1

2006 m. balandžio 16 d. ieškovė Isabel Torné buvo paskirta Europos Komisijos A 6 lygio, vėliau tapusio AD 6 lygiu, pareigūne.

2

2012 m. vasario 1 d., remiantis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 40 straipsniu, ieškovė, kuri tuo metu buvo priskirta prie AD 8 lygio 1 pakopos, jos prašymu buvo išleista nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių.

3

Tą pačią dieną ieškovė pagal sutartį, sudarytą remiantis tuo metu galiojusių Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 2 straipsnio a punktu, buvo įdarbinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje (Frontex) kaip laikinoji tarnautoja, priskirta prie AD pareigų grupės 12 lygio 2 pakopos, ir joje ėjo Žmogiškųjų išteklių ir paslaugų padalinio vadovo pareigas“.

4

Praėjus beveik dvejiems metams, Sąjungos teisės aktų leidėjas iš dalies pakeitė Pareigūnų tarnybos nuostatus ir KTĮS (toliau – 2014 m. reforma). Naujojo Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio, kuris, remiantis KTĮS 39 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda, yra taikomas ir laikiniesiems tarnautojams, antroje pastraipoje yra nustatyta nauja metinė teisių į pensiją kaupimo norma: nuo ankstesnės 1,9 proc. normos pereita prie mažiau palankios 1,8 proc. normos. To paties straipsnio penktoje pastraipoje taip pat buvo nurodyta, kad pensinis amžius pailgės nuo 63 iki 66 metų.

5

Taip pat buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis tarp senųjų ir naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo. Pavyzdžiui, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo „Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos Sąjungos pareigūnams“ 21 straipsnio antroje pastraipoje visų pirma nurodyta, kad pareigūnas, „pradėjęs tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“, nepaisant naujojo 77 straipsnio įsigaliojimo, turi teisę į pensiją taikant metinę 1,9 proc. normą.

6

Be to, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą „pareigūnų, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra 45 metai arba daugiau ir kurie pradėjo tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pensinis amžius lieka 63 metai“.

7

Be to, kaip nurodyta 2013 m. spalio 22 d. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami [Pareigūnų tarnybos nuostatai] ir [KTĮS] (OL L 287, 2013, p. 15), 34 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį agentūrų laikinųjų tarnautojų skaičių ir būtinybę formuoti nuoseklią šio ypatingo sektoriaus personalo politiką, KTĮS 2 straipsnio f punktu buvo įsteigta nauja agentūrų įdarbinamų laikinųjų tarnautojų kategorija (toliau – „agentūrų tarnautojai“) ir apibrėžtos tam tikros šiai naujai kategorijai taikytinos specialios taisyklės.

8

Todėl, vadovaujantis KTĮS priedo „Pereinamojo laikotarpio nuostatos, galiojančios darbuotojams, kuriems taikomos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos“ 6 straipsniu, ieškovės sudaryta sutartis su Frontex nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo visai teisėtai pakeista KTĮS 2 straipsnio f punkte numatyta laikinojo tarnautojo sutartimi.

9

(Ištaisyta 2019 m. sausio 22 nutartimi.) 2015 m. birželio 1 d. ieškovė paliko agentūrą Frontex ir tą pačią dieną buvo įdarbinta Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) Paslaugų įmonėms skyriaus vadove pagal sutartį, sudarytą pagal KTĮS 2 straipsnio f punktą. Šios sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad ji ir toliau turi būti priskiriama prie AD 12 lygio 3 pakopos ir išlaiko savo darbo stažą, tame lygyje sukauptą iki 2012 m. vasario 1 d., o toje pakopoje – iki 2014 m. vasario 1 d. Šios sutarties 4 straipsnyje buvo numatyta, kad jos galiojimo laikas yra toks pat, koks buvo numatytas ankstesnėje ieškovės sutartyje su Frontex, t. y. 2017 m. sausio 31 d. Pagal sutarties 5 straipsnį jos galiojimas buvo pratęstas agentūrų tarnautojams taikomomis sąlygomis, pagal kurias ieškovė galėjo iškart tęsti savo veiklą EMSA.

10

Be to, reikia pažymėti, kad KTĮS priedo „Pereinamojo laikotarpio nuostatos, galiojančios darbuotojams, kuriems taikomos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos“, 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio sprendimo 5 ir 6 punktuose minimos Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių nuostatos dėl metinės teisių į pensiją kaupimo normos tęstinumo (21 straipsnis) ir pensinio amžiaus tęstinumo (22 straipsnis), pagal analogiją yra taikomos 2013 m. gruodžio 31 d. dirbantiems tarnautojams.

11

2015 m. gruodžio 16 d. ieškovė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikė Europos Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) direktoriui prašymą, kad Sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba (toliau – SSĮT) priimtų sprendimą, kuriuo būtų iš anksto nustatyti tam tikri jos teisių į pensiją apskaičiavimo veiksniai (toliau – 2015 m. gruodžio 16 d. prašymas). Iš esmės ji paprašė patvirtinti, kad, įsigaliojus 2014 m. reformai, jai, nepaisant perkėlimo į EMSA, toliau bus taikoma 1,9 proc. teisių į pensiją kaupimo norma ir iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi 63 metų pensinio amžiaus riba.

12

2015 m. gruodžio 16 d. prašymas iš pradžių buvo atmestas 2016 m. balandžio 16 d. numanomu sprendimu, kuris vėliau buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 29 d. eksplicitiniu sprendimu, įformintu kaip PMO Pensijų padalinio vadovo pranešimas (toliau – 2016 m. balandžio 29 d. pranešimas arba ginčijamas sprendimas).

13

2016 m. balandžio 29 d. pranešime PMO Pensijų padalinio vadovas iš esmės nurodė ieškovei, kad administraciniu požiūriu sprendimą, kurio ji prašė, priimti buvo galima tik „tuo metu, kai ji baigė tarnybą ir atsižvelgiant į jos statusą tarnybos baigimo metu“.

14

Tačiau 2016 m. balandžio 29 d. pranešime buvo nurodyta, kad „naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės taikomos tuo atveju, kai tarnautojo karjera buvo nutrūkusi“, kad „darbdavio pakeitimas yra laikomas tokiu nutrūkimu“, kad „tai reiškia, jog darbo laikotarpiu po sutarties su EMSA sudarymo buvo taikomos tos Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės, kurios galiojo tos sutarties įsigaliojimo metu, ir kad „tuo laikotarpiu teisės į pensiją buvo nustatomos remiantis 66 metų [ištarnauto laiko] pensijos amžiaus riba ir 1,80 proc. teisių į pensiją kaupimo norma“.

15

Galiausiai 2016 m. balandžio 29 d. pranešime taip pat buvo pabrėžta, kad ieškovė „išsaugo savo teises, įgytas turint Komisijos pareigūno statusą, kurio ji nebuvo praradusi“.

16

2016 m. liepos 18 d. ieškovė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė SSĮT skundą dėl atsakymo į 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą. 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu SSĮT atmetė šį skundą kaip nepriimtiną, motyvuodama tuo, kad 2016 m. balandžio 29 d. pranešimas buvo ne sprendimas, o paprasčiausia informacija, grindžiama šiuo metu galiojančiuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytomis taisyklėmis.

17

2017 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

18

Atskiru dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną, ieškovė pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio c punktą paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol galutinis sprendimas byloje T‑769/16 (Picard / Komisija) įgis res judicata galią. Išklausęs Komisiją, 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą.

19

Dokumente (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 21 d.) Komisija pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį.

20

Dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. birželio 15 d.) Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Frontex, Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu‑LISA“), ESMA, Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.

21

2017 m. liepos 18 d. sprendimu, išklausęs pagrindines šalis, trečiosios kolegijos pirmininkas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal Procedūros reglamento 70 straipsnio 2 dalį.

22

2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (žr. šio sprendimo 19 punktą).

23

2017 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo nutartimi nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas buvo pridėtas prie bylos nagrinėjimo iš esmės.

24

2017 m. lapkričio 20 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2017 m. gruodžio 6 d. raštu ieškovė atsisakė pateikti dubliką.

25

2017 m. gruodžio 13 d. trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi ACER, Frontex, „eu‑LISA“, EMSA, EBI, ESMA ir EASO buvo leista įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.

26

2018 m. sausio 26 ir 27 d. į bylą įstojusios šalys pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimus. 2018 m. vasario 12 d. raštu ieškovė atsisakė teisės pateikti pastabas, o 2018 m. vasario 15 d. Komisija pateikė savo pastabas dėl šių pareiškimų.

27

2018 m. vasario 26 d. raštu ieškovė pateikė motyvuotą prašymą išklausyti per teismo posėdį pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalį. Teisingumo Teismas patenkino šį prašymą ir pradėjo žodinę proceso dalį.

28

Raštu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 10 d.) EBI informavo Bendrąjį teismą, kad posėdyje nedalyvaus.

29

Taikydamas proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas paprašė Komisijos atsakyti į raštu pateiktą prašymą. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

30

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

31

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

32

Įstojusios į bylą šalys Bendrojo Teismo prašo:

33

Komisija nurodo, kad, nesant ieškovės nenaudai priimto akto, šis ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas.

34

Pirmiausia Komisija primena, kad pagal pareigūnų tarnybos nuostatus nėra reikalaujama, kad atitinkama institucija iš anksto nustatytų tam tikrus pareigūno teisių į pensiją apskaičiavimo veiksnius, kai pareigūnas tokį prašymą pateikia prieš iš tikrųjų išeidamas į pensiją. Priešingai, šiuo klausimu pareigūnų tarnybos nuostatuose neįtvirtintas joks tikrumo principas, susijęs su teisių į pensiją nustatymu iki išėjimo į pensiją dienos. Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 40 straipsnyje yra nustatyta, kad pareigūno teisės į pensiją apskaičiuojamos tada, kai priimamas sprendimas skirti jam pensiją.

35

Todėl Komisija teigia, kad, pirma, nagrinėjamoje byloje 2016 m. balandžio 29 d. pranešimas yra ne sprendimas, t. y. ieškovės nenaudai priimtas aktas, o tik informacija, pateikta remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatais.

36

Antra, Komisija teigia, kad tuo metu, kai buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 16 d. prašymas, administracija nežinojo visų ieškovės būsimų teisių į pensiją apskaičiavimo veiksnių, kurie, beje, jai nėra žinomi ir šiuo metu. Jos nuomone, turėdama informaciją apie ieškovės tarnybos pradžios datą ir apie jos amžių tuo metu, kai įsigaliojo 2014 m. reforma, ji daugių daugiausia galėtų apytikriai įvertinti teisių į pensiją sumą.

37

Komisija mano, kad tik tuo metu, kai ieškovė išeis į pensiją, galutinai paaiškės jai taikytina teisės sistema, galbūt apimanti kitas pereinamojo laikotarpio taisykles, ir tik tokiomis aplinkybėmis bus galima, apskaičiuojant jos ištarnauto laiko pensijos dydį, atsižvelgti į visą jos karjerą.

38

Komisijos nuomone, bėgant laikui dabartinė metinė teisių į pensiją kaupimo norma dar gali keistis, be to, ieškovė gali įgyti teisių į pensiją, kurios būtų diferencijuojamos pagal jos karjeros raidą, kaip yra numatyta, pavyzdžiui, komandiravimo atveju, Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio trečioje pastraipoje. Kalbant apie pensinį amžių, jo penkerių metų laikotarpio aktuarinis įvertinimas būtų atliktas siekiant užtikrinti Sąjungos pensijų sistemos pusiausvyrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 83a straipsnio 3 dalį. Todėl negalima atmesti galimybės, kad šis veiksnys iki ieškovės išėjimo į pensiją bėgant laikui bus padidintas.

39

Trečia, Komisija teigia, kad net darant prielaidą, jog tuo metu, kai buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 16 d. prašymas, tam tikri ieškovės teisių į pensiją apskaičiavimo veiksniai jau buvo žinomi, ieškinys vis dėlto nepriimtinas, nes teisės į pensiją „vis dar formuojasi“, tad jų turinį „galutiniu“ sprendimu galima nustatyti tik išeinant į pensiją.

40

Galiausiai, toks sprendimas atitiktų 1992 m. vasario 12 d. Sprendimą Pfloeschner / Komisija (T‑6/91, EU:T:1992:13, 26 ir 27 punktai).

41

Be to, per posėdį Komisija šiuo klausimu nurodė, kad 1979 m. vasario 1 d. Sprendimas Deshormes / Komisija (17/78, EU:C:1979:24, 10 punktas), kuriame Teisingumo Teismas pripažino, jog išankstinis tam tikro teisių į pensiją apskaičiavimo veiksnio nustatymas yra ieškovo nenaudai priimtas aktas, buvo priimtas ypatingomis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju nėra svarbios.

42

Tačiau ieškovė, palaikoma į bylą įstojusių šalių, mano, kad atsakymas į 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, yra jos nenaudai priimtas aktas, tiek, kiek juo atsisakyta imtis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės. Ji taip pat mano, kad 2016 m. balandžio 29 d. pranešime nurodyta, kad jai netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, todėl tai yra jos nenaudai priimtas aktas.

43

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją „asmens nenaudai priimtais aktais galima laikyti tik privalomų teisinių padarinių sukeliančius aktus, kurie tiesiogiai ir iš karto paveikia suinteresuotųjų asmenų teisinę padėtį, akivaizdžiai ją pakeisdami“ (žr. 2015 m. spalio 13 d. Sprendimo Komisija / Verile ir Gjergji, T‑104/14 P, EU:T:2015:776, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. prašymo dalyką, PMO Pensijų padalinio vadovas 2016 m. balandžio 29 d. pranešime laikėsi aiškios pozicijos dėl ieškovės būsimų teisių į pensiją sumos apskaičiavimo veiksnių, t. y. pirma, tų teisių įgijimo metinės normos ir, antra, jos pensinio amžiaus, pakeitimo. Be to, Komisijos teigimu, sprendimas atlikti šiuos pakeitimus buvo priimtas dėl to, kad pasikeitė ieškovės darbdavys ir šis pokytis įvyko po 2014 m. reformos įsigaliojimo (žr. šio sprendimo 13 punktą). Todėl ji mano, kad, atsižvelgdamas būtent į darbdavio pasikeitimą, t. y. esminį ieškovės darbo santykių pakeitimą, PMO pritaikė tam tikrus jos teisių į pensiją apskaičiavimo veiksnius.

45

Vis dėlto tenka konstatuoti, kad dėl tokios pozicijos turinio jos negalima vertinti kaip paprastos informacijos apie Pareigūnų tarnybos nuostatų, reglamentuojančių teises į pensiją ir jų apskaičiavimo metodą įsigaliojus 2014 m. reformai, taikymo mastą.

46

Iš tikrųjų 2016 m. balandžio 29 d. rašte PMO Pensijų padalinio vadovas informuoja ieškovę, kad 2015 m. birželio 1 d. sudarius naują sutartį su EMSA, būtent ta diena turėjo būti laikoma tarnybos pradžios data 2014 m. reformos metu numatytų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tikslais. Tai konkrečiai reiškia, kad, remiantis šiuo pranešimu, ieškovės pensinis amžius, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, buvo padidintas iki 66 metų (vietoj 63 metų) ir kad nuo tos pačios datos metinių teisių į pensiją kaupimo norma buvo sumažinta nuo 1,9 iki 1,8 proc.

47

Šiuo klausimu 2016 m. balandžio 29 d. pranešime taip pat nurodyta, kad ieškovės tarnybos pradžios datos nustatymas pagal per 2014 m. reformą įtvirtintas pereinamojo laikotarpio nuostatas „reiškia, kad laikotarpiu po sutarties su EMSA sudarymo, [taigi, nuo 2015 m. birželio 1 d.], ieškovei taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės [yra būtent tos, kurios galiojo] šios sutarties su EMSA įsigaliojimo dieną (žr. šio sprendimo 13 punktą).

48

Todėl 2016 m. balandžio 29 d. raštas sukėlė teisinių padarinių, nedelsiant ir galutinai paveikusių ieškovės administracinę padėtį, nes šiuo sprendimu Komisija atėmė iš ieškovės galimybę pasinaudoti pereinamojo laikotarpio tvarka, nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose, ir pritaikė jai po 2014 m. reformos iš dalies pakeistą metinių teisių į pensiją kaupimo normą ir pensinį amžių. Be to, aplinkybė, kad toks sprendimas gali būti vykdomas tik ateityje ir todėl jo padarinių atsiradimas yra nukeltas, šiuo atveju neturi reikšmės (šiuo klausimu žr. 1979 m. vasario 1 d. Sprendimo Deshormes / Komisija, 17/78, EU:C:1979:24, 10 punktą).

49

Todėl iš tikrųjų ieškovei neigiamą poveikį daro 2016 m. balandžio 29 d. pranešimas, kuriame nustatyta jos tarnybos pradžios data, o ne jo pritaikymas apskaičiuojant jos teises į pensiją ateityje galutinio išėjimo į pensiją metu.

50

Be to, skirtingai nuo situacijos, nagrinėtos 1992 m. vasario 12 d. Sprendime Pfloeschner / Komisija (T‑6/91, EU:T:1992:13, 27 punktas), SSĮT, gavusi 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą, privalėjo, pasikeitus ieškovės darbo santykiams, priimti sprendimą dėl to, ar jai taikytinos Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, nes SSĮT buvo žinomi aiškūs ir nekintami faktiniai duomenys, susiję su ieškovės administracine padėtimi.

51

Todėl ieškovės tarnybos pradžios data, kurią PMO norėjo aiškiai nustatyti remdamasis savo suformuluotu taikytinų pereinamojo laikotarpio nuostatų išaiškinimu, ir tokio nustatymo padariniai ieškovės, kaip Sąjungos pensijų sistemos dalyvės, administracinei padėčiai iki tos datos gali tiesiogiai ir iš karto paveikti jos teisinę padėtį (šiuo klausimu žr. 1979 m. vasario 1 d. Sprendimo Deshormes / Komisija, 17/78, EU:C:1979:24, 10–17 punktus).

52

Remiantis tuo, darytina išvada, kad pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą jurisprudenciją Komisijos atsakymas į 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

53

Todėl Komisijos pareikštas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.

54

Ieškovė, palaikoma į bylą įstojusių šalių, iš esmės nurodo, kad Komisijos teiginiu, jog dėl jos darbdavio pasikeitimo ji neatitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniuose išdėstytose pereinamojo laikotarpio nuostatose įtvirtintų teisių į pensiją kaupimo ir oficialaus pensinio amžiaus kriterijų, pažeidžiamos ne tik šios nuostatos, bet ir agentūrų tarnautojų darbo ir karjeros tęstinumo, teisinio saugumo, netaikymo atgaline data ir vienodo požiūrio principai. Jos nuomone, toks teiginys taip pat prieštarauja jos sutarties su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) sąlygoms ir 2015 m. kovo 25 d. EMSA bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms dėl minėtų laikinųjų tarnautojų įdarbinimo.

55

Be to, jos teigimu, nauja agentūrų laikinųjų tarnautojų, kuriems taikomas KTĮS 2 straipsnio f punktas, kategorija Sąjungos teisės aktų leidėjo buvo sukurta siekiant patenkinti įvairių esamų ES agentūrų specifinius poreikius, visų pirma siekiant užtikrinti darbo vietų patrauklumą vadinamojoje agentūrų laisvų darbo vietų rinkoje, tokiu būdu skatinant suinteresuotųjų asmenų judumą ir kartu užtikrinant tokiems tarnautojams užimtumo ir karjeros tęstinumą judumo sąlygomis.

56

Galiausiai per teismo posėdį ieškovė ir į bylą įstojusios šalys pažymėjo, kad visiems Sąjungos institucijų samdomiems pareigūnams, laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams taikoma ta pati vienoda Sąjungos pensijų sistema. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priede nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo sritis yra aiškiai apibrėžta. Ji apima asmenis, kurie į šią sistemą buvo įtraukti ir mokėjo atitinkamas įmokas iki 2014 m. sausio 1 d. Todėl institucijos, įstaigos ar agentūros pasikeitimas neturi jokios įtakos dalyvavimui toje sistemoje.

57

Komisija ginčija šiuos argumentus. Nors ji pripažįsta, kad KTĮS 2 straipsnio f punktu buvo įsteigta nauja laikinųjų tarnautojų kategorija, kuria visų pirma siekta paskatinti agentūrų tarnautojų judumą, jos teigimu, agentūrų tarnautojai vis dėlto nesudaro atskiros laikinųjų tarnautojų kategorijos. Išskyrus atvejus, kai taikomos konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos, šiems tarnautojams, kaip ir kitiems visų kategorijų Sąjungos tarnautojams, taikomos bendros KTĮS nuostatos. Todėl, atsižvelgiant į esamus teisės aktus, karjeros tęstinumo principas teisių į pensiją srityje yra ribotas ir automatiškai netaikomas tinkamumui gauti pensiją ir jos apskaičiavimo sąlygoms. Bet kuriuo atveju toks išplėtimas negali būti numanomas.

58

Komisijos teigimu, atsižvelgiant į konkretų Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslą sumažinti administracines išlaidas, įvykdžius 2004 m. reformą, nebuvo pašalintos visos kliūtys sukurti agentūrų tarpusavio rinką. Pavyzdžiui, Reglamente Nr. 1023/2013 nėra jokios aiškios nuostatos, kuria būtų įtvirtintas agentūrų tarnautojų karjeros tęstinumo principas, taikomas apskaičiuojant jų teises į pensiją.

59

Todėl Komisija teigia, kad nei ji, nei agentūros, nei atitinkami tarnautojai negali pagal sutartis ar administracine tvarka pakeisti 2014 m. reformos tikslų, remdamiesi teleologiniu KTĮS priedo 1 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių išaiškinimu. Iš tikrųjų, remiantis tokiu aiškinimu, biudžeto lėšų taupymas, kurio siekė Sąjungos teisės aktų leidėjas, būtų sumažintas arba paveiktas priešingai, o tai užvilkintų naujo Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio taikymą.

60

Per teismo posėdį Komisija teigė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra nustatytas ir teisių į pensiją tęstinumo principas. Reglamento Nr. 1023/2013 29 konstatuojamojoje dalyje bendrai minimas naujųjų taisyklių laipsniškas įgyvendinimas taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas. Šiuo klausimu, anot jos, kiek tai susiję su teisėmis į pensiją, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai, kuriuose įtvirtintas „tarnybos pradžios“ kriterijus, yra tikslūs ir juose nėra spragų.

61

Be to, kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsniai savo pobūdžiu yra ir pereinamojo laikotarpio priemonės, ir finansinės priemonės, juos reikėtų aiškinti siaurai, nes juose įtvirtinta Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio taikymo nedelsiant principo išimtis ir reglamentuojamas finansinės išmokos suteikimas.

62

Atsižvelgdama į tai, Komisija per posėdį taip pat nurodė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 28 straipsnis, pagal kurį tarnautojo, kurio darbo sutartis buvo sudaryta iki 2014 m. sausio 1 d., įgytų teisių į pensiją aktuarinis tikslinimas atliekamas, kai šis tarnautojas po tos datos paskiriamas pareigūnu, rodo, kad nesant tokių konkrečių nuostatų, kokios išdėstytos tame straipsnyje, pereinamojo laikotarpio nuostatos turi būti taikomos bendra tvarka.

63

Aptardama konkretų ieškovės atvejį, Komisija mano, kad, visų pirma, pagal SESV 335 straipsnyje įtvirtintą ES institucijų administracinio savarankiškumo principą, taikytiną, be kita ko, jų personalo valdymui, ieškovė negali būti laikoma Sąjungos tarnautoja; ji laikytina EMSA tarnautoja tik nuo2015 m. gruodžio 16 d. prašymo pateikimo datos (2014 m. sausio 21 d. Sprendimo Van Asbroeck / Parlamentas, F‑102/12, EU:F:2014:4, 29 punktas). Kitaip tariant, Sąjungos agentūros turi juridinio asmens statusą, todėl jų tarnautojų darbdavė vienu metu negali būti ir agentūra, ir Sąjunga.

64

Todėl Komisija mano, kad, atsižvelgiant į šiai bylai taikytinus teisės aktus, ieškovei nusprendus pakeisti darbdavį, įvyko esminis ankstesnių jos darbo santykių lūžis, taigi, jos karjera nutrūko. Šiuo klausimu pažymėtina, kad KTĮS 55 straipsnis, pagal kurį atitinkamas tarnautojas gali išsaugoti savo kategoriją ir darbo stažą, įgytą einant tam tikro lygio ir pakopos pareigas, skiriasi nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnio trečios pastraipos, kurioje nustatyta, kad laikinasis tarnautojas, paskirtas tos pačios institucijos pareigūnu, išsaugo tam tikros pakopos darbo stažą, „todėl tam tikras karjeros tęstinumas atrodo logiškas ir natūralus“.

65

Komisijos teigimu, KTĮS 55 straipsnyje pripažintas riboto karjeros tęstinumo principas tėra bendrosios taisyklės išimtis, kad iš vienos institucijos ar agentūros į kitą pereinančių laikinųjų tarnautojų karjeros tęstinumas neužtikrinamas.

66

Antra, jurisprudencija patvirtina, kad laikinųjų tarnautojų atveju „tarnybos tęstinumo principo nėra“ ir kad toks principas, kaip bendra taisyklė, galioja tik pareigūnams dėl tarnybos ryšio, sukurto jų skyrimo aktu. Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų 8 straipsnyje konkrečiai nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūnas perkeliamas į kitą instituciją, yra „laikoma, kad pareigūnas pastarojoje institucijoje dirbo visą savo karjeros Sąjungoje laiką“.

67

Taigi, Komisijos nuomone, kiek tai susiję su laikinųjų tarnautojų padėtimi, 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendime EMA / Drakeford (T‑231/14 P, EU:T:2015:639) toli gražu nėra pripažintas karjeros tęstinumas pasikeitus darbdaviui, o Sąjungos teismas tęstinumą nustatė tik tada, kai identiškos darbo sutartys viena po kitos sudaromos su ta pačia agentūra, vadovaujantis KTĮS 8 straipsniu, kuriuo siekiama būtent užkirsti kelią piktnaudžiavimui, paeiliui sudarant terminuotas sutartis. Be to, kaip matyti iš 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo Todorova Androva / Taryba (F‑78/12, EU:F:2015:37, 51 ir 53 punktai), tais atvejais, kai ES teisės aktų leidėjas to nebuvo aiškiai numatęs, laikinojo tarnautojo, tapusio pareigūnu, atveju nėra jokio administracinio karjeros tęstinumo. Kalbėdama apie 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimą Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179), Komisija pažymi, kad juo patvirtinama tik tai, kad naujosios taisyklės neturi poveikio pagal sutartį įgytoms teisėms ir kad taip darbo užmokestis tinkamai susiejamas su pensija. Galiausiai Komisija priduria, kad 2012 m. gruodžio 5 d. Sprendime Gražytė / Komisija (F‑76/11, EU:F:2012:173) buvo patvirtinta, kad iki 2014 m. reformos iš vienos agentūros į kitą perkeliami tarnautojai nebuvo apsaugoti, ir šis sprendimas parodo, jog konkrečių nuostatų dėl agentūrų tarnautojų nepakanka tam, kad būtų užtikrintas sutarčių su įvairioms agentūroms „esminis tęstinumas“.

68

Galiausiai dėl tų pačių priežasčių Komisija mano, kad, taikant naujas taisykles dėl metinės teisių į pensiją kaupimo normos ir pensinio amžiaus nustatymo, nėra pažeidžiamos ieškovės teisės, kurias ji įgijo prieš įsidarbindama EMSA, ir teisinio saugumo ir netaikymo atgaline data principai (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Stips / Komisija, F‑131/15, EU:F:2016:154, 41 punktas). Be to, nesant esminio ieškovės darbo Frontex ir EMSA tęstinumo, ieškovė nėra kaip nors diskriminuojama, palyginti su agentūros nepakeitusiais kolegomis.

69

Reikėtų pažymėti, kad ieškovei, kuri 2006 m. balandžio 16 d. buvo paskirta Komisijos pareigūne, 2012 m. birželio 1 d. buvo suteiktos atostogos dėl asmeninių priežasčių (toliau – AAP). Tą pačią dieną ji buvo kaip laikinoji tarnautoja įdarbinta agentūroje Frontex, o vėliau, 2015 m., t. y. po 2014 m. reformos įsigaliojimo (2014 m. sausio 1 d.) (žr. šio sprendimo 9 punktą), sudarė sutartį su EMSA.

70

Be to, prieš pradedant nagrinėti šalių argumentus, reikia priminti naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnio taikymo sritį ratione temporis ir ratione personae, visų pirma atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priede nustatytas pereinamojo laikotarpio teisės normas.

71

Laiko atžvilgiu visų pirma reikėtų pažymėti, kad, jeigu teisės aktų leidėjas nenumato jokių aiškių išimčių, bet koks teisės aktų pakeitimas iš principo yra taikomas būsimiems padariniams, kurių sukelia galiojant panaikintai nuostatai susiklosčiusios situacijos. Ši taisyklė netaikoma tik tais atvejais, jei įgytas teises sukuriančios situacijos susidaro ir galutinai įgyvendinamos pagal ankstesnę teisės normą (2015 m. spalio 13 d. Sprendimo Komisija / Verile ir Gjergji, T‑104/14 P, EU:T:2015:776, 152 punktas).

72

Todėl, visų pirma aptariant naujojo Pareigūnų tarybos nuostatų 77 straipsnio taikymo sritį ratione temporis, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė (žr. šio sprendimo 54 punktą), šio straipsnio taikymas nedelsiant negali prieštarauti teisinio saugumo ir negaliojimo atgaline data principams.

73

Naujasis Pareigūnų tarybos nuostatų 77 straipsnis nedaro poveikio nei teisėms į pensiją, įgytoms taikant 1,9 proc. normą tarnybos laikotarpiu iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. iki jo įsigaliojimo datos, nei pareigūnų ir tarnautojų, kurie prašė jiems taikyti 63 m. pensinį amžių ir kurių pensija buvo apskaičiuota iki 2014 m. sausio 1 d. (Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 24a straipsnis) teisėms. Vykdant 2014 m. reformą Sąjungos teisės aktų leidėjo įdiegtos naujos taisyklės gali būti taikomos tik situacijoms, kurios įsigaliojant tai reformai dar nėra galutinai susiklosčiusios, t. y. teisėms į pensiją, suteikiamoms už tarnybą pagal šias naujas taisykles, ir išėjimui į pensiją po 2014 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su pareigūnais ir tarnautojais, kuriems netaikoma pereinamojo laikotarpio tvarka.

74

Antra, vertinant Pareigūnų tarnybos nuostatų naujojo 77 straipsnio taikymo sritį ratione personae, reikėtų pažymėti, kad, vykdydamas 2014 m. reformą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė „pereinamojo laikotarpio tvarką, kad naujas taisykles ir priemones būtų galima taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į iki šių Tarnybos nuostatų pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius“, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1023/2013 29 konstatuojamojoje dalyje.

75

Taigi, kalbant apie teisių į pensiją apskaičiavimo taisykles, pažymėtina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, kurie pagal analogiją taikomi nagrinėjamam atvejui remiantis KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalimi, nurodoma, kad pareigūnai, tarnybą pradėję laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., turi teisę į 1,9 proc. metinę teisių į pensiją kaupimo normą ir, jeigu jie, kaip ieškovė, 2014 m. gegužės 1 d. buvo sulaukę 45 metų ar daugiau, jų pensinis amžius yra 63 metai.

76

Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose, nei KTĮS nėra aiškiai apibrėžta sąvoka „tarnybos pradžia“, vartojama šio sprendimo 73 ir 74 punktuose minėtose pereinamojo laikotarpio nuostatose, ir Komisija tai patvirtino per teismo posėdį.

77

Tačiau šiai bylai taikytinuose teisės aktuose yra pateikiami pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžti nurodymai ar net kriterijai, pagal kuriuos, remiantis sisteminiu šių teisės aktų aiškinimu, galima apibrėžti sąvokos „tarnybos pradžia“ turinį. Visų pirma, iš KTĮS priedo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad kitiems tarnautojams pagal analogiją taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priede nustatytos taisyklės, aiškėja, kad tos pereinamojo laikotarpio taisyklės tomis pačiomis sąlygomis taikomos visam Sąjungos personalui, nesvarbu, ar tai būtų statutiniai pareigūnai, ar pagal darbo sutartį dirbantys tarnautojai.

78

Kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nustatė vienodą Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikytiną pereinamojo laikotarpio tvarką, sąvoka „tarnybos pradžia“ turi būti aiškinama remiantis tais pačiais principais, kaip ir darbo santykiai – tiek statutiniai, tiek sutartiniai – visais atvejais atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir KTĮS nustatytas kiekvienai šių darbuotojų kategorijai taikomas taisykles.

79

Kalbant konkrečiau, pagal jurisprudenciją sąvoka „tarnybos pradžia“ turi būti aiškinama atsižvelgiant ne tik į jos formuluotę, bet ir į Pareigūnų tarnybos nuostatais ir KTĮS siekiamus tikslus, ir jais įdiegtą sistemą, kurioje ji vartojama (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo Todorova Androva / Taryba, F‑78/12, EU:F:2015:37, 49 punktą).

80

Iš to darytina išvada, kad atitinkamų pereinamojo laikotarpio nuostatų siauras aiškinimas, kuris, kaip pagrįstai teigia Komisija, yra būtinas (žr. šio sprendimo 61 punktą), nes tai yra nukrypti leidžiančios nuostatos (2013 m. sausio 17 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑360/11, EU:C:2013:17, 18 punktas) ir jos daro poveikį biudžetui (2005 m. birželio 30 d. Sprendimo Olsen / Komisija, T‑190/03, EU:T:2005:264, 48 punktas), vis dėlto negali prieštarauti Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamiems tikslams ir Pareigūnų tarnybos nuostatams bei KTĮS sukurtai sistemai.

81

Šiuo atveju pereinamojo laikotarpio nuostatos yra susijusios su konkrečia Sąjungos pensijų sistemos taikymo sritimi.

82

Pareigūnų tarnybos nuostatų V antraštinės dalies 3 skyriuje ir VIII priede nustatyta Sąjungos pensijų sistema taikoma Sąjungos pareigūnams, laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai yra statutiniai, ar sutartiniai.

83

(Ištaisyta 2019 m. sausio 22 d. nutartimi.) Visų pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo „Pensijų sistema“ 2 straipsnyje yra nustatyta, kad „ištarnauto laiko pensija yra mokama pagal bendrą pareigūno pensijų draudimo stažą, įgytą tarnybos pagrindu“. Šiuo klausimu minėto priedo 3 straipsnyje patikslinama, kad, jeigu suinteresuotasis tarnautojas yra sumokėjęs savo pensijų įmokų dalis už atitinkamus tarnybos Sąjungoje laikotarpius, apskaičiuojant pensijų draudimo stažą yra atsižvelgiama į „tarnybos laikotarpį užimant pareigūno pareigas vienoje iš institucijų“ ir „tarnybos laikotarpius užimant kitas pareigas, kaip numatyta [KTĮS]“.

84

Be to, atsakydama į raštu pateiktą Bendrojo Teismo klausimą, Komisija patvirtino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė be pertrūkių mokėjo įmokas į Sąjungos pensijų sistemą nuo tarnybos pradžios, pirmiausia, kaip pareigūnė, vėliau – kaip 2012 metais Frontex įdarbinta laikinoji tarnautoja, o galiausiai – kaip 2015 metais EMSA įdarbinta laikinoji tarnautoja.

85

Iš to darytina išvada, kad, atsižvelgiant į vis dar egzistuojančius ieškovės statutinius darbo santykius su Komisija ir į šiuo pagrindu išlikusį dalyvavimą Sąjungos pensijų sistemoje atostogų dėl asmeninių priežasčių laikotarpiu, suinteresuotosios tarnautojos įdarbinimo Frontex 2012 metais ir EMSA 2015 metais negalima laikyti nauja tarnybos pradžia, kiek tai susiję su dalyvavimu šioje sistemoje, žinoma, nepamirštant galimo įmokų sumos pasikeitimo, susijusio su bazinio darbo užmokesčio pasikeitimu, nes keitėsi tarnautojos administracinė padėtis (pavyzdžiui, ji išėjo AAP) arba ji kaip laikinoji tarnautoja ėjo aukštesnes pareigas nei tos, kurias prieš išeidama AAP ji ėjo kaip pareigūnė.

86

Šiuo klausimu šio sprendimo 84 punkte minimame atsakyme Komisija taip pat nurodė, kad, vadovaujantis KTĮS 41 straipsniu, įmokų į Sąjungos pensijų sistemą tarifas (bazinio darbo užmokesčio procentinė dalis) „yra toks pat tiek pareigūno, tiek laikinojo tarnautojo atveju“. Todėl, kalbant konkrečiai apie ieškovę, nors, kaip pažymi Komisija, „[jos] bazinis darbo užmokestis gerokai pasikeitė, nes ji buvo AD 8 lygio 1 pakopos pareigūnė, o tada išėjo atostogų dėl asmeninių priežasčių, kad įsidarbintų AD 12 lygio 2 pakopos laikinąja tarnautoja agentūroje Frontex, [o vėliau] AD 12 lygio 3 pakopos laikinąja tarnautoja agentūroje EMSA“, dėl tokio skirtingo bazinio darbo užmokesčio ji vis dėlto niekada nenustojo toliau dalyvauti šioje pensijų sistemoje ir mokėti į ją įmokų.

87

Tokiomis aplinkybėmis, nors ieškovė išėjo AAP, o vėliau įsidarbino: nuo atostogų pradžios datos – agentūroje Frontex, o vėliau – agentūroje EMSA, administraciniu požiūriu ir dalyvavimo Sąjungos pensijų sistemoje požiūriu ji liko Komisijos pareigūnė; Komisijoje ji „tarnybą pradėjo“ 2006 metais ir tapo Sąjungos pareigūne. Iš tikrųjų, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnį „Sąjungos pareigūnas – tai asmuo, paskirtas šiuose Tarnybos nuostatuose numatyta tvarka į įsteigtas vienos iš Sąjungos institucijų darbuotojų pareigas tos institucijos Paskyrimų tarnybos išleistu dokumentu“.

88

Be to, reikėtų pažymėti, kad, laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų ir KTĮS, asmens tarnybos Sąjungoje pradžia gali tik sutapti su data, kai tas asmuo, remdamasis paskyrimo dokumentu (žr. minėtą 1a straipsnį), – jeigu jis yra pareigūnas, kaip ieškovė – pradeda eiti jam skirtas pareigas, iki tada, kai priimamas lygiavertis priešingas administracinis aktas, kuriuo remdamasis jis, kaip nurodoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 4 skyriuje, „galutinai išeina iš tarnybos“.

89

Kiek tai susiję su pareigūnais, tokiu galutiniu išėjimu iš tarnybos laikomas, pavyzdžiui, atsistatydinimas (Pareigūnų tarnybos nuostatų 48 straipsnis), atstatydinimas tarnybos interesais (Pareigūnų tarnybos nuostatų 50 straipsnis), atleidimas iš darbo dėl neišmanymo (Pareigūnų tarnybos nuostatų 51 straipsnis), sprendimas išleisti į pensiją (Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnis), mirtis (Pareigūnų tarnybos nuostatų 47 straipsnis). Tačiau AAP nėra administracinė padėtis, nulemianti „galutinį išėjimą iš tarnybos“.

90

Atsižvelgiant į tai, net darant prielaidą, kad ieškovė, išėjusi atostogų dėl asmeninių priežasčių, vis dar būdama Komisijos statutinė pareigūnė iš naujo „pradėjo tarnybą“, nes buvo įdarbinta EMSA 2015 m. birželio 1 d., kai 2014 m. reforma jau galiojo, šios naujos „tarnybos pradžios“ poveikis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į konkretų kontekstą ir tikslus, kurių buvo siekiama nustatant naujas nuostatas dėl teisių į pensiją kaupimo normos (1,8 proc.) ir pensinio amžiaus (66 metų): 2014 m. reforma siekta, „kad naujas taisykles ir priemones [teisių į pensiją srityje vis dėlto] būtų galima taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į iki šių Tarnybos nuostatų pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų[, įskaitant agentūrų tarnautojus,] įgytas teises ir teisėtus lūkesčius“.

91

Taigi, nors aptariamomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, aišku, taip pat siekta sumažinti Sąjungos biudžeto sąnaudas, susijusias su administracinėmis išlaidomis, šiomis taisyklėmis bet kuriuo atveju negalima pažeisti visų kategorijų darbuotojų, kurie jau dirbo prieš įsigaliojant 2014 m. reformai, įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių (žr. šio sprendimo 74 punktą).

92

Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad ieškovė, be pertrūkio dirbdama Sąjungos tarnyboje nuo tada, kai 2006 metais buvo paskirta Komisijos pareigūne, visą savo tarnybinių santykių su Sąjunga laikotarpį, nors ir išėjo AAP, privaloma tvarka dalyvavo Sąjungos pensijų sistemoje, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnyje, ir mokėjo tos pensijų sistemos įmokas, išskaitomas iš jos mėnesinio darbo užmokesčio, į kurį pradžioje įgijo teisę kaip Komisijos pareigūnė, o vėliau nepertraukiamai kaip Sąjungos tarnautoja, nes pirmiausia, 2012 m. vasario 1 d., buvo priimta dirbti Frontex, o vėliau, 2015 m. birželio 1 d., – EMSA.

93

(Ištaisyta 2019 m. sausio 22 d. nutartimi.) Todėl šiomis aplinkybėmis dera daryti išvadą, kad, taikant aptariamas pereinamojo laikotarpio priemones, turi būti laikoma, kad ieškovė „pradėjo tarnybą“ Sąjungoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir liko tarnyboje po tos datos, todėl ji turi teisę pasinaudoti minėtomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis dėl teisių į pensiją kaupimo taikant 1,9 proc. metinę normą ir išėjimo į pensiją būnant 63 metų amžiaus.

94

Dėl visų šių priežasčių reikia pritarti ieškinio pagrindams, grindžiamiems Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 21 ir 22 straipsnių pažeidimu, ir panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškinio pagrindų.

95

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

96

Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.

97

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 1 straipsnio 2 dalies f punktu, į bylą įstojusios Sąjungos įstaigos ir agentūros padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi įstojusios į bylą šalys pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia: