporcingumo ir „nullum crimen, nulla poena sine lege“ principų pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 6 ir 13 punktai)

(žr. 401–408, 410–421 ir 423–430 punktus)

14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pardavimų vertės nustatymas – Atsižvelgimas tik į pardavimo sandorių vertę, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusią su pažeidimu atitinkamame geografiniame sektoriuje – Pardavimai Europos ekonominės erdvės viduje – Kartelis krovinių vežimo oro transportu paslaugų sektoriuje – Atsižvelgimas į (į rinką) įeinančių krovinių vežimo paslaugų pardavimų vertę – Priimtinumas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)

(žr. 439–451 punktus)

15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Vertinimo kriterijai – Pažeidimo pobūdis – Horizontalus kainų kartelis – Tokiam pažeidimui būdingas sunkumas, galintis pateisinti didelio sunkumo koeficiento pasirinkimą

(žr. 470–475 punktus)

16. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Pažeidimo nutraukimo įrodymas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis ir 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)

(žr. 534–547 punktus)

17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – Tariamai priverstinis dalyvavimas – Komisijai tenkančios pareigos motyvuoti apimtis

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)

(žr. 553, 554 ir 564–576 punktus)

18. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisminė priežiūra – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Riba – Nediskriminavimo principo paisymas – Atsižvelgimas į baudų apskaičiavimo gaires

(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

(žr. 586–592 punktus)

Santrauka

Ieškovė Air France-KLM yra bendrovė, atsiradusi reorganizavus buvusią bendrovę Air France į kontroliuojančiąją bendrovę ir pakeitus jos veiklą bei pavadinimą. Jai priklauso 100 % bendrovės Air France (toliau – Air France) balsavimo ir ekonominių teisių, 49 % Koninklijke Luchtvaartmaatschappij N. V. (toliau – KLM) balsavimo teisių ir 93,63 % ekonominių teisių; pastarosios dvi oro transporto bendrovės veikia krovinių vežimo oro transportu paslaugų rinkoje.

Ieškovė, Air France ir KLM yra tarp 19 2017 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimo C(2017) 1742 final dėl bylos nagrinėjimo pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį bei Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (AT.39258 – Oro kroviniai) (toliau – ginčijamas sprendimas) adresatų. Tame sprendime Europos Komisija konstatavo, kad buvo padarytas vienas ir tęstinis šių nuostatų pažeidimas; jį darydamos aptariamos įmonės nuo 1999 m. iki 2006 m. derino savo veiksmus, nustatydamos krovinių vežimo paslaugų kainas visame pasaulyje. Taigi pripažinusi ieškovę atsakinga už šį pažeidimą – už Air France veiksmus, vykdytus nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d., ir KLM veiksmus, vykdytus nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. vasario 14 d., – ji skyrė joms dvi baudas: vieną – mokėtiną solidariai su Air France, kurią sudarė 182 920 000 EUR, o kitą – mokėtiną solidariai su KLM, kurią sudarė 124 440 000 EUR.

2005 m. gruodžio 7 d. Komisija gavo Lufthansa ir dviejų jos patronuojamųjų bendrovių (toliau – Lufthansa) pagal 2002 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo(1) pareikštą paraišką atleisti nuo baudos. Šioje paraiškoje buvo pranešta apie tai, kad kelios sektoriuje veikiančios įmonės (toliau – vežėjos) palaikė antikonkurencinius ryšius dėl šioje rinkoje teikiamų paslaugų kainos tam tikrų sudedamųjų elementų, t. y. papildomų mokesčių už „kurą“ ir „saugumą“ nustatymo, taip pat iš esmės dėl atsisakymo suteikti ekspeditoriams nuolaidą šiems papildomiems mokesčiams. Komisijos surinkti duomenys ir jos tyrimai lėmė tai, kad 2007 m. gruodžio 19 d. ji pateikė prieštaravimo pareiškimą 27 vežėjoms, paskui, 2010 m. lapkričio 9 d., priėmė pirmąjį sprendimą(2) dėl 21 vežėjos, tarp jų ir ieškovės, Air France bei KLM. Vis dėlto Bendrasis Teismas jį panaikino 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimais(3), atsižvelgdamas į atitinkamas išvadas šiuo tikslu, nes minėto sprendimo motyvuose būta prieštaravimų.

Savo sprendime Bendrasis Teismas atmetė reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą, taip pat reikalavimus sumažinti ieškovei skirtų baudų dydį. Taigi jis, be kita ko, patvirtino motyvus, nurodytus siekiant ieškovei priskirti aptariamus jos patronuojamųjų bendrovių ir buvusios bendrovės Air France veiksmus. Vis dėlto jis pateikė patikslinimų dėl įmonės pateiktų įrodymų naudojimo, kai ši prašo atleisti nuo baudų, dėl Komisijos teritorinės kompetencijos apimties tuo atveju, kai veiksmai iš dalies vykdomi už Sąjungos ribų, ir dėl baudų dydžio nustatymo kriterijų taikymo tokiomis aplinkybėmis.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirma, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neviršijo savo teritorinės kompetencijos ribų, kai konstatavo vieną ir tęstinį SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimą, atsižvelgiant į atitinkamus maršrutus, ir neperžengė ginčijamame sprendime nurodytų teritorinių ir laiko ribų(4).

Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad negali kritikuoti Komisijos dėl to, kad ši ieškovei priskyrė neteisėtus Air France ir KLM veiksmus. Pirma, jis pažymėjo, kad ieškovė galėjo būti laikoma atsakinga už neteisėtus buvusios bendrovės Air France veiksmus, o nuo 2004 m. gegužės 5 d. – už neteisėtus KLM veiksmus; pastaroji data yra ta, kai bendrovę KLM įsigijo buvusi bendrovė Air France. Bendrojo Teismo teigimu, ieškovė ir buvusi bendrovė Air France yra vienas ir tas pats juridinis asmuo; antroji „tapo“ pirmąja 2004 m. rugsėjo 15 d., ją pertvarkius į kontroliuojančiąją bendrovę ir pakeitus pavadinimą bei veiklą.

Dėl Air France veiksmų, vykdytų po šios datos, viena vertus, Bendrasis Teismas priminė, kad tai, jog ieškovė valdo visą patronuojamosios bendrovės kapitalą ir balsavimo teises, susijusias su patronuojamosios bendrovės akcijomis, leidžia preziumuoti, kad ji pastarajai darė lemiamą įtaką. Komisija pakankamai teisiškai ir nepadarydama klaidos išdėstė priežastis, dėl kurių nė vieno iš ieškovės pateiktų įrodymų nepakako šiai prezumpcijai paneigti. Kita vertus, Komisija pagrįstai rėmėsi keliais įrodymais, kuriais siekta įrodyti, kad ieškovė darė lemiamą įtaką Air France, t. y. ieškovės įgaliojimais administruoti, formuoti ir kontroliuoti jos veiklą, bendros Air France ir KLM struktūros buvimu būtent krovinių vežimo srityje ir kelių ieškovės ir Air France vadovų funkcijų sutapimu.

Kalbant apie KLM, pažymėtina, kad Komisija nesirėmė lemiamos įtakos darymo prezumpcija, bet galėjo remtis įrodymais, panašiais į tuos, kurie buvo pateikti prieš Air France, kad padarytų išvadą, jog KLM rinkoje neveikė savarankiškai.

Trečia, atsakydamas į ieškovės pagrindą, kad įrodymai, kuriuos Lufthansa pateikė kartu su paraiška atleisti nuo baudos, turėjo būti pašalinti iš bylos medžiagos dėl to, kad ši bendrovė negalėjo pasinaudoti tokiu atleidimu nuo baudos, atsižvelgiant į tariamą jos neteisėtų veiksmų tęstinumą, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad atleidimo nuo baudų suteikimo sąlygos nėra susijusios su įrodymų rinkimo teisėtumu, nuo kurio priklauso Komisijos galimybė prireikus jais pasinaudoti. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas pabrėžė, kad, jeigu įrodymų, pateiktų su paraiška atleisti nuo baudos, naudojimas priklausytų nuo šių sąlygų laikymosi, būtų pakenkta atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo procedūros veiksmingumui.

Ketvirta, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškovės priekaištus dėl Komisijos jai skirtų baudų dydžio nustatymo, konkrečiai susijusius su tuo, kad Komisija atsižvelgė į vieno ir tęstinio pažeidimo sunkumą ir trukmę 2006 m. gairėse(5) aprašytomis sąlygomis. Šiuo klausimu, pirma, pripažinta, kad 16 % sunkumo koeficiento (taikant skalę nuo 0 iki 30 %) pasirinkimas nėra klaidingas. Viena vertus, toks sunkumo koeficientas yra labai palankus ieškovei, atsižvelgiant į nagrinėjamiems veiksmams būdingą sunkumą; šie veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip susitarimas arba horizontali praktika kainų srityje. Kita vertus, ieškovė nei ginčijo, nei jai pavyko paneigti tris papildomus veiksnius, kuriais rėmėsi Komisija, nustatydama sunkumo koeficientą, t. y. bendrą inkriminuotų vežėjų rinkos dalį, vieno ir tęstinio pažeidimo geografinę apimtį ir ginčijamų veiksmų įgyvendinimą. Antra, tiek, kiek ieškovė rėmėsi tuo, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Air France nepertraukiamai dalyvavo darant pažeidimą per visą nagrinėjamą laikotarpį, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog slapti susitarimai tęsėsi vienuolika mėnesių ir trylika dienų per pažeidimo laikotarpį. Vis dėlto, nesant jokio viešo Air France atsiribojimo nuo pažeidimo arba įrodymų, kad per šį laikotarpį ji vėl pradėjo sąžiningai ir nepriklausomai konkuruoti atitinkamoje rinkoje, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip jos dalyvavimo darant vieną ir tęstinį pažeidimą nutraukimas; jos paaiškinamos pažeidimo pobūdžiu ir krovinių vežimo rinkos bei ginčijamo kartelio veikimu.

Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė reikalavimus sumažinti skirtų baudų dydį, nenukrypdamas nuo apskaičiavimo metodo, kurį Komisija taikė ginčijamame sprendime.

1 Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155).

2 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas C(2010) 7694 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (byla COMP/39258 – Krovininis oro transportas).

3 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimas Air Canada / Komisija (T‑9/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:994), Sprendimas Koninklijke Luchtvaart Maatschappij / Komisija (T‑28/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:995), Sprendimas Japan Airlines / Komisija (T‑36/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:992), Sprendimas Cathay Pacific Airways / Komisija (T‑38/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:985), Sprendimas Cargolux Airlines / Komisija (T‑39/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:991), Sprendimas Latam Airlines Group ir Lan Cargo / Komisija (T‑40/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:986), Sprendimas Singapore Airlines ir Singapore Airlines Cargo Pte / Komisija (T‑43/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:989), Sprendimas Deutsche Lufthansa ir kt. / Komisija (T‑46/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:987), Sprendimas British Airways / Komisija (T‑48/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:988), Sprendimas SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑56/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:990), Sprendimas Air France KLM / Komisija (T‑62/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:996), Sprendimas Air France / Komisija (T‑63/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:993) ir Sprendimas Martinair Holland / Komisija (T‑67/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:984).

4 Šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 30 d. Sprendimo Japan Airlines / Komisija (T‑340/17) aptarimą.

5 Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2).